Ateinančiomis dienomis Sinodo tėvai ir motinos kviečiami apmąstyti, grupėse ir asamblėjoje pasidalyti įžvalgomis Instrumentum laboris antrosios dalies (modulio B2) tema: „Bendra atsakomybė misijoje. Kaip dalytis tarnystės Evangelijai dovanomis ir užduotimis?“.

Penktadienio rytą, prieš VIII Generalinės kongregacijos (GK – visų Sinodo dalyvių asamblėja) pradžią, sinodo tėvai ir motinos dalyvavo Mišiose Šv. Petro bazilikoje, kurioms vadovavo kardinolas Fridolinas Ambongo, Kinšasos arkivyskupas (Kongo DR). Pagrindinis asamblėjos pranešėjas kardinolas J.-C. Hollerichas asamblėjos VIII GK-os dalyviams, dalyvaujant popiežiui Pranciškui, pristatė modulio B2 temą.

Sinodo tėvai ir motinos pratęs diskusijas darbo grupėse. Kitos GK-os, IX ir X įvyks pirmadienį, spalio 16 d. 

Bažnyčia gražiausia ta, kurios durys atvertos ir kur yra vietos visiems

Susitikimo su žurnalistais metu, kurį koordinavo Informacijos komisijos pirmininkas Paolo Ruffini, buvo pristatyta naujausios žinios apie mažesniųjų grupių darbą antrajame darbinio dokumento, „Instrumentum Laboris“ aptarimo etape (modulyje). Komunikacijos prefektas pabrėžė, kad mažesnėse grupėse Sinodo nariai turėjo daugiau galimybių pasisakyti, aktyviai dalijasi įžvalgomis.

Amerikietis kardinolas J. Tobinas kalbėjo apie skirtingų patirčių ir kultūrų palyginimo turtingumą, kolumbietė sesuo vienuolė G. Echeverri - apie kvietimą išgirsti vargšų šauksmą.

Tikrasis Katalikų Bažnyčios grožis „išryškėja, kai jos durys yra atviros ir joje laukiami žmonės. Tikimės, kad Sinodas padės mums jas dar labiau atverti“. Taip kardinolas Josephas Tobinas (Džozefas Tobinas), Niuarko (Naujasis Džersis) arkivyskupas, apibūdino antrojo Instrumentum laboris modulio temą „Spinduliuojanti bendrystė. Kaip galime būti dar visapusiškiau vienybės su Dievu ir žmonijos vienybės ženklas ir įrankis?“, – kalbėdamas susitikime su žurnalistais.

Susitikime su žurnalistais dalyvavo ir sesuo Gloria Liliana Franco Echeverri, Marijos Dievo Motinos brolijos vienuolė iš Kolumbijos, Lotynų Amerikos vienuolių konfederacijos pirmininkė, Sinodinio proceso liudininkė. Vienuolė iš Kolumbijos pabrėžė, kad  XVI eilinės Vyskupų Sinodo visuotinės asamblėjos dalyviai trokšta gyventi kaip Jėzus, kuris humanizuoja, kuris suteikia orumą, kuris įtraukia, kuris atveria duris kitiems.

„Procese, kuris mato kitokį metodą, pradedant nuo atsivertimo Dvasioje, savo mažesnėse grupėse mes pripažįstame būtent šį bendrą orumą, kylantį iš pagarbos, bendrystės, abipusio pripažinimo, mūsų širdyse skamba raginimas išgirsti vargšų šauksmą. Vargšų veidas, migracija, prekyba žmonėmis, socialinė atskirtis priemiesčiuose – šios temos skambėjo prie mūsų stalo“, – kalbėjo s. Echeverri.

Tai pačiai grupei priklausantis amerikiečių kardinolas džiaugėsi galimybe dalintis mintimis su labai skirtingų patirčių, kultūrų žmonėmis. Jis pats užaugo daugiakultūrinėje aplinkoje Detroite, o kaip kunigas 45 metus gyveno kultūrose, kurios buvo kitokios, nei ta, kur užaugo jis. Kardinolas Sinode dalyvauja septintą kartą, ir šį Sinodą apibūdina, kaip „įvairiausią“.

Kardinolas Tobinas taip pat pasidalijo konkrečia pastoracine patirtimi apie Niuarko katedroje priimtą piligriminę grupę žmonių, kurie jautė atskirtį dėl savo lytinės orientacijos. Pasak jo, tai buvo atviros Bažnyčios patirtis, Bažnyčios, kaip kad jo vyskupija, kuriai rūpi pasiekti visus tuos, kurie Katalikų Bažnyčioje nesijaučia kaip namuose.

Kardinolas Tobinas apibendrino, kad pasaulyje, kuriam būdingas fundamentalistinis nacionalizmas, ksenofobija, kuriame yra lyderių, pasiryžusių statyti sienas, Bažnyčios pasirinkimas yra brolystė, sinodiškumas, kurie leidžia mums suprasti, kad visi esame broliai ir seserys. Bažnyčioje, kurioje žiūrime vienas į kitą kaip į brolius ir seseris, yra vietos visiems.

The post Kardinolas Tobinas: Bažnyčios pasirinkimas yra brolystė ir sinodiškumas appeared first on LAIKMETIS.

Ko gero ji visa sutelpa Evangelijoje ir yra tobulai nusakyta paties popiežiaus. Tai yra atverti duris iš Evangelijos plūstantiems naujiems horizontams, kuriuose bus galima atrasti kitą, kaip gyvojo Dievo paveikslą.

Savo kalbose primindamas didingą mūsų tautos praeitį ir skaudžius istorijos momentus, popiežius kvietė didžiadvasiškumui ir šventumui. Šios dvi sąvokos ir šiandien išlieka kaip brangus priminimas ant kokios uolos turime statyti savo ir savo tautos ateitį. Tačiau kaip tą padaryti?

Popiežius priminė, kad iššūkiai visada lydi žmoniją: vakarykščius išmėginimus lydi šiandienos ir rytojaus išbandymai. Todėl visada reikalinga brolybė su Kristumi, atleidimas ir susitaikinimas. Tuo turi būti paženklinta tarnaujamoji kunigystė, kuri negalima be meilės, kuriančios tvirtą žemiškojo miesto pamatą.

Ir meilės persmelktas liudijimas. Būtent jos, - meilės -  perspektyvoje, pasak popiežiaus, reikia kalbėti apie rytojų, nes jis neįmanomas be sąžiningumo, gerumo, garbingumo, darbštumo, tvarkingumo, pasitikėjimo, nuoširdumo, pagarbos, kilniadvasiškumo, teisingumo ir atsakomybės jausmo, atvirumo. Taip sakant, mes patys turime būti savo istorijos gyvaisiais akmenimis, nebijančiais tiesos ir moralės normų ir būtent juose atrandančiais tikrąją būties prasmę.

Didžiadvasiškumas neįmanomas, pasak popiežiaus, ir be brolystės. „Kiekviena valstybė, ginanti savo suverenumą, turi ginti ir kitų tautų nepriklausomybę. Tik šitaip visas žemynas gali sulaukti ir savo politinio stabilumo bei demokratijų sustiprėjimo, ir taikos tarp visų žmonių ir tautų“.

Ne mažiau svarbi yra ir kiekvieno žmogaus kelionė nuo suvokimo, kad jis pats nėra absoliuti tiesa, tačiau keleivis link Tiesos, suvokiantis, viena vertus, savo ribotumą, ir, kita vertus, gebantis trokšti „kilnesnių dalykų“. Čia, pasak popiežiaus, mąstymo logika, turi sukurti atvirą Slėpiniui dvasinį klimatą, kuriame tikėjimas ir kultūra sudarytų vienovę. Visa tai jau dabar išsipildo Kristuje, galinčiame visiškai patenkinti esminius žmogaus dvasios poreikius bei troškimus, ir parodančiame, kas yra Dievas ir kas yra žmogus. Tad šioje vietoje, kaip pažymi popiežius, labai pavojingos tos trumpalaikės, silpnos ir dviprasmiškos taikos, paremtos minimalizmu ir moraliniu reliatyvizmu, nes nelieka  Kristaus – gyvenimo, demokratijos ir ateities uolos.

Keliais sakiniais apmąsčiau prieš tris dešimtmečius šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II atvežtą, gal tiksliau būtų sakyti,  - primintą – programą ir nurodytus gyvenimo ja būdus. Tai, ką popiežius kalbėjo, lyg ir nėra nauja, o kartu – ir neišsemta, nes tikrieji  laisvės horizontai atsiveria Tame, kuris pats yra laisvė ir ją dovanoja tautoms ir žmonėms.

Turėti tvirtą ir užtikrintą ateitį – nesiblaškyti tarp tiesų, bet tiesiog Joje save atradus, į Ją ir stiebtis. Tai yra mano ir mūsų visų ateities garantas – Evangelija, kurią popiežius Jonas Paulius II kaip programą nurodė Lietuvai.

The post Kunigas Nerijus Pipiras. Jono Pauliaus II atvežta programa Lietuvai appeared first on LAIKMETIS.

Ir tu pats nesišvaistyk žodžiais. Diena iš dienos į aplink tave esančius vyrus ir moteris mokykis žvelgti kitaip. Vaikščiok nuo Dievo – prie jų, nuo jų – prie Dievo. Prašyk Tėvą, kad padėtų juose įžvelgti savybių, užčiuopti panašumą, leidžiančių tau juos pavadinti broliu, seserimi.

Jūs atrodote lyg šeima, gailestingumo sūnūs.

Iš prancūzų kalbos vertė Inga Barbora Kazakevičiūtė

The post Žvelk į žmones kitaip appeared first on LAIKMETIS.

Šiandien, sakydamas man, kad mes nesame broliai, žvelgi akylesniu ir ne tokiu apsipratusiu žvilgsniu kaip aš. Reikia būti kurčiu ir aklu arba mulkiu, kad neišgirstum labai gerai žinomo, vis tebesitęsiančio mokinių ginčo: kuris iš mūsų didžiausias? Ir to paties žvilgsnio bei atsakymo: Didžiausias tarp jūsų bus visų tarnas.

Iš prancūzų kalbos vertė Inga Barbora Kazakevičiūtė

The post Lik akylas appeared first on LAIKMETIS.

Keliaudamas šiuo labai asmeniniu keliu, nori nenori tampi tave vežančio taksisto, darbdavio, namų valytojos, savo sūnaus, savo motinos broliu. Kokia keista šeimų mozaika, nebent tai būtų vien išpūstos frazės.

Vis dėlto yra pasakyta: Eik pas mano brolius ir pasakyk jiems: Aš žengiu pas savo Tėvą ir jūsų Tėvą...

Iš prancūzų kalbos vertė Inga Barbora Kazakevičiūtė

The post Nekeliauk vienas appeared first on LAIKMETIS.