Šios, sausio 19 d. kartu su 4 tūkstančiais svečių, švęstos Mišios tapo atsisveikinimu su Vienos arkivyskupo pareigomis, nes sausio 22 d. kardinolui suėjo 80 metų.

Kaip ir tikėjosi pats kardinolas, jubiliejaus proga popiežius patenkindamas jo prašymą, priėmė jo atsistatydinimą iš užimamų pareigų suėjus amžiaus cenzui.

Kol bus paskirtas naujas Vienos arkivyskupas, laikinai diecezijos administratoriaus pareigas eis Christopho Schönborno sekretorius Josefas Grünwidlas (62 m.), kuris apibūdinamas kaip itin geras, charizmatiškas kunigas, jautrus nuodėmklausys, legendinis pamokslininkas, gerai pažįstantis diecezijos parapijas.

Žinoma, Austrijos tikintieji nekantriai laukdami spėlioja, kuris iš numanomų kandidatų taps naujuoju Vienos arkivyskupu. Bažnyčios aktyvo sluoksniuose šnabždamasi, kad iš trijų pirmųjų nunciatūros Austrijos Vatikanui pasiūlytų kandidatų du iškart atsisakė, - praneša „Kronen Zeitung".

Tai - Michaelis Landau, ilgametis Austrijos Caritas prezidentas, kuris nuo 2020 metų eina ir Europos Caritas vadovo pareigas ir charizmatiškas popiežiškosios mokyklos Athenaeum Romoje vadovas Bernhardas Eckerstorferis.

Tad liko Insbruko vyskupas, meno mecenatas Hermannas Glettleris (60 m.), ilgai laikytas favoritu, tačiau, ypač tarp Tirolio tikinčiųjų sukelęs papiktinimą dėl savo palankumo meniniams performansams, tokiems, kaip antai, Insbruko katedroje, virš altoriaus pakabinus instaliaciją, vaizduojančią kiaulės širdį, įspraustą į prezervatyvą.

Vis dažniau Bažnyčios vadovybės rate minimas ir Štirijos vyskupo Wilhelmo Krautwaschlio (61 m.) vardas. Jis yra fokolarų judėjimo narys, pasisakantis, kad tikėjimo negalima apriboti nei religiškai, nei bažnytiškai. Apie moterų kunigystę jis sako, kad tik Bažnyčios tradicija yra vienintelis tam prieštaraujantis argumentas, ir kad tik popiežiaus valdžioje yra galimybė peržiūrėti šią tradiciją.

Jis neprieštarauja suteikti Komuniją išsiskyrusioms ir naujai susituokusioms poroms, o 2021 m. kovo mėnesį pasisakė už tos paties lyties porų laiminimą. Romoje šnabždamasi, kad įmanoma ir staigmena - naujasis bažnyčios Santa Maria dell'Anima Romoje rektorius iš Zalcburgo Michaelis Maxas galėtų būti kandidatu į Vienos arkivyskupus, - rašo „Kronen Zeitung".

Nors laikas ir spaudžia, bet naujo Austrijos sostinės katalikų ganytojo paieška vyksta lėtai. Apie tai liudija ir neseniai įvykęs Christopho Schönborno vizitas Romoje. Žurnalistai įsitikinę, - nesvarbu kas taps naujuoju Austrijos katalikų bažnyčios vadovu, jis neišvengiamai turės taktiškai suktis tarp žemiškų kliūčių ant slidaus Vienos parketo.

The post Austrijoje spėliojama, kas taps naujuoju Vienos arkivyskupu appeared first on LAIKMETIS.

Schönbornas, teologas, tris dešimtmečius vadovavęs daugiausiai gyventojų turinčiai Austrijos arkivyskupijai, prisidėjo prie Katalikų Bažnyčios katekizmo rašymo ir 22 metus vadovavo Austrijos vyskupų konferencijai.

Šiuo metu jis yra popiežiaus Pranciškaus Kardinolų tarybos pirmininkas.

Kardinolas Schönbornas tebėra Kardinolų kolegijos narys, į kurią buvo įvesdintas 1998 m., tačiau sulaukęs 80 metų jis nebegali balsuoti konklavoje.

Trečiadienį vaizdo žinutėje Vienos katalikams Schönbornas sakė: „Visų pirma turiu padėkoti Dievui ir padėkoti jums visiems. Lemiama mano beveik 30 metų darbo patirtis buvo: Bažnyčia dirba tik kartu, visuomenė dirba tik kartu.“

Laikinuoju arkivyskupijos administratoriumi paskirtas kunigas Josefas Grünwidlas, lig šiol ėjęs arkivyskupo generalinio vikaro pareigas.

The post Atsistatydino Vienos arkivyskupas appeared first on LAIKMETIS.

Atidaryme tradiciškai dalyvavo Vienos arkivyskupas kardinolas Christophas Schönbornas (Kristofas Šionbornas).

Nuo tada, kai prieš 70 metų buvo pradėta rengti „Žvaigždės giedotojų“ kampaniją, ji tapo didžiausia paramos rinkimo akcija.

„Jaudina, kad austrai kasmet atveria ne tik savo namų duris, bet ir pinigines žmonėms, kuriems reikia pagalbos“, – sakė kardinolas.

Šiemet nuo gruodžio 27 d. iki sausio 7 d. visoje Austrijoje giedos 85 000 giesmininkų iš maždaug 3 000 parapijų, nešdami palaiminimą ir prašydami paaukoti lėšų nepasiturintiems žmonėms.

„Jūs esate taikos pasiuntiniai, tai nuostabu, ypač karo ir konfliktų laikais“, – kreipėsi kardinolas į Vienos arkivyskupo rūmuose susirinkusius vaikus ir jaunuolius.

Praėjusiais metais mergaitės ir berniukai, persirengę išminčiais Kasparu, Melchioru ir Baltazaru, giedodami surinko 19,2 mln. eurų sumą. Iš viso nuo 1954 m. per „Žvaigždės giedotojų“ akciją surinkta apie 520 mln. eurų.

Zalcburgo arkivyskupas Franzas Lackneris taip pat pagyrė „Žvaigždės giedotojų“ kampanijos dalyvius: „Tai nepaprastas ir nepakeičiamas įsipareigojimas“, – pabrėžė Austrijos vyskupų konferencijos pirmininkas. „Giedantys vaikai  yra pasitikėjimo ambasadoriai šiais nepastoviais laikais", - sakė arkivyskupas F. Lackneris.

The post Austrijos Katalikiškojo jaunimo organizacijos iniciatyva pritraukė gausybę giesmininkų appeared first on LAIKMETIS.

Paklaustas apie LGBTQ+ atstovus, kurie esą jaučiasi įžeisti ir negerbiami dėl to, kad Katekizme homoseksualūs santykiai apibūdinami kaip "savaime netvarkingi", ir ar šią formuluotę būtų galima pakeisti, Schönbornas, kuris buvo Katekizmo rengimo komiteto sekretorius, atsakė, kad Katekizmas jau buvo pakeistas anksčiau.

"Tai Bažnyčios darbas, ir jį atliko popiežius", - sakė jis, pažymėdamas, kad popiežius Pranciškus turi teisę keisti tekstą ir kad jis jau kartą tai padarė, kai 2018 m. nusprendė peržiūrėti Katalikų Bažnyčios poziciją dėl mirties bausmės, pakeisdamas Katekizmo formuluotę, teigdamas, kad mirties bausmė yra "nepriimtina".

"Ne paslaptis, ir tai galiu pasakyti, kad jau Jonas Paulius II norėjo, jog mirties bausmė būtų aiškiai pasmerkta, tada man buvo pasakyta, kad popiežius Pranciškus ėmėsi veiksmų ir padarė šį pakeitimą", - sakė Christophas Schönbornas, pažymėdamas, kad Motina Teresė iš Kalkutos taip pat prašė Jono Pauliaus II Katekizme aiškiau pasmerkti mirties bausmę.

Kalbėdamas apie tai, ar bus padaryta daugiau pakeitimų, kardinolas Schönbornas sakė, kad to nežino ir kad "tik popiežius gali tai nuspręsti, nes jis paskelbė Katekizmą".

Christophas Schönbornas rekomendavo skaityti Katekizmo tekstą "kaip visumą" ir atkreipė dėmesį į Katekizmo dalis, kuriose sakoma, kad reikia gerbti visų žmonių žmogiškąjį orumą.

Remdamasis moralinės teologijos aspektais, kardinolas sakė, kad yra du pagrindiniai elementai, iš kurių vienas "objektyvi tvarka", kalbant apie Bažnyčios mokymo nekintamumą, ir tezė, kad "žmonės", būdami nusidėjėliai, neatitinka Dievo plano.

"Žmonės visada turi teisę į pagarbą, net jei jie nusideda, o mes visi nusidedame. Aš asmeniškai, jūs, jūs visi, mes visi nusidedame, bet turime teisę į pagarbą", - sakė Schönbornas, teigdamas, kad kiekvienas žmogus yra "Dievo priimtas".

Christophas Schönbornas išreiškė įsitikinimą, kad sinodiškumas pratęsia Vatikano II susirinkimo mokymą apie ekleziologiją ir bažnytinės bendruomenės, kurią sudaro visi pakrikštytieji, "keliaujantys kartu", prigimtį.

Vienas dalykas, sakė kardinolas, kuris jį pribloškė per visą sinodo procesą, buvo "tai, kad Europa nebėra pagrindinis Bažnyčios centras". "Yra kitų centrų, ir tai akivaizdu per kasdienius sinodo posėdžius", - sakė jis, rodydamas į vietines Bažnyčias Lotynų Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje. Šiuose regionuose vyskupų konferencijos yra labiau išplėtotos nei Europoje, sakė kardinolas.

Pasak jo, Europa "šiek tiek atsilieka nuo sinodinio gyvenimo tarp vietinių bažnyčių". "Manau, kad mums reikia tam tikro postūmio judėti į priekį", - sakė Schönbornas, pažymėdamas, kad, pavyzdžiui, Europos vyskupų konferencijos niekada nesugebėjo kalbėti vienu balsu migracijos klausimu, "ir tai liūdina".

Europa nebėra pagrindinis Bažnyčios centras.

Paklaustas apie tuos, kurie abejoja Sinodo teisėtumu, nes jo delegatais galėjo būti ir pasauliečiai, ir tvirtina, kad tai nebėra "Vyskupų sinodas", Schönbornas atsakė: "Nematau problemos". "Tai tebėra vyskupų sinodas, kuriame realiai dalyvauja ir ne vyskupai, tačiau tai yra realus dalyvavimas", - sakė kardinolas, pažymėdamas, kad Sinodą popiežius Paulius VI įsteigė kaip "patariamąjį organą popiežiaus tarnystei vykdyti" ir kad šis aspektas "jokiu būdu nesumažina balsų platumo".

"Kai balsuojame Sinode, balsuojame už tai, kas, mūsų manymu, yra svarbu, kad Šventasis Tėvas apsvarstytų savo mokyme, kolegialiai su vyskupais, bendrystėje su visa Bažnyčia ir, svarbiausia, bendrystėje su Bažnyčios tikėjimu, kurį sugalvojo ne popiežius ar Sinodas, nes tai - apaštalų tikėjimas, kuriuo visi dalijamės", - sakė Christophas Schönbornas.

Kardinolas Schönbornas sakė, kad Sinodo pobūdis nepasikeitė, o tik "išsiplėtė" ir kad Sinoduose visada dalyvavo pasauliečiai ekspertai. Jų oficialesnis indėlis, pasak jo, buvo "labai teigiama patirtis".

The post Austrijos kardinolas: popiežius gali keisti Katekizmą appeared first on LAIKMETIS.

Arkivyskupo Georgo Gaensweino (Georgo Gėnsveino) knygoje „Tik tiesa: mano gyvenimas šalia popiežiaus Benedikto XVI“ (Nothing But the Truth: My Life Beside Pope Benedict XVI) atskleidė jo vaidmenį Benedikto XVI išrinkimo popiežiumi aplinkybėse.

Kardinolas Schönbornas patvirtino Gänsweino teiginį, kad Schönbornas parašė kardinolui Ratzingeriui „nedidelį laišką tam tikru atveju".

Kartu Vienos arkivyskupas apkaltino Gänsweiną, kad šis savo knyga padarė „nederamą neapdairumą“, nes paskelbė „konfidencialius dalykus“, rašoma Vienos arkivyskupijos interneto svetainėje.

Kardinolas Schönbornas sakė, kad „iki šiol sąmoningai nutylėjo“ apie savo pastabą Benediktui, pažymėdamas, kad „tai įvyko kardinolų susitikimo, o ne pačios konklavos metu".

Apie laišką popiežius Benediktas XVI kalbėjo 2005 m. balandžio 25 d. per audienciją piligrimams iš Vokietijos.

Šis kreipimasis tarp Vokietijos katalikų žinomas kaip „giljotinos kalba" - vokiškai Fallbeilrede.

Tuomet Benediktas savo išrinkimo patirtį palygino su giljotinos kirviu.

Kalbėdamas apie tai, kas jį paskatino sutikti su išrinkimu, tuomet naujai išrinktas pontifikas atskleidė, kad jį „labai sujaudino trumpa žinutė, kurią man parašė vienas brolis kardinolas".

Benediktas sakė: „Jis man priminė, kad Mišių už Joną Paulių II proga savo homiliją, pradėdamas nuo Evangelijos, grindžiau Viešpaties žodžiais, pasakytais Petrui prie Genezareto ežero: ,Sek paskui mane!‘

Kalbėjau apie tai, kaip Karolis Vojtyla vis iš naujo sulaukdavo šio Viešpaties kvietimo ir kaip kiekvieną kartą jam tekdavo daug ko išsižadėti ir tiesiog pasakyti: ,Taip, seksiu paskui tave, net jei vesi mane ten, kur niekada nenorėjau eiti‘.

Benedikto kalba tęsėsi: „Šis brolis kardinolas man parašė: Jei Viešpats dabar tau pasakytų: ,Sek paskui mane‘, tada prisimink, ką skelbei. Neatsisakyk! Būk klusnus taip, kaip apibūdinai didįjį popiežių, sugrįžusį į Tėvo namus.“

„Tai mane giliai sujaudino. Viešpaties keliai nėra lengvi, tačiau mes sukurti ne lengvam gyvenimui, bet dideliems dalykams, gerumui.“

Benediktas pridūrė: „Taigi galiausiai turėjau pasakyti ,taip‘“.

Savo knygoje Gänsweinas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Schönbornas ir Ratzingeris vienas kitą vadino vardu.

Be Benedikto vaikystės draugų, kardinolas Schönbornas, Ratzingerio mokinių rato narys, buvo vienas iš nedaugelio, kurie į savo buvusį mokytoją kreipdavosi „Du" (neoficialus „Tu“), rašė Gänsweinas.

Kitas Gänsweino knygoje aprašytas epizodas - trumpas, bet labai asmeniškas naujai išrinkto popiežiaus Benedikto XVI ir Schönborno pokalbis - taip pat vyko taip, kaip aprašė Gänsweinas, sausio 18 d. patvirtino Vienos arkivyskupas.

The post Kardinolas Schönbornas kritikuoja Gaensweiną, bet patvirtina faktus appeared first on LAIKMETIS.