Anot jo, norint vykdyti skaidrią veiklą, pirmiausia reikia pinigų fondo darbuotojų algoms bei pasirašyti sutartis su buhalterinę apskaitą tvarkančia įmone.

„Kol kas nieko neturime, neturime nė cento, kad tas fondas galėtų dorai pradėti dirbti, nes pagal įstatus reikia įdarbinti mažiausiai du žmones – reikia, kad būtų ir direktorius, ir būtų žmogus, kuris fondui labai reikalingas, atsakingas už viešuosius ryšius,“ – pasakojo V. Seliavko.

Iš viso maldos namų statyboms, kaip teigia dvasininkas, gali prireikti nuo keturių iki penkių milijonų eurų.

Paklaustas, ar sulaukta susidomėjimo prisidėti prie renkamo fondo, V. Seliavko tvirtino, jog prisidėti žadėjo ne vienas, tačiau neaišku, kaip viskas klostysis iš tikrųjų.

„Prasidėjo ruduo, žmonės grįžo į darbovietes, pradėsime vėl derybas, kalbėjimus, gal ką nors surinksime bent pradžiai“. – teigė kunigas.

Pasak V. Seliavko, pastatyti ir įrengti bažnyčią norima kuo greičiau, mat šiuo metu Mišios aukojamos, kur tik pavyksta – katalikų maldos namuose, nuomojamose patalpose, buvusio Lukiškių kalėjimo cerkvėje.

„Norime turėti ką nors savo ir norėtume, kad būtų kuo greičiau, bet pats procesas, net jei bus finansavimas (...) gali trukti maždaug nuo ketverių iki penkerių metų“, – kalbėjo dvasininkas.

Anot jo, bažnyčia nebus didelė, tačiau savo stiliumi skirsis nuo kitų ortodoksų maldos namų Vilniuje.

„Mes planuojame, kad tai bus lietuviškas stilius kartu su bizantiškosios architektūros fragmentais“, – BNS sakė V. Seliavko.

Maldos namų statyboms bus skelbiamas viešas konkursas, tačiau jau dabar sulaukta trijų architektų susidomėjimo prisidėti prieš šio projekto – lietuvio, lenko ir rusų kilmės specialisto, šiuo metu gyvenančio Juodkalnijoje, nes gimtojoje šalyje nėra laukiamas dėl savo antikarinių pažiūrų.

Jeigu fondui pradėjus veiklą pavyks surinkti pakankamai lėšų, nebus apsiribota tik bažnyčia Vilniuje.

„Mums reikia ne tik Vilniuje vienos bažnyčios, mums reikia ir Kaune, ir Klaipėdoje, ir kituose Lietuvos miestuose. Tai nebus didelės bažnyčios, gali būti kuklios ir mažos, bet jų reikia“, – tvirtino V. Seliavko.

Konstantinopolio patriachato egzarchatas Lietuvoje oficialiai įsteigtas šiemet vasarį.

Lietuvos Vyriausybė Konstantinopolio patriarchato stačiatikiams yra skyrusi beveik 80 tūkst. eurų paramos, perdavė administracines patalpas Vilniuje.

The post Konstantinopolio patriarchato Lietuvos stačiatikiai teigia neturintys lėšų maldos namų statyboms appeared first on LAIKMETIS.

Liudininkai pasakojo, kad smūgis įvyko per Dieviškąją liturgiją. Tačiau pamaldos vyko koplyčioje, tik ši ir išgelbėjo parapijiečius, aukų nebuvo. Išliko tik šventyklos sienos.

The post Po Rusijos raketų išpuolio visiškai sudegė cerkvė appeared first on LAIKMETIS.

Didžioji dauguma jų yra Ukrainos ortodoksų bažnyčios cerkvės. Nukentėję sakraliniai pastatai yra aštuoniuose regionuose: Kijevo, Donecko, Žytomyro, Zaporožės, Luhansko, Sumų, Charkovo ir Černigovo.

Per karo veiksmus taip pat buvo apgadintos mečetės, sinagogos, protestantų bažnyčios, religinės švietimo įstaigos ir svarbūs religinių organizacijų administraciniai pastatai.

Prieš savaitę oficialiai buvo pranešta apie nuo karinių veiksmų Ukrainoje nukentėjusias 44 maldos vietas.

The post Ukrainoje auga nuo karinių veiksmų nukentėjusių religinių objektų kiekis appeared first on LAIKMETIS.

Pasipiktinę gyventojai socialiniuose tinkluose kritikuoja tokį požiūrį į kultūrines vertybes. „Tai, kas vyksta dabar, primena Stalino laikus“, - rašo vienas komentatorius.

Tokiam niokojimui neabejingi žmonės išsiuntė prašymą Tatarstano komitetui, o Regioninei prokuratūrai buvo perduota informacija, kad Tatarstano Spassky savivaldybės rajone dviejuose kaimuose architektūros paminklai buvo paversti grūdų sandėliu ir karvidėmis.

Valdžios institucijos žada imtis veiksmų ir tirti šią situaciją.

The post Tatarstane dvi šventyklos paverstos karvide ir grūdų sandėliu appeared first on LAIKMETIS.