Casgevy yra nauja genų terapija, sukūrta Vertex Pharmaceuticals, kuri naudoja CRISPR, genomo redagavimo technologiją, kad modifikuotų paciento kraujo ląsteles siekiant spręsti pjautuvinės anemijos sukeliamas problemas.

Interviu su „EWTN News Nightly“ laidos vedėja Tracy Sabol, Meaney naująją terapiją, kuri yra pirmoji tokio pobūdžio, gavusi FDA (JAV federalinė vaistų agentūra - red. past.) patvirtinimą, pavadino „novatoriška“ ir teigė, kad katalikų požiūriu tai „labai teisėta terapija“. „Tikiuosi, kad ji bus veiksminga“.

„Bažnyčia nuo Donum Vitae iš tikrųjų sakė, kad genų terapija gali būti priimtina tol, kol ji yra griežtai gydomojo pobūdžio. Tai reiškia, kad genų terapija naudojama genetinei ligai gydyti“, – paaiškino Meaney.

Jis pažymėjo, kad nors „yra kitų žmonių, kurie nori taikyti genų terapiją, siekdami patobulinti žmogų“, pvz., redaguojant genų linijas, kurios nukreiptos į organizmo reprodukcines ląsteles, kad sukurtų kūdikius, turinčius pageidaujamų savybių, Casgevy tai nebūdinga.

„Ši dabartinė terapija skirta 12 metų ir vyresniems asmenims ir paveiks labai rimtą ligą bei bandys ją išgydyti“, – paaiškino Meaney.

Kas yra Casgevy?

Pasak FDA, Casgevy yra naujas pjautuvinių ląstelių ligos, kraujo sutrikimo, kuris paveikia maždaug 100 000 amerikiečių ir labiausiai paplitęs tarp afroamerikiečių, gydymo būdas.

Remiantis FDA, pjautuvinių ląstelių ligą sukelia genetinė mutacija, kuri pažeidžia raudonuosius kraujo kūnelius, todėl jie įgauna pjautuvo formą, dėl kurios ribojama kraujotaka ir deguonies tiekimas į organizmą. Rezultatas yra stiprus skausmas, organų pažeidimas, gyvybei pavojinga negalia, galima net mirtis.

Kadangi reikia veiksmingo gydymo pjautuvinėmis ląstelėmis, FDA paspartino Casgevy kūrimą ir laiko tai prioritetu. Gydymas gavo FDA patvirtinimą 12 metų ir vyresniems asmenims šių metų gruodžio 8 d.

FDA pranešime spaudai teigiama, kad Casgevy yra pirmoji patvirtinta terapija naudojant CRISPR ir kad jos patvirtinimas rodo „novatorišką pažangą genų terapijos srityje“. (CRISPR yra technologija, kurią mokslininkai naudoja selektyviai modifikuodami gyvų organizmų DNR).

Modifikuotos kraujo kamieninės ląstelės persodinamos atgal į pacientą, kur jos įsitvirtina (prisijungia ir dauginasi) kaulų čiulpuose ir padidina vaisiaus hemoglobino (HbF), hemoglobino tipo, kuris palengvina deguonies tiekimą, gamybą.

Taip pat neseniai FDA patvirtino kitą genų terapiją, vadinamą Lyfgenia, kur naudojamas kitas metodas pjautuvinių ląstelių anemija sergantiems žmonėms gydyti.

Abiejų gydymo būdų metu pacientams taip pat turi būti taikomos didelės chemoterapijos dozės, kad modifikuotos genetinės ląstelės galėtų pakeisti sergančias ląsteles. Remiantis „NBC News“ pranešimais, chemoterapijos naudojimas kaip pjautuvinių ląstelių ligos gydymo dalis gali padidinti nevaisingumo riziką.

Pasak FDA, klinikiniai Casgevy tyrimai, kuriuose dalyvavo suaugusieji ir paaugliai, patvirtino tokio gydymo veiksmingumą, tačiau pastebėti ir šalutiniai poveikiai, tokie kaip  mažas trombocitų ir baltųjų kraujo kūnelių kiekis, burnos opos ir pykinimas.

Katalikų bioetinė analizė

Nacionalinis katalikų bioetikos centras (NCBC), kurio būstinė yra Filadelfijoje, yra mokslinių tyrimų organizacija, kurios tikslas –  teikti patarimus iš katalikų perspektyvos pagrindiniais šiandienos mokslo ir medicinos klausimais.

1972 m. įkurta NCBC jau seniai teigiamai vertino genų redagavimo potencialą gydant rimtas ligas, tačiau perspėjo apie technologijų, naudojamų kuriant arba perkuriant žmones siekiant eugeninių tikslų, pavojų.

Meaney teigė, kad naujai FDA patvirtintas genų gydymas nekelia tokių moralinių  dilemų ir kad pagrindinis svarstytinas klausimas – ar nauda yra didesnė už išlaidas.

Katalikų supratimu, Meaney paaiškinto, „naudos ir galimo šalutinio poveikio proporcija“ turi būti išsiaiškinta kiekvienu konkrečiu atveju.

Kalbant apie naujus gydymo būdus, Meaney teigė, kad jau buvo atlikti dideli klinikiniai tyrimai, tačiau juos reikės toliau tęsti, ypatingą dėmesį skiriant ilgalaikiam šalutiniam poveikiui.

„Ši terapija vis dar yra eksperimentinė ta prasme, kad ji taikyta labai mažam žmonių skaičiui, ir mokslininkai dar daug metų atliks su minėtu gydymo būdu susijusius tyrimus“, – paaiškino Meaney. „Taigi, aš sakyčiau, kad kiekviena terapija turi būti įvertinta iš šios etinės perspektyvos – ar yra proporcija tarp naudos ir šalutinių poveikių, taip pat išlaidų?“

Šio tipo pjautuvinių ląstelių ligos gydymas šiuo metu kainuoja nuo 2 iki 3 milijonų JAV dolerių, nors, Meaney teigimu, kaina greičiausiai mažės, nes technologija ir toliau tobulės.

The post „Novatoriška“ genų redagavimo terapija nekelia etinių prieštaravimų appeared first on LAIKMETIS.

Rugsėjo 12 d. Strasbūre vykusioje plenarinėje sesijoje europarlamentarai įveikė etines ir reguliavimo problemas ir patvirtino naujas žmogaus kilmės medžiagų (SoHO) tvarkymo taisykles. Priemonė priimta 483 balsais už, 52 prieš ir 89 susilaikius.

SoHO ataskaitoje, dėl kurios balsavo Parlamentas ir kuri buvo paskelbta kaip platesnės "Europos sveikatos sąjungos" reguliavimo pagrindas, išaiškinta ES viršenybė kontroliuojant ir naudojant tokius produktus kaip kraujo plazma ir embrionai.

Šiam sprendimui griežtai pasipriešino bioetikos specialistai ir katalikų vyskupai, kurie įspėjo, kad naujosios taisyklės nuvertins žmogaus gyvybės vertę, nes bus komercializuotas embrionų pardavimas.

SoHO ataskaitos priėmimą palaikė kairiųjų ir centristinių pažiūrų Europos Parlamento nariai, ypač iš Europos liaudies partijos (EPP) - vienas žaliųjų frakcijos patarėjas socialiniuose tinkluose pasveikino Europos Parlamentą pripažinus, kad embrionas nėra žmogus.

vienas žaliųjų frakcijos patarėjas socialinėje žiniasklaidoje pasveikino Europos Parlamentą pripažinus, kad embrionas nėra žmogus

Dešiniųjų ID ir ECR frakcijų pakeitimai, kuriais siekiama užkirsti kelią žmogaus embrionų naudojimui finansinei naudai gauti, buvo atmesti.

Ataskaitos gynėjai teigė, kad ji labai svarbi siekiant užtikrinti tiekimo saugumą ir suderinti taisykles visame bloke, tačiau kiti apgailestavo, kad ataskaitos priėmimas - tai etinė Pandoros skrynia ir valstybių narių galimybės priimti teisės aktus šiuo klausimu apėjimas.

Po šiandienos balsavimo kalbėdama su "The European Conservative", Briuselyje įsikūrusio tyrimų centro NBIC Ethics darbuotoja Laetitia Pouliquen priekaištavo EPP, kad ji nesilaiko savo pagrindinių principų.

Europos Komisijos atstovas spaudai gynė naująsias SoHO taisykles ir konkrečiai atkreipė dėmesį į Pouliqueno kritiką, teigdamas, kad ataskaita sudarė sąlygas "tarpvalstybinei šių itin svarbių sveikatos gydymo metodų apyvartai" ir suteikė valstybėms narėms pakankamai reguliavimo erdvės, kad jos galėtų pritaikyti savo vidaus teisės aktus prie nacionalinių aplinkybių.

Dabar ataskaita bus perduota Europos Vadovų Tarybai, kad ji ją patvirtintų.

The post Europos parlamentas siekia legalizuoti prekybą žmogaus embrionais appeared first on LAIKMETIS.

Kūdikiai gali augti permatomose augimo kapsulėse, mano Al-Ghaili. Jis numato, kad kūdikių inkubatoriuje bus 75 laboratorijos, kiekvienoje jų - 400 kapsulių. Tokioje inkubatorijoje kasmet galėtų „gimti" apie 30 000 vaikų.

Al-Ghaili planai bauginamai panašūs į peryklą ir veisimo įrenginį, kurį aprašė britų rašytojas Aldousas Huxley savo knygoje „Puikus naujas pasaulis" (Brave New World, 1932 m.). Tačiau tie, kurie galvoja, kad pateko į mokslinės fantastikos istoriją, gali būti šokiruoti.

„Tikėtina, kad iki bandymų su žmonėmis liko tik keleri metai", - dar 2018 m. rašė britų etikos specialistė Elizabeth Chloe Romanis. Jeilio universiteto (JAV) reprodukcinių mokslų docentas Carlo Bulletti tais pačiais metais tikėjosi, kad pirmoji visiškai funkcionuojanti dirbtinė gimda bus sukurta „per dešimtmetį". Taigi, tai gali įvykti jau po penkerių metų.

Al-Ghaili planai bauginamai panašūs į peryklą ir veisimo įrenginį, kurį aprašė britų rašytojas Aldousas Huxley savo knygoje „Puikus naujas pasaulis"

Kūdikių auginimo bendrovė „EctoLife" dabar egzistuoja tik kaip Al-Ghaili mintinis eksperimentas. Tačiau mokslo būklė vargu ar yra kliūtis. Techniškai idealias sąlygas kūdikiui galima imituoti permatomoje dirbtinėje gimdoje - EctoLife EZ Womb. Juk dar 2017 m. mokslininkams pavyko dirbtinėje įsčiose užauginti ėriuką.

Jei „EctoLife" gali tai padaryti, kaip veiks tokia gimda? Daug kas priklauso nuo išmanios elektronikos, kuri stebės kūdikį „EZ Womb" įsčiose. Pavyzdžiui, temperatūra neturi per daug svyruoti, o skystis turi būti nuolat papildomas tiksliai reikiamu hormonų, antikūnų ir augimo veiksnių kiekiu. Dirbtinė bambagyslė tiekia deguonį ir maistą.

Bioreaktoriuje atliekos paverčiamos naujomis maistinėmis medžiagomis. Garsiakalbiai leidžia vaikui priprasti prie tėvų balsų ir raminančios klasikinės muzikos. Tuo tarpu vaikas plūduriuoja sintetiniame amniono skystyje, netrukdomai matydamas kitus kūdikius.

Pirmieji smūgiai

Kad būsimi tėvai galėtų iš anksto užmegzti ryšį su savo kūdikiu, jie gali atidžiai stebėti savo projektą namuose ant sofos naudodami programėlę išmaniajame telefone. Norintieji įsijausti į vaiką gali tai padaryti naudodamiesi virtualios realybės ausinėmis. Tarp galimybių taip pat yra devynių mėnesių auginimo laikotarpio vaizdo įrašas su laiko atkarpa.

Moterys, kurios praleidžia pirmuosius sąrėmius, gali apsivilkti haptinį kostiumą, kuris leidžia sąrėmius pajusti gyvai, kada tik panorėjus. O toms, kurioms visa tai atrodo pernelyg tolima, yra galimybė įsirengti dirbtinę gimdyklą svetainėje. Tuomet visa šeima galės stebėti, kaip auga broliukas ar sesutė.

Nors Al-Ghaili dar neturi konkrečių planų sukurti „EctoLife", jis sako, kad, remiantis dabartinėmis žiniomis, tai visiškai įmanoma. Kol kas režisierius nori pradėti pokalbį apie tai. Jis sako, kad po kelių dešimtmečių mašininis kūdikių auginimas gali būti labai paplitęs. Pradedant nuo žmonių, kurie negali turėti vaikų natūraliai.

„Tai puiki išeitis moterims, kurioms dėl vėžio ar kitų komplikacijų chirurgiškai pašalinta gimda. Tai taip pat galėtų padėti išspręsti problemas, kylančias dėl mažo spermatozoidų skaičiaus", - populiariam mokslo žurnalui „Science and Stuff" sakė Al-Ghaili. Jo teigimu, „EctoLife" galėtų padaryti „persileidimą praeities dalyku".

Parazitai

Tačiau kodėl kas nors norėtų taip beasmeniškai, šaltai ir nenatūraliai prisiliesti prie savo vaiko? Al-Ghaili teigia, kad daugumai moterų nėštumas nėra joks malonumas. Jos dažnai būna pavargusios, jas pykina ir jos jaučia skausmą. Kartais nėštumas net pavojingas motinai ir vaikui. Kasmet apie 300 000 moterų miršta netrukus po nėštumo dėl komplikacijų.
Pasak režisieriaus, nauda kalba pati už save. Nuo pat pirmos dienos po „gimdymo" tėvai gali šviežiai pasiruošti tėvystei, „užuot palaipsniui išsekinti parazituojančio organizmo".

Al-Ghaili stebisi, kodėl kūdikiai negali tiesiog išlįsti iš įsčių ir po penkių minučių jau vaikščioti ant dviejų kojų

Po devynių mėnesių žmogaus kūdikiai į pasaulį ateina gana bejėgiai. Tačiau laukinėje gamtoje naujagimiai gyvūnai jau beveik iš karto gali vaikščioti. Al-Ghaili stebisi, kodėl kūdikiai negali tiesiog išlįsti iš įsčių ir po penkių minučių jau vaikščioti ant dviejų kojų. Naudojant Womb EZ, šią problemą taip pat galima išspręsti. Kūdikiai, dirbtinėje įsčiose praleidę pusantrų metų ar net ilgiau, galėtų patys išlipti.

Savo planais Al-Ghaili sklandžiai derinasi prie „Tesla" vadovo Elono Musko (Elon Musk) ir kitų technofilinio pronatalizmo. Šis judėjimas vadina nerimą keliančiu faktą, kad gimstamumas Vakarų šalyse mažėja, ir pasisako už daugybės palikuonių generavimą. Kad išlaikytų populiaciją, kiekviena moteris turi pagimdyti vidutiniškai 2,1 vaiko. Daugumoje Vakarų šalių šis rodiklis gerokai mažesnis.

Technologijoms nesvarbu, kokioje šeimoje - tradicinėje, alternatyvioje ar eksperimentinėje - turi augti vaikas. Galimas apvaisinimas mėgintuvėlyje, genetinė atranka, „genetiškai geresnių embrionų" atranka ir genetinis modifikavimas naudojant Crispr-Cas metodą. Fizinius defektus ar kitas anomalijas galima anksti aptikti ir pašalinti arba ištaisyti.

Pinigai nėra kliūtis įgyvendinti tokias iniciatyvas kaip EctoLife. Tikimasi, kad iki 2028 m. reprodukcijos sektoriaus apyvarta pasieks maždaug 55 mlrd. eurų.

Al-Ghaili įtaria, kad „mums liko tik keleri metai iki visiškai funkcionuojančios „EctoLife" augimo kapsulės sukūrimo. Kitos funkcijos, tokios kaip haptinis kostiumas, virtualioji realybė, ryšys su programėlėmis ir dirbtinio intelekto stebėjimo sistema, jau naudojamos kasdien. Taigi, taip. Daugeliu atžvilgių, ko gero, jau beveik pasiekėme tikslą".

Mokslinės fantastikos scenarijus iš „Drąsaus naujo pasaulio" dabar tapo laiko ir pinigų klausimu.

Krikščionių etikos specialistas labai kritiškas

Nyderlandų protestantų teologijos universiteto Groningeno mieste sveikatos priežiūros etikos profesorius Teo Boeras (Theo Boer) labai kritiškai vertina kūdikių auginimą dirbtinėse įsčiose.

Kokių etinių nuogąstavimų dėl to kyla jums?

„Jų yra gana daug. Reikės atlikti ilgus ir brangius šio metodo saugumo tyrimus, iš pradžių su gyvūnais, o vėliau su vaikais. Pirmieji vaikai, kurie bus auginami dirbtinėse gimdose, bus labai invazinio ir rizikingo eksperimento bandomieji objektai. Atsižvelgiant į dabartines rekomendacijas, vargu ar tai yra etiškai pateisinama.

Asmeninio, emocinio, fizinio ir egzistencinio ryšio tarp motinos ir vaiko iki gimimo svarba yra pakankamai įrodyta. Baiminuosi, kad šiems vaikams bus padaryta didelė psichologinė žala. Ar jie vis dar jausis saugūs su kitais?

Šios technologijos yra dar vienas signalas, kad konkrečiai moteris visai nereikalinga. Neįsivaizduoju, kaip tai pasitarnauja moterų emancipacijai".

Kokios tokių technologijų pasekmės?

„Jos yra dar vienas nutolimas nuo gamtos. Natūralios ribos ir apribojimai vis labiau iškrenta iš akiračio. Seksualumas ir prokreacija dar labiau atitolinami. Vaikų turėjimas tampa dar didesniu projektu."

Tad kam tai naudinga?

„Galbūt, moterims, kurios yra per senos gimdyti vaikus? Bet tada gal jos apskritai neturėtų turėti vaikų, atsižvelgiant į jų amžių tėvystės metu. Moterys, kurios neturi įsčių? Tai mažytė grupė. Dviem vyrams, kurie nori vaiko? Tai irgi yra moterų nuvertinimas. Moterims, kurios dėl karjeros neturi laiko nėštumui? Bet ar jos turės laiko auginti vaiką?"

Šį veisimo būdą lydi ir kiti prieštaringai vertinami metodai, tokie kaip apvaisinimas mėgintuvėlyje, genetinė atranka, embrionų atranka ir genų inžinerija. Kokiu mastu vis dar kyla prieštaravimų dėl jų?

„Manau, kad paprasti olandai tam prieštarauja gana plačiai. Tačiau patirtis rodo, kad pasipriešinimas išnyksta per kelis dešimtmečius po nuolatinio žinutės kartojimo. Pavyzdžiui, žmonės sakys: „Aš pats tam nepritariu, bet jei kiti taip nori, kas aš toks, kad būčiau prieš?".

Santykinai retais, apgailėtinais pavyzdžiais naudojamasi siekiant pašalinti socialinį pasipriešinimą

Santykinai retais, apgailėtinais pavyzdžiais naudojamasi siekiant pašalinti socialinį pasipriešinimą. O kai žmonės sakys, kad šis metodas bus susijęs su „genetiškai pranašesnių embrionų" atranka ir genetine modifikacija naudojant Crispr/Cas technologiją, bus atsakyta, kad bus atlikta etinė peržiūra. Tačiau patirtis rodo, kad ribos pasislinks".

Kokius biblinius prieštaravimus iškeltumėte?

„Jokių konkrečių. Biblijoje šių technologijų nėra. Mano argumentai daugiausia iš samprotavimų, su kuriais sutiks bet kuris kritiškai mąstantis žmogus. Svarbiausias dalykas, kurio mane moko Biblija, yra šis: neprisitaikyk prie laiko dvasios. Tegul jūsų „ne" būna „ne". Krikščionys neturi nieko bendra su dirbtinėmis įsčiomis".

Kiek dabartiniai teisės aktai vis dar yra kliūtis šiai technikai?

„Įstatymai reikalauja, kad vaiką pripažintų bent jau motina, kuri jį pagimdė, ir tėvas, kuris jį pripažįsta. Galbūt, vaikas, gimęs iš dirbtinės įsčios, bus laikomas pamestinuku, kurį galima įvaikinti."

The post Ar ateities vaikai bus auginami dirbtinėse gimdose? appeared first on LAIKMETIS.