„Sinodas apie sinodiškumą“: gali atrodyti, kad šis pavadinimas gali būti nesuprantamas žmonėms, kad jis pernelyg techniškas. Į šią pastabą kardinolas atsakė, kad sinodiškumas iš tiesų yra labai paprasta Bažnyčios gyvenimo taisyklė.

Sinodiškumas – tai bažnytinės bendrystės modus operandi, būdas, kuriuo įgyvendinama Bažnyčios bendrystė, dalyvavimas priimant sprendimus, susijusius su įvairiais Bažnyčios gyvenimo aspektais, sprendžiant ir tuos klausimus, kurie yra susiję su vadovavimu Bažnyčiai. Sinodas apie sinodiškumą, sakė kardinolas, tai sinodas apie tai, kaip gyventi pagal Evangeliją, kaip įgyvendinti bažnytinę bendrystę, kaip būti Dievo tauta, kurios nariai eina kartu.

Pasak kardinolo, dabar keliamas Bažnyčios sinodiškumo klausimas yra dar vienas žingsnis įsisavinant Vatikano II Susirinkimo mokymą apie Bažnyčią kaip communio, apie Dievo tautos bendrystę. Būtent sinodiškumas yra communio vykdymo būdas. Kardinolas sakė, kad nereikėtų pamiršti, jog sinodiškas ėjimas kartu ne tik vyksta šiandien, bet vyko ir praeityje. Tad sinodiškumas taip pat reiškia tęsti kelionę tų, kurie ėjo prieš mus tikėjimo keliu.

Popiežius Pranciškus pastaruoju metu ne kartą yra pabrėžęs, kad sinodas skiriasi nuo parlamento. Paprašytas išplėtoti šią mintį kardinolas visų pirma pastebėjo, kad kalbant apie sinodo ir parlamento skirtingumą nereikia jo suprasti kaip vieno supriešinimo su kitu.

Parlamentinė demokratija yra vertybė, kuria toli gražu ne visos visuomenės gali džiaugtis. Esminis skirtumas tarp sinodo ir parlamento yra tas, kad sinodas nesitenkina daugumos principu. Sinodiškumas, Bažnyčios gyvenimas, visuomet yra vienbalsiškumo ieškojimas, ne parlamentine prasme, kad visi turi balsuoti vienodai – kaip yra komunizme ar kitose diktatūrose – bet yra procesas, kuriuo siekiama vienybės. Tai ėjimas pirmyn klausantis Šventosios Dvasios balso ir ieškant tiesos. Be to, pasak kardinolo, reikia atsiminti, kad sinodas yra patariamasis, o ne įstatymų leidybos organas. Sinodas skirtas ne tam, kad spręstų, bet kad įsiklausytų.

Esminis skirtumas tarp sinodo ir parlamento yra tas, kad sinodas nesitenkina daugumos principu.

Dabartinio sinodo ypatumas yra ir tai, kad jame kaip tikrieji nariai dalyvaus ne tik vyskupai, bet ir tikintieji pasauliečiai, moterys ir vyrai. Pasak kardinolo Christopho Schoenborno, iš esmės sinodo fizionomija nesikeičia. Jis ir toliau bus Vyskupų sinodas, nes dauguma jo dalyvių bus vyskupai. Tačiau pasauliečių tikinčiųjų dalyvavimas tikrai svarbus, kad būtų labiau pabrėžtas tas esminis įsiklausymo momentas, kad pagerėtų jo kokybė. Kardinolas sakė, kad jis pats yra daug kartų dalyvavęs Vyskupų sinodo asamblėjose, kuriose pasauliečiai vyrai ir moterys dalyvavo kaip ekspertai arba stebėtojai. Jų pastabos ir tuomet darė didelę įtaką darbui.

Šį kartą žengiamas dar vienas žingsnis, įtraukiant pasauliečius ir į balsavimą. Šiuo atveju balsavimas išreiškia sensus fidelium (tikinčiųjų jauseną), Dievo tautos lūkesčius, kurie kartu su visais Sinodo darbo rezultatais galiausiai bus perduodami popiežiui, kad jis juos toliau svarstytų.

The post Kardinolas Christophas Schoenbornas: Sinodas skirtas ne tam, kad spręstų, bet kad įsiklausytų appeared first on LAIKMETIS.

„Jei tik leis oro sąlygos, šiemet surengsime didžiąją Stadtumgang - Kristaus Kūno procesiją per Vienos centrą", - rašė Vienos arkivyskupas savo feisbuko paskyroje.

Iškilmingoms Mišioms ir eucharistinei procesijai Austrijos sostinės gatvėmis ketvirtadienį vadovavo Vienos arkivyskupas kardinolas Christophas Schoenbornas.

Austrijos arkivyskupas įsitikinęs: „Šioje piligriminėje kelionėje Jėzus norėjo pasidalyti su mumis tuo, kas išlieka ir nesikeičia. Jis ilgisi mūsų, nes esame Jam svarbūs. Ir tai yra tvirta ir saugi atrama visuose sunkumuose, kurie egzistuoja politikoje ir ekonomikoje, šeimoje, asmeninėje sveikatoje".

Devintinių išvakarėse kardinolas savo tviterio paskyroje pasidalijo trumpu pamąstymu apie iškilmės prasmę.

„Kasmet Vienos gatvėmis einančią eucharistinę procesiją stebi daugybė turistų ir atsitiktinių praeivių. Jie su smalsumu žiūri į šį reginį, kuris daugeliui atrodo visiškai nesuprantamas ir keistas. Kartkartėmis kas nors persižegnoja ar netgi atsiklaupia prieš Švenčiausiąjį Sakramentą. O ką galima pasakyti apie mus, kurie einame procesijoje, meldžiamės, giedame?" - klausė jis.

Ar nesijaučiame svetimi tarp daugybės žmonių, kurie dažniausiai žiūri nesuprasdami arba tiesiog praeina pro šalį?

„Ar nesijaučiame svetimi tarp daugybės žmonių, kurie dažniausiai žiūri nesuprasdami arba tiesiog praeina pro šalį?"- retoriškai klausia jis savo įraše.

„Turiu prisipažinti, - rašo kardinolas, - kad mane patį apima keistas jausmas, kai einu nešdamas monstranciją. Ar tai nėra pasenusi tradicija? Kas supranta, ką mes darome? Ar tai atitinka mūsų laikus?"

„Ir tada, - priduria kardinolas, - aš paprasčiausiai prašau Jėzaus: „Palaimink visus žmones! Paguosk juos, sustiprink juos ir būk su jais!“

Taip, Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė iš tiesų yra daugiau nei tik folkloras, įsitikinęs Vienos arkivyskupas.

The post Vienos arkivyskupas: Jėzus yra tvirta ir saugi atrama visuose sunkumuose appeared first on LAIKMETIS.