V. Putiną pasveikino Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas, o po to jiedu apsilankė specialiųjų pajėgų akademijoje ir pasikalbėjo su savanoriais kovotojais, kurie ten treniruojasi prieš išsiunčiami kariauti Ukrainoje.

V. Putinas gyrė savanorius ir sakė, kad kol Rusija turės tokių vyrų kaip jie, ji bus nenugalima, teigiama rusų valstybinių agentūrų pranešimuose.

R. Kadyrovas savo oficialiame „Telegram“ kanale paskelbtame pranešime teigė, kad nuo tada, kai Maskva 2022-ųjų vasarį pradėjo invaziją į Ukrainą, šiame centre treniravosi daugiau kaip 47 tūkst. kovotojų, įskaitant savanorius.

Kovotojai iš Čečėnijos, kurios nepriklausomybės siekis po Sovietų Sąjungos žlugimo lėmė ilgus metus trukusį karą su Rusijos pajėgomis, dalyvauja abiejose karo Ukrainoje pusėse.

Čečėnijos nepriklausomybės šalininkų lyderiui Džocharui Dudajevui ištikimi proukrainietiški savanoriai yra V. Putiną ir R. Kadyrovą remiančių čečėnų pajėgų nesutaikomi priešai. Pastarosios pajėgos prisijungė prie rusų kelis mėnesius trukusioje svarbaus Ukrainos Mariupolio uostamiesčio ir kitų konflikto židinių šalies pietuose ir rytuose apgultyje.

Antradienį V. Putinas taip pat aplankė R. Kadyrovo tėvo, buvusio Čečėnijos lyderio Achmato Kadyrovo kapą, vadavietę ir mečetę sostinėje Grozne.

Galiausiai jis surengė derybas su čečėnų lyderiu, kuris pranešė, kad respublika turi „dešimtis tūkstančių“ rezervistų, pasiruošusių kovoti Ukrainoje, skelbia Rusijos valstybinė žiniasklaida. Pranešimuose nenurodoma, ar kas nors iš jų gali būti pasiųstas atremti Ukrainos įsiveržimą į Rusijos Kursko sritį.

Kremlius kliaujasi R. Kadyrovu, kad Šiaurės Kaukaze po daugelį metų trukusių neramumų būtų išlaikytas stabilumas. Tarptautinės teisių gynimo grupės kaltina R. Kadyrovo saugumo pajėgas neteisminiais nužudymais, kankinimais ir disidentų grobimais, tačiau Rusijos institucijos ne kartą atmetė reikalavimus atlikti tyrimus.

Kremlius pasitelkė kovotojus iš Čečėnijos, kad padėtų apsaugoti Maskvą nuo galiausiai žlugusio samdinių grupuotės „Wagner“ boso Jevgenijaus Prigožino pernai surengto maišto, tačiau kai kurie ekspertai perspėja, kad R. Kadyrovo ambicijos gali kelti grėsmę ir federalinei valdžiai.

Nei Kremlius, nei R. Kadyrovas nepasidalijo jokia informacija apie netikėto V. Putino vizito tikslą, o R. Kadyrovas tik pasakė, kad Rusijos vadovo laukia „įtempta darbotvarkė“.

Vėliau V. Putinas su R. Kadyrovu kalbėjosi Čečėnijos lyderio rezidencijoje Grozne.

Prieš netikėtą vizitą Čečėnijoje V. Putinas antradienį lankėsi Šiaurės Osetijos provincijos Kaukazo mieste Beslane. Jis pirmą kartą per beveik du dešimtmečius susitiko su vaikų, žuvusių per 2004 metais islamistų kovotojų surengtą išpuolį mokykloje, per kurį žuvo daugiau kaip 330 žmonių, motinomis.

Susitikime jis peikė Kyjivo įsiveržimą į Rusijos Kursko sritį, kaltindamas ukrainiečius bandymu destabilizuoti jo šalį.

„Mes nubausime nusikaltėlius. Dėl to negali būti jokių abejonių“, – sakė jis.

The post V. Putinas vedė derybas Čėčėnijoje appeared first on LAIKMETIS.

„Tautų apsisprendimo principas yra įtvirtintas tarptautiniuose dokumentuose, jis galioja ir mes jį gerbiam. Kalbant apie šį konkretų klausimą, jo Lietuvos užsienio politikos darbotvarkėje nėra“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Rusijos pajėgos nuo 1994 metų musulmoniškoje Čečėnijoje Šiaurės Kaukaze slopina nepriklausomybės judėjimą

Ukrainos Aukščiausioji Rada antradienį 287 balsais priėmė rezoliuciją, kuria Čečėnijos respubliką Ičkeriją pripažino esant „laikinai okupuota Rusijos“.

Rusijos pajėgos nuo 1994 metų musulmoniškoje Čečėnijoje Šiaurės Kaukaze slopina nepriklausomybės judėjimą. Praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje Rusija dukart kariavo prieš Čečėnijos separatistus, siekusius regiono nepriklausomybės.

The post Ukrainos Radai pripažinus Čėčėniją, Lietuva šio klausimo imtis neketina appeared first on LAIKMETIS.

Erdvėje greta Kalniečių parko taip pat planuojama pastatyti atminimo ženklą pirmajam Čečėnijos prezidentui Džocharui Dudajevui, kovojusiam už čečėnų laisvę, trečiadienį pranešė savivaldybė. 

„Rusijos kariniai veiksmai Ukrainoje ir su šia agresija viešumoje siejamas dabartinis Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas iškėlė visiškai suprantamų klausimų dėl Kaune esančios aikštės pavadinimo“, – pranešime cituojamas Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

„Iki šiol šis pavadinimas simbolizavo už laisvę kovojusius čečėnus, tačiau dėl vykdomo teroro mūsų broliškoje šalyje nusprendėme visas dviprasmybes išsklaidyti“, – teigė jis.

Pasak jo, atsižvelgta ir į kauniečių siūlymus šiuo klausimu. 

Anksčiau Kalniečiuose esančiai aikštei Čečėnijos pavadinimas suteiktas norint pagerbti už laisvę kovojusius čečėnus.

The post Kaunas Čečėnijos aikštę pervadino į Čečėnijos Nepriklausomybės aikštę, žada statyti atminimo ženklą D. Dudajevui appeared first on LAIKMETIS.

Kremliui lojalus buvęs čečėnų kovotojų karo lauko vadas šią musulmonišką respubliką valdo ilgiau nei dešimtmetį ir faktiškai įtvirtino savo asmenybės kultą.   

Duomenys, gauti suskaičiavus kiek daugiau nei pusę balsų, rodo, kad R. Kadyrovas surinko 99,6 proc. balsų, pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“. 

Rusijos opozicijos veikėjai apkaltino valdžią masiškai klastojus balsus, pirmadienį paskelbtiems rezultatams rodant, kad valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ užsitikrino tvirtą daugumą Valstybės Dūmoje.    

R. Kadyrovas tradiciškai gauna stulbinamą skaičių balsų per rinkimus šioje neramioje Šiaurės Kaukazo respublikoje. 2016-ųjų parlamento rinkimuose jis surinko 97,9 proc. balsų.   

R. Kadyrovo režimas kaltinamas brutaliais žmogaus teisių pažeidimais, įskaitant neteismines egzekucijas ir aktyvistų bei seksualinių mažumų atstovų persekiojimą. 

Šį mėnesį čečėnų pareigūnai paskelbė, kad respublika skirs tūkstančių dolerių atlygį menininkui, nutapysiančiam geriausią R. Kadyrovo portretą. 

Svarbiu Rusijos politikos žaidėju laikomas 44 metų R. Kadyrovas atėjo į valdžią, kai 2004-aisiais buvo nužudytas jo tėvas Achmatas – buvęs čečėnų sukilėlių lyderis, tapęs Kremliaus sąjungininku. A. Kadyrovas šiai respublikai vadovavo po dviejų Rusijos ir separatistų karų, vykusių praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio pabaigoje ir šio tūkstantmečio pradžioje.   

Karai išprovokavo emigracijos bangą, per kurią daug čečėnų išvyko gyventi į Vakarų Europą.   

The post Čečėnijos autoritarinis lyderis Rusijos rinkimuose gavo per 99 proc. balsų appeared first on LAIKMETIS.