D. Trumpas, kuris nuo sausio, kai grįžo į valdžią, siekia išgyvendinti tai, ką vadina „woke“ kultūra, apkaltino Smithsono institutą, kuriam priklauso muziejų kompleksas JAV, bandymu perrašyti šalies istoriją rasės ir lyties klausimais.

„Woke“ nurodo į perdėtą jautrumą socialiniams, kultūriniams ir rasiniams klausimams. 

Griežtosios linijos viceprezidentas J. D. Vance'as (Dž. D. Vansas) paskirtas atsakingu už įsako vykdymą Smithsono muziejuose, švietimo ir mokslinių tyrimų centruose.

D. Trumpas sakė, kad tai turėtų apimti ir siekį „pašalinti netinkamą ideologiją iš tokių objektų“.

Smithsono institutas valdo 21 tarptautiniu mastu pripažintą muziejų ir galeriją, daugiausia Vašingtone ir jo apylinkėse, skirtą menui, mokslui, kosmosui ir JAV istorijai.

Tarp jų – JAV sostinėje esantis Nacionalinis zoologijos sodas, į kurį neseniai iš Kinijos buvo atvežtos dvi didelės pandos, pristatytos visuomenei praėjus vos kelioms dienoms po D. Trumpo inauguracijos antrai kadencijai.

Prezidento įsakas, pavadintas „Atkurti tiesą ir sveiką protą Amerikos istorijoje“, yra nukreiptas prieš keletą atvejų, kuriuos jis taip pat pavadino „ardomąja ideologija“.

Jame teigiama, kad Nacionalinis afroamerikiečių istorijos ir kultūros muziejus, vienas iš naujausių Smithsono muziejų, sunkų darbą ir nuklearinę šeimą apibūdino kaip „baltųjų kultūros“ aspektus“.

D. Trumpas taip pat atkreipė dėmesį į, jo teigimu, dar neatidaryto Amerikos moterų istorijos muziejaus planą „pagerbti sportininkų vyrų, dalyvaujančių moterų sporte, žygdarbius“.

Smithsono institutas kol kas nereagavo.

„Saugumas ir grožis“

Smitsono institutas buvo įkurtas XIX amžiaus viduryje, kai miręs bevaikis britų chemikas Jamesas Smithsonas (Džeimsas Smitsonas) savo testamente paprašė, kad jo turtas būtų panaudotas švietimo įstaigai kurti tuomet dar besivysčiusiose Jungtinėse Valstijose – šalyje, kurioje jis pats niekada nebuvo.

D. Trumpo plataus masto pastangos pertvarkyti JAV vyriausybę vis dažniau apima ir kultūros klausimus, kuriais jis siekia palikti savo konservatyvios darbotvarkės pėdsaką.

78 metų respublikonas neseniai perėmė Kennedy (Kenedžio) centro Vašingtone, garsios meno įstaigos, pirmininko pareigas, skųsdamasis, kad šis centras pernelyg liberalus.

Prezidentas taip pat siekia reformuoti JAV sostinės valdymą ir ne kartą skundėsi, kad joje yra didelis nusikalstamumas ir grafičių problema.

Atskirame ketvirtadienį pasirašytame įsake „Užtikrinti Kolumbijos apygardos saugumą ir grožį“ D. Trumpas nurodė sukurti tarpžinybinę darbo grupę, kuri padidintų imigracijos politikos užtikrinimą ir įgyvendintų kitus teisėsaugos prioritetus.

Jame taip pat raginama parengti miesto „koordinuotą gražinimo planą“.

„Mes perimsime mūsų siaubingai valdomą Vašingtoną ir sutvarkysime, atnaujinsime ir perstatysime mūsų sostinę, kad ji nebebūtų žmogžudysčių ir nusikaltimų košmaras“, – pernai per rinkimų kampaniją sakė D. Trumpas. Šią savo citatą ketvirtadienį Baltųjų rūmų administracija perpublikavo socialiniame tinkle „X“.

Maždaug 700 tūkst. Vašingtono gyventojų sudaro didžioji dalis demokratų, o šios partijos kandidatė Kamala Harris (Kamala Haris) praėjusį lapkritį ten laimėjo daugiau kaip 90 proc. balsų.

Šis miestas šalyje turi išskirtinį statusą, nes nepriklauso jokiai valstijai. Jis neturi atstovų Kongreso rinkimuose, nors jo gyventojų skaičius didesnis nei dviejų valstijų.

Nors miestas dabar tvarko savo reikalus pats, Kongresas, kurį šiuo metu kontroliuoja respublikonai, turi galimybę susigrąžinti kontrolę, o D. Trumpas ne kartą grasino tai padaryti.

Atsižvelgdama į tai, miesto valdžia stengėsi užmegzti taikius santykius su prezidentu ir greitai įvykdė jo prašymus, pavyzdžiui, pašalino kai kurias benamių stovyklavietes ir judėjimo „Black Lives Matter“ („Juodųjų gyvybės svarbios“) freską.

The post D. Trumpas šalina vouk ideologiją iš garsių JAV muziejų appeared first on LAIKMETIS.

Oficiali priėmimo rezoliucija buvo paskelbta ložės socialinio tinklo reddit.com paskyroje.

Ložė sukurta juodaodžiams masonams per JAV pilietinį karą.

Organizacija pasižymi aktyvumu, įskaitant dalyvavimą politiniuose renginiuose, pavyzdžiui, protestuose „Black Lives Matter“, o tai pažeidžia tradicinius masonų viešo nesikišimo į politiką principus.

Nepaisant to, „Prince Hall“ tebėra pripažįstama Jungtinės Didžiosios Anglijos ložės ir daugumos baltųjų masonų ložių Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Josephas R. Bidenas jaunesnysis į šios organizacijos gretas priimtas būtent dėl to, kad „jo tarnystė atspindi pagrindines Pietų Karolinos valstijos Laisvųjų ir priimtųjų masonų Didžiosios ložės vertybes“.

Joe Bidenas ne kartą yra deklaravęs savo priklausomybę katalikams.

Tačiau Katalikų Bažnyčios Kanonų teisės kodekso 1374 kanone nustatyta: „Asmuo, įsteigęs asociaciją, kovojančią prieš Bažnyčią, turi būti nubaustas teisinga bausme; tas, kuris skatina tokią asociaciją arba jai vadovauja, turi būti nubaustas interdiktu.“

Plačiąja prasme interdiktą galima apibrėžti kaip kanoninę bausmę arba cenzūrą, kuri, nors ir nenutraukia bendrystės su Bažnyčia, kaip ekskomunika, tačiau atima iš asmens galimybę priimti sakramentus ar dalyvauti jų apeigose.

1983 m. patvirtinto Kanonų teisės kodekso formuluotė nuo 1917 m. redakcijos skiriasi dviem aspektais: bausmė nėra automatinė ir joje nėra aiškiai paminėta masonerija.

Reaguodamas į tai, tuometinis kardinolas Josephas Ratzingeris, būdamas Vatikano Tikėjimo mokymo kongregacijos – šiandien dikasterijos – prefektas, 1983 m. paskelbė „Deklaraciją dėl masonerijos“. Šiame būsimojo popiežiaus Benedikto XVI tekste pabrėžiama, kad „Bažnyčios neigiamas vertinimas masonų susivienijimų atžvilgiu išlieka nepakitęs, nes jų principai visada buvo laikomi nesuderinamais su Bažnyčios doktrina“.

Todėl „narystė juose ir toliau lieka draudžiama. Tikintieji, įstoję į masonų asociacijas, yra sunkios nuodėmės būklėje ir negali priimti šventosios Komunijos“, – skelbiama tekste.

2023 m. lapkričio 15 d. Vatikanas dar kartą patvirtino, kad katalikai negali priklausyti masonerijai ir jiems draudžiama stoti į ložes dėl jų „nesuderinamumo“ su katalikų doktrina.

The post Buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas oficialiai tapo masonu appeared first on LAIKMETIS.

1990 m. nacionalinė Gallup apklausa parodė, kad net 78 proc. gyventojų buvo už griežtesnę ginklų kontrolę Amerikoje. 2018 m. po minėtų šaudynių Parkland mokykloje, Floridos valstijoje, 67 proc gyventojų buvo už tai, kad ginklo įsigijimui turėtų būti taikomi griežtesni reikalavimai. Tačiau po šalyje vykusių riaušių ir Black Lives Matter judėjimo siautėjimų, vos 45 proc. vis dar palaiko tokią kontrolę.

Amerikoje teisė turėti šaunamąjį ginklą yra laikoma viena pagrindinių konstitucinių piliečio teisių, kurią nuolat nori pakeisti prieš ginklus nusiteikusi visuomenės dalis. Ekspertai pastebi, kad vangi valdžios reakcija į protestus, kilusius po juodaodžio George Floyd nužudymo, iššaukė masinį visuomenės ginklavimasį. Daugelis JAV miestų, ypatingai valdomi demokratų partijos atstovų, pasyviai reagavo į pranešimus apie Black Lives Matter organizuojamus protestus, peraugusius į riaušes ir masinį valstybinio bei privataus turto niokojimą. Policijai buvo įsakyta nenaudoti jokios perteklinės jėgos prieš protestuotojus. Tokioje situacijoje daugybė gyventojų suprato, kad valdžios struktūros nebegali užtikrinti taikių piliečių ir jų turto apsaugos.

Policijai buvo įsakyta nenaudoti jokios perteklinės jėgos prieš protestuotojus

Ameriką toliau krečiant protestantams ir kylant nusikalstamumui padidėjo ne tik gyventojų palankumas ginklams, bet įspūdingai išaugo savigynai skirtų ginklų pardavimas. Daugiau nei 7,5 milijono asmenų pernai JAV tapo pirmąkart ginklą įsigijusiais asmenimis. Pirmąkart istorijoje įspūdingai išaugo ginklo savininkių – moterų skaičius šalyje.

The post JAV mažėja gyventojų parama griežtesnei ginklų kontrolei appeared first on LAIKMETIS.

Žiniasklaidoje teigiama, kad įtariamasis yra gerai žinomas teisėsaugai ir praeityje ne kartą baustas nusikaltėlis. Save reperiu pristatantis D. Brooks anksčiau buvo teistas už nepilnamečių prievartavimą bei prostitucijos organizavimą. Įtariamasis neseniai paliko įkalinimo įstaigą, į kurią buvo pakliuvęs už smurtinius nusikaltimus.

Po įtariamo teroro akto internete užvirė diskusija, kas galėjo būti tokio išpuolio motyvai. Internautų teigimu nusikaltėlio motyvai galėjo turėti rasinį pagrindą, kadangi įtariamasis nevengė internete užuominų apie smurtą prieš baltuosius.

Save reperiu Mathboi Fly pristatantis D.E. Brooks yra karštas juodaodžių judėjimo Black Lives Matter šalininkas, jam priklausančioje socialinėje paskyroje nusikaltėlis ne kartą ragino imtis smurto prieš policijos pareigūnus ir kitus baltuosius, kėlė paveikslėlius, kuriuose juodieji botagu muša baltuosius. Viename savo repo video susidorojimą su baltaisiais skatinęs įtariamasis matomas šalia savo raudono visureigio, su kuriuo buvo traiškomi žmonės kalėdinio parado metu.

Žiniasklaida taip pat atkreipė dėmesį, kad Vokešos miesto policijos vadas Daniel Thompson praeitą vasarą palaikė Black Lives Matter judėjimą, liepė savo departamento policijos pareigūnams klauptis prieš judėjimo organizatorius. Judėjimas kilo pernai, pareigūnui suėmimo metu atsitiktinai nužudžius juodaodį George Floyd.

The post Nustatytas žmones automobiliu Viskonsine traiškęs įtariamasis: ragino imtis smurto prieš baltuosius appeared first on LAIKMETIS.

Stovinčių ir valgančių Brazilijos prezidentūros delegacijos asmenų nuotrauka paskelbta Twitter platformoje.

J. Bolosonaro ne kartą ignoravo Covid – 19 grėsmę, teigdamas, kad tai tėra dar viena gripo atmaina, nuo kurios saugo sportas ir sveika gyvensena.

Tuo tarpu Niujorke organizuojami Black Lives Matter maršai dėl to, jog vakcinacijos pasai yra rasistiniai. Beveik pusė JAV juodaodžių nesiskiepija, todėl Niujorke taikomi suvaržymai pavadinti nukreiptais prieš afroamerikiečius.

The post Brazilijos prezidentas Niujorke buvo priverstas valgyti ant šaligatvio, nes nėra vakcinuotas appeared first on LAIKMETIS.