Pamačius pagrindines naujienų portalų antraštes susidaro įspūdis, kad Prezidento ir ambasadoriaus vakarienė bei jų apsilankymas teatre yra didžiausia valstybės problema. Tiek žiniasklaidos dėmesio nesulaukia iš tiesų vertos dėmesio problemos, vagystės vidury baltos dienos ir klausimai, kurie iš esmės drebina valstybės pamatus.

Žinoma, tai labiausiai džiugina valdančiuosius. Jiems tai malonu dėl dviejų dalykų – pirmiausia, niekas iš žiniasklaidos neturi tiek resursų, laiko ir noro gilintis į valdančiųjų klaidas ir nekompetenciją, antra – G. Nausėdos reputacijos klausimus siekiama aštrinti prieš pat rinkimus, todėl nepasitikėjimo prezidentu tema bus palaikoma iki pat rinkimų.

Ši tema nereikalauja nei išminties, nei didelių finansinių resursų, todėl valdantieji, pilstys žibalą ant G. Nausėdos „sudeginimo“ ugnies, nes jiems jis yra vienintelis likęs aukštas pareigas valstybėje užimantis trukdis. Nors mano nuomone, jis galėtų būti gerokai aštresnis ir netoleruoti visiškos G. Landsbergio nekompetencijos bei žaidimų geopolitikos klausimais.

O valdantieji šiomis dienomis turi ką slėpti. Nesikartosiu, dėl jų nesąmonių, kurių jie pridarė Lietuvai per šią savo apgailėtiną kadenciją. Paliesiu tik pastarųjų dienų įvykius.

Ar kas girdėjote premjerės pareiškimą apie praloštus nacionalinio stadiono pinigus?

Tai, kad penktadienio popietę Vilniaus meras su statybų magnatu A. Avuliu praneša, kad stadionas bus statomas toliau – nereiškia, kad klausimas „uždarytas“, kodėl konservatorius Vilniaus meras pastarąsias dienas buvo toks tylus ir mažai komentavo situaciją dėl „BaltCap“.

Nelabai pavyko sužinoti, ką apie tai mano ir pati konservatorių premjerė I.Šimonytė – juk situacija neeilinė, kažkas, kas turi glaudžių sąsajų su G.Landsbergių šeimos verslu, pralošė didelius pinigus, už kuriuos turėjo būti statoma ne kokia kvadratinio metro žaidimų aikštelė, o pats nacionalinis stadionas – nacionalinės reikšmės, vienas brangiausių šalies objektų!

Ši istorija įdomi ir tuo, kaip ji prasidėjo – Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2021 m. nusprendė be aukciono išnuomoti sklypą nacionalinio stadiono statyboms sostinėje investicijų bendrovės „BaltCap“ įmonei „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“. Beveik 23 hektarų sklypas be jokio konkurso išnuomotas įmonei iki 2047 m. spalio, numatant, jog ši toje vietoje turėtų įrengti daugiafunkcį sveikatingumo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo kompleksą.

Sklypo vertė nurodyta 9,33 mln. eurų. Savivaldybės taryba taip pat atleido bendrovę nuo žemės nuomos mokesčio iki 2025-ųjų balandžio pradžios, t. y. stadiono statybų laikotarpiu. Įdomi detalė, kurią pastebėjo finansines „Baltcap“ ataskaitas peržiūrėję specialistai – 2023 m. „BaltCap“ nuostoliams padengti galėjo turėti vos 2 mln. eurų, nebent „BaltCap“ turėjo „stebuklingus“ 2023-uosius metus ir uždirbo labai daug pelno, apie kurį nepasigyrė jokiose ataskaitose. 2023 m. „BaltCap“ nusprendė keisti rangovą ir niekam nerūpėjo, kad bendrovės finansinė situacija gali būti labai prasta. O kam domėtis?

Juk, jei pažįsti Landsbergius, niekas tavęs netikrins. Nebent esi jų nedraugas, tuomet įvairios institucijos tave tikrins ir pertikrins šimtus kartų

Juk, jei pažįsti Landsbergius, niekas tavęs netikrins. Nebent esi jų nedraugas, tuomet įvairios institucijos tave tikrins ir pertikrins šimtus kartų, kad rastų prie ko prisikabinti. Jau esame rašę „Neliečiamuosiuose“, kaip „BaltCap“ fondo įmonė „BaltCap Infrastructure Fund“ yra glaudžiai susijusi su milijoninėmis investicijomis į G. Landsbergio šeimos verslą. Visur tie neliečiamieji, sąsajos, giminystės, bendri pinigai...

Bet, kadangi visiems prezidento „kotletukai“ įdomiau, o stadioną statys „Hanner“, tikriausiai niekas apie tai daugiau ir nekalbės. Gal pora visuomenininkų ir Vilniaus tarybos narių, kurie yra opozicijoje, bet ir tuos tuoj Landsbergiai išvadins „šmeižtologijos“ kurstytojais, komuniagomis ar pan.

Ekskursija po Rusijai technologijas sėkmingai tiekiantį Taivaną

Ne ką mažiau įdomesnė istorija, kaip valdantieji bando dangstyti savo ekskursiją po Taivaną, kuris, kaip skelbė Ukrainos ir kitų šalių žiniasklaida, per beveik dvejus metus trunkančią Rusijos invaziją į Ukrainą, tapo pagrindiniu metalo apdirbimo staklių tiekėju Rusijai. Beje, Taivanas turi nemažai ir kitų prekybinių santykių su Rusija.

Net ir prasidėjus karui su Ukraina, kaip rašo užsienio spauda, į Rusiją ir Baltarusiją Taivanas eksportavo mašinų dalis, aukštąsias technologijas, kurios galėjo būti naudojamos ginklams ir bendrai Rusijos karinei pramonei. Tokiu būdu Taivanas rėmė Rusijos karą su Ukraina. Ar kur nors Lietuvoje viešojoje erdvėje matėte šią informaciją?

Beje, tik šiomis dienomis, po Vakarų ir Ukrainos spaudimo, Taivanas pranešė, kad jie skelbia eksporto į Rusiją ir Baltarusiją kontrolės sąrašą, papildytą punktais, kurie pirmiausia susiję su branduolinės energijos medžiagomis, įvairiomis prekėmis ir medžiagomis, cheminėmis medžiagomis ir staklėmis, lazeriais ir kt.

Tačiau Lietuvos valdantiesiems iki šiol tai, kas demokratiniam pasauliui jau seniai badė akis ir ko jis reikalavo iš Taivano, netrukdė. Atvirkščiai, nei G.Lansdsbergis, nei kiti jo bendražygiai, nieko to nematė, o gal nenorėjo matyti, nes paprastai šalys disponuoja viena kitos informacija apie prekybinius ir kt. santykius su kitomis valstybėmis, o kai tokie įspūdingi prekybiniai skaičiai – jų nepamatyti neįmanoma.

Todėl čia jau kyla dar daugiau klausimų, kodėl valdantieji užsimerkė ir nematė Taivano draugystės su Rusija, o paaukojo Lietuvos ekonominius santykius su Kinija? Dabar suprantu, kodėl kitos ES narės į mūsų užsienio politikos erelius žiūrėjo kraipydamos galvas ir sukdamos pirštus prie smilkinių.

Bet, atkreipkime dėmesį ir grįžkime prie Prezidento ir ambasadoriaus vakarienės, spektaklio bei palyginkime su šia situacija – net vienuolika Lietuvos Respublikos Seimo narių savaitę laiko svečiavosi tolimajame Taivane, kuris dar visu savo pajėgumu tiekė metalo apdirbimo stakles Rusijai ir kitas karui reikalingas technologijas.

Politikų iš Lietuvos kelionę apmokėjo kviečiančioji pusė, tačiau nedetalizuojama, ar šio vizito išlaidas padengs Taivano parlamentas, ar vietos verslininkai. Gal tie patys Rusijos draugai? Ar toks dosnumas neatrodo kaip užsieniečių kyšis Lietuvos Seimo nariams?

Politikų iš Lietuvos kelionę apmokėjo kviečiančioji pusė, tačiau nedetalizuojama, ar šio vizito išlaidas padengs Taivano parlamentas, ar vietos verslininkai

Į tolimą šalį išsirengė visa Seimo futbolo komanda – net vienuolika parlamentarų. Iš jų net septyni priklauso valdančiajai daugumai – Laisvės partijos atstovai Vytautas Mitalas, Tomas Vytautas Raskevičius, konservatoriai Matas Maldeikis, Arūnas Valinskas, Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė, Dalia Asanavičiūtė ir Andrius Vyšniauskas.

Tačiau šįsyk kyšiui už nemokamus apartamentus neatsispyrė ir Seimo opozicija. Į Taivaną savaitei laiko vyksta ir socialdemokratai Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas, Seimo socialdemokratų frakcijos nariai Algirdas Sysas ir Liudas Jonaitis bei Darbo partijos veikėja, Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė. Kodėl niekas jų neklausia ir jokie etikai netiria apie kyšį natūra? Jau tai tampa šiandienos konservatorių ir jų vasalų Seime politine norma?

Taigi, Prezidento „problemos“ – puiki proga valdantiesiems atitraukti visuomenės dėmesį nuo rimtesnių klausimų ir kompromituoti Prezidentą, nors jų pačių veiksmai ne tik byloja apie dvigubus standartus, bet ir daro didelę žalą valstybei.

Ir čia tik poros epizodų trumpa apžvalga...

O kur dar „Igničio“ akcijos, kurios priklauso konservatoriams, vėjo jėgainių parkas Baltijos jūroje, kaip dar viena Lietuvai gresianti afera, ar kas kalba apie SGD laivą – kas yra galutinis naudos gavėjas?

Kokiems dar ofšorams su konservatorių ir jų aplinkos palaiminimu teka mūsų visų pinigai ir tuština mūsų valstybės biudžetą? Su kuo ir už kokius pinigus jie valgo kotletukus? Lietuvos prezidentas bent jau iš Lietuvos biudžeto pavalgė vakarienę ir „parsidavė“ Lietuvos žmonėms. Beje, ambasadorius grąžino pinigus.

The post Ramūnas Karbauskis. Jūs rimtai? appeared first on LAIKMETIS.

Asmenys su negalia susiduria su kliūtimis norėdami su asmeniniais asistentais patekti į renginį. Nors Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 15 str. 3 dalis numato, kad asmens su negalia asmeninis asistentas į renginius turi patekti nemokamai, tačiau šia lengvata pasinaudoti nėra lengva. Dalis renginių organizatorių ir bilietų platintojų nežino, kad egzistuoja tokia nuostata, kita dalis, nors ir turi visą informaciją, tačiau vis tiek nesudaro sąlygų įsigyti bilietą su 100 proc. nuolaida.

Kaip pasitarimo metu pažymėjo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė, tokioje situacijoje asmenį galima apginti tik tada, kai bilietas yra įsigyjamas. Tik tuomet galima siekti atlyginti turtinius nuostolius (atlyginti už įsigytą bilietą).

Lietuvos konferencijų ir renginių asociacijos atstovė teigė, kad daugelis renginių organizatorių nežino apie tokią įstatymo nuostatą

Lietuvos konferencijų ir renginių asociacijos atstovė teigė, kad daugelis renginių organizatorių nežino apie tokią įstatymo nuostatą, tuo metu Kultūros ministerijos atstovė pabrėžė, kad organizacijos yra informuotos, ir atsisakymą suteikti įstatymu priklausantį bilietą vadina piktybišku. Taip pat kyla daug klausimų dėl asmeninių asistentų identifikavimo (bijoma, kad nebūtų piktnaudžiaujama), tačiau posėdžio metu buvo atkreiptas dėmesys, kad kiekvienas asmeninis asistentas turi pažymėjimą, kuriame nurodoma, kurio asmens asistentas jis yra.

Komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė sakė, kad faktas, jog žmogus su negalia turi skambinėti ir prašinėti to, kas jam priklauso pagal įstatymą, o institucijos yra bejėgės padėti, yra gėdinga mūsų šaliai, o taip pat nedaro garbės ir renginių organizatoriams bei bilietų platintojams.

Nors ir siekiama sudaryti kuo daugiau sąlygų, kad asmenys su negalia galėtų dažniau lankytis renginiuose, tačiau tai ne visuomet pavyksta. Kyla klausimas, ar pakaks visuomenės narių, tiek žmonių su negalia, tiek renginių organizatorių bei bilietų platintojų švietimo, ar įstatymo nuostatų taikymui reikės imtis papildomo reguliavimo.

The post Neįgaliųjų teisių komisija: bilietų platintojai nepaiso įstatymo, kuriuo privalo būti suteiktas nemokamas bilietas  appeared first on LAIKMETIS.

Jeigu Seimas tam pritars, loterijos bilietus nuo 2023 metų sausio galės pirkti asmenys tik nuo 18 metų.

Dabar loterijų bilietų pirkėjų amžius neribojamas, o atsiimti laimėjimą galima tik nuo 16 metų. Laimėjimai už anksčiau, iki įsigaliojant naujai tvarkai įsigytus loterijos bilietus jiems būtų išmokami iki 2023 metų sausio 31-osios.  

Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti Loterijų įstatymo pataisas, kurias pasirašė trys dešimtys Seimo narių iš beveik visų frakcijų. Už balsavo 91 Seimo narys, prieš buvo 7, o susilaikė 17. 

Seimas atsisakė šiuo klausimu prašyti Vyriausybės išvados. Toliau pataisos bus svarstomos birželio 21-ąją.  

Pasak Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko, kuris yra vienas šio siūlymo autorių, dalis loterijų pasižymi ypač dideliu azartiškumu. 

„Puikiai žinome, kad loterijų pobūdis palaipsniui keičiasi ir vis didesnę dalį užima dideliu azartiškumu pasižyminčios internetinės momentinės loterijos, todėl šiuo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad azartiniai lošimai šiuo atveju būtų prieinami tik pilnamečiams nuo 18 metų“, –  pristatydamas pataisas teigė M. Majauskas.  

Pasak jo, Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos šalis, kuri neriboja gyventojų dalyvavimo loterijose; „Bet kokio amžiaus žmogus, net ir vaikai, nepilnamečiai gali dalyvauti loterijose“. 

Pasak jo, Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos šalis, kuri neriboja gyventojų dalyvavimo loterijose; „Bet kokio amžiaus žmogus, net ir vaikai, nepilnamečiai gali dalyvauti loterijose“

Tuo metu demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Domas Griškevičius piktinosi, kad valdantieji siekia nustatyti vis daugiau draudimų. 

„Stebint įvairius pasiūlymus, nepaisant to, kad dešiniųjų dabar valdžia yra ir liberaliosios jėgos bei konservatoriai, dažnu atveju jau tuoj perspjausite buvusią draudimų Vyriausybę ir Seimą su savo pasiūlymais viską drausti, nepasitikėti laisvo žmogaus galimybėmis, valia ir panašiai“,  – kalbėjo D. Griškevičius.  

Loterijos organizatorius ir bilietų platintojus ketinama įpareigoti reikalauti asmens dokumento, o jo neparodžius neparduoti jam loterijos bilieto. 

2021 metais išplatinta loterijos bilietų už 129,1 mln. eurų – 21,4 proc. daugiau nei 2020 metais, o išmokėta 71,7 mln. eurų laimėjimų – 20,7 proc. daugiau.  

The post Seimas spręs, ar nepilnamečiams uždrausti pirkti loterijos bilietus appeared first on LAIKMETIS.