Kaip trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), 45-osios brigados „Lietuva“ štabo pirminę valdymo grupę sudarys daugiau nei 20 karių. Su jais kartu atvyksta ir Vokietijos sausumos pajėgų vadas Alfonsas Maisas.

Pirmieji į Lietuvą atvykstantys kariai įsikurs Vilniuje ir bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.

Iki metų pabaigos išaugęs pirminis štabo elementas taps atsakingu ir už pagalbą perkeliant Vokietijos karius.

Vokietija yra įsipareigojusi Lietuvoje dislokuoti sunkiąją brigadą su trimis manevriniais batalionais ir visais reikalingais įgalintojais, įskaitant kovinės paramos ir aprūpinimo vienetus.

Vokietija yra įsipareigojusi Lietuvoje dislokuoti sunkiąją brigadą su trimis manevriniais batalionais ir visais reikalingais įgalintojais

 Brigada bus sudaryta iš jau egzistuojančių ir naujai formuojamų vienetų. Į Lietuvą bus perkeltas 203-iasis tankų batalionas iš Šiaurės Reino-Vestfalijos ir 122-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas iš Bavarijos. Šiuo metu Lietuvoje esanti priešakinių pajėgų kovinė grupė bus performuota į daugianacionalinį batalioną ir taps sudėtine brigados dalimi.

Numatoma, kad iš viso į Lietuvą persikels apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių, dalis iš jų atvyks su savo šeimomis.

Tarnybos vietos bus dvi – Rūdninkai ir Rukla, kariai su šeimomis gyvens Vilniuje ir Kaune, papildomai bus kuriami logistiniai taškai ir kitose Lietuvos vietose.

Apie Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį, Vokietija konkretų įsipareigojimą dėl to paskelbė pernai birželį. Taip siekiama sustiprinti Lietuvos ir viso NATO rytinio sparno saugumą.

The post Į Lietuvą atvyksta pirmieji Vokietijos brigados kariai appeared first on LAIKMETIS.

„Aiškūs planai, kokių infrastruktūrinių objektų reikia. Viskas dėliojama etapais. (...) Po vieną mokyklą didžiuosiuose miestuose ir po vieną darželį“, – trečiadienį žurnalistams sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Jo teigimu, ugdymo proceso užtikrinimu pasirūpintų patys vokiečiai, jiems reikia tik pastatų.

NSGK trečiadienį išklausė naujausią informaciją, kaip vyksta karinės ir socialinės infrastruktūros parengimas priimti Vokietijos kariuomenės brigadą.

Pasak L. Kasčiūno, 2027 metais Lietuvoje turėtų būti dislokuota pilna brigada – apie 5 tūkst. karių ir tarnautojų – su visišku operaciniu pajėgumu, atsargomis. 

Jo teigimu, planuojama, kad apie 80 proc. Vokietijos karių įsikurs Vilniuje arba prie jo, šalia Rūdninkų, 20 proc. – Kauno regione. 

Kol kas būsto kariams bus ieškoma rinkoje, bet neatmetama galimybė, jog reikės ir pastatyti specialiai jiems skirtų būstų.

NSGK pirmininkas tvirtino, kad nėra bėdų ir Vokietijoje renkant karius, kurie vyktų į Lietuvą.

Bundesveras viliasi, kad Lietuvoje planuojamą dislokuoti brigadą pavyks užpildyti savo noru atvykti pasiryžusiais kariais.

Šiemet taip pat planuojama pasirašyti tarpvalstybinę sutartį, numatant socialines garantijas, teisinį Vokietijos piliečių statusą Lietuvoje

„Pirmas elementas, dalis jų atvyks jau šiais metais“, – sakė L. Kasčiūnas.

Šiemet taip pat planuojama pasirašyti tarpvalstybinę sutartį, numatant socialines garantijas, teisinį Vokietijos piliečių statusą Lietuvoje.

„Manau, galima sakyti, kad procesas yra negrįžtamas“, – pabrėžė komiteto pirmininkas.

Apie Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį, Vokietija konkretų įsipareigojimą dėl to paskelbė pernai birželį. Taip siekiama sustiprinti Lietuvos ir viso NATO rytinio sparno saugumą.

Gruodį Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai Vilniuje pasirašė veiksmų planą dėl Bundesvero brigados dislokavimo. Jame numatyta, kad 2025–2026 metais vyks pagrindinis brigados vienetų perkėlimas į Lietuvą. Brigada Lietuvoje turėtų įsikurti iki 2027-ųjų.

The post Vokietija savo karių šeimoms Vilniuje ir Kaune norėtų turėti po atskirą mokyklą ir darželį appeared first on LAIKMETIS.

Iš viso į Lietuvą per artimiausius kelerius metus planuojama perkelti apie 5 tūkst. vokiečių karių. Šios brigados branduolį sudarys 203-iasis tankų batalionas iš Šiaurės Reino-Vestfalijos ir 122-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas iš Bavarijos.

„Esant poreikiui, dislokuosime karius duodami jiems įsakymą vykti į Lietuvą. Turime galimybę tą padaryti, bet nemanau, kad to prireiks, nes turime labai daug savanorių. Tad kodėl nepaimti savanorių? Jų galime pasitelkti ir iš kitų batalionų“ – BNS sakė Vilniuje viešintis generolas majoras.

„Taigi, naujos brigados Lietuvoje dislokavimas sukels didelį žmonių judėjimą – ne tik iš Vokietijos į Lietuvą, bet ir Vokietijos viduje“, – pridūrė jis.

Transformuodama savo kariuomenę, Vokietija iki 2025 metų planuoja įkurti vieną pažangiausių NATO divizijų. Ji būtų suformuota R. von Butlerio vadovaujamos divizijos pagrindu. Lietuvoje dislokuojama brigada taip pat būtų priskirta šiam naujai formuojamam vienetui.

Kol kas R. von Butleriui yra pavaldus vienas iš pagrindinių brigadą Lietuvoje sudarysiančių vienetų – 122-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas. Su jo kariais generolas teigė jau prieš maždaug mėnesį aptaręs būsimą dislokavimą Lietuvoje.

Šios brigados branduolį sudarys 203-iasis tankų batalionas iš Šiaurės Reino-Vestfalijos ir 122-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas iš Bavarijos

„Daugiau nei 50 proc. bataliono jau pasakė: OK, mes atvyksime į Lietuvą. Kiti 50 proc. ateis iš kitų vokiečių batalionų. Taigi, turime daug savanorių, daug žmonių. Daugelis karių tikrai nori būti čia, kad parodytų Aljanso norą ginti mūsų gimtąsias šalis“, – kalbėjo vadas.

Vokiečių leidinys „Der Spiegel“ pernai rugsėjį skelbė, kad atlikus potencialiai tinkamų dalinių apklausą, paaiškėjo, kad tik kas penktas karys norėtų savanoriškai vykti į Lietuvą.

R. von Butleris šį skaičių vadino labiau teoriniu ir „žaliu“.

„Kita vertus, kariuomenėje yra 60 tūkst. karių. Taigi, jei imame penktadalį, tai turime 12 tūkst., kurie savanoriškai atvyktų į Lietuvą, o mums reikia 5 tūkst. brigadai. Taigi, mums karių pakaktų ir tokiu atveju“, – sakė generolas.

Tikisi, kad brigada galės keistis vienetais su Lietuvos kariuomene

Remiantis Vokietijos ir Lietuvos pasirašytu planu dėl brigados dislokavimo, 2025–2026 metais vyks pagrindinis vienetų perkėlimas. Pilną operacinį brigados pajėgumą pasiekti planuojama 2027 metais.

Į brigadą bus integruotas ir 2017 metais Lietuvoje dislokuotas Vokietijos vadovaujamas tarptautinis NATO batalionas. Tą ketinama padaryti 2026 metais.

„Labai svarbu, kad Vokietija parūpina pilną brigadą – atvykstame su visa įranga, su personalu. Tai bus pilnavertė brigada, 100 proc. užpildyta karine technika ir personalu“, – kalbėjo generolas.

Nors brigada bus pavaldi Vokietijos divizijai, R. von Butleris tikisi glaudaus jo bendradarbiavimo su Lietuvos kariuomene.

„Labai svarbu, kad pratybas vykdytume glaudžiai bendradarbiaudami su Lietuvos pajėgomis. (...) Sąveika yra labai svarbu aspektas. Tačiau kai jau būsime čia dislokuoti ir pavyks pasiekti gerą sąveikos lygį, manau, kad tuomet turėtume net žengti žingsnį toliau. Tuomet reikėtų jau kalbėti apie gebėjimą keistis vienetais“, – teigė karininkas.

„Galbūt vokiečių dalinys galėtų būti tiesiogiai pavaldus, pavyzdžiui, brigadai „Geležinis Vilkas“, arba brigados „Geležinis Vilkas“ elementas galėtų būti pavaldus „Lietuvos brigadai“. Taigi, jei mums tikrai pavyktų pasiekti tokį lygį, kad mūsų mokymo procedūros, mūsų standartai būtų tokie artimi, kad galėtume apsikeisti net vienetais, tai būtų idealu, tačiau tam reikia papildomų mokymų“, – pridūrė jis.

Šeimų skaičiaus dar nežino

Vokiečių kariai tarnaus Rūdninkuose ir Rukloje, dalis jų gyvens Vilniuje bei Kaune, papildomai bus kuriami logistiniai taškai ir kitose Lietuvos vietose.

Dalis karių dėl ilgo rotacijos laikotarpio turėtų atvykti su šeimomis. Būstas joms turėtų būti prieinamas Vilniuje ir Kaune ar netoli šių miestų. Numatomos dvi pagrindinės apgyvendinimo galimybės: nuomojant arba vystant naujus gyvenamuosius kvartalus.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad daugiau detalių šiuo klausimu bus tada, kai Berlynas nurodys tikslų atvykstančių šeimų skaičių.

R. von Butleris teigė kol kas dar negalintis nurodyti, kiek artimųjų atvyks kartu su kariais.

„Šiuo metu atliekame su tuo susijusias procedūras. (...) Taigi, jei dabar pasakyčiau skaičių, tai būtų neteisinga. Dabar turime pasikalbėti su kariais ir išsiaiškinti, kiek jų norėtų atvykti su šeimomis“, – kalbėjo generolas majoras.

Kaip galimą šeimų skaičiaus pavyzdį, jis pateikė Prancūzijoje dislokuotą batalioną, kur artimieji kartu atvyko su penktadaliu karių.

„Manau, kad ilgainiui (šeimų skaičius – BNS) augs. Iš pradžių jų bus mažiau, paskui jie pamatys, kad Lietuva yra labai patraukli šalis“, – teigė Vokietijos 10-osios divizijos vadas.

Berlyno ir Vilniaus pasirašytame plane taip pat nurodoma, kad vidutinės trukmės laikotarpiu Vokietija Lietuvoje ketina steigti vieną ar dvi užsienio Bundesvero mokyklas ir vaikų priežiūros įstaigas vokiškai kalbantiems vaikams.

The post Vokietija tikisi Lietuvai skirtą brigadą užpildyti savo noru atvykti pasiryžusiais kariais appeared first on LAIKMETIS.

Kaip nurodo Prezidentūra, G. Nausėda susitikime pabrėžė Lietuvos įsipareigojimą parengti reikiamą infrastruktūrą Vokietijos brigados priėmimui Lietuvoje. Pasak šalies vadovo, Lietuvoje pasirengimo darbai vyksta sparčiai ir sklandžiai, yra visuotinis sutarimas investuoti į infrastruktūrą ir ją parengti kuo greičiau.

„Džiugina produktyvus ir efektyvus bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Vokietijos rengiantis nuolatiniam brigados dislokavimui. Esame dėkingi Vokietijai už lyderystę ir ilgalaikį įsipareigojimą kolektyviniam saugumui“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.

Lietuvos vadovas su gynybos ministru taip pat aptarė NATO viršūnių susitikime Vilniuje patvirtintų gynybos planų ir rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimo svarbą.

Anot G. Nausėdos, įgyvendinant Vilniaus sprendimus būtina pažanga dar iki kitąmet vyksiančio NATO viršūnių susitikimo Vašingtone, ypač įgyvendinant sprendimus dėl oro gynybos stiprinimo Baltijos regione ir visame NATO rytiniame flange.

Prezidentas susitikime taip pat kalbėjo apie būtinybę tęsti nuolatinę karinę paramą Ukrainai, nes greitesnė ir efektyvesnė parama garantuoja greitesnę karo baigtį ir Ukrainos pergalę.

Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pirmadienį Vilniuje pasirašė planą dėl Bundesvero brigados dislokavimo.

Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pirmadienį Vilniuje pasirašė planą dėl Bundesvero brigados dislokavimo

Planuojama, kad Vokietijos brigados kariai į Lietuvą atvyks palaipsniui – jau nuo 2024 metų. Dislokavimas turėtų būti baigtas 2027 metais. Veiksmų planą parengė jungtinė Vokietijos ir Lietuvos gynybos ministerijų darbo grupė.

Vokietijos brigados branduolį turėtų sudaryti penki batalionai, įskaitant tankų ir artilerijos batalionus.

Vokietija iš viso brigadoje Lietuvoje ketina dislokuoti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių, su jais dėl ilgo rotacijos laikotarpio turėtų atvykti ir šeimos. Vokiečių kariai tarnaus Rūdninkuose ir Rukloje, dalis jų gyvens Vilniuje bei Kaune, papildomai bus kuriami logistiniai taškai ir kitose Lietuvos vietose. 

Apie brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą, Vokietija konkretų įsipareigojimą dėl to paskelbė šių metų birželį.

Lietuvoje šiuo metu yra dislokuotas brigados priešakinis vadovavimo elementas.

Vokietija nuo 2017 metų taip pat vadovauja Lietuvoje dislokuotam NATO tarptautiniam sąjungininkų batalionui.

The post G. Nausėda su B. Pistoriumi aptarė vokiečių brigados dislokavimą Lietuvoje, oro gynybą appeared first on LAIKMETIS.

„Mes turėjome tik pirminį susitikimą su ministru ir viceministru, kuruojančiu šitą klausimą dėl galimybės Vilniuje, kad dalis vokiečių brigados galėtų įsikurti. Kalba eina apie du tūkstančius žmonių“, – BNS šią savaitę sakė V. Benkunskas.

Taip jis kalbėjo antradienį krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui pareiškus, kad vokiečių brigados karius apgyvendinti planuojama trijose vietose – Vilniuje, Rūdninkuose ir Rukloje.

Ministras nurodė kol kas negalintis įvardinti, kur Vilniuje planuojama statyti infrastruktūrą vokiečių kariams, bet, anot jo, tai turėtų paaiškėti gruodį.

V. Benkunskas savo ruožtu teigė, kad Vokietija siekia, jog visa infrastruktūra, paslaugos būtų sutelktos vienoje vietoje.

„Ką sutarėme tai, kad projektas yra ministerijos ir kariuomenės, miestas prisidės visu informacijos suteikimu, kur toks miestelis galėtų būti įkurtas, padės visais planavimo dalykais“, – kalbėjo meras.

Anot jo, galimybių vystyti tokią infrastruktūrą centrinėje miesto dalyje nėra, tačiau ji galėtų atsirasti miesto pakraščiuose.

„Tas pats Savanorių prospektas, kur yra buvusi pramoninė zona, kur būtų galima konvertuoti tas visas teritorijas ir padaryti tokį miestelį. Yra kitos privačios teritorijos, kurios galbūt yra už miesto – ta pati Gulbinų gyvenvietė, kuri jau yra už miesto, bet miesto teritorijoje, bet su visa reikalinga inžinerine infrastruktūra“, – teigė meras.

„Čia yra diskusijų klausimas iš urbanistinės pusės, miesto planavimo pusės, kiek kainuos, kas komunikacijas ties ir panašiai, tai tokių dalykų ir smulkmenų mes nežinome“, – pridūrė V. Benkunskas.

Lietuva planuoja, kad didžioji dalis Vokietijos brigados Lietuvoje bus dislokuota 2026-aisiais. Jungtinė abiejų šalių darbo grupė sutarė, kad Vokietijos brigados dislokavimo šalyje planas bus pasirašytas iki šių metų gruodžio 22 dienos.

Apie brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą, siekiant sustiprinti regiono saugumą. Šalyje šiuo metu dislokuotas brigados priešakinis vadovavimo elementas.

Vokietija nuo 2017 metų taip pat vadovauja Lietuvoje dislokuotam NATO tarptautiniam sąjungininkų batalionui.

The post Dislokavus vokiečių brigadą, Vilniuje galėtų įsikurti 2 tūkstančiai žmonių - Vilniaus meras appeared first on LAIKMETIS.

„Turime padaryti viską, kas įmanoma, kad ta brigada atsirastų Lietuvoje kuo greičiau. Prezidentas yra iškėlęs uždavinį iki 2026 metų, manome, kad visiškai įmanoma jį įgyvendinti“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė. 

Anot jos, pirmadienį Lietuvoje viešint Vokietijos kariuomenės vadui Carstenui Breueriui (Karstenui Brojeriui) be kitų temų kalbėta ir apie šios šalies galimybes sustiprinti Lietuvos saugumą ir konkrečius žingsnius, kurie reikalingi tai įgyvendinti. 

„Tai yra Vokietijos brigados atėjimas į Lietuvą bei oro pajėgų sustiprinimas mūsų šalyje. Tai abiem atvejais Vokietija, kariuomenės vado asmenyje, rodė labai gerą valią, pasiryžimą įgyvendinti, ypač dėl brigados atėjimo. Žinoma, mes dar turime atlikti namų darbus dėl infrastruktūros, kalbam apie tai, kad brigadoje tarnaujantys kariškiai galėtų atvykti į Lietuvą su savo šeimomis, vėlgi tada tos infrastruktūros reikia atitinkamos“, – kalbėjo patarėja.

Žinoma, mes dar turime atlikti namų darbus dėl infrastruktūros, kalbam apie tai, kad brigadoje tarnaujantys kariškiai galėtų atvykti į Lietuvą su savo šeimomis

Anot jos, rengiami planai dėl naujo poligono įrengimo, amunicijos ir įrangos sandėlių, kareivinių. Visa tai turės būti įrengta artimiausiais metais. 

Lietuvoje viešėjęs generolas C. Breueris teigė, kad  Vokietijos brigados dislokavimo plano įgyvendinimas turėtų prasidėti kitų metų pradžioje. 

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistoriusas) per NATO viršūnių susitikimą liepą Vilniuje žurnalistams sakė, kad Berlynas iki šių metų ketvirto ketvirčio turėtų parengti planą dėl vokiečių brigados Lietuvoje dislokavimo.

Anksčiau B. Pistorius teigė, kad vokiečių brigada, apie 4 tūkst. karių, Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat – tokiu atveju paprastai jie atvyksta su šeimomis, o tam reikėtų papildomos infrastruktūros.

Vokietija nuo 2017 metų vadovauja Lietuvoje dislokuotam NATO tarptautiniam sąjungininkų batalionui.

Berlynas žada šį vienetą padidinti iki brigados dydžio, kai Lietuva įrengs kariams priimti reikiamą infrastruktūrą ir jeigu tai nesikirs su kitais NATO planais.

Lietuvoje šiuo metu dislokuotas brigados priešakinis vadovavimo elementas.

The post Prezidento siekis – Vokietijos brigados dislokavimas iki 2026 metų appeared first on LAIKMETIS.

„Vokietija yra pasirengusi visam laikui dislokuoti brigadą Lietuvoje“, – žurnalistams Vilniuje sakė Vokietijos ministras.

Vis dėlto paklaustas, kada visa brigada galėtų būti dislokuota šalyje, jis teigė negalintis to pasakyti.

„Tam reikia pirmiausia ir technikos, ir atitinkamos įrangos. Per kelis mėnesius tikrai negalima dislokuoti tokios brigados. Todėl būtent mes ir susitinkame, ir kalbamės su ministru (Arvydu Anušausku – BNS), kad turi būti atitinkama infrastruktūra“, – po susitikimo su Lietuvos krašto apsaugos ministru A. Anušausku sakė B. Pistorius.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Lietuvos ir Vokietijos vadovai priėmė bendrą komunikatą dėl vokiečių brigados priskyrimo Lietuvai

„Mes esame pasiruošę dislokuoti tokią brigadą, tačiau tam reikia aptarti bendrus infrastruktūros ir plėtros planus“, – pridūrė jis.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Lietuvos ir Vokietijos vadovai priėmė bendrą komunikatą dėl vokiečių brigados priskyrimo Lietuvai, taip pademonstruodami sąjungininkų vienybę ir pasiryžimą „ginti kiekvieną NATO centimetrą“.

Vis dėlto vėliau paaiškėjo, kad šalių pozicijos kiek skiriasi – Vilnius siekė, kad šis karinis vienetas šalyje būtų dislokuotas nuolat, o Berlynas manė, jog dalis pajėgų turi būti Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje.

Kol kas Lietuvoje dislokuotas tik vieneto štabas.

„Baltijos regionas dėl savo padėties patiria pavojų, todėl turime reaguoti budriai, turime imtis pastangų, kad užtikrintume NATO rytinio flango saugumą“, – kalbėjo B. Pistorius.

The post B. Pistorius: Vokietija yra pasirengusi visam laikui dislokuoti brigadą Lietuvoje  appeared first on LAIKMETIS.

Antradienį lankydamasis Pabradėje, jis žurnalistams pabrėžė, kad brigados dislokavimui Lietuvoje yra būtina infrastruktūra, įskaitant ir karių apgyvendinimą su šeimomis.

„Galų gale, tai nėra klausimas, kas ko nori, ar kas ką suteikia, o tai, ką NATO nusprendžia suteikti“, –  sakė B. Pistorius.

Ministras pakartojo šią savo poziciją antradienį atsakydamas į klausimus bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos krašto apsaugos ministru Vilniuje. 

„Tai ne tiek klausimas, ką Vokietija planuoja, o veikiau, ką NATO laiko reikalinga. Mes turime priskirtą brigadą Lietuvai ir Lietuva dabar pradėjo jau infrastruktūros įrengimo procesus, kurie yra reikalingi“, – kalbėjo jis.

Jis akcentavo, kad brigadai reikalingi 5 tūkst. karių, taip pat „keletas batalionų šarvuotų transporto priemonių“.

„Galiausiai keliame kitą klausimą : ką sako NATO apie tai? Kas iš karinės pusės yra būtina, kas yra reikalinga? Ar mes turime Baltijos šalyse turėti nuolat dislokuotą brigadą?

„Galiausiai keliame kitą klausimą: ką sako NATO apie tai? Kas iš karinės pusės yra būtina, kas yra reikalinga? Ar mes turime Baltijos šalyse turėti nuolat dislokuotą brigadą?“ – svarstė jis.

B. Pistorius taip pat pabrėžė, kad šiuo metu Lietuvoje veikia priešakinis vadovavimo elementas – brigados vadavietė, kuris atlieka paruošiamuosius darbus brigadai ir šie darbai yra „koordinuojami su lietuviais“.

„Ir tolesnis brigados dislokavimas Lietuvoje bus derinamas su Lietuva ir ateinančiais mėnesiais mes tęsime savo pokalbius“, – spaudos konferencijoje sakė Vokietijos ministras.

Pasak jo, šiuo metu svarbu yra matomumas ir tai, kad Lietuvoje besitreniruojantis Vokietijos pėstininkų batalionas parodytų, kad „Vokietija prisideda prie įtikinamo, patikimo atgrasymo čia, Rytų flange“.

Berlynas vadovauja 2017 metais Lietuvoje dislokuotam tarptautiniam sąjungininkų batalionui, taip pat yra Lietuvai priskyrusi brigadą. Vilnius siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai iki šiol viešai kartojo, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.

The post Vokietijos gynybos ministras: brigados dislokavimo galimybės Lietuvoje priklauso nuo NATO sprendimų appeared first on LAIKMETIS.

„Keičiasi ne tik ministrė, bet ir valstybės sekretoriai kartu su ja. Be abejonės, kažkokia pauzė trumpalaikė bus, bet tik tiek“, – BNS pirmadienį sakė politikas.

„Nemanau, kad neigiamos įtakos tai galėtų turėti“, – pridūrė A. Anušauskas.

Diskusijas dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje jis vadino „darbinio lygio klausimu“.

Lietuva ir Vokietija dėl šalies gynybai skirtos vokiečių brigados sutarė pernai.

Vilnius siekia, kad pilnos sudėties brigada šalyje būtų dislokuota nuolat, bet Berlyno pareigūnai viešai kartoja, jog Lietuvoje būtų tik dalis vieneto. Kita brigados dalis būtų Vokietijoje, tačiau būtų pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.

Santykių nepersonalizuoja

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas BNS teigė po ministrės atsistatydinimo besitikintis esamų santykių tęstinumo.

„Ar galima tikėtis geresnio bendradarbiavimo kuriant brigadą čia? Visą laiką galima ir reikia tikėtis, bet tai priklausys ne tik nuo Vokietijos, bet ir nuo mūsų pačių, namų darbus reikia daryti, reikia turėti infrastruktūrą. Manau, kad kartais mažiau žiūrėkime, kaip ten kitur. Neabejoju, kad Vokietija yra tokia šalis, kuri įgyvendina duotus įsipareigojimus. Taip jau yra“, – sakė parlamentaras.

Jis taip pat gyrė Ch. Lambrecht iki šiol priimtus sprendimus dėl Lietuvos saugumo.

„Jos vadovaujamu laikotarpiu turime Vokietijos priskirtą brigadą, turime tos brigados vadovavimo elementą čia, turime tai, ko anksčiau neturėjome. Vokietija rėmė mus per NATO viršūnių susitikimą Madride. Tikrai galiu padėkoti jai už darbą. Neabejoju, kad bet kuris kitas politikas, kuris bus paskirtas, tuos darbus tęs“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Jos vadovaujamu laikotarpiu turime Vokietijos priskirtą brigadą, turime tos brigados vadovavimo elementą čia, turime tai, ko anksčiau neturėjome

A. Anušauskas taip pat akcentavo darbų tęstinumą, tačiau pabrėžė nepersonalizuojantis tarpvalstybinių santykių.

„Lietuva ir Vokietija, kaip turėjo konstruktyvius ir gerus santykius, taip, manau, ateityje mes tuos santykius ir turėsim, – sakė ministras. – Valstybių santykiai yra valstybių santykiai, nuo personalijų kažkiek priklauso, bet ne absoliučiai.“

Lūkesčiai dėl paramos Ukrainai

Ch. Lambrecht iš pareigų pasitraukė po virtinės nesėkmių tvyrojus vis daugiau abejonių dėl jos gebėjimo vadovauti ministerijai. Kas galėtų ją pakeisti, kol kas nepranešama.

57-erių politikė gynybos ministrės pareigas ėjo nuo 2021-ųjų gruodžio, kai kancleriu tapo Olafas Scholzas (Olafas Šolcas). Kritikai seniai teigė, kad ji netinkama šioms pareigoms, bet O. Scholzas ją palaikė.

Spaudimas Ch. Lambrecht padidėjo po socialiniuose tinkluose paskelbto naujametinio vaizdo įrašo. Jame ji teigė, kad konfliktas Ukrainoje suteikė „daug ypatingų patirčių“ ir „daugybę susitikimų su puikiais ir įdomiais žmonėmis“.

Ji atsistatydina kebliu metu, kai O. Scholzas vis labiau spaudžiamas žengti reikšmingą žingsnį į priekį dėl karinės pagalbos Ukrainai ir sutikti tiekti Kyjivui kovos tankus „Leopard 2“. 

A. Anušauskas pabrėžė, kad parama Ukrainai nėra „vieno asmens apsisprendimo klausimas“. Vis dėlto jis teigė, kad naujasis ministras gali įnešti „kažką savo“.

„Tai priklauso nuo visos valdžios struktūros, kaip ji nusiteikusi ir kokiu mastu plėtoti paramą Ukrainai, – kalbėjo ministras. – Visada viliuosi, kad naujai ateinantis žmogus atitiks tuos lūkesčius, kuriuos deda ne tik Vokietijos visuomenė, bet ir mūsų – NATO rytinio flango – visuomenės, kurios žiūri į didžiąsias Vakarų valstybes ir mato jose sąjungininkus, kurie visada gali daugiau.“

Panašų lūkestį išsakė ir L. Kasčiūnas.

„Sunku komentuoti Vokietijos vidaus politikos niuansus. Tik linkiu ir trokštu, kad vokiečiai apsispręstų ir tuos ginklus Ukrainai duotų“, – sakė parlamentaras.

The post Anušauskas: Lambrecht pasitraukimas pristabdys diskusijas dėl brigados appeared first on LAIKMETIS.

Pasak jo, Vilnius ir Berlynas šiuo metu skirtingai supranta, kokia apimtimi brigada turėtų būti dislokuota Lietuvoje.

„Galbūt, turbūt tie žmonės turi grįžti prie susitarimo ir pakartoti, kad Lietuva tikrai pasirašinėjo susitarimą, kad yra brigada Lietuvoje, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė ministras. – Visi Lietuvoje taip supranta, tiesiog norime užtvirtinti tą faktą. Bet tą turi padaryti žmonės, kurie tą susitarimą pasirašė.“

Ministro atstovė spaudai Paulina Levickytė vėliau BNS nurodė, kad šitaip G. Landsbergis „siūlo dar kartą pasisakyti Lietuvos prezidentui ir Vokietijos kancleriui, kas tiksliai buvo pasirašyta komunikate ir kaip jie jį supranta“.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) birželį Vilniuje pasirašė komunikatą, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.

Berlynas iki šiol Lietuvoje dislokavo priešakinį brigados vadovavimo elementą. 

Vilnius siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.

Tai šalies viduje sukėlė diskusijas dėl to, kokie išties yra Berlyno įsipareigojimai.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį „Delfi“ sakė, kad jo ir Vokietijos kanclerio susitarimo tekstas yra „pakankamai aiškus“.

„Mes lygioje vietoje kartais sudarome sau problemų, imdami interpretuoti, kažką savaip svarstyti. Tekstas yra pakankamai aiškus: Vokietija stengiasi padidinti savo karinę paramą čia, Lietuvoje, iki brigados lygio“, – sakė G. Nausėda.

Mes lygioje vietoje karartais sudarome sau problemų

G. Landsbergis savo ruožtu pabrėžė neoficialiuose pokalbiuose girdintis teiginius, jog „susitarimo metu visiems buvo aišku, kad susitarta taip, kaip supranta Berlynas“.

„Džiaugiuosi, kad Lietuvai aišku yra, bet reikia tą pranešti tiems žmonėms, su kuriais tai buvo susitarta. (...) Aš nedalyvavau susitikime, aš nedalyvavau susitarime, aš tiesiog girdžiu komentarus“, – sakė diplomatijos vadovas.

Jis pabrėžė nuolat palaikantis ryšį su Vokietija, tačiau pasigendantis to iš aukštesnių pareigūnų. Perklaustas, ar kalba apie prezidentą G. Nausėdą, užsienio reikalų ministras neatsakė.

Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonnas (Matijas Zonas) šią savaitę pareiškė, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.

Diskusijoje Seime pasisakęs ambasadorius pabrėžė, kad viešoje erdvėje kilę debatai dėl Vokietijos įsipareigojimo Lietuvoje dislokuoti brigadą įgavo nepasitikėjimo atspalvį ir tai žeidžia Vokietiją, be to, ši diskusija yra „ardanti ir žalinga“.

G. Landsbergis teigė esąs nustebintas tokių pareiškimų, nes „nėra įprasta ambasadoriams vertinti šalies vidaus procesų“.

The post Prezidentas: mes lygioje vietoje kartais sudarome sau problemų appeared first on LAIKMETIS.