„Absoliučiai nepriimtina, kad užsienio valstybės vadovas pasakytų tokią kalbą apie mūsų šalies įstatymus. Laikai, kai Bažnyčia diktavo savo sąlygas, jau praeityje“, - sakė jis. - Mano žinia yra aiški: tai, kas įvyko, yra nepriimtina“.

Kaip pažymi agentūra, popiežius Pranciškus savo vizito metu, apibūdindamas abortus, vartojo itin griežtus žodžius. Taip jis abortus pavadino „žmogžudyste“, o abortus atliekančius gydytojus - „samdomais žudikais“.

The post Belgijos valdžia iškvietė Vatikano ambasadorių pasiaiškinti dėl popiežiaus Pranciškaus pasisakymų apie abortus appeared first on LAIKMETIS.

Atsakydamas į studentų ir dėstytojų klausimus apie moterų vaidmenį Bažnyčioje, Pranciškus pareiškė, kad „moteris Dievo tautoje yra dukra, sesuo, motina“, pabrėždamas, kad moteriškumas susijęs su rūpesčiu ir atsidavimu. Tačiau universiteto atstovai nesutiko su tokia nuomone, nurodydami, kad popiežius „nustumia moteris į gimdytojos ir motinos vaidmenį“, o tai daugelį papiktino.

22 metų studentė Valentina Hendricks pažymėjo: „Jis mus nuleidžia į vaidmenis, nuo kurių norime būti laisvos“. Kritikos popiežius sulaukė ir iš profesorių, tarp kurių - klimatologas Jeanas-Pascalis van Yperselis, kuris pažymėjo, kad Pranciškus neatsakė į pagrindinį klausimą apie Bažnyčios pagarbą moterims.

Grįždamas iš Briuselio, per spaudos konferenciją lėktuve žurnalistai popiežiaus buvo paklausta, kaip jis priėmė šį Liuveno katalikų universiteto paskelbtą komunikatą, kuriame apgailestaujama dėl jo konservatyvios pozicijos moterų vaidmens visuomenėje klausimu.

Pranciškus atsakė, kad jo žiniomis, tas komunikatas buvęs paskelbtas tuo metu, kai jis dar sakė savo kalbą, ir tai, pasak jo, nebuvę korektiška. Popiežius taip pat pakartojo, kad moteriškumas Bažnyčioje yra išaukštintas, nes Bažnyčia yra moteris, Jėzaus sužadėtinė.

Popiežius teigė, kad jis visada sakąs, kad moteris yra svarbesnė už vyrą, dėl to jam kelią nuostabą tai, jog tokia jo pozicija atrodanti konservatyvi, - pontifiko komentarą perdavė Vatican News.

The post Belgijos katalikų universitetas sukritikavo popiežiaus kalbą appeared first on LAIKMETIS.

Daugiau nei 8 mln. žmonių, virš 70% Belgijos gyventojų, oficialiai yra Katalikų Bažnyčios nariai. Šalyje yra 9 vyskupijos, vyskupų (įskaitant emeritus) yra 22, kunigų (diecezinių ir vienuolių) – daugiau nei 3,5 tūkst., beveik 600 nuolatinių diakonų, beveik 200 seminaristų, apie 5 tūkst. seserų ir brolių vienuolių.

Pranciškus išklausė kelių sielovadininkų liudijimus ir, atsakydamas jų klausimus, pasiūlė keletą minčių apie Bažnyčios vykdomą evangelizacijos misiją sekuliarioje visuomenėje bei apie džiaugsmą ir gailestingumą, kurie visada turi lydėti Evangelijos skelbimą ir liudijimą.

Mūsų laikais vykstantys pokyčiai ir tikėjimo krizė, kurią išgyvename Vakaruose, mus verčia grįžti prie esminių dalykų, t. y. prie Evangelijos, prie mūsų pašaukimo visiems skelbti Jėzaus pasauliui atneštą Gerąją Naujieną, sakė Pranciškus. Bažnyčios krizė, kaip ir kiekviena krizė, yra laikas, kuris yra mums duotas tam, kad mus sukrėstų, kad verstų kelti klausimus ir skatintų keistis. Kai jaučiamės apleisti ir pasimetę, visada turime savęs klausti, ką Viešpats nori mums tuo pasakyti. Turime klausti, ko iš dabartinės krizės turime pasimokyti.

Popiežius sakė, kad yra akivaizdu, kad jau nebesame krikščionys, gerai įsitvirtinę mums palankioje socialinėje aplinkoje, bet tapome mažumos krikščionimis, liudijančiais krikščionimis. Tai suprantant reikia drąsaus bažnytinio atsivertimo, turime imtis pastoracijos permainų, turime keisti įpročius, modelius ir kalbą, kad jie iš tiesų tarnautų evangelizacijai. Visi turime savęs klausti, pakartojo Pranciškus, ką daryti, kad Evangelija pasiektų visuomenę, kuri jos nebeklauso, kuri nusigręžė nuo tikėjimo?

Skelbimą ir liudijimą turi lydėti džiaugsmas, kalbėjo Pranciškus patikslindamas, kad čia kalbama ne apie paprastus kasdienio gyvenimo malonumus, bet apie didį džiaugsmą, kuris lydi ir palaiko gyvenimą tamsiais ar skausmingais momentais, apie džiaugsmo dovaną, kuri ateina iš Dievo. Tai Evangelijos sužadintas širdies džiaugsmas – žinojimas, kad gyvenimo kelyje nesame vieni, kad kančioje ir net nuodėmėje Dievas mūsų nepalieka, bet visada yra šalia, rūpinasi mumis, kad jis neleis mirčiai tarti paskutinio žodžio.

akivaizdu, kad jau nebesame krikščionys, gerai įsitvirtinę mums palankioje socialinėje aplinkoje, bet tapome mažumos krikščionimis, liudijančiais krikščionimis.

Popiežius prašė sielovadininkų: „Tegul jūsų skelbimas, šventimas, tarnavimas ir apaštalavimas spindi jūsų širdies džiaugsmu. Nes džiugūs tikintieji patraukia tuos, kurie yra nutolę nuo Evangelijos.“ Evangelija veda žmogų į džiaugsmą visų pirma dėl to, kad, kas ją priima ir dalijasi ja su kitais, tas atranda, jog Dievas yra gailestingumo Tėvas, kuris mumis rūpinasi, jaudinasi dėl mūsų nuopuolių, visada padeda mums atsikelti ir niekada neatitraukia nuo mūsų savo meilės.

Žiūrėdami į blogio pasaulyje slėpinį, kartais galime manyti, kad toks Dievo santykis su žmogumi yra neteisingas, nes juk, pagal žemiškąjį teisingumą, kas daro bloga, tas turi sumokėti. Tačiau Dievo teisingumas yra pranašesnis: jis neapsiriboja tik reikalavimu, kad tie, kurie padarė ką bloga, atsilygintų už savo klaidas, bet, norėdamas išgydyti jų širdis, jis dovanoja savo gailestingą meilę. Gailestingasis Dievas mus nuteisina, duoda mums naują širdį, naują gyvenimą.

Popiežius savo kalboje paminėjo ir Bažnyčią sužeidusius seksualinio išnaudojimo atvejus. Išnaudojimas sukelia žiaurias kančias ir palieka gilias žaizdas, taip pat pakerta tikėjimą. Mums visiems reikia būti gailestingiems, kad neliktume akmenine širdimi prieš aukų kančias, kad galėtume padėti jiems pajusti artumą ir suteikti visą įmanomą pagalbą. Bažnyčia turi tarnauti visiems, nė vieno nepavergdama, sakė Pranciškus pastebėdamas, kad su seksualiniu smurtu yra artimai susijęs piktnaudžiavimas valdžia, kai naudojantis užimama pozicija manipuliuojama kitais.

Galiausiai Pranciškus paminėjo žymaus belgų dailininko René Magritte’o kūrinį „Tikėjimo aktas“. Jame vaizduojamos uždarytos durys, kuriose išlaužtas didelis plyšys ir pro jį matyti dangus. „Šį paveikslą palieku jums kaip simbolį Bažnyčios, kuri niekada nėra užsidariusi, bet moka žvelgti anapus ir kiekvienam siūlo begalybę. Tai Bažnyčia, kuri evangelizuoja, gyvena Evangelijos džiaugsmu, liudija gailestingumą“, – baigė savo kalbą Pranciškus.

The post Popiežius Belgijoje: tikėjimo krizė mus verčia grįžti prie esminių dalykų appeared first on LAIKMETIS.

Belgija yra maža, bet didi šalis, kreipėsi popiežius į karalių, politikus ir Belgijos visuomenės atstovus. Belgija priklauso Vakarams, o kartu yra žemyno centre, tarsi didžiulio organizmo širdis. Jos istorija ir geografinė padėtis lėmė, kad po Antrojo pasaulinio karo pavargusios ir išsekusios Europos tautos, pradėjusios rimtą susitaikinimo, bendradarbiavimo ir integracijos procesą, pasirinko Belgiją kaip pagrindinių Europos institucijų buveinę. Būdama ties germaniškojo ir lotyniškojo pasaulių susilietimo linija, ribodamasi su Prancūzija ir Vokietija, kurios labiausiai įkūnijo nacionalistines priešpriešas, sukėlusias konfliktą, Belgija atrodė kaip ideali vieta, beveik Europos sintezė, nuo kurios galima pradėti jos materialinį, moralinį ir dvasinį atkūrimą.

Galima sakyti, kad Belgija – tai tiltas, skatinantis sutarimą ir padedantis spręsti ginčus. Vieta, kur visi žmonės, su savo kalbomis, tapatybėmis ir įsitikinimais susitinka su kitais, renkasi dialogą ir dalijimąsi. Vieta, kur mokomasi savo tapatybę paversti ne stabu ar kliūtimi, o svetinga erdve, kurioje skatinami mainai ir kartu ieškoma naujos pusiausvyros. Tiltas, skatinantis prekybą, civilizacijų bendravimą ir verčiantis jas megzti dialogą. Taigi tiltas, būtinas taikai kurti ir atitolinti karui. Popiežius pridūrė, kad ypač šiandien toks Belgijos pašaukimas yra kaip niekad aktualus, nes esame labai pavojingai priartėję prie beveik pasaulinio masto karo grėsmės.

Europai reikia Belgijos, kad padėtų atsiminti savo istoriją, žvelgti į tautas ir kultūras, matyti katedras ir universitetus, bet taip pat karus ir norą dominuoti, kartais virtusį kolonializmu ir išnaudojimu. Reikia Belgijos Europai, kad ji eitų taikos ir tautų brolybės keliu. Kai imama nepaisyti sienų ir sutarčių, leidžiama ginklams kurti tvarką nesilaikant galiojančių įstatymų, atveriama Pandoros skrynia ir ima šėlti vėjai, drebinantys namus ir grasinantys juos sugriauti. Iš tiesų santarvė ir taika nėra kartą ir visiems laikams pasiektas laimėjimas, bet užduotis ir nuolatinė misija, kurią reikia puoselėti, atkakliai ir kantriai vykdyti. Istorija, magistra vitae, į kurią pernelyg dažnai nekreipiama dėmesio, iš Belgijos ragina Europą grįžti į teisingą kelią, iš naujo atrasti savo tikrąjį veidą, vėl investuoti į ateitį, atsiverti gyvybei, vilčiai, nugalėti demografinę žiemą ir karo pragarą, kalbėjo Pranciškus.

Europai reikia Belgijos, kad padėtų atsiminti savo istoriją, žvelgti į tautas ir kultūras, matyti katedras ir universitetus, bet taip pat karus ir norą dominuoti, kartais virtusį kolonializmu ir išnaudojimu.

Katalikų Bažnyčia liudydama tikėjimą į Prisikėlusį Kristų siūlo žmonėms, šeimoms, visuomenėms ir tautoms seną ir vis naują viltį. Savo buvimu ji nori padėti įveikti iššūkius ir išmėginimus ne su nepagrįstu entuziazmu ar niūriu pesimizmu, bet su įsitikinimu, kad Dievo mylimas žmogus yra pašauktas į amžinąją laimę, kad nėra pasmerktas išnykimui ir nebūčiai. Bažnyčia skelbia Gerąją Naujieną, kuri gali pripildyti širdis džiaugsmo, o savo konkrečia karitatyvine veikla stengiasi parodyti, kad ją įkvepia meilė. Tačiau ji gyvena savo epochos kultūros ir mąstysenos konkretybėje ir ne visada sugeba tobulai įgyvendinti Evangelijos žinią. Greta didžiulio dosnumo ir nuostabaus pasiaukojimo, deja, yra ir skausmingų prieštaravimų.

Popiežius sakė, kad jis turi galvoje dramatiškus įvykius, susijusius su vaikų išnaudojimu – blogiu, su kuriuo Bažnyčia ryžtingai kovoja, išklausydama ir palydėdama sužeistuosius bei įgyvendindama prevencijos programą visame pasaulyje. Popiežius pridūrė, jog jis kartais girdi sakant, kad iš tiesų nepilnamečių išnaudojimas – tai ne tik Bažnyčios problema, kad panašių nusikaltimų esama ir šeimose, ugdymo aplinkoje, sporte. Net jei ir taip būtų, kiekvienas tegul kalba už save, o Bažnyčios aplinkoje įvykę išnaudojimo atvejai yra Bažnyčios skausmas ir gėda. Dėl to jį prašo atleidimo, sakė Pranciškus.

Popiežius paminėjo ir liūdną priverstinių įvaikinimų reiškinį šeštojo ir septintojo dešimtmečių Belgijoje. Tose opiose istorijose nusikaltimai susipainiojo su galbūt nuoširdžiu, pagal to meto mąstyseną, tikėjimu, jog tai buvo daroma dėl vaiko ir motinos gero. Popiežius meldė Viešpatį, kad Bažnyčia visada rastų savyje jėgų suprasti, kas dedasi, ir neprisitaikyti prie vyraujančios kultūros.

Pranciškus taip pat meldė, kad tautų vadovai, žvelgdami į Belgiją ir jos istoriją, sugebėtų iš jos pasimokyti ir taip išvengtų nelaimių ir netekčių savo tautoms, kad mokėtų prisiimti atsakomybę už taiką, kad be baimės stengtųsi atitolinti karo pavojų, karo, kuris iš tiesų yra absurdas ir žmonijos gėda, kad bijotų sąžinės, istorijos ir Dievo teismo, kad atvėrę akis ir širdis visada pirmiausia rūpintųsi bendruoju gėriu.

Savo kalbą Belgijos karaliui, vyriausybės nariams, politikams ir pilietinės visuomenės atstovams popiežius užbaigė linkėjimu, kad šios šalies gyventojai drąsiai melstų Šventosios Dvasios dovanų ir jos skatinami visi drauge eitų su viltimi gyvenimo ir istorijos keliu.

The post Popiežius pasakė pirmą kalbą Belgijoje appeared first on LAIKMETIS.

„Tai mus maloniai nustebino; labai malonu matyti tokią didelę paklausą“, - Prancūzijos katalikų laikraščiui „La Croix" sakė Belgijos vyskupų konferencijos atstovas spaudai Tommy Scholtesas (Tomis Šoltesas).

Kelionę popiežius pradės vienos dienos vizitu Liuksemburge.

Atvykęs ketvirtadienio, rugsėjo 26 d., rytą, Pranciškus pirmiausia susitiks su valstybės vadovu Liuksemburgo hercogu bei su premjeru, po to vyks susitikimas su politikais ir pilietinės visuomenės atstovais. Antroji trumpo vizito dalis bus skirta Liuksemburgo katalikų bendruomenei, su kuria Pranciškus susitiks visą mažos valstybės teritoriją apimančios vyskupijos katedroje.

Mišių metu popiežius Pranciškus beatifikuos ispanę s. Jėzaus Oną de Lobera y Torres (1545–1621), basųjų karmeličių ordino vienuolę, šv. Teresės Avilietės dvasinę dukterį ir šv. Kryžiaus Jono bendražygę. Ši vienuolė XVII a. pabaigoje padėjo plėsti basųjų karmelitų ordiną į Prancūziją ir Belgiją.

Briuselio futbolo stadionas yra didžiausias Belgijoje, jame telpa beveik 50 000 žmonių. Jame ne tik vyksta nacionalinės futbolo rinktinės rungtynės, bet ir pasaulinio lygio muzikos atlikėjų, tokių kaip Madonna, U2 ir „Rolling Stones“, koncertai.

Organizatoriai paaiškino, kad maždaug 18 tūkst. likusių vietų miestui priklausančiame stadione rezervuota parapijų, vyskupijų ir judėjimų grupėms. Pasibaigus grupių registracijai, galbūt pavyks išleisti dar kelis šimtus individualių bilietų tiems, kurie pirmadienio rytą jų negavo.

Rugsėjo 26-29 d. popiežius Pranciškus lankysis trijuose Belgijos miestuose, kur minės 600-ąsias Leveno ir Leveno-la-Nevo katalikiškųjų universitetų metines. Rugsėjo 26 d. jis taip pat trumpam užsuks į mažą Europos valstybę Liuksemburgą.

Belgijoje, konstitucinėje monarchijoje, popiežius pasveikins karalių Filipą ir karalienę Matildą, pabendraus su ministru pirmininku Alexanderiu De Croo (Aleksandru De Kro). Jis taip pat susitiks su dviejų šalies katalikiškųjų universitetų dėstytojais ir studentais bei katalikų dvasininkais ir vienuoliais.

Vizito metu popiežius taip pat surengs privatų susitikimą su seksualinės prievartos aukomis.

Paskutinį rytą Pranciškus Žemutinėje žemėje praleis su vietos katalikais Karaliaus Bodueno stadione, kur rugsėjo 29 d. švęs sekmadienio Mišias.

Belgijoje, istoriškai katalikiškoje šalyje, nuo XX a. šeštojo dešimtmečio labai sumažėjo praktikuojančių krikščionių.

Europos Komisijos 2021 m. apklausa parodė, kad daugiau kaip 11,5 mln. gyventojų turinčioje šalyje 44 proc. gyventojų save identifikuoja kaip katalikus, o 1981 m. tokių buvo 72 proc.

Kita didžiausia demografinė grupė, nustatyta per apklausą, buvo tie, kurie teigia, kad nepraktikuoja jokios religijos, - 41 proc.

Katalikiškojo Leveno universiteto 2023 m. atliktame tyrime apskaičiuota, kad Belgijoje katalikų yra šiek tiek daugiau - 50 proc. gyventojų, tačiau tik 9 proc. jų bent kartą per mėnesį dalyvauja Mišiose.

The post Bilietai į popiežiaus Mišias Briuselio stadione sulaukė didžiulio populiarumo appeared first on LAIKMETIS.

„COIB ir Belgijos triatlono komitetas tikisi, kad ši pamoka bus panaudota būsimose triatlono varžybose per olimpines žaidynes“, – sakoma komiteto išplatintame pranešime. 

C. Michel užėmė 38-ąją vietą varžybose, kurias laimėjo prancūzė Cassandre'a Beaugrand (Kasandra Bogran). 

Tačiau Paryžiaus olimpinių žaidynių organizatoriai nurodė, kad po dvi dienas iš eilės nutrauktų treniruočių mišrios olimpinės triatlono estafetės varžybos vyksta, kaip ir buvo planuota, pirmadienį. 

„Naujausi tyrimų rezultatai patvirtina, kad Senos vandens kokybė triatlono vietoje per pastarąsias valandas pagerėjo, o būsimi tyrimai rodo, kad vandens kokybė atitiks Pasaulio triatlono reikalavimus“, – teigiama žaidynių organizatorių paskelbtame pranešime. 

Nuo pat olimpinių žaidynių pradžios pasirengimą triatlono varžyboms sunkina Senos vandens kokybės problemos.

Po praėjusios savaitės liūčių organizatoriai buvo priversti atšaukti kelias treniruotes upėje ir vienai dienai atidėti vyrų triatlono varžybas, paaiškėjus, kad Sena per daug nešvari. 

Galiausiai trečiadienį buvo surengtos tiek vyrų, tiek moterų triatlono varžybos. 

The post Susirgo Belgijos triatlonininkė Claire Michel - kyla įtarimų dėl Senos upės vandens appeared first on LAIKMETIS.

Pasak Belgijos laikraščio „De Morgen", moteris vardu Veer Dusauchoit Mecheleno-Briuselio arkivyskupijos paprašė užregistruoti ją į diakono mokymus 2023 m. birželį ir antrą kartą 2023 m. spalį.

Pirmąjį prašymą ji pateikė kardinolui Jozefui De Keseliui, o antrąjį - arkivyskupui Lucui Terlindenui po to, kai J. De Keselis, sulaukęs 76 metų, 2023 m. atsistatydino. Abu kartus jos prašymas stoti į ketverių metų diakonų mokymo programą buvo atmestas.

Teismas nurodė, kad abu prelatai turės sumokėti moteriai 1 500 eurų kompensaciją.

Mecheleno teismas nusprendė, kad arkivyskupai padarė klaidą, atsisakydami moteriai leisti dalyvauti programoje, tačiau nesprendė klausimo dėl moters įšventinimo. Pasak „De Morgen", teismas negali panaikinti arkivyskupo atsisakymo ar vietoj jo nuspręsti, kas bus priimtas į diakonų mokymus.

„Nuosprendį gavome vakar po pietų, dabar jį studijuojame ir tada nuspręsime, kaip elgtis toliau", - trečiadienį atsakydamas į interneto svetainės katholisch.de užklausą sakė arkivyskupijos atstovas spaudai.

Katalikų Bažnyčia moko, kad šventieji šventimai, kurių yra trys laipsniai - diakonatas, kunigystė ir vyskupystė, yra apaštališkosios tarnystės sakramentas, skirtas tik pakrikštytiems vyrams.

Popiežius Pranciškus ne kartą pakartojo, kad šventieji šventimai yra "rezervuoti vyrams".

Pasak „De Morgen", 62 metų V. Dusauchoit daug metų tarnavo savo parapijos bažnyčioje flamandiškoje Belgijos dalyje. Kadangi jos parapija nebeturi kunigo, moteris įsitraukė į laidotuvių ir Biblijos skaitymų organizavimą, pranešė katholish.de.

Balandžio 22 d. straipsnyje moteris save apibūdino kaip „religingą, socialiai angažuotą, feministę ir ekologijos įkvėptą moterį". Ji teigė, kad dar XX a. septintajame dešimtmetyje Belgijoje diakonų žmonos privalėjo kartu su vyrais lankyti diakonų mokymus.

„Moterys Bažnyčioje vis dar nėra iki galo įvertintos ir joms nesuteikta lygiateisė vieta", - rašė ji.

The post Belgija: teismas nubaudė kardinolą ir arkivyskupą už tai, kad neleido moteriai dalyvauti diakonato formavimo programoje appeared first on LAIKMETIS.

Europai dabar labai svarbus metas. Senasis žemynas susiduria su gausybe problemų: Rusijos karu Ukrainoje, įtampa pasaulinėje prekyboje ir pramonėje, kurią lemia JAV ir Kinijos priešprieša, ekstremalia klimato kaitos situacija ir Vakarams tenkančia užduotimi prisitaikyti prie potencialaus Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) grįžimo į valdžią JAV.

Sekmadienį vykstantis balsavimo maratonas užbaigia keturias dienas trukusį rinkimų ciklą, kuris ketvirtadienį prasidėjo Nyderlanduose.

Oficialūs rinkimų rezultatai negali būti paskelbti, kol neužsidarys paskutinės balsavimo apylinkės visose 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse. Italijoje jos užsidarys 23 val. vietos (vidurnaktį Lietuvos) laiku.

Neoficialūs skaičiavimai bus pradėti skelbti nuo 19 val. 15 min. Lietuvos laiku, tačiau rezultatai paaiškės tik pirmadienį.

Neoficialūs skaičiavimai bus pradėti skelbti nuo 19 val. 15 min. Lietuvos laiku, tačiau rezultatai paaiškės tik pirmadienį.

Nuo pastarųjų EP rinkimų 2019 metais populistinės arba kraštutinių dešiniųjų partijos vadovauja vyriausybėms trijose šalyse – Vengrijoje, Slovakijoje ir Italijoje, o kai kuriose kitose šalyse, įskaitant Švediją, Suomiją ir netrukus Nyderlandus, jos yra valdančiosios koalicijos dalis.

Apklausų rezultatai dešiniesiems suteikia pranašumą Prancūzijoje, Belgijoje, Austrijoje ir Italijoje.

Ketvirtadienį atlikta neoficiali balsavusiųjų apklausa rodo, kad prieš imigraciją nusistačiusi Geerto Wilderso (Gerto Vilderso) griežtoji dešinioji partija Nyderlanduose turėtų pasiekti didelių laimėjimų, nors proeuropietiškų partijų koalicija tikriausiai nustūmė ją į antrąją vietą.

Jei ši tendencija išliks, ES įstatymų leidėjams bus sunkiau priimti teisės aktus ir sprendimus.

Balsavimo rezultatai nulems būsimojo bloko parlamento ir netiesiogiai Europos Komisijos sudėtį, taigi padės formuoti ES politiką per ateinančius penkerius metus.

Nors prognozuojama, kad centristinės pagrindinės partijos užims didžiąją dalį iš 720 vietų būsimajame Europos Parlamente, apklausos rodo, kad jas susilpnins sustiprėjusios kraštutinių dešiniųjų, stumiančių bloką ultrakonservatizmo link, pozicijos.

Daugelį ES rinkėjų, kuriuos slegia didelės pragyvenimo išlaidos ir kurie mano, kad imigrantai didele dalimi atsakingi už socialines problemas, vis labiau įtikina dešiniųjų retorika.

Dešiniųjų ambicijos Prancūzijoje ir Vokietijoje

Daugybės stebėtojų akys krypsta į Prancūziją, kur varžosi skirtingos ideologijos.

Prognozuojama, kad Marine Le Pen (Marin Le Pen) kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis sambūris“ (RN), kurios lūkesčiai viršija 30 proc. balsų ribą, įveiks prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) liberalią partiją „Renesansas“, apklausose surinkusią 14–16 procentų balsų.

M. Le Pen tikisi Europos Parlamente suformuoti kraštutinių dešiniųjų koaliciją. Tačiau analitikai prognozuoja, kad nesutarimai su kitomis dešiniosiomis partijomis, ypač dėl karinės pagalbos Ukrainai, tai sužlugdys.

Vokietijoje, didžiausioje Europos ekonomikoje, rinkimai gali suduoti smūgį kancleriui Olafui Scholzui (Olafui Šolcui), kurio Socialdemokratų partija (SPD) apklausose atsilieka nuo kraštutinių dešiniųjų „Alternatyvos Vokietijai“ (AfD).

Apklausose pirmauja krikščionys demokratai.

Apklausose pirmauja krikščionys demokratai, surinkę 30 proc. balsų, tačiau 14 proc. balsų surinkusi AfD žengia koja kojon arba lenkia visas tris valdančiosios koalicijos partijas: SPD, žaliuosius ir liberaliąją Laisvąją demokratų partiją (FDP).

M. Le Pen, siekianti atsikratyti antisemitizmu ir ksenofobija paženklintos RN reputacijos, kreipėsi į Italijos kraštutinių dešiniųjų premjerę Giorgia Meloni (Džordžą Meloni), siūlydama bendradarbiauti.

Tačiau G. Meloni, nors ir griežtai pasisakydama prieš nelegalių prieglobsčio prašytojų atvykimą į Europą, bendrai užima ES atžvilgiu palankią poziciją ir viešai mažai atsižvelgė į M. Le Pen pasiūlymą.

Pasipriešinimas Vengrijoje

Tačiau populistų banga sulaukė tam tikro pasipriešinimo.

Vengrijoje premjerui Viktorui Orbanui iššūkį metė teisininkas ir buvęs vyriausybės „saviškis“ Peteris Magyaras (Pėteris Madjaras), šalies politiką purtantis po skandalo dėl malonės asmeniui, susijusiam su vaikų seksualinio išnaudojimo byla. Jis yra buvusios teisingumo ministrės Judit Vargos buvęs vyras.

Dešimtys tūkstančių žmonių šeštadienį Budapešte dalyvavo jo sušauktame mitinge prieš V. Orbano vyriausybę.

„Manau, kad visuomenės nuotaikos pasikeitė; žmonės, kurie kišo galvas į smėlį, dabar atsistoja ir pasisako“, – sakė vengrė rinkėja Dorottya Wolf (Dorotja Volf).

„Politico“ surinkti apklausų duomenys rodo, kad centro dešinioji Europos liaudies partija (EPP) įstatymų leidžiamojoje valdžioje gaus 173 vietas, centro kairieji socialistai ir demokratai – 143, o centristai „Atnaujinkime Europą“ (Renew Europe) – 75.

Prognozuota, kad pagrindinė kraštutinių dešiniųjų frakcija – Europos konservatoriai ir reformistai, kuriai priklauso G. Meloni partija „Italijos broliai“ – gaus 76 vietas, o mažesnė frakcija „Tapatybė ir demokratija“, kuriai priklauso M. Le Pen RN, iškovos 67 mandatus.

The post Šiandien - pagrindinė Europos Parlamento rinkimų diena appeared first on LAIKMETIS.

Belgijoje gyvena apie 3 500 lietuvių. Didesnė pusė jų dirba ES ir NATO institucijose. Jauni žmonės, daug iš jų studijavę užsienyje, Lietuvai įstojus į ES ir NATO, praėję didžiulius konkursus atvažiavo čia dirbti prieš dvidešimt metų ar visai neseniai. Dabar jau didelė dalis sukūrę šeimas, augina vaikus. Dalis vaikų mokosi Europos mokyklos lietuvių sekcijoje, kur pagrindinius dalykus mokosi lietuviškai, kiti – belgiškose ar tarptautinėse mokyklose. Daug lietuvių susibūrę į lietuvių bendruomenę, kuriai dabar vadovauja NATO tarnautojas Gintaras Marijauskas, rengia ir dalyvauja įvairiuose renginiuose: BeNeLuxo sporto žaidynėse, Joninėse, keliautojų klubo žygiuose, vaikai lanko menų ir lietuvių kalbos užsiėmimus Lietuvių kultūros centre ir kitur.

Nuo 2005 m. čia reguliariai porą kartų per metus atvažiuoja lietuvis kunigas. Iš pradžių, padedant Lietuvos ambasadoriams prie NATO, atvažiuodavo karo kapelionai, vėliau kunigai studentai iš Romos, o pastaruosius trejus metus, kunigas prof. Rimas Skinkaitis. Lietuviai katalikai buriasi jėzuitų kuruojamoje Prisikėlimo koplyčioje arba Švč. Sakramento bažnyčioje Briuselyje. Per keliolika metų jau nusistovėjo, kad Mišios vyksta Verbų sekmadienį ir trečiąjį Advento sekmadienį. Nuo 2006 m. kas kelis metus vaikai buvo rengiami Eucharistijos ir Susitaikinimo sakramentams. Nuo 2004 m. veikia ateitininkų klubas, kuris šiais metais įkūrė Marcelės Kubiliūtės moksleivių ir jaunučių ateitininkų kuopą. Ją globoja ir Briuselio lietuvių sielovada rūpinasi Jurgita Žemaitytė.

Šiais metais Belgijos lietuvius kartu su Liuksemburgo lietuviais, Pirmajai Komunijai ir išpažinčiai rengia Eglė Staškūnienė iš Liuksemburgo. Atvykęs arkivyskupas susitiko su daugiau nei 20 vaikų besiruošiančių šiems sakramentams.

Belgija ypatinga tuo, kad čia veikia trys Lietuvos diplomatinės atstovybės: prie ES, prie NATO ir dvišalė ambasada Belgijai ir Liuksemburgui. Susitikęs su nuolatiniu atstovu ES, ambasadoriumi Arnoldu Pranckevičiumi arkivyskupas L. Virbalas pasidalino mintimis apie ES, lietuvių palaikymą ir pasitikėjimą ES, post-Brexito Europą. Su ambasadoriumi Belgijoje Dainiumi Kamaičiu pasikalbėjo apie lietuvius Belgijoje, jų dalyvavimą rinkimuose, paramą Ukrainai.

Lankydamas lietuvius pasaulyje LVK delegatas užsienio lietuvių sielovadai stengiasi susitikti ir su vietos vyskupais. Belgijoje susitiko su Briuselio/Mecheleno arkivyskupu Luc Terlinden. Arkivyskupai pasidalino mintimis apie sielovadą. Belgijoje apie 1–2%, laikančių save katalikais, dalyvauja sekmadienio Mišiose; kunigų mažėja dar sparčiu nei Lietuvoje, nes į seminarijas stoja vienetai. Daug dirbančių kunigų Belgijos prancūziškai kalbančioje dalyje – Valonijoje, yra atvykę iš Kongo arba kitų prancūzakalbių Afrikos šalių.

Lietuvių draugo Liuvene Hugo Verkest dėka svečias apsilankė Liuveno universiteto Katalikų teologijos fakultete, kur prof. Wim Francois išsamiai papasakojo apie bene didžiausią pasaulyje Teologijos biblioteką. Apsilankė ir retų spaudinių skyriuje, kur yra saugoma ir seniausia žemųjų kraštų (Belgijos/Olandijos) knyga – VIII a. Biblija. Ši Biblija laikomos seife, profesorius papasakojo ir parodė kitas reikšmingas Bažnyčios istorijai knygas pradedant nuo XIV a., knygos rašytos popiežių, vietinių kilmingųjų ar mokslo šviesuolių.

The post Arkivyskupas Lionginas Virbalas lankė Belgijos lietuvius appeared first on LAIKMETIS.

Į šias dvi šalis pontifikas vyks praėjus mažiau nei dviem savaitėms po to, kai grįš iš 12 dienų kelionės po Aziją.

Belgijos vyskupų konferencija anksčiau sakė, kad popiežius buvo pakviestas dalyvauti Leveno katalikiškojo universiteto 600 metų jubiliejaus iškilmėse.

Universitetas buvo įkurtas 1425-aisiais, tačiau jubiliejiniai renginiai vyks visus 2024–2025 akademinius metus.

„Jo Šventenybė popiežius Pranciškus rugsėjo 26 dieną leisis į apaštališkąją kelionę į Liuksemburgą, o rugsėjo 26–29 dienomis – į Belgiją, aplankys Briuselį, Leveną ir Leveną la Nevą“, – sakoma Vatikano pranešime.

Pastarąjį kartą popiežius Belgijoje lankėsi 1995-aisiais, kai Jonas Paulius II Briuselyje dalyvavo XIX amžiaus flamandų kunigo Jozefo De Veusterio (Jozefo Damiano de Vesterio), vadinamo tėvu Damijonu, beatifikacijos iškilmėse.

Šie vizitai bus surengti praėjus mažiau nei dviem savaitėms po to, kai popiežius Pranciškus grįš iš rugsėjo 2–13 dienomis planuojamos kelionės po Indoneziją, Papua Naująją Gvinėją, Rytų Timorą ir Singapūrą.

Tai bus bus pirma pontifiko kelionė į užsienį nuo 2023-iųjų rugsėjo, kai lankėsi Marselyje. Balandį popiežius lankėsi Venecijoje, o šį savaitgalį – Veronoje.

Vis dėlto maždaug 30 tūkst. km kelionė bus didžiausia Pranciškui nuo 2013 metų, kai jis buvo išrinktas popiežiumi, ir reikš nemenką fizinį iššūkį. 

Pranciškus pastaraisiais metais turėjo nemažai sveikatos problemų, įskaitant kelio ir klubo skausmus, dėl kurių dabar naudojasi neįgaliojo vežimėliu.

The post Popiežius vyks į Liuksemburgą ir Belgiją appeared first on LAIKMETIS.