Laikai, kai Berlyno nusistatymas prieš branduolinę energetiką diktavo tendencijas, praėjo: per pastaruosius dvejus metus atominės energetikos pionierė Prancūzija ryžtingai prisidėjo prie palankesnio reglamentavimo jos atžvilgiu ir vėl ją įtraukė į Europos Sąjungos darbotvarkę.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA), organizuojančios šios savaitės susitikimą Briuselyje, vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) yra vienas pagrindinių branduolinės energijos, kaip, jo žodžiais, švaraus ir patikimo energijos šaltinio, šalininkų.

„Pasauliui jos reikia kur kas daugiau, – sakė R. Grossi. – Vis labiau suvokiama, jog branduolinė energija yra nepakeičiama kai kurių opiausių šių laikų pasaulinių iššūkių sprendimo dalis.“

Į pirmąjį TATENA surengtą aukščiausiojo lygio susitikimą, skirtą branduolinei energetikai skatinti, susirinks maždaug 50 šalių – ne tik iš ES, bet ir JAV bei Kinijos – atstovai ir 25 vadovai, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną).

„Pastaruosius ketverius metus sėjame sėklas, jos ėmė augti, o dabar nuimame derlių“, – sakė europarlamentaras Christophe'as Grudleris (Kristofas Gradleris) iš E. Macrono centristinės partijos, Europos Parlamente priklausantis frakcijai „Renew Europe“.

branduolinė energija yra nepakeičiama kai kurių opiausių šių laikų pasaulinių iššūkių sprendimo dalis

2021 metais Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) sulaukė daug žiniasklaidos dėmesio, teigdama, kad ES reikia branduolinės energijos kaip stabilaus energijos šaltinio, o Briuselis ją įtraukė į tvarių investicijų sąrašą.

Prancūzija buvo iki 2023-ųjų pradžios besikūrusio branduolinio aljanso, kurį sudaro keliolika ES valstybių narių, įskaitant Lenkiją, Bulgariją, Suomiją ir Nyderlandus, iniciatorė, siekdama paveikti reglamentavimą šiuo klausimu.

Iki šiol pavyko pasiekti reikšmingų laimėjimų: praėjusį birželį Paryžius pasiekė, kad būtų pakeistos ES atsinaujinančiosios energijos taisyklės ir branduolinė energija būtų pripažinta kaip būdas gaminti mažai anglies dioksido emisijų generuojantį vandenilį.

Gruodį ES valstybės narės ir europarlamentarai pasiekė susitarimą dėl valstybinės pagalbos investicijoms į esamas atomines elektrines, o vasarį – dėl branduolinės energetikos įtraukimo į įstatymą, kuriuo mažinama biurokratinė našta vadinamosioms nulinės taršos technologijoms.

Galiausiai Briuselis įtraukė branduolinę energetiką į klimato tikslų iki 2040 metų įgyvendinimo planą, o vasarį įsteigė pramoninį aljansą, kuriuo siekiama paspartinti mažųjų modulinių branduolinių reaktorių (SMR) kūrimą.

Branduolinės plėtros sistema

Šiuo metu 12-oje šalių veikia 100 reaktorių, o branduolinė energija sudaro apie ketvirtadalį ES pagaminamos elektros energijos ir beveik pusę anglies dioksido neišskiriančios energijos.

Dar apie 60 reaktorių, iš kurių trečdalis yra Lenkijoje, yra įvairiuose planavimo ar statybų etapuose.

EK už energetiką atsakingo departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Massimo Garribba (Masimas Gariba) pirmadienį vykusioje konferencijoje teigė, kad per pastaruosius pusantrų metų pastebėjo pasikeitusį ES valstybių požiūrį.

„Jos tapo kur kas atviresnės, bet taip pat dirba kartu ir bando sudaryti darbotvarkę“, – sakė jis.

Prancūzijos vadovaujamas branduolinis aljansas teigia, kad „dabar šį postūmį reikia paversti visapusiška ir galimybes atveriančia Europos branduolinės plėtros sistema“, įskaitant jos finansavimą.

Aljanso nariai siekia, kad branduolinė ir atsinaujinančioji energetika, siekiant ES tikslo iki 2050-ųjų užtikrinti nulinį anglies dioksido išmetimą, būtų laikomos lygiavertėmis, nediskriminuojant pirmosios.

Taip pat norima, kad į šią lygybę būtų atsižvelgiama taikant Europos investicijų banko finansavimą, „Vandenilio banko“ finansavimo priemonę, sukurtą tvariam vandeniliui skatinti, ir bet kokius ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos taisyklių pakeitimus.

Nepaisant palankesnės Briuselio pozicijos branduolinės energijos atžvilgiu, diskusija dėl jos lyginimo su atsinaujinančiąja energija vis dar skatina Paryžiaus ir ES nesutarimus.

Prancūzija neįvykdė bloko nustatytų su atsinaujinančiaisiais energijos šaltiniais susijusių tikslų 2020 metams, tačiau atsisako ištaisyti padėtį, teigdama, kad išmeta pakankamai mažai anglies dioksido dėka branduolinės energijos.

„Prancūzija nemokės baudų, – šį mėnesį perspėjo jos ekonomikos ministras Bruno Le Maire'as (Briunas Le Meras). – Šie tikslai turėti tiek daug vėjo turbinų, tiek daug saulės baterijų – tai Europa, kurios mes nebenorime.“

„Atsinaujinančiosios energijos draugai“

Naujoji Prancūzijos energetikos strategija nenumato jokių atsinaujinančiųjų energijos šaltinių tikslų. Briuselis nori, kad šie tikslai, pagal kuriuos iki 2030-ųjų atsinaujinantys energijos ištekliai sudarytų ne mažiau kaip 44 proc., palyginti su 20 proc. dabar, būtų nustatyti iki birželio.

Prancūzijos pozicija kelia pasipiktinimą daugeliui aplinkosaugos aktyvistų ir tokioms ES šalims kaip Ispanija, Austrija, Vokietija ir Liuksemburgas, kurios kartu sudaro bloko „Atsinaujinančiosios energijos draugų“ aljansą.

„Niekada negalvojome apie atsinaujinančiosios ir branduolinės energijos maišymą ar mainus“, – gruodį sakė Ispanijos energetikos ir klimato ministrė Teresa Ribera.

Vokietijos valstybės sekretorius ekonomikos reikalams ir klimato veiksmams Svenas Giegoldas (Svenas Gygoldas) teigė, kad branduolinės energijos perspektyvos iš esmės lieka teorinės, nes daugelis projektų yra planavimo stadijoje, ir pasisakė už konkurencingą atsinaujinančiąją energiją.

Atmesdamas šį argumentą, EP narys Ch. Grudleris teigė, kad SMR reaktoriai taps realybe iki 2035 metų, o naujos kartos EPR reaktoriai – iki 2040-ųjų.

„Iki to dar toli, tačiau dabar turime sukurti sistemą ir finansavimo planus“, – sakė jis.

The post Aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje – branduolinės energetikos sugrįžimas appeared first on LAIKMETIS.

Prancūzija, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, siekia iki 2050-ųjų pasiekti nulinį grynąjį anglies dioksido išmetimą.

Siūlomame projekte, kurį ministrų kabinetas turėtų svarstyti kito mėnesio pradžioje, o vėliau pateikti įstatymų leidėjams, dar kartą patvirtinamas Prancūzijos įsipareigojimas naudoti branduolinę energiją siekiant užtikrinti tai, kas tekste pavadinta energetine nepriklausomybe.

Po 1973 metų naftos krizės šalis tapo branduolinės energijos gamybos lydere ir pastatė daugiau kaip 50 tokių elektrinių, kurios pagamina apie du trečdalius šalies elektros.

Tačiau šie reaktoriai sensta, o Prancūzija dar nepradėjo eksploatuoti pirmosios naujos kartos branduolinės elektrinės.

Siūlomame projekte patvirtinamas „tvarus pasirinkimas naudoti branduolinę energiją kaip konkurencingą ir anglies dioksido neišskiriantį“ elektros šaltinį ir numatoma pastatyti iki 14 naujų reaktorių, kad būtų galima pereiti prie švarios energijos ir įgyvendinti klimato kaitos sprendimo tikslus.

Tačiau siūlomame tekste nenustatyti tokie atsinaujinančiųjų išteklių, ypač vėjo ir saulės energijos, pajėgumų kūrimo tikslai, nors ankstesniuose energetikos įstatymuose jie buvo.

Siūlomame projekte patvirtinamas „tvarus pasirinkimas naudoti branduolinę energiją kaip konkurencingą ir anglies dioksido neišskiriantį“ elektros šaltinį

Prancūzijos perėjimo prie naujos energetikos sistemos ministerija teigė, kad „neteisinga sakyti, jog nėra atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo“, nes Vyriausybė vėliau pati nustatys tikslus.

Tačiau šis pažadas netenkina aktyvistų ir ekspertų.

„Tai baisus žingsnis atgal“, – sakė Arnaud Gosse'as (Arno Gosas), teisininkas, besispecializuojantis aplinkosaugos teisės srityje.

Jis priminė, kad 2019 metais priimtame įstatyme parlamentas pareiškė norą diskutuoti dėl įvairių energijos šaltinių dalies bendroje gamyboje.

Ne tikslai, bet pastangos?

Tyrimai ne kartą parodė, kad Prancūzija, norėdama iki 2050 metų pasiekti užsibrėžtą nulinio grynojo anglies dioksido išmetimo tikslą, turės gerokai padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir jos dalį.

Po daugelį metų trukusio delsimo Prancūzija pernai balsavo už du įstatymų projektus, kuriais siekiama paspartinti pažangą branduolinės ir atsinaujinančiosios energijos srityje.

Lapkritį vyriausybė pateikė pirminius duomenis, kuriais siūloma iki 2035 metų padvigubinti jūros vėjo energijos pajėgumus iki 18 GW, taip pat nustatyti metinį saulės baterijų diegimo tempą, kad 2035-aisiais jie pasiektų 75 GW, o sausumos vėjo energijos pajėgumus taip pat iki tų pačių metų siekiama padvigubinti iki 40 GW.

Prancūzijos atsinaujinančiosios energijos sąjungos pirmininkas Jules'is Nyssenas (Žiulis Nisenas) sužinojęs, kad atsinaujinančiosios energijos tikslai projekte nenumatyti, pareiškė esąs priblokštas.

Projekte žadama dėti pastangas, o ne nustatyti tikslus, ir vartojamos tokios formuluotės kaip „pastangos siekti mažinimo“.

Klimato kaitos veiksmų tinklo vadovės Anne Bringault (En Bringo) nuomone, „tai labai didelis žingsnis atgal ir visiškai neatitinka Europos tikslų. Net jei tikslai bus padidinti, mes nebeturėsime tokių tvirtų įsipareigojimų jų siekti“.

Įstatymo projekte taip pat atsisakoma energijos suvartojimo mažinimo tikslų renovuojant pastatus.

The post Prancūzija atsisako atsinaujinančiosios energijos tikslų appeared first on LAIKMETIS.

JAV ambasadoriaus Marko Bžezinskio vakar įteiktas „išsamus planas" buvo parengtas kartu su JAV įmonėmis „Westinghouse" ir „Bechtel" ir juo siekiama suderinti amerikietišką AP1000 branduolinę technologiją su Lenkijos branduolinės energetikos programos lūkesčiais.

Galutinį ataskaitos variantą peržiūrėjo ir pripažino išsamiu dvipartinis iniciatyvinis komitetas, kuriam pirmininkavo Lenkijos klimato ministro pavaduotojas Adamas Guibourgé-Czetwerty ir JAV energetikos sekretoriaus padėjėjas Andrew Lightas.

„Lenkijos vyriausybė atsižvelgs į ataskaitą, kai šį rudenį priims svarbiausius sprendimus dėl technologijos", - sakė Lenkijos klimato ministrė Anna Moskwa.

Prie lenktynių dėl branduolinės energetikos plėtros Lenkijoje prisijungė ir kitos bendrovės: Prancūzijos EDF ir Pietų Korėjos Korea Hydro & Nuclear Power (KHNP).

„Tikiuosi, kad Lenkija pasirinks partnerystę su JAV, kad lenkai galėtų gauti saugiausią, labiausiai išvystytą ir patikimiausią turimą technologiją", - sakė JAV energetikos sekretoriaus padėjėjas.

„Ši ataskaita yra svarbus žingsnis Lenkijai kuriant stiprią civilinę branduolinę pramonę, kuri neišskiria anglies dioksido ir taps dar vienu Europos energijos šaltiniu, nepriklausančiu nuo Rusijos įtakos", - pridūrė A. Moskwa.

Ši ataskaita yra svarbus žingsnis Lenkijai kuriant stiprią civilinę branduolinę pramonę, kuri neišskiria anglies dioksido ir taps dar vienu Europos energijos šaltiniu, nepriklausančiu nuo Rusijos įtakos

„Ši išsami ataskaita atspindi Amerikos įsipareigojimą Lenkijos energetiniam saugumui ir gali pradėti intensyviai plėtoti įvairiapusius strateginius santykius saugumo ir ekonomikos srityje", - sakė Brzezinskis.

Lenkijos branduolinės energetikos planuose numatyta, kad iki 2040 m. pradės veikti šeši reaktoriai, kurių galia sieks iki 9 gigavatų. Pirmasis - 1,0-1,6 GW galios - turėtų pradėti veikti iki 2033 m.

Lenkijos vyriausybė tikisi, kad branduolinės programos partnerė taip pat įsigis 49 proc. projektą valdančios bendrovės akcijų ir be technologijų suteiks finansavimą.

Pastaruoju metu po Rusijos invazijos į Ukrainą įvykę spartūs pokyčiai energetikos rinkoje dar labiau padidino planų aktualumą, o politikai teigia, kad Lenkijai tampant nepriklausomai nuo Rusijos energijos šaltinių, poreikis plėtoti branduolinę energetiką yra didesnis nei bet kada anksčiau.

„Branduolinės energijos naudojimas Lenkijoje labai prisidės prie išmetamųjų teršalų mažinimo, socialinės ir ekonominės plėtros ir padidins mūsų šalies energetinį saugumą, kuris dėl Rusijos invazijos į Ukrainą yra svarbiausias prioritetas", - sakė A. Moskva.

Privačios ir valstybinės Lenkijos įmonės taip pat rengia savo planus statyti mažesnio masto branduolinius reaktorius.

The post Lenkija planuoja statyti šešis branduolinius reaktorius appeared first on LAIKMETIS.