Susitarimu oficialiai įforminamas ne vieną mėnesį plėtotas abiejų šalių bendradarbiavimas saugumo srityje.

Šiaurės Korėja tapo viena svarbiausių Rusijos didelio masto invazijos į Ukrainą rėmėjų.

Vakarai seniai kaltina Pchenjaną tiekiant Maskvai artilerijos sviedinius ir raketas naudoti kare Ukrainoje. Naujausi kaltinimai Pchenjanui – dėl 10 tūkst. karių nusiuntimo į Rusiją – yra pagrįsti žvalgybos pranešimais ir rodytų dar didesnį Šiaurės Korėjos įsitraukimą į karą. 

Šiaurės Korėja tapo viena svarbiausių Rusijos didelio masto invazijos į Ukrainą rėmėjų.

Tuo pasipiktino ir įspėjimus paskelbė Seulas, Kyjivas ir Vakarų sostinės.

Prieš balsavimą užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka kreipėsi į parlamentą ir pareiškė, kad Maskvos santykiai su Pchenjanu pasiekė naujas aukštumas.

A. Rudenka gyrė Šiaurės Korėją kaip „vienintelę šalį pasaulyje, viešai parėmusią“ Rusijos 2014 metais paskelbtą Krymo aneksiją ir 2022-aisiais paskelbtą keturių kitų Ukrainos regionų aneksiją.

„Manau, kad ši sutartis (sudaryta) labai laiku“, – sakė jis.

Rusų parlamentarų balsavimas įvyko Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) paskelbus pergalę JAV prezidento rinkimuose.

The post Rusija ratifikavo gynybos paktą su Šiaurės Korėja appeared first on LAIKMETIS.

„Džiaugiuosi, kad šiandien pasirašome šį susitarimą, tai yra labai gražus startas ir ačiū Šveicarijai, kuri prisideda prie mūsų nevyriausybinių organizacijų plėtros“, – pasirašymo metu sakė G. Skaistė.

Pasak Finansų ministerijos, Lietuva prie šios sumos prisidės 15 proc. bendrojo finansavimo lėšų dalimi, arba daugiau nei 1,5 mln. eurų. 

G. Skaistės teigimu, Lietuvoje socialinis aktyvumas dar nėra pakankamai išvystytas – bendruomenės veiklose ar savanorystėse dalyvauja vos 16 proc. žmonių.

„Matome didelį potencialą, kurį mūsų piliečiai demonstravo Rusijos pradėto karo Ukrainoje kontekste – virš 150 tūkst. savanorių prisidėjo prie pagalbos iniciatyvų ukrainiečiams. (...) Tikime, kad šios programos priemonės padės sustiprinti ir plėsti piliečių įsitraukimą“, – sakė ministrė.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Domantas Katelė pabrėžė, kad šios lėšos padės skatinti jaunimo įsitraukimą.

„Pagaliau mes turėsime tikrai reikšmingą sumą, kuri padės jauniems žmonėms įsitraukti į demokratinius procesus. Į rinkimus ateina tikrai mažai jaunų žmonių, tai aš džiaugiuosi, kad mes turėsime 1,5 milijono eurų jaunimo ne Vyriausybės organizacijoms“, – sakė D. Katelė.

M. Michelet pabrėžė, kad savanorystė Šveicarijos visuomenėje yra itin svarbi – daugiau nei trečdalis gyventojų užsiima savanoriška veikla. 

„Būti bent vienos pilietinės visuomenės organizacijos nariu – mūsų DNR dalis“, – renginio metu sakė jis.

Ministerijos teigimu, pasirašoma sutartis dėl Pilietinio įsitraukimo programos įgyvendinimo bus trečioji ir baigiamoji finansavimo sutartis pagal Antrąjį Šveicarijos finansinį įnašą Lietuvai. 

„Pilietinio įsitraukimo“ programa bus įgyvendinama dviem pagrindinėmis kryptimis: pirmoji – sieks stiprinti nevyriausybinių organizacijų (NVO) vaidmenį sprendimų priėmime, gerinti jų skaidrumą, antroji – orientuota į savanoriškos veiklos kokybės gerinimą.

Programos operatoriumi paskirta Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), kuri bus atsakinga už tinkamą programos įgyvendinimą ir atsiskaitymą donorams.

Šalys spalio pradžioje taip pat susitarė skirti apie 36 mln. eurų motinų ir vaikų sveikatai gerinti, daugiausia lėšų skiriant ambulatorinių paslaugų vystymui. Tuo metu Lietuva įsipareigojo skirti 5 mln. eurų biudžeto lėšų, Šveicarija – apie 31 mln. eurų.

Pernai gegužę abi šalys Lietuvos sveikatos apsaugai, švietimui ir pilietiniam įsitraukimui susitarė iš viso skirti apie 53 mln. eurų: Lietuva – 7 mln. eurų, o Šveicarija – 46 mln. eurų.

Finansų ministerija anksčiau skelbė, kad iniciatyvos bus pradėtos finansuoti 2025 metais, kai bus parengtos atskiros skirtingų sričių programos, kurias reikės įgyvendinti iki 2029-ųjų pabaigos.

Šveicarija 2007–2012 metais Lietuvai buvo skyrusi apie 66 mln. eurų finansinį įnašą. Šios lėšos buvo naudojamos ligoninių infrastruktūrai, aplinkosaugai ir energijos efektyvumo didinimui, nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūrai, nevyriausybinių, bendruomenių organizacijų iniciatyvoms, moksliniams tyrimams.

The post Pilietiniam įsitraukimui – 10 mln. eurų bendradarbiaujant su Šveicarija appeared first on LAIKMETIS.

Pekinui ir Maskvai stiprinant diplomatinius santykius Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą akivaizdoje, pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atvyko į Kiniją dviejų dienų oficialaus vizito. 

Pastaraisiais metais Kinija ir Rusija sustiprino ekonominį bendradarbiavimą ir diplomatinius ryšius, o jų strateginė partnerystė tapo dar glaudesnė po to, kai 2022 metų vasario mėnesį Maskva pasiuntė karius į Ukrainą.

Tačiau analitikai teigia, kad santykiuose su Rusija pranašumą turi Kinija ir kad Pekino įtaka auga, o Maskvos tarptautinė izoliacija tik gilėja.

Antradienį vykusio susitikimo metu Wang Yi pažadėjo: „Kinija rems stabilų Rusijos vystymąsi vadovaujant [Rusijos prezidentui Vladimirui] Putinui“.

„Pekinas ir Maskva ir toliau stiprins strateginį bendradarbiavimą pasaulinėje arenoje ir teiks vienas kitam tvirtą paramą“, – sakė Wang Yi,  skelbia Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Pekine surengtoje bendroje spaudos konferencijoje Wang Yi pareiškė, kad Pekinas ir Maskva turi būti „sąžiningumo ir teisingumo“ pusėje.

„Kinija ir Rusija turi aiškiai laikytis istorinės pažangos, sąžiningumo ir teisingumo principų“, –  sakė Wang Yi. Pasak jo, šalys „ir toliau palaikys glaudžius mainus įvairiomis formomis“.

Wang Yi pareiškė, kad Pekinas ir Maskva turi būti „sąžiningumo ir teisingumo“ pusėje

Kinijos diplomatijos vadovas sakė su S. Lavrovu aptaręs konfliktus Gazos Ruože ir Ukrainoje.

„Užsienio reikalų ministras Lavrovas ir aš nuodugniai aptarėme kelis tarptautinius ir regioninius „karštus“ klausimus, [...] įskaitant Ukrainos ir palestiniečių bei Izraelio konfliktus“, – spaudos konferencijoje sakė Wang Yi.

„Žmonių parama“

Per susitikimą su S. Lavrovu Wang Yi sakė, kad „žmonių parama yra jos pažangos šaltinis“, rašė Rusijos valstybinis laikraštis „Izvestija“.

„Manau, kad tvirtai vadovaujant prezidentui Putinui Rusijos žmonių laukia šviesi ateitis“, – pridūrė kinų užsienio reikalų ministras. 

Tuo metu S. Lavrovas padėkojo Kinijai už paramą po neseniai įvykusio V. Putino perrinkimo prezidento rinkimuose be realios konkurencijos. 

„[Kinijos prezidentas] Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) [...] vienas pirmųjų pasveikino išrinktąjį prezidentą Putiną, ir mes apskritai esame dėkingi savo draugams kinams už šią paramą“, – sakė S. Lavrovas. 

„Rinkimų rezultatai patvirtino gilų Rusijos žmonių pasitikėjimą mūsų lyderiu ir vykdoma vidaus bei užsienio politika“, – pridūrė jis, teigia „RIA Novosti“.

„Tai pasakytina ir apie strateginės sąveikos ir partnerystės su KLR (Kinija) stiprinimą“, – sakė S. Lavrovas.

S. Lavrovas taip pat peikė „neteisėtas Vakarų sankcijas“ Rusijai ir kitoms šalims.

Vakarai „taiko neteisėtas sankcijas daugeliui valstybių, tarp jų, žinoma, ir Rusijai“, – sakė S. Lavrovas spaudos konferencijoje.

„Ši politika pradedama aktyviai taikyti ir Kinijos atžvilgiu“, – teigė jis.

Praėjusį kartą S. Lavrovas Pekine lankėsi spalį, kai dalyvavo tarptautiniame forume dėl Kinijos prezidento vykdomos „Juostos ir kelio iniciatyvos“.

Maskvai 2022 metų vasarį pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą, Rusijos ir Kinijos santykiai stiprėja.

Kinija save vaizduoja neutralia šio karo atžvilgiu ir ragina politiškai išspręsti konfliktą. Pekinas atsisako pasmerkti Maskvos invaziją ir per pastaruosius dvejus metus tapo pagrindiniu Rusijos prekybos partneriu.

Vakarų šalys nuolat ragina Kiniją pasinaudoti savo įtaka Kremliui ir vaidinti didesnį vaidmenį atkuriant taiką Ukrainoje.

Praėjusią savaitę Briuselyje JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) žurnalistams sakė, kad „Kinija ir toliau tiekia medžiagas Rusijos gynybos industrinei bazei remti“.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen), pirmadienį baigusi vizitą Kinijoje, perspėjo kinų pareigūnus dėl paramos Rusijai įsigyjant karinę įrangą pasekmių.

The post Pekinas žada stiprinti strateginį bendradarbiavimą su Maskva appeared first on LAIKMETIS.

„Akivaizdu tai, kad šita Vyriausybė nuo pat pradžios iš tikrųjų ėjo tokiu konfrontacijos keliu su prezidentu, dėl kokių priežasčių – aš nežinau, jie galėtų tą labiau įvardinti“, – antradienį Žinių radijui sakė A. Skaisgirytė. 

Anot jos, norėta konfrontuoti kiekvienu klausimu, „bent tuose klausimuose, kurie yra šiek tiek sudėtingesni“.

„Nežinau, ar tai geriausias kelias sugyventi su prezidentu, turbūt, kad ne, ypač užsienio politikoje, kur aiškiai Konstitucijoje parašyta, kad užsienio politiką formuoja prezidentas ir įgyvendina kartu su Vyriausybe. Tai užsienio politikos lauke prezidentas norėjo įgyvendinti tą politiką kartu su Vyriausybe, o Vyriausybė pasirinko konfrontacinį kelią. Tai yra jos pasirinkimas“, – kalbėjo patarėja. 

Klausimą, kas Lietuvai turėtų atstovauti EVT, valdantieji konservatoriai ėmė kelti dar laimėję Seimo rinkimus prieš kelerius metus.

Jie žada Seimo pavasario sesijoje registruoti įstatymo projektą, kur būtų apibrėžta, kada EVT valstybei turėtų atstovauti prezidentas, o kada ministras pirmininkas.

A. Skaisgirytė teigia, kad Prezidentūra ir toliau laikosi nuomonės, jog EVT šaliai turi atstovauti prezidentas

A. Skaisgirytė teigia, kad Prezidentūra ir toliau laikosi nuomonės, jog EVT šaliai turi atstovauti prezidentas.

„Gana keista, kad po trejų metų vėl šitas klausimas įmetamas į viešąją erdvę kaip diskusinis, tai kelia tam tikrų minčių – kodėl dabar, kodėl tokiu metu? Kai pradedi galvoti kodėl, visgi galbūt norima kažkokias rimtesnes problemas pridengti šita pseudoproblema. Galbūt ne taip kažkas gerai su žemdirbiais, su mokytojais ar socialinių problemų, kurios nesprendžiamos taip, kaip turėtų būti sprendžiamos. Tada įmeti į erdvę tokį klausimą, kur gali politologai toliau kalbėtis“, – sakė patarėja. 

Konservatoriai sako, kad per Europos Sąjungos šalių lyderių susitikimus kartais svarstomi klausimai, susiję su Vyriausybės, ne prezidento kompetencija.

Šios iniciatyvos kritikai teigia, kad konservatoriai taiko dvigubus standartus, nes jų remiamai prezidentei Daliai Grybauskaitei patys užleido vietą EVT ir niekada iki šiol nekėlė šio klausimo.

The post Patarėja: prezidentas norėjo bendradarbiauti, o Vyriausybė pasirinko konfrontacijos kelią appeared first on LAIKMETIS.

„Nematau pagrindo kažką keisti, o jeigu opozicija mano, kad ji gali kažką inicijuoti, aišku, jie gali inicijuoti, tai yra jų teisė“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Taip ji sureagavo opozicijai pasiūlius trečiadienį nuteisto Liberalų sąjūdžio vadovei, Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen pasitikrinti, ar ji turi Seimo pasitikėjimą.

„Aš manau, kad inicijuoti turėtų pati valdančioji koalicija ir pati didžiausia koaliciją sudaranti partija, nes jų standartai keliami turbūt tikrai Liberalų sąjūdis nebeatitinka jiems. Matyt, tokia diskusija bus“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.

Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimą ir nuteisė visus kaltinamuosius koncerno „MG Grupė“ (anksčiau vadinosi „MG Baltic“) politinės korupcijos byloje, daliai jų skirtos realios laisvės atėmimo bausmės.

„MG Grupei“, valdančiojoje daugumoje esančiam Liberalų sąjūdžiui ir opozicinei Darbo partijai skirtos atitinkamai daugiau nei 1,1 mln., beveik 377 tūkst. ir daugiau nei 301 tūkst. eurų baudos.

Pati Seimo pirmininkė sako nematanti poreikio atsistatydinti iš pareigų.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė tvirtino, kad V. Čmilytė-Nielsen niekada nekėlė abejonių dėl savo skaidrumo standartų.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė tvirtino, kad V. Čmilytė-Nielsen niekada nekėlė abejonių dėl savo skaidrumo standartų

„Aišku, kad teismo sprendimas yra toks, koks yra, bet man atrodo svarbu atskirti Liberalų partijos istoriją nuo Darbo partijos frakcijos“, – teigė ji, pridurdama, kad Darbo partija anksčiau „niekada nepritaikė sau rekolekcijų.“ 

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Dainius Gaižauskas ketvirtadienį pranešė Seimo paprašęs laikinai stabdyti darbą ir pridūrė manantis, kad tiek Seimo vadovė, tiek vicepirmininkas, „darbietis“ Andrius Mazuronis turėtų „atsiriboti nuo partijos, stabdyti galbūt narystes šiose partijose“.

Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas pabrėžė, kad D. Gaižausko pasiūlymai „skamba visiškai kitaip negu teismo nuosprendis.“ 

„Pavyzdžiui, teismas yra pasisakęs dėl kitų nuteistų asmenų draudimo kandidatuoti, dalyvauti politikoje. Liberalų sąjūdžio atžvilgiu sankcijoje apie tai nėra nieko pasakyta“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė jis.

E. Gentvilas sakė manantis, kad nuteisus Liberalų sąjūdį, partija turi atlaikyti, dalyvauti rinkimuose, o iš rinkėjų tikisi supratingumo.

„Aš traktuoju, kad visi pabandys pašokti ant mūsų nelaimės, ką darysi“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Jis taip pat kartojo, kad Seimo pirmininkė niekaip nėra susijusi su šia politinės korupcijos byla.

Anot Laisvės frakcijos Seime seniūno Vytauto Mitalo, po teismo sprendimo yra „mestas didelis akmuo dviejų politinių partijų ir Seimo reputacijai.“

„Jeigu iš tikrųjų matys Liberalų sąjūdis, kad reikės kažkokių pasikeitimų, pakeitimų, tai aš manau, kad jie mus apie tai informuos“, – tvirtino jis ir pridūrė manantis, kad tolesni sprendimai priklausys nuo pačios partijos norų.

Laisvės atėmimo bausmėmis buvo nuteisti buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, „darbietis“ parlamentaras Vytautas Gapšys, eksliberalams Gintarui Steponavičiui ir Šarūnui Gustainiui skirtos baudos.

Vilniaus apygardos teismas kaltinamuosius šioje byloje pernai buvo išteisinęs.

Apeliacinio teismo sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, bet gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

The post R. Morkūnaitė-Mikulėnienė nemato pagrindo keisti bendradarbiavimo su Liberalų sąjūdžiu appeared first on LAIKMETIS.

„Tai yra labai aiškūs terminai, kurie tiek prezidentui suteikia tam tikras galias, bet ir perkelia atsakomybę partijoms laimėjusioms arba esančioms būsimame parlamente formuojant vyriausybę“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė Lietuvos ministras Gabrielius Landsbergis.

„Visiškai pasikliaujame tikrai labai demokratiška Lenkijos sistema, kuri ir per rinkimus atrodė, kad atlaiko bet kokius išbandymus ir, aišku, kad atlaikys ir Vyriausybės formavimo laikotarpiu be didelių keblumų“, – pridūrė jis.

Latvijos vyriausybės užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis teigė pritariantis šiai nuomonei ir pridūrė, kad nemano, jog Lenkijoje „bus koks nors politinis nestabilumas“.

„Gal užtruks ilgiau, o gal ir trumpiau suformuoti vyriausybę Lenkijoje, bet nemanau, kad bus koks nors politinis nestabilumas“, – sakė jis.

Buvęs Latvijos premjeras pridūrė ir pats užtrukęs, kai reikėjo formuoti vyriausybes, tačiau teigė, jog tai šalyje nesukėlė jokio nestabilumo.

„Tai tiesiog yra demokratinis procesas ir tikėkimės, kad mūsų kolegos Lenkijoje suformuos vyriausybę anksčiau, o ne vėliau, bet nemanau, kad čia bus kokių sunkumų ar politinio nestabilumo“, – teigė jis.

Taip ministrai kalbėjo balsavusių rinkėjų apklausoms rodant, jog daugiausiai balsų per sekmadienį vykusius Lenkijos parlamento rinkimus surinko valdančioji „Teisė ir teisingumas“, tačiau daugumą parlamente turės liberalų ir kairiųjų opozicija.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) pirmadienį pareiškė, kad jo partija bandys formuoti vyriausybę, jei to paprašys prezidentas.

Ministrai teigė, kad bendradarbiavimas su Lenkija toliau vyks nepriklausomai nuo to, kas ateitų į valdžią.

Ministrai teigė, kad bendradarbiavimas su Lenkija toliau vyks nepriklausomai nuo to, kas ateitų į valdžią

„Mūsų strateginė partnerystė jau yra pergyvenusi ne vienerius rinkimus tiek Lenkijoje, tiek ir Lietuvoje, ir partnerystė tęsiasi dešimtmečiais“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Pasak jo, ši partnerystė kyla tiek iš bendro požiūrio į istoriją, tiek į dabarties geopolitinius iššūkius. G. Landsbergis vylėsi, kad nors „priešrinkiminės nuotaikos laivą Lenkijos šiek tiek svyravo“, bet ji grįš prie ligšiolinio kurso, kuriam pritaria ir Lietuva.

Pasak K. Karinio, Latvijos ir Lenkijos santykiai yra labai svarbūs bei teigė, kad „nepriklausomai nuo to, kokia vyriausybė bus suformuota, mūsų santykiai su Lenkija nepasikeis“.

Jis pridūrė, kad lygiai taip pat nesikeis ir Lenkijos požiūris į Latviją ar į Rusiją bei jos užpultą Ukrainą.

Lenkijos santykiai su Ukraina rinkiminės kampanijos laikotarpiu pašlijo besitęsiant įtampai dėl ukrainietiškų grūdų embargo bei aukščiausiems Lenkijos politikams prakalbus apie paramos nuo Rusijos agresijos besiginančiai kaimynei mažinimą.

The post Lietuvos, Latvijos ministrai atmeta nestabilumo tikimybę po rinkimų Lenkijoje appeared first on LAIKMETIS.

Rusija ir Šiaurės Korėja, kurios abi vis labiau izoliuojamos nuo Vakarų ir kurioms taikomos sankcijos, suartėjo nuo tada, kai Kremlius praėjusiais metais dislokavo karius Ukrainoje ir pradėjo didelio masto karo veiksmus.

„Esu tikras, kad ir toliau plėtosime dvišalį bendradarbiavimą visose srityse mūsų tautų labui, siekdami stiprinti stabilumą ir saugumą Korėjos pusiasalyje ir visame Šiaurės Rytų Azijos regione“, – sakoma Kremliaus išplatintame pareiškime.

V. Putinas teigė, kad būtent per Korėjos išsivadavimą iš Japonijos ir sunkų karo metą buvo padėtas pagrindas glaudžiam Maskvos ir Pchenjano bendradarbiavimui

V. Putinas teigė, kad būtent per Korėjos išsivadavimą iš Japonijos ir sunkų karo metą buvo padėtas pagrindas glaudžiam Maskvos ir Pchenjano bendradarbiavimui.

Rusijos lyderis tai pareiškė po to, kai jo gynybos ministras Sergejus Šoigu praėjusį mėnesį per susitikimą su savo kolega Kang Sun Namu Pchenjane pasidžiaugė savo šalies partneryste su Šiaurės Korėja.

Valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) atsakė į šį vizitą, sakydamas, kad Jungtinės Valstijos mano, jog S. Šoigu buvo atvykęs į Šiaurės Korėją, kad parūpintų ginklų, skirtų padėti Ukrainoje kovojančioms Rusijos pajėgoms.

The post Kremlius ragina Š. Korėja gerinti tarpusavio santykius appeared first on LAIKMETIS.

„Viešinimas yra viena iš svarstomų krypčių. Mes apie tai kalbėsimės, aiškinsimės, koks tokio galimo įmonių viešinimo santykis su duomenų apsauga, Europos Sąjungos įvairiais reguliavimais, nes turime suvokti vieną paprastą dalyką – mes šioje vietoje kalbame apie nesankcionuotas prekes“, – LRT radijui trečiadienį sakė L. Kasčiūnas. 

„Kas patenka į sankcijas, tas negali būti eksportuojama, ir tokie ryšiai negali būti palaikomi, bet kas nepatenka – iš principo prekyba gali vykti, ryšiai gali būti, bet tada kiekviena valstybė ir kiekviena įmonė turi sau atsakyti kaip tai atrodo moralės klausimu“, – teigė NSGK pirmininkas. 

Pasak jo, su Rusija dirbančios įmonės per verslo ryšius netiesiogiai palaiko Vladimiro Putino režimą, Rusijos ekonomikos gyvybingumą

Pasak jo, su Rusija dirbančios įmonės per verslo ryšius netiesiogiai palaiko Vladimiro Putino režimą, Rusijos ekonomikos gyvybingumą, taip pat gali sudaryti kontraktus su sankcionuotomis šios šalies įmonėmis.   

„Sankcionuoti čia nėra galimybių, nes mes, kaip valstybė, šitą kompetenciją atidavę Europos Sąjungai, bet mes galime ieškoti būdų daryti kitokį poveikį – vienas iš poveikių yra svarstyti apie tokių įmonių viešinimą“, – teigė L. Kasčiūnas. 

Anot NSGK pirmininko, dar vienas galimas saugiklis – apriboti su Rusija dirbančių Lietuvos įmonių galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, tačiau, pasak jo, tam reikalinga teisinė analizė. 

„Politiškai gali atrodyti vienaip. Aš tikrai matyčiau galimybę tokioms įmonėms įvedinėti tam tikrus ribojimus dėl dalyvavimo Lietuvos viešuosiuose pirkimuose, bet dažnai politikas susiduria su teise. Todėl mes šiandien tik zonduosime galimybes ir svarstysime, ar toks saugiklis galėtų atsirasti“, – teigė L. Kasčiūnas.  

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 metais verslo ryšius su Rusija nutraukė tik kiek daugiau nei pusė į šią šalį eksportuojančių Lietuvos įmonių, o su ja prekiaujančių bendrovių yra daugiau kaip 200. Į Baltarusiją eksportuojančių lietuviškų įmonių skaičius nuo karo Ukrainoje pradžios išaugo iki daugiau kaip 700.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, 2022 metų sausį-spalį lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją siekė 171 mln. eurų, o Lietuvos importas iš Rusijos – 2,8 mlrd. eurų – atitinkamai 42,8 proc. ir 17,5 proc. mažiau nei tuo pat laiku 2021-aisais.  

Lietuvos banko skaičiavimais, nuo karo pradžios bendras Lietuvos eksportas į Rusiją sumažėjo 4 proc., tačiau 4,2 proc. padidėjo į kitas Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis.

The post L. Kasčiūnas: su Rusija dirbančių įmonių viešinimas – viena iš svarstomų krypčių appeared first on LAIKMETIS.

VRK iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) yra gavusi informaciją apie tris pareiškinius dokumentus dalyvauti savivaldos rinkimuose pateikusius asmenis.

Komisijos atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė BNS yra informavusi, kad du iš trijų šių asmenų neregistruoti kandidatais sausio 17 dieną kaip neatitinkantys Rinkimų kodekso reikalavimų, o vienas registruotas kandidatu, kadangi apie jo bendradarbiavimo faktą sužinota jau po registracijos.

VRK iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) yra gavusi informaciją apie tris pareiškinius dokumentus dalyvauti savivaldos rinkimuose pateikusius asmenis

Pasak I. Ramanavičienės, kandidato tapatybė posėdyje bus įvardyta.

Praėjusią savaitę VRK priėmė sprendimą registruoti 13 tūkst. 797 kandidatus į savivaldybių tarybų narius, 433 kandidatus į merus bei 467 partijų ir politinių komitetų sąrašus.

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks kovo 5 dieną. Iš viso šiemet bus renkami 1498 savivaldybių tarybų nariai ir 60 merų. 

The post VRK spręs dėl kandidato, nuslėpusio ryšius su KGB, išbraukimo iš sąrašų appeared first on LAIKMETIS.

„Tikrai dar visų bendradarbiavimo galimybių – bendradarbiavimo karine prasme, karinio mobilumo prasme – mes turbūt dar nesame išnaudoję. Štai kodėl aš manau, kad šis mūsų susitikimas yra tęstinis ir jis toliau įgyvendins mūsų karinę kooperaciją Suvalkų koridoriaus prasme“, – žurnalistams sakė šalies vadovas.

Taip jis kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje su Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda).

Pasak Lietuvos vadovo, pasienyje su Kaliningradu „gali kilti visokio pobūdžio grėsmių“, tačiau jis pabrėžė, kad „hibridinės grėsmės iš Rusijos pusės buvo visą laiką“.

Rusijai atvėrus Kaliningrade esantį oro uostą lėktuvams iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos, Lietuvos ir Lenkijos pareigūnai neatmeta galimybės, kad čia gali būti mėginama sukelti neteisėtos migracijos bangą, kaip tai padaryta pernai prie sienos su Baltarusija.

„Rizika yra, bet nėra taip, kad tai būtų labai didelė rizika“, – savo ruožtu sakė Lenkijos vadovas.

G. Nausėda ir A. Duda Varšuvoje vadovavo Lietuvos ir Lenkijos prezidentų tarybai. Jos metu daugiausiai dėmesio skirta saugumo ir gynybos bei dvišalio bendradarbiavimo klausimams.

Kaip nurodo Prezidentūra, susitikime Lietuvos vadovas teigė tikintis, kad Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime pavyks pasiekti ambicingų rezultatų, užtikrinančių tolesnį NATO pozicijų stiprinimą regione.

Prezidentas akcentavo, kad būtina siekti konkrečios pažangos oro gynybos, išankstinio dislokavimo ir pajėgumų stiprinimo srityse.

Lietuvos ir Lenkijos vadovai taip pat aptarė tolesnę paramą karo draskomai Ukrainai.

G. Nausėda akcentavo, kad Lietuva teikia visą įmanomą pagalbą Ukrainai ir planuoja tai daryti toliau. Pasak jo, padėti Ukrainai laimėti karą ir toliau lieka vienu pagrindinių prioritetų Lietuvai, tačiau būtina siekti, kad šis klausimas taip pat liktų tiek Europos Sąjungos, tiek NATO darbotvarkių viršuje. 

„Mūsų pareiga ne tik padėti ukrainiečiams, bet mobilizuoti ne tik save, bet ir sąjungininkus“, – antrino A. Duda.

Jo teigimu, karas Ukrainoje – atgimusio Rusijos imperializmo padarinys.

Lietuvos ir Lenkijos vadovai ragino toliau teikti paramą Ukrainai, taikyti griežtesnes sankcijas Rusijai.

The post G. Nausėda Lenkijoje pabrėžė bendradarbiavimo dėl Suvalkų koridoriaus svarbą appeared first on LAIKMETIS.