„Tikrai nepripažįstu. Todėl, kad esu nekaltas. (...) Ir nerimas, ir rūpestis, ir tikiuosi, kad teismas objektyviai vertins visus duomenis ir išteisins“, – žurnalistams prieš posėdį nurodė M. Sinkevičius.

Jis sakė nekaltumą argumentuosiantis „įvykusiais faktais per ketverius metus“.

„Visas pluoštas dokumentų yra pateiktas ir jis bus pagarsintas teismo posėdyje“, – sakė M. Sinkevičius.

„Grąžinau 4015 eurų, o esu kaltinamas dėl 1487 eurų ir 62 centų“, – pridūrė jis.

Posėdžiui pirmininkauja teisėja Laima Šeputienė. Valstybinį kaltinamą byloje palaiko prokuroras Darius Valkavičius.

Teisėja nusprendė pradėti nagrinėti bylą iš esmės.

Kauno apygardos prokuroras D. Valkavičius teismui pateikė prašymą prie bylos medžiagos prijungti duomenis iš Migracijos departamento, „Regitros“, Registrų centro, Informacinės visuomenės plėtros komiteto, kurie „patvirtina, kad sutuoktinė naudojosi tuo telefono numeriu“.

„Įrodinėsiu, kad telefonu naudojosi ne kaltinamasis Sinkevičius, o jo sutuoktinė“, – nurodė prokuroras.

Nesulaukęs prieštaravimų, teismas pridėjo šiuos duomenis prie bylos.

Pagal D. Valkavičiaus pagarsintą kaltinamąjį aktą, M. Sinkevičius suklastojo 16 vienetų dokumentų, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis pirkinių, nesusijusių su tarybos nario išlaidomis.

M. Sinkevičius suklastojo 16 vienetų dokumentų, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis pirkinių, nesusijusių su tarybos nario išlaidomis

Į tarybos nario išlaidų avanso apyskaitą jis įtraukė sąskaitas už „Telia Lietuva“ ryšio paslaugas, taip pat du televizorius „Samsung“. Šiuos finansinius dokumentus M. Sinkevičius kaltinamas pateikęs savivaldybės administracijai siekdamas pagrįsti tarybos nario išlaidas.

„Tuo padarė didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui Jonavos rajono savivaldybei, sumenkino juridinio asmens autoritetą, pakirstas pasitikėjimas šia institucija, sumenkintas pasitikėjimas juo kaip valstybės politiku, taip pat padarė turtinę žalą 1487,62 eurų tam pačiam juridiniam asmeniui“, – teigė D. Valkavičius.

Inkriminuojamas veikas, anot prokuroro, M. Sinkevičius padarė būdamas Jonavos rajono savivaldybės tarybos nariu, nuo 2019-ųjų gegužės iki 2023-iųjų kovo.

„Kaltinimas aiškus. Kaltės nepripažįstu dėl nė vienos veikos. (…) Esu pasiruošęs duoti paaiškinimus, bet tai norėčiau padaryti susipažinęs su nauja medžiaga“, – tvirtino M. Sinkevičius.

Teismas procese paskelbė pertrauką, kitus posėdžius numatant balandžio 12 ir gegužės 2 dienomis.

Buvęs Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadovas, Jonavos rajono meras M. Sinkevičius kaltinamas piktnaudžiavimu, dokumento suklastojimu ir turto pasisavinimu, jo byla teismui perduota vasario viduryje.

M. Sinkevičius anksčiau BNS teigė nesijaučiantis kaltas ir tokią poziciją išsakęs ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nurodė eisiantis mero pareigas, kol nėra teismo verdikto.

„Nesijaučiu padaręs nei kokį nusižengimą ar nusikaltimą (...). Kol kas kliūties (eiti mero pareigas – BNS) nėra, aišku, kad gyvename teisinėje valstybėje ir šiuo atveju tik teismas pasisakys, ar kelių instancijų teismai, nes teisiniai procesai Lietuvoje vyksta pakankamai lėtai“, – bylai pasiekus teismą kalbėjo M. Sinkevičius.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pagrindu M. Sinkevičiui pateikti kaltinimai dėl 2019-2023 metais Jonavos rajono savivaldybės administracijai galimai padarytos 1487 eurų dydžio turtinės žalos.

Pernai lapkritį sulaukęs įtarimų, politikas sustabdė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje, LSA sustabdė jo kaip asociacijos prezidento įgaliojimus.

The post Čekiukų byla: prieš teismą stoja Jonavos meras M. Sinkevičius appeared first on LAIKMETIS.

Apklausos metu gyventojų buvo klausiama, kaip „čekiukų“ skandalas paveikė jų nuomonę apie savivaldą – 47 proc. respondentų tvirtino, kad pasitikėjimas vietos valdžios atstovais krito. Dažniausiai taip į klausimą atsakė 50 metų ir vyresni miestų gyventojai, daugiau vietos valdžia nusivylė moterys nei vyrai.

Iš viso 32 proc. respondentų, paklaustų apie pasitikėjimą vietos valdžia, teigė, kad „čekiukų“ skandalas jų požiūrio nepakeitė – kiek pasitikėjo ar nepasitikėjo anksčiau, tiek pat pasitiki ar nepasitiki ir dabar.

Iš viso 32 proc. respondentų, paklaustų apie pasitikėjimą vietos valdžia, teigė, kad „čekiukų“ skandalas jų požiūrio nepakeitė

Kad po „čekiukų“ skandalo labiau pasitiki savivalda, nurodė 3 proc. apklausos dalyvių. Po skandalo dažniau augo jaunimo (18–29 metų) pasitikėjimas vietos valdžia. Iš viso 10 proc. respondentų nurodė, kad apie „čekiukų“ skandalą apskritai nieko nėra girdėję.

Reprezentatyvią pilnamečių Lietuvos gyventojų apklausą LRT užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko rugpjūčio 24 – rugsėjo 5 dienomis. Apklausta 1016 Lietuvos gyventojų, rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 3,1 procentinių punktų.

The post Pusės gyventojų pasitikėjimas savivalda po „čekiukų“ skandalo krito appeared first on LAIKMETIS.