Amerikietis Jeffas Williamsas (Džefas Viljamsas), į pensiją išėjęs NASA astronautas, keturis kartus keliavęs į kosmosą, „The Christian Post" teigė nuo 2000 iki 2016 m. kosmose praleidęs 534 dienas.

„Mokslas neprieštarauja krikščionybei. Nėra jokio prieštaravimo. Prieštaravimas ateina į jūsų filosofiją, pereinančią į jūsų mokslą", - sakė jis.

Jis aiškino: „O jūsų filosofija pripažįsta Dievą, kuris arba apreiškė save konkrečiai Biblijos šventraščiuose, arba jūsų filosofija atmeta Dievą, jo neprileidžia. Tuomet jūs turite paaiškinti, kodėl viskas atsirado atsitiktinai per tam tikrą laiką".

Buvęs astronautas tiki, kad yra Dievas, kuris apreiškė save kūrinijoje ir savo Žodyje.

„Paroda dar kartą patvirtino visus elementus, kuriais aš tikiu, jei kalbame apie mano tikėjimą ir tikėjimo taikymą mokslo ir Šventojo Rašto klausimams", - sakė jis.

„Daugelis mokslininkų mokslo amžiuje - apie kuriuos visi skaitome vadovėliuose apie fizikos ir chemijos dėsnius - pirmiausia buvo tikintieji. Jie pirmiausia buvo teologai. Tokie žmonės kaip Kepleris, Niutonas, Faradėjus, Maksvelas ir daugelis kitų. Juos skatino tikėjimas ir jų pašaukimo Dievo akivaizdoje supratimas, kad jie galėtų šį pašaukimą įgyvendinti", - pridūrė amerikietis.

„Tikiuosi pasidalyti su žmonėmis, kaip 1996 m. buvau atrinktas astronautu ir atėjau turėdamas brandų tikėjimą ir supratimą apie sukūrimo doktrinas", - prieš pat savo pranešimą sakė į pensiją išėjęs JAV kariuomenės pulkininkas.

„Ir kadangi visuomenėje vyravo nuomonė, kad mokslas ir Biblija prieštarauja vienas kitam, tais pirmaisiais metais daug studijavau, kad būčiau pasirengęs atsakyti į tokius klausimus, pradėdamas astronauto karjerą. Nes žinau, kad ši tema nuolat iškyla".

The post NASA astronautas: mokslas krikščionybei neprieštarauja appeared first on LAIKMETIS.

Paskelbdami parodos atidarymą birželio pabaigoje, didžiausio pasaulyje Biblijos muziejaus atstovai pažymėjo, kad „Magna Carta“ laikoma pagrindiniu Nepriklausomybės deklaracijos, Jungtinių Valstijų konstitucijos ir teisių įstatymo, Jungtinių Tautų visuotinės deklaracijos įkvėpimo šaltiniu.

Magna Carta Libertatum (Didžioji Laisvių Chartija) - 1215 m. birželio 15 d. Anglijos karaliaus Jono Bežemio išleistas dokumentas, apribojantis absoliučią valdžią.

Šiuo dokumentu įsipareigota sąžiningai valdyti Angliją ir elgtis su jos vasalais atsižvelgiant į feodalinės santvarkos įstatymų reikalavimus. Dokumentas įgaliojo laikytis įstatymų piliečių atžvilgiu. Tokiu būdu buvo sumažinta monarcho valdžia ir dalis jos perduota vasalams.

Chartijos reikšmė yra didelė pasauliniu mastu, nes perduodama savo Bendrosios teisės sistemą, Anglija neišvengiamai darė įtaką ir šiai sistemai priklausančių šalių pamatiniams teisės aktams. JAV nepriklausomybės deklaracijos, JAV konstitucijos kūrėjai laikė šią chartiją svarbia ir atsižvelgė į jos nuostatas.

The post JAV atidaryta paroda apie Bažnyčios ir Biblijos vaidmenį kuriant „Didžiąją laisvių chartiją“ appeared first on LAIKMETIS.