JĖGA. Volodymyras Zelenskis penktadienį savo soc. tinkluose sakė jog „Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pats neužbaigs karo, tačiau Amerikos jėgos pakanka tam, kad tai įvyktų. Reikia stiprių žingsnių. Reikia daryti didelį spaudimą vieninteliam (žmogui), norinčiam tęsti šį karą“.

SPAUDIMAS. Europos Sąjungos valstybės narės penktadienį pritarė planams įvesti papildomus muitus žemės ūkio produkcijos ir kai kurių trąšų importui iš Rusijos bei jos sąjungininkės Baltarusijos, kad padidintų finansinį spaudimą Maskvai dėl karo Ukrainoje. Nutarta pratęsti sankcijas daugiau kaip 2,4 tūkst. asmenų, pranešė diplomatai.

TAIKA. Jungtinės Valstijos penktadienį pasveikino Armėnijos ir Azerbaidžano parengtą taikos sutartį, kurią pavadino istorine, ir paragino abi šalis jos laikytis.

GYNYBA. Lietuvoje planuojama įkurti keturis su gynybos pramone susijusius klasterius, atverti poligonus jų gaminiams išbandyti, įsteigti naują rizikos kapitalo fondą gynybos pramonei remti.

SUKČIAI. Atliekant tarptautinį ikiteisminį tyrimą dėl stambaus sukčiavimo, Ukrainoje sulaikyta 14 asmenų, kurie įtariami apgaule pasisavinę apie 300 tūkst. eurų iš Lietuvos piliečių sąskaitų.

KONKURSAS. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriaus rinkimuose patvirtinti penki kandidatai, visi jie dabar dirba šioje aukštojoje mokykloje.

KONSTITUCIJA. Šalyje norint dislokuoti branduolinį ginklą, gali tekti keisti Konstituciją, sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) praėjusią savaitę pareiškė, kad Paryžius svarsto galimybę išplėsti šalies branduolinio atgrasymo priemones Europos partneriams.

SUĖMIMAS. Vilniaus miesto apylinkės teismas pratęsė „Foxpay“ finansinių nusikaltimų tyrime įtariamo Vilhelmo Germano suėmimo terminą dar mėnesiui.

CEPELINAI. Lietuvos paštas penktadienį išleidžia pašto ženklą su Lietuvos kulinarinio paveldo patiekalu – cepelinais, jį sukūrė menininkė Darja Podlužna.

The post Naujienų telegrafas: JAV jėga, branduolinė Lietuva, ukrainiečių sukčiai appeared first on LAIKMETIS.

„Nemanau, kad prezidentas Putinas tikrai supranta, ką žmonėms reiškia branduoliniai ginklai“, – spaudos konferencijoje Osle sakė 92 metų „Nihon Hidankyo“ generalinis sekretorius Terumi Tanaka (Terumis Tanaka), išgyvenęs atominį sprogimą Nagasakyje 1945 metais.

„Branduoliniai ginklai yra tai, ko niekada negalima naudoti“, – pabrėžė jis.

„Branduolinių ginklų panaudojimas (...) būtų nukreiptas prieš žmoniją“, – sakė T. Tanaka.

Spaudos konferencija surengta Nobelio premijų įteikimo ceremonijų Osle ir Stokholme išvakarėse.

V. Putinas yra pažėręs ne vieną branduolinį grasinimą nuo to laiko, kai Maskva 2022 metais įsiveržė į Ukrainą. Lapkričio pabaigoje jis pasirašė dekretą, kuriuo pažemino slenkstį atominio ginklo panaudojimui.

„Nihon Hidankyo“ – pilietinė organizacija, kovojanti prieš branduolinę ginkluotę, – buvo įkurta 1956-aisiais. Ji yra vienintelė visoje šalyje veikianti organizacija, vienijanti atominės bombos sprogimus išgyvenusius žmones.

1945 metų rugpjūčio 6 dieną Jungtinėms Valstijoms susprogdinus atominę bombą virš Japonijos Hirošimos miesto žuvo apie 140 tūkst. žmonių.

Trimis dienomis vėliau JAV branduolinė bomba Nagasakyje pražudė dar 74 tūkst. žmonių.

Išgyvenusieji kentėjo nuo ilgalaikių padarinių, įskaitant padidėjusią vėžio riziką.

Tai buvo vieninteliai istorijoje atvejai, kai buvo panaudotas branduolinis ginklas.

Norvegijos Nobelio komitetas pagerbė „Nihon Hidankyo“ už „pastangas sukurti pasaulį be branduolinių ginklų ir už tai, kad jie įrodė, jog branduoliniai ginklai daugiau niekada neturi būti naudojami“.

The post Nemanau, kad Putinas tikrai supranta, ką žmonėms reiškia branduoliniai ginklai – T. Tanaka appeared first on LAIKMETIS.

Gynybos ministerija teigė, kad pratybos vyksta centrinėje ir pietinėje karinėse apygardose, kurioms priklauso kelios Šiaurės Kaukazo respublikos ir aneksuotas Krymas, taip pat keturi Pietų ir Rytų Ukrainos regionai, kuriuos Rusija teigia aneksavusi, nors jų visiškai nekontroliuoja.

Pietinei karinei apygardai priklauso Rusijos miestas Rostovas prie Dono, kuriame yra Maskvos karo Ukrainoje štabas.

„Prasidėjo trečiasis nestrateginių branduolinių pajėgų pratybų etapas“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad šiame pratybų etape treniruojamasi naudotis balistinių raketų sistemomis „Iskander-M“ ir įvairiais orlaiviais. 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gegužės pradžioje nurodė surengti šias pratybas. Kremliaus teigimu, iš dalies taip reaguojama į tariamą Vakarų valstybių grėsmę, ypač po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) užsiminė apie galimybę siųsti Prancūzijos karius į Ukrainą.

Pirmasis pratybų etapas prasidėjo gegužę.

Nuo plataus masto karo pradžios 2022 metų vasarį V. Putinas ne kartą užsiminė apie galimą branduolinių ginklų panaudojimą.

2023 metų vasarą Rusija dislokavo taktinius branduolinius ginklus savo sąjungininkėje Baltarusijoje, kuri taip pat ribojasi su Ukraina.

Gegužę Minskas taip pat paskelbė apie sinchronizuotas karines pratybas kartu su Maskva, kad patikrintų savo taktinių branduolinių ginklų paleidimo įrenginius.

The post Rusija paskelbė pradėjusi trečiąjį taktinių branduolinių ginklų pratybų etapą appeared first on LAIKMETIS.

NATO vadinamoji branduolinio dalijimosi (Nuclear Sharing) programa yra branduolinio atgrasymo politikos dalis, sudaranti sąlygas branduolinio ginklo neturinčioms šalims narėms dalyvauti Aljansui planuojant dėl jo panaudojimo.

Branduoliniai ginklai yra dislokuoti tam tikrose šalyse, bet juos kontroliuoja Jungtinės Valstijos.

Interviu svetainei Fakt.pl, kuris buvo paimtas per A. Dudos vizitą JAV, buvo paskelbtas penktadienį. Lenkų prezidentas sakė, kad branduolinio dalijimosi programa jau kuris laikas buvo Lenkijos ir JAV derybų darbotvarkėje.

„Jau kelis kartus kalbėjau šia tema. Turiu pripažinti, kad kai apie tai paklausiau, išreiškiau mūsų pasirengimą. Rusija vis labiau militarizuoja Karaliaučiaus [sritį]. Neseniai ji dislokavo savo branduolinių ginklų Baltarusijoje“, – sakė A. Duda.

„Jei mūsų sąjungininkai nuspręstų dislokuoti branduolinių ginklų [...] ir mūsų teritorijoje, kad būtų pastiprintas NATO rytinio sparno saugumas, mes tam pasirengę“, – teigė jis.

„Esame sąjungininkas Šiaurės Atlanto aljanse ir taip pat turime įsipareigojimų šiuo atžvilgiu; paprasčiausiai įgyvendiname bendrąją politiką“, – pridūrė A. Duda.

Nuo 2009 metų lapkričio JAV branduolinių ginklų pagal branduolinio dalijimosi schemą yra dislokuota Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Nyderlanduose.

Lenkija paraišką dėl prisijungimo prie šios programos pateikė 2023 metų birželio 30 dieną.

Tuometinis lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) sakė, kad reaguodama į Rusijos vykdomą taktinių branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijoje, Lenkija norėtų savo teritorijoje priimti JAV branduolinius ginklus.

The post Lenkijos prezidentas: esame pasirengę prisijungti prie NATO dalijimosi branduoliniais ginklais appeared first on LAIKMETIS.

1996 metais priimta CTBT draudžia visus branduolinius bandymus bet kurioje pasaulio vietoje, tačiau kritikai tvirtina, kad neratifikavus, jos potencialas lieka neišnaudotas. Be JAV, sutarties dar nėra ratifikavę Kinija, Indija, Pakistanas, Šiaurės Korėja, Izraelis, Iranas ir Egiptas.

Vakarai kaltina Rusiją beatodairiška branduoline retorika nuo praėjusių metų vasario, kai ji pradėjo puolimą Ukrainoje.

Praėjusią savaitę V. Putinas stebėjo balistinių raketų pratybas, kurios, anot gynybos ministro Sergejaus Šoigu, buvo masinio atsakomojo branduolinio smūgio neįvardytam priešui pratybos.

Praėjusį mėnesį V. Putinas taip pat sakė, kad nėra pasirengęs pasakyti, ar Rusija atliks tiesioginius branduolinius bandymus.

Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacija (CTBTO) paragino Rusiją toliau laikytis sutarties, įskaitant stebėjimo stočių, galinčių realiuoju laiku aptikti menkiausią sprogimą, naudojimą.

„Šiandieninis Rusijos Federacijos sprendimas atšaukti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties ratifikavimą labai nuvilia ir kelia didelį apgailestavimą“, – pareiškė CTBTO vadovas Robertas Floydas (Robertas Floidas) socialiniame tinkle „X“.

Prancūzija, viena iš pirmųjų sutartį pasirašiusių šalių, pareiškė smerkianti Rusijos sprendimą atšaukti ratifikavimą.

„Rusijos sprendimas kelia grėsmę sutarties visuotinumui. Dar kartą patvirtiname CTBT svarbą ir visapusišką jos įgyvendinimą“, – teigė prancūzų atstovai.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) sukritikavo Rusiją dėl pasitraukimo iš sutarties ir paragino Maskvą įsipareigoti nebetęsti bandymų.

„Deja, tai reikšmingas žingsnis neteisinga linkme, kuris ne artina, o tolina mus nuo sutarties įsigaliojimo“, – pareiškime teigė A. Blinkenas.

„Tai tęsia nerimą keliančias ir klaidingas Maskvos pastangas didinti branduolinę riziką ir įtampą, kol ji tęsia savo neteisėtą karą prieš Ukrainą, – kalbėjo jis. – Rusijos pareigūnai teigia, kad planuojamas Rusijos žingsnis atšaukti ratifikavimą nereiškia, kad ji atnaujins bandymus, ir mes raginame Maskvą laikytis šių pareiškimų.“

Praėjusį mėnesį Rusijos parlamentas pagreitinta tvarka priėmė sutarties atšaukimo įstatymo projektą.

Per parlamento posėdžius Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas sakė, kad siekis atšaukti sutartį yra atsakas į Jungtinių Valstijų cinizmą ir grubų požiūrį į branduolinius ginklus.

Nors susitarimas taip ir neįsigaliojo, jį ratifikavo 178 šalys, įskaitant branduolines galybes Prancūziją ir Jungtinę Karalystę, ir jis turi simbolinę reikšmę.

Susitarimo šalininkai teigia, kad juo įtvirtinta tarptautinė norma, draudžianti tiesioginius branduolinių ginklų bandymus, tačiau kritikai sako, kad susitarimo potencialas lieka neišnaudotas, jei jo neratifikuotų didžiosios branduolinės valstybės.

Rusijos parlamentas susitarimą ratifikavo 2000 metų birželį, praėjus šešiems mėnesiams po to, kai V. Putinas pirmą kartą tapo prezidentu.

The post V. Putinas atšaukė Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties ratifikavimą appeared first on LAIKMETIS.

1996 metais pasirašyta sutartimi draudžiami bet kokie branduolinių ginklų bandymai, tačiau ji taip ir neįsigaliojo, nes kai kurios valstybės, įskaitant JAV ir Kiniją, jos neratifikavo.

Trečiadienį per pagreitintą svarstymą Valstybės Dūmoje įstatymų leidėjai per bendrą antrąjį ir trečiąjį įstatymo projekto svarstymą vienbalsiai nubalsavo už tai, kad Rusija atšauktų sutarties ratifikavimą.

Dėl šios iniciatyvos vėliau balsuos Rusijos aukštieji parlamento rūmai – Federacijos Taryba, – o po to ji bus nusiųsta pasirašyti prezidentui Vladimirui Putinui.

Anksčiau šį mėnesį V. Putinas nurodė, kad „nėra pasirengęs atsakyti“, ar Rusijai reikia atlikti branduolinius bandymus.

Praėjusią savaitę Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas žurnalistams sakė, kad Maskva atnaujins branduolinius bandymus tik tuo atveju, jei pirma tai padarys JAV.

Nors susitarimas niekada neįsigaliojo, jį ratifikavo 178 šalys, įskaitant branduolinį ginklą turinčias valstybes Prancūziją ir Jungtinę Karalystę, ir jis turi simbolinę reikšmę.

Susitarimo šalininkai teigia, kad juo nustatoma tarptautinė norma, draudžianti branduolinių ginklų bandymus, tačiau kritikai tvirtina, kad neratifikavus pagrindinių susitarimų jo potencialas lieka neišnaudotas.

Susitarimo šalininkai teigia, kad juo nustatoma tarptautinė norma, draudžianti branduolinių ginklų bandymus

Rusijos parlamentas susitarimą ratifikavo 2000-ųjų birželį, praėjus šešiems mėnesiams po to, kai V. Putinas tapo prezidentu.

Prieš balsavimą Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas apkaltino JAV cinizmu ir dvigubais standartais dėl jų politikos branduolinių ginklų srityje.

„Mūsų balsavimas bus atsakas JAV už jų chamišką požiūrį į jų atsakomybę už pasaulinio saugumo palaikymą“, – antradienį sakė jis po to, kai įstatymų leidėjai balsavo pirmą kartą.

Po to, kai 2022 metų vasario mėnesį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, V. Putinas ne kartą užsiminė apie Maskvos branduolinę doktriną. Dėl to Vakarai ne kartą kaltino Maskvą neapgalvota branduoline retorika.

Anksčiau šiemet Rusija sustabdė savo dalyvavimą Naujajame START susitarime – paskutinėje likusioje dvišalėje Vašingtono ir Maskvos branduolinių ginklų sutartyje.

Praėjusių metų rugsėjį V. Putinas pareiškė, kad „neblefuoja“ dėl savo pasirengimo panaudoti branduolinius ginklus, jei Rusijai iškiltų egzistencinė grėsmė.

The post Rusija rengiasi atšaukti Visuotinio branduolinių bandymų draudimo ratifikavimą appeared first on LAIKMETIS.

Prieš pat Antrojo pasaulinio karo pabaigą, 1945 metų rugpjūčio 6 dieną Jungtinėms Valstijoms numetus atomines bombas ant dviejų Japonijos miestų, Hirošimoje žuvo apie 140 000 žmonių, o po trijų dienų – 74 000 žmonių Nagasakyje.

„Japonija kaip vienintelė šalis, kuri per karą nukentėjo nuo atominių bombų, ir toliau dės pastangas, kad pasaulyje nebūtų branduolinių ginklų“, – per ceremoniją Hirošimoje sakė F. Kishida.

„Kelias link to tampa vis sunkesnis dėl gilėjančių nesutarimų tarptautinėje bendruomenėje dėl branduolinio nusiginklavimo ir Rusijos branduolinės grėsmės“, – sakė jis.

Kelias link to tampa vis sunkesnis dėl gilėjančių nesutarimų tarptautinėje bendruomenėje dėl branduolinio nusiginklavimo ir Rusijos branduolinės grėsmės.

„Esant tokiai padėčiai, dar svarbiau sugrąžinti tarptautinį pagreitį siekiant sukurti pasaulį be branduolinių ginklų, – pridūrė premjeras, kurio šeima kilusi iš Hirošimos. – Branduolinių ginklų sukeltas Hirošimos ir Nagasakio suniokojimas niekada negali pasikartoti.“

F. Kishidos komentarai pakartojo Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso (Antoniju Guterišo) teiginius. Pastarasis metinių proga paskelbė pareiškimą, kuriame sakė, kad „kai kurios šalys vėl beatodairiškai žvangina branduoliniais kardais, grasindamos panaudoti šias naikinimo priemones“.

„Šių grėsmių akivaizdoje pasaulio bendruomenė privalo kalbėti vieningai. Bet koks branduolinio ginklo panaudojimas yra nepriimtinas“, – sakė A. Guterresas.

Ceremonijoje tūkstančiai žmonių – išgyvenusieji, artimieji ir užsienio šalių aukšto rango pareigūnai iš rekordinio skaičiaus 111 šalių – meldėsi už žuvusiuosius ar sužeistuosius per sprogimą ir ragino siekti taikos pasaulyje.

Jau antrus metus iš eilės į ceremoniją dėl karo Ukrainoje nebuvo pakviestos Rusija ir Baltarusija.

Dalyviai, kurių daugelis buvo apsirengę juodai, sekmadienį 8 val. 15 min. vietos (2 val. 15 min. Lietuvos) laiku tylos minute pažymėjo momentą, kai karo metu buvo numestas pirmasis branduolinis ginklas.

The post Japonija, minint Hirošimos metines: smerkiame Rusijos grasinimus panaudoti branduolinius ginklus appeared first on LAIKMETIS.

„Tikėtina, kad tai yra savaičių klausimas, kada branduoliniai ginklai bus dislokuoti čia (Baltarusijoje – BNS)“, – penktadienį transliuotame interviu Prancūzijos nacionaliniam transliuotojui „France 24“ sakė šalies vadovas.

Pasak jo, dislokavimas šiuo metu yra įgyvendinimo stadijoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas birželį paskelbė, kad jo šalis taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje ketina pradėti dislokuoti liepos 7–8 dienomis.

Lietuvos nerimas dėl padėties Baltarusijoje pastaruoju metu taip pat išaugo Kremliui paskelbus, jog į šią šalį po maišto atvyks samdinių grupuotės „Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas. Baltarusijoje taip pat leista įsikurti ir daliai „Wagner“ samdinių, tačiau neaišku, ar ir kada tai įvyks.

The post Branduolinio ginklo dislokavimas Baltarusijoje yra savaičių klausimas - G. Nausėda appeared first on LAIKMETIS.

Šį klausimą panagrinėsime per kelias skirtingas perspektyvas. Visų pirma, reikia suprasti, kad Rusija bet kokiu atveju turi daug branduolinių ginklų ir tokių raketų nešėjų, kurios leidžia pasiekti ir kitą žemyną, ką jau kalbėti apie Lietuvą. Rusija nuolat skalambija apie tai, kaip ji jau tuoj tuoj pasiųs savo baisiąsias raketas tiesiai į sprendimų priėmimų centrus Europoje ar net į patį Vašingtoną. Taigi, tokiu atveju raketų dislokavimas keliais šimtais kilometrų į Vakarus nelabai ką keičia.

Kitas dalykas – tie ginklai netampa Baltarusijos nuosavybe, ir ne Baltarusija priiminėtų sprendimus juos panaudoti. Baltarusija yra faktiškai Rusijos visiškai kontroliuojama šalis. Rusija naudojasi jos infrastruktūra, taip pat išnaudoja ją kaip sandėlį ar placdarmą saviems tikslams siekti. Ukrainos karo pradžioje Rusija perkėlė į Baltarusiją dalį savo kariuomenės ir tuomet atakavo Ukrainą, įsiverždama per Baltarusijos sieną. Taigi, nors branduoliniai ginklai techniškai ir būtų kitoje šalyje, juos visiškai kontroliuotų ta pati Rusija.

Trečia – Rusija jau kuris laikas grasina panaudoti branduolinius ginklus, ir tikrai buvo ne vienas atvejis, kai daugelis galvojo, kad, neduok Dieve, bet greičiausiai ta valanda tuoj išmuš. Turiu omeny Rusijos pralaimėjimus mūšio lauke, atsitraukimą ir nesibaigiančias nesėkmes – visa tai tarsi turėtų paskatinti paskutinio dar likusios ginklo panaudojimą, jei visa kita iki šiol nesuveikė.

Taipogi reikia prisiminti ir Rusijos pareiškimus, kad jei Ukraina bandys atsiimti okupuotas teritorijas, ar juo labiau Krymą, Rusija tai priims kaip grėsmę savo šalies išlikimui, o tai pagal jos nacionalinį karinį kodeksą jai leistų panaudoti branduolinius ginklus. Tačiau Ukraina sėkmingai ginasi ir ruošiasi išlaisvinti savo teritorijas, tolimojo nuotolio ginklais nuolat atakuodama ne tik objektus Kryme, bet ir objektus pačioje Rusijoje, taip pat ir visai netoli Maskvos!..

Kaip į tai atsako Rusija?.. Dislokuoja oro gynybos sistemas gyvenamuosiuose rajonuose ir netoli Rusijos elito privačių vilų, bei dalina pareiškimus apie tai, kad gegužės 9-osios pergalės parado ir šventės daugelyje regionų nebus dėl sudėtingos situacijos kovos lauke.

Ketvirta, Rusijos tikrasis branduolinis potencialas yra labai abejotinas. Neseniai Rusija skelbėsi pratybų metu išbandysianti vieną iš savo tarpžemyninių branduolinių raketų, tačiau bandymas nepavyko. Akivaizdu, kad tikrieji raketų skaičiai ir jų techninė būklė gali toli gražu neatitikti to, ką deklaruoja pati Rusija. Didžioji dalis branduolinių galvučių buvo pagamintos Šaltojo karo metais – t. y. prieš 30, 40 ir daugiau metų. Tokie ginklai turi taip vadinamą galiojimo laikotarpį, ir jiems reikia nuolatinės aukšto lygio techninės priežiūros.

Penkta – Rusija, nepaisant jos visos propagandos ir skambių pareiškimų, supranta, kad Vakarai turi daugiau ir pažangesnių branduolinių ginklų ir kad bet koks pabandymas Rusijai juos panaudoti neliktų nenubaustas.

Branduoliniame kare nelaimi niekas – tas ir taip aišku, tačiau net jei ir imtume labai minimalų ir lokalų branduolinio ginklo panaudojimo scenarijų, į kurį, tarkime, nebūtų tiesioginio branduolinio Vakarų atsako, vien pats vienkartinio panaudojimo atvejis Rusiją galutinai izoliuotų nuo likusio pasaulio ir užtrauktų jai visišką pasmerkimą.

Taip pat labai tikėtina, kad tokiu atveju Vakarai įsitrauktų į Ukrainos karą konvenciniu būdu – ne tik remdami [ginklais ir kitomis priemonėmis], bet ir konkrečiai panaudodami savo pajėgas, kas reikštų labai greitą Rusijos pralaimėjimą kare. Visa tai jos elitas puikiai supranta.

Tačiau tikrai nenoriu, kad suprastumėte mane klaidingai. Jau pats branduolinio ginklo egzistavimas visada yra reali grėsmė, kad gali nutikti koks nors nelaimingas atsitikimas, įvykti žmogiškoji klaida ar netgi diktatorius visgi gali ryžtis savidestrukciniam sprendimui.

Mažai kam žinoma istorija, vos neįžiebusi branduolinio karo Šaltojo karo metais – 1962 metais vykusi vadinamoji Kubos raketų krizė. Sovietų sąjunga dislokavo branduolinius ginklus vienoje iš savo sąjungininkių – Kuboje, o Jungtinės Amerikos Valstijos sureagavo į tai išsiųsdamos savo karo laivus prie Kubos krantų, vykdyti jūros blokadą. Tai visiškai neatitiko Sovietų Sąjungos interesų, ir įtampa tarp dviejų supervalstybių ėmė tik didėti.

Rusija prie Kubos krantų nusiuntė savo povandeninį laivą, ginkluotą branduolinėmis torpedomis. Jungtinės Amerikos Valstijos, aptikusios šį laivą, netoli jo buvimo vietos ėmė paleidinėti giliavandenius sprogstamuosius užtaisus, siekdamos priversti laivą iškilti indentifikacijai. Rusų povandeninis laivas buvo tokiame gylyje, kad jau kuris laikas neturėjo jokio tiesioginio ryšio su Maskva ir išoriniu pasauliu.

Kapitonas, pastebėjęs užtaisų sproginėjimus, padarė išvadą, jog jau prasidėjo didelio masto karas, ir davė įsakymą paleisti branduolines torpedas. Tačiau tam reikėjo ne tik kapitono įsakymo, bet trijų aukšto rango karininkų patvirtinimo, iš kurių vienas buvo Vasilijus Archipovas. Jis patvirtinimo nedavė, ir torpedos liko nepaleistos. Kubos raketų krizę pavyko išspręsti taikiai. Vėliau Archipovas buvo paskelbtas didvyriu ir žmogumi, išgelbėjusiu pasaulį nuo branduolinės katastrofos.

Ko iš viso to galime pasimokyti?.. Kad dar nebuvo atėjęs metas, Jėzus, mokiniams pasakodamas apie paskutiniuosius laikus, kalbėjo: „Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. Įvairiose vietose bus badmečių, marų ir žemės drebėjimų. Tačiau visa tai – gimdymo skausmų pradžia.“

O kitoje vietoje Jis sako: „visa tai turi įvykti“. Jėzus akivaizdžiai kalba, kad karai yra neišvengiami, ir jie bus vienas iš apie pasaulio pabaigą liudijančių ženklų. Todėl, kad ir kaip keistai skambėtų, [apskritai] melstis prieš karus yra tolygu melstis prieš Dievo Žodį. Dievas pasakė, kad jie vyks ir nuolat kartosis. O už ką tuomet melstis?! Pasakodamas apie būsimus karus ir sunkumus, kuriuos žmonėms teks dėl jų patirti, Jėzus sakė: „Bet melskitės, kad jums netektų bėgti žiemą ar per sabatą.“ Mes galime melsti Dievo apsaugos, palankių aplinkybių, stiprybės, išminties priimant sunkius sprendimus – Dievas tikrai išklausys ir atsilieps į mūsų prašymus.

Jėzus evangelijose ne kartą kalbėjo apie paskutiniuosius laikus, tą patį darė ir apaštalas Paulius savo laiškuose. Jų abiejų tikslas buvo toks pat: padrąsinti žmones nebijoti įvairių karų ir nelaimių, žinant, kad tai turi įvykti ir įvyks savo laiku, kaip Dievas yra numatęs. Jėzus kalbėjo: „Štai Aš jums iš anksto tai pasakiau!“ – šitaip drąsindamas savo mokinius ir sekėjus. Tad kai mes šiandieną stebime įvairius karus, girdime apie kuriamus ir dislokuojamus ginklus, turime turėti ramybę širdyje, jei iš tiesų tikime Dievu. Ramybę, nes matome, kad Dievo Žodis pildosi, šitaip liudydamas apie savo tikrumą, ir todėl, kad pats Jėzus mus įspėjo, užbėgdamas už akių mūsų būgštavimams.

Turėti ramybę tikrai nereiškia tiesiog sėdėti ir nieko neveikti, kitaip tariant, nesipriešinti blogiui ir neskleisti Dievo Evangelijos. Anaiptol!

Turėti ramybę tikrai nereiškia tiesiog sėdėti ir nieko neveikti, kitaip tariant, nesipriešinti blogiui ir neskleisti Dievo Evangelijos. Anaiptol! Dievo Žodis ir Jo įsakymai dėl priešinimosi blogiui nesikeičia. Reikia veikti, turint ramybę.

Pasaulis mus puola įvairiausiais gąsdinimais, pavyzdžiui, Nesipriešinkime ir nepykdykime rusijos, nes juk ji turi branduolinį ginklą!.. Štai, dislokavo jį visai šalia mūsų sienų, tad rūpinkimės savo saugumu ir neerzinkime rusijos! Nes kas bus, jei rusų lokys supyks!.. Ogi nieko nebus. Dievas išliks Dievu, girdinčiu ir atsakančiu į mūsų maldas, teikiančiu amžinąjį gyvenimą kiekvienam, kas tik tiki Jo Sūnų, bei atlygins kiekvienam už jo padarytus ir nepadarytus darbus šiame gyvenime.

O kalbant apie pasaulio pabaigą arba Jėzaus sugrįžimą, Biblijoje parašyta, kad „tos dienos ir valandos niekas nežino, nė dangaus angelai, o vien tik Tėvas“ – atėjus laikui, Jis tą ir padarys.

The post Jonas Čyvas. Branduoliniai ginklai appeared first on LAIKMETIS.

„Čia nėra nieko neįprasto: JAV tai daro jau dešimtmečius. Ji jau seniai savo taktinius branduolinius ginklus laiko savo sąjungininkų teritorijoje“, – sakė V. Putinas.

Jis pridūrė, kad kalbėjosi su Baltarusijos autoritariniu prezidentu Aliaksandru Lukašenka ir nurodė, kad abiejų šalių lyderiai susitarė daryti tą patį. 

Paklaustas, kaip Maskva reaguotų, jei Vakarai aprūpintų Ukrainą nusodrinto urano sviediniais, po to, kai Jungtinė Karalystė pasiūlė Kyjivui tiekti šią amuniciją, V. Putinas atsakė, kad Rusija turi didelį kiekį šios ginkluotės.

„Rusija, be abejo, turi, ką atsakyti. Neperdedant, mes turime šimtus tūkstančių tokių sviedinių. Jų dar nepanaudojome“, – pridūrė V. Putinas interviu Rusijos televizijai.

Tarptautinė kampanija už branduolinių ginklų likvidavimą (ICAN) ne kartą įspėjo, kad grasinimai branduoliniais ginklais sukuria labai pavojingą netikrumo jausmą dėl galimo jų panaudojimo.

ICAN praėjusį mėnesį, minint pirmąsias Maskvos invazijos į Ukrainą metines, perspėjo, kad kuo ilgiau tęsis Maskvos karas Ukrainoje, tuo labiau didės branduolinio smūgio rizika. 

Vasarį V. Putinas pareiškė, kad Rusija stabdo dalyvavimą Naujojoje START sutartyje – paskutiniame likusiame branduolinės ginkluotės kontrolės pakte su JAV.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas apkaltino Maskvą suspendavus branduolinių ginklų apribojimo sutartį su JAV ir pareiškė, kad tai rodo Europos ginklų kontrolės architektūros po Šaltojo karo pabaigą. 

Maskva apie tai pranešė po to, kai praėjusių metų rugpjūtį pagal Naująjį START susitarimą sustabdė Jungtinių Valstijų vykdomus patikrinimus savo kariniuose objektuose. 

The post V. Putinas Baltarusijoje dislokuos taktinius branduolinius ginklus appeared first on LAIKMETIS.