Susitikimą sudarė kelios dalys – jaunimo parengta menine choreografine programa ir malda, popiežiaus kalba ir Švenčiausiojo Sakramento adoracija. Pranciškus, kaip ir per kitus pastaruosius susitikimus su Pasaulio jaunimo dienų dalyviais, atidėjo į šalį iš anksto parengtą tekstą ir kalbėjo ekspromtu.

„Ačiū, kad keliaujate, kad leidotės į kelionę, ačiū, kad esate čia!“, – kreipėsi Pranciškus, primindamas, kad keliavimas, kelionė yra viso šiomis dienomis vykstančio didžiojo renginio tema: „Marija susiruošusi skubiai iškeliavo“ (Lk 1, 39).

Kodėl Marija išskubėjo pas savo giminaitę? Pasak Pranciškaus, paprasčiausiai dėl to, kad Marija myli. „Kas myli, tas skuba“, – pacitavo Pranciškus Tomo Kempiečio „Kristaus sekimą“. Švenčiausioji Mergelė turi dvi priežastis džiaugtis: jai ką tik buvo apreikšta, jog ji taps Išganytojo Motina, o štai dabar dar gavo ir žinią, kad jos giminaitė taip pat laukiasi kūdikio. Ji negalvoja tik apie save, bet tuoj pat skuba padėti.

„Tikrasis džiaugsmas visada yra misionieriškas. Jis skirtas ne vienam žmogui, bet reikia juo pasidalyti su kitais“, – sakė popiežius ir klausė jaunuolių: „Jūs, kuriuos čia atvedė troškimas išgristi Kristaus žinią, atrasti gyvenimo prasmę, savo džiaugsmą pasiliksite sau ar juo pasidalysite su kitais?“

Popiežius prašė taip pat su dėkingumu atsiminti tuos, iš kurių esame gavę visa tai, dėl ko džiaugiamės. Prašė su dėkingumu pagalvoti apie tuos, kurie buvo ir yra šviesos spinduliai mūsų gyvenime: tėvus, senelius, draugus, tikybos mokytojus, kunigus. Jie yra džiaugsmo šaknys, gyvenimu mokytojai. Šį džiaugsmą, kylantį iš šaknų, turime dovanoti, ir mes turime tapti džiaugsmo šaknimis kitiems.

Bet kaipgi tapti džiaugsmo šaknimis? – tęsė Pranciškus. Džiaugsmo nerasite bibliotekoje, jis yra kitur. Reikia ieškoti džiaugsmo bendraujant su kitais, neužsidaryti savyje, negyventi vien savo susigalvotame mažame pasaulyje, neišsižadėti vilties, neišsigąsti gyvenimo kelyje pasitaikančių nuopuolių, parpuolus tuoj pat keltis, padėti atsikelti kitam,  ant žemės parblokštam žmogui.

„Palieku jums šiuos kelis patarimus: keliaukite; jei parkrentate, tuoj pat kelkitės; keliaukite turėdami tikslą; kasdien mokykitės gyventi. Gyvenime viskas turi savo kainą, už viską reikia sumokėti, tačiau vienas dalykas yra nemokamas – tai Jėzaus meilė. Taigi, turėdami šią nemokamai gautą dovaną, eikite su viltimi, atsiminkite savo šaknis ir be baimės ženkite pirmyn.“

Ši kelionė – tai trumpa išvyka iš Lisabonos, kur Pranciškus vadovauja Pasaulio jaunimo dienų iškilmėms – didžiajam katalikų sąskrydžiui, į kurį susirinko beveik milijonas jaunų katalikų. Į Portugalijos sostinę jis grįžta šeštadienio vakaro budėjimo pamaldoms, o sekmadienį vadovaus baigiamosioms mišioms, kuriose bus paskelbta kitos religinės šventės vieta.

Šeštadienio, rugpjūčio 5 d., rytą popiežius Pranciškus iš Lisabonos atvyko į Fatimos Švč. M. Marijos šventovę ir kartu su Pasaulio jaunimo dienose dalyvaujančiais sergančiais ir negalią turinčiais jaunuoliais kalbėjo Rožinio maldą.

Baigus pirmosios Rožinio dalies – džiaugsmo slėpinių – apmąstymą, popiežius kreipėsi į pamaldose dalyvavusį jaunimą. Fatima – tai viena lankomiausių piligrimystės vietų. Dievo Motina savo žvilgsniu palydi daugybę šią vietą lankančių piligrimų. Tačiau, pasak popiežiaus, piligrimystė – tai ir pačios Švenčiausiosios Mergelės bruožas. Apie tai kalba Rožinio džiaugsmo dalies slėpiniai: išgirdusi džiugią Apreiškimo žinią, kuri perkeitė jos gyvenimą, Marija tuoj pat leidosi į kelionę, nuskubėjo pas giminaitę Elzbietą.

„Dievo Motina skuba mums į pagalbą kiekvieną kartą, kai iškyla problema, kiekvieną kartą, kai jos šaukiamės, – kalbėjo Pranciškus. – Ji nedelsia, ateina, atskuba. Ji skuba mums padėti, nes yra Motina.“ Popiežius atkreipė dėmesį, kad, nors Švenčiausioji Mergelė yra labai svarbus asmuo tiek Jėzaus gyvenime, tiek vėliau apaštalų bendruomenės ir galiausiai visos Bažnyčios istorijoje, prasidėjusioje po Sekminių, ji niekuomet nesisavina svarbiausio vaidmens. Ji niekada nėra pagrindinė veikėja, bet visada rodo į Jėzų. Visas Marijos gyvenimas, sakė Pranciškus, – tai nieko kita, kaip tik rodyti į Jėzų. Ji visada sako: „Darykite tai, ką jis jums lieps“. Popiežius pabrėžė, kad turime tai atsiminti visada, kai lankomės Marijos šventovėje. Lankydamiesi Fatimoje taip pat atsimename, kiek daug Marijos užtarimo paskatintų  širdžių atsivertė į Jėzų.

Popiežius prašė į Fatimos šventovę atvykusį jaunimą kelti akis į Dievo Motiną ir pagalvoti, ką ji šiandien sako, klausti ją: „Motina, ką tu šiandien man rodai? Kas mano gyvenime tau kelia nerimą?“

„Brangūs broliai ir seserys, pajuskime Motinos Marijos artumą. Ji yra Motina, kuri visada rodo į Jėzų ir sako: „Darykite, ką Jėzus jums lieps“. Ji, mūsų Motina, visada yra su mumis ir mus užtaria.“ 

Istorija

Fatimos istorija prasidėjo 1917 metais, kai, anot tradicijos, portugalai Francisco (Fransišku), jo sesuo Jacinta Marto (Žasinta Martu) bei jų pusseserė Lucia (Lusija) pasakojo, kad Švč. Mergelė Marija jiems pasirodė šešis kartus ir patikėjo tris paslaptis. Pirmosiose dviejose buvo aprašytas apokaliptinis pragaro vaizdas, išpranašauta Pirmojo pasaulinio karo pabaiga ir Antrojo pasaulinio karo pradžia, taip pat išpranašautas sovietinio komunizmo iškilimas ir žlugimas. Vaikams buvo nuo 7 iki 10 metų.

Tuo metu, kai įvyko apsireiškimai, Europoje tebevyko Pirmasis pasaulinis karas, o Portugalijos Katalikų Bažnyčia, 1910 metais Portugalijai tapus respublika, išgyveno krizę. Respublikonų vyriausybė priėmė daugybę antiklerikalinių įstatymų, įskaitant draudimą mokyklose dėstyti tikybą. Tokiomis aplinkybėmis, kai kunigai ir vyskupai buvo ištremti, vizijos padėjo atgaivinti persekiojamą Bažnyčią.

2000 metais Vatikanas atskleidė ilgai lauktą trečiąją paslaptį, apibūdindamas ją kaip pranašystę apie 1981 metų gegužės 13 dienos pasikėsinimą į popiežių Joną Paulių II Šventojo Petro aikštėje, kuris įvyko per pirminės vizijos metines.

Vėlesniuose Lucios, kuri tapo vienuole ir mirė 2005 metais, raštuose rašoma, kad Rusija atsivers ir įsiviešpataus taika, jei popiežius ir visi pasaulio vyskupai pašvęs Rusiją „Nekaltajai Marijos Širdžiai“. Vėliau Lucia tvirtino, kad Jonas Paulius 1984 metais per mišias išpildė šią pranašystę, nors maldoje niekada nenurodė Rusijos.

Praėjusiais metais, melsdamasis už taiką po Rusijos invazijos į Ukrainą, Pranciškus ištaisė 1984 metų klaidą ir paaukojo tiek Rusiją, tiek Ukrainą Švč. Mergelei Marijai.

Pranciškus ne kartą ragino nutraukti Rusijos karą, dažnai reiškė solidarumą su kankinamais ukrainiečių žmonėmis, tačiau susilaikė nuo kritikos Rusijai. Neseniai jis pasiuntė pasiuntinį į Kyjivą, Maskvą ir Vašingtoną su misija, kuria siekiama palengvinti į Rusiją išvežtų ukrainiečių vaikų grąžinimą.

The post Popiežius jaunimo prašė su dėkingumu atsiminti tuos, kurie suteikė džiaugsmo appeared first on LAIKMETIS.

Šį sekmadienį Dievo žodis ragina pabusti iš miego ir nusimesti nuo savęs tamsos darbus, kad jie nesukliudytų sutikti pas mus ateinantį pasaulio Gelbėtoją. Apaštalas Paulius ragino pirmuosius krikščionis: „Naktis nuslinko, diena prisiartino. Tad nusimeskime tamsos darbus, apsiginkluokime šviesos ginklais! Kaip dieną, elkimės padoriai, saugodamiesi apsirijimo, girtavimo, neskaistumo, nesantaikos ir pavyduliavimo. Apsivilkite Viešpačiu Jėzumi Kristumi“ (Rom 13, 12–14).

Evangelijos skaitinys, pratęsdamas Jėzaus pasakojimą apie įvykius laikų pabaigoje, ragina: „Būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“ (Mt 24, 44).

Raginimas budėti buvo aktualus visais amžiais, bet dabartiniu metu jis ypač svarbus. Per trisdešimt laisvės metų mes pasiekėme didelių laimėjimų ekonomikoje, moksle ir kitose srityse. Lietuva neatpažįstamai pasikeitė, palyginti su tuo, kokia ji buvo sovietiniais metais, tačiau kai kurie svarbūs dalykai, kaip antai, Dekalogu paremta moralė ir krikščioniškosios tradicijos, ant kurių šimtmečiais buvo statomas mūsų tautos gyvenimas, likę daugelio mūsų tautiečių dėmesio paribiuose.

reikia nusimesti tamsos darbus – girtavimą, neskaistumą, nesantaikas ir kitas nuodėmes.

Ką reiškia raginimas budėti? Visų pirma, kaip ragina apaštalas Paulius, reikia nusimesti tamsos darbus – girtavimą, neskaistumą, nesantaikas ir kitas nuodėmes. Tamsos darbus nusimetame prieš Kalėdas susitaikydami su Dievu ir žmonėmis. Advento metu atidžiau pasižvalgome po savo dvasinio gyvenimo užkaborius ir per išpažintį visas savo neištikimybes Dievui tarsi iššluojame.

Mūsų dvasinį budrumą palaiko malda, prašant Šventosios Dvasios dovanų žemiškosios kelionės keliuose. Kas reguliariai ir nuoširdžiai nesimeldžia, visuomet rizikuoja dvasiškai užmigti ir atidaryti duris blogiui įžengti į mūsų gyvenimą.

Mes budime, kai skaitome dvasinio turinio knygas. Buvo sovietmetis, kai tokių knygų nebuvo; dabar jų užtektinai turime, o jei neturime, įsigykime.

Dvasinį budrumą palaiko pasninkas. Jeigu advento penktadieniais susilaikysime tik nuo mėsos, toks pasninkas neatneš laukiamų vaisių. Reikia peržvelgti, kuriose srityse mes labiausiai pataikaujame savo kūniškumui. Vienam, galbūt, bus aktualu susilaikyti nuo saldumynų, kitam – apriboti laiką, leidžiamą prie televizijos ekrano, trečiam gal reikės duoti poilsio išmaniajam telefonui ir t. t.

Reikia peržvelgti, kuriose srityse mes labiausiai pataikaujame savo kūniškumui.

Pranašas Izaijas kvietė izraelitus nepasiduoti pagundai visą dėmesį skirti valgiui ir gėrimui: „Tą dieną Dievas, Galybių Viešpats, kreipėsi į jus, šaukdamas verkti ir liūdėti, galvas nusiskusti ir ašutinę vilkėti. Bet štai! Linksmybė ir džiaugsmas,– jaučius skerdžiate ir avis pjaunate, valgote mėsą ir geriate vyną: „Valgykim ir gerkim, nes rytoj mirsime!“ (Iz 22, 12–13).

Tuo pat metu, kai mes rengsimės Kristaus Gimimo šventei, pasaulis kvies pirkti kalėdines dovanėles ir įsitraukti į pramogų šurmulį. Nepasiduokime šiam pasaulio balsui! Renkimės ir laukime mus mylinčio ir pas mus ateinančio pasaulio Gelbėtojo.

The post Kardinolas S. Tamkevičius SJ. Budėkite! I advento sekmadienis appeared first on LAIKMETIS.

Vėliau apie šiuos akimirksnius jie kalba kaip kai kurie vakarėlio pabaigoje pasakoja apie savo pirmąją meilę. Tad neskubėk. Žingsniuodamas keliu suprasi, ar tau reikia šviesos.

Ir tada žinosi, kur ją rasi. Jei vis dėlto išėjai ir jei dvasinis mokytojas, kurio ieškojai, priėmė tave ir davė tau receptą, kurio tikėjaisi – meditaciją, skaitinį, maldą, santykių nutraukimą, pasninką, maldininkišką kelionę – lik budrus, nepainiok apsilankymo pas gydytoją, vaistų ir išgijimo.

The post Neskubėk appeared first on LAIKMETIS.

         Biblijoje pasakojama, kaip Dievas aplanko vieną paauglį, Samuelį. Viešpats pašaukia jį ir tasai atsiliepia: Aš čia, bet neatpažįsta atėjusio jo aplankyti. Prityręs senolis liepia Samueliui vėl gulti ir laukti. Mat, buvo naktis. Elkis panašiai. Paskui matysi. Tik neužsnūsk.

Iš prancūzų kalbos vertė Inga Barbora Kazakevičiūtė

The post Lauk nesudėdamas akių appeared first on LAIKMETIS.