„Karantinas man buvo absoliutus Dievo malonės laikas“, – sakė kunigas A. Valkauskas, atkreipdamas dėmesį, jog prasidėjus pandemijai jis tikėjosi daugiau ilsėtis. Tačiau viskas tapo malone – tai ir persirgta koronavirusinė infekcija bei supratimas, jog ne pats valdai savo gyvenimą, o ir patirtas žmonių užsidegimas, Dievo žodžio gyvo skelbimo troškimas privertė atsiliepti į jų pasiūlymą tiesiogiai transliuoti Mišias ir kitokiais būdais pasiekti tikinčiuosius, kalbėtis su jais.

Šiandien, pasak kunigo Arnoldo, ir visuomenė, ir Bažnyčia patiria krizę. Kunigams reikia sugrįžti prie giluminio kunigiškosios tapatybės išgyvenimo, sugrįžti prie šaknų – kad jie realiai yra alter Christus; prie suvokimo, kad Dievas tikrai veikia per kunigus ir jų galios yra realios. Vyraujant reliatyvizmui, nūdien kunigų užduotis – perteikti tikrą, o ne savo susikurtą tikėjimą, Bažnyčios mokymą, nes žmonėms nereikia netikrų dalykų.

Kunigams reikia sugrįžti prie giluminio kunigiškosios tapatybės išgyvenimo, sugrįžti prie šaknų.

Kas yra mūsų priešai? Kodėl išgyvenama tokia krizė ir kur išeitis? – klausdamas ir dalydamasis atsakymais su broliais kunigais prelegentas atkreipė dėmesį, jog pasaulio dvasia veikia ir kunigus, ne vienas jų jaučiasi pervargęs, išgyvena vienatvę. Taip vyksta dėl piktosios dvasios veikimo ir dėl asmeninių nuodėmių. Kunigams svarbu neužsidaryti savyje, rinktis drauge melstis, kalbėtis apie tikėjimą, neišgyventi baimės būti nesuprastiems, nepopuliariems, daugiau bendrauti su pasauliečiais, kurie, kunigo Arnoldo žodžiais, kartais net labiau dega tikėjimu. Jis, be kita, priminė ir pabrėžė kardinolo Jozepho Ratzingerio, vėliau tapusio Benediktu XVI, mokymą, didžiojo teologo Karlo Rahnerio įžvalgas, Dykumų tėvų mintis; be to, kunigas kvietė prisiminti arba naujai pažinti garsųjį Denzengerį – katalikų dogmų sąvadą.

„Ieškoti bendrystės šiandien darosi ne prabanga, o būtinumas“, – po šio pranešimo sakė arkivyskupas Kęstutis, atkreipdamas dėmesį į kunigų vienišumo problemą, kuri dabar dar skaudesnė ir dėl pandemijos, ir dėl esamo žmonių susvetimėjimo, kai mažose parapijose kunigų kartais niekas ir neužklausia, kaipgi jie gyvena. Ganytojas paskatino kunigus naujai atrasti dvasinį vadovavimą, kitaip tariant, būtinai turėti dvasios tėvą; be to, vieniems kitus palaikyti, taip pat remtis į Šventąjį Raštą, Bažnyčios dokumentų ir kitos tinkamos dvasinės literatūros studijavimą, kas dabar ypač aktualu, kai visokios žinios tiesiog sprūsta iš ekranų, o žmonėms būtina duoti pamatinius tekstus ir atsakymus.

Dvasininkai taip pat pasidalijo mintimis, ypač pastebėdami, jog šiandienos „nuomonių turguose“ būtina rūpintis „ištuštėjusiais“ tikėjimo perteikimo laukais. Kai dabartinis laikmetis, gyvenimas be Dievo neišvengiamai žmones veda į vienišumą, reikia ieškoti „raktų“ ryšiui su jais. Diskusijoje akcentuota popiežiaus Pranciškaus mintis apie jautrumą žmonėms, šiandienos Bažnyčios pastoracijos kryptį – eiti susitikti su žmonėmis ir skelbti jiems Gerąją naujieną. Pats popiežius Pranciškus yra tokių „tiltų statytojas“, žiūrintis to, kur Dvasia veda.

Konferencijoje kunigams taip pat buvo pristatytos Kauno arkivyskupijoje įsigaliojančios gairės apie laidotuvių pastoraciją. Jas arkivyskupo pavedimu pristatęs kunigas Artūras Kazlauskas atkreipė dėmesį, jog dabar formuojasi naujos laidotuvių tradicijos, tad svarbu išlaikyti du krikščioniškų laidotuvių aspektus: maldą ir paguodą atsisveikinantiems su mirusiuoju. Buvo pabrėžta, kaip svarbu tuo metu būti arti žmonių, o gedintiems artimųjų – matyti užjaučiantį, situaciją suprantantį kunigą arba diakoną. Dvasininkai primygtinai raginami apsilankyti bei pasimelsti ir šermenyse, kur maldos tradicija jau ima nykti; be to, naujai kyla būtinybė paaiškinti žmonėms, kodėl atsisveikinant su mūsų mirusiaisiais yra svarbus ne tik velionio palydėjimas į kapines, bet ir artimųjų dalyvavimas bei malda šventosiose Mišiose.

Pabaigoje arkivyskupas kunigams trumpai pristatė, kaip sutarimo dėl bendro gyvenimo įstatymas, nepažeidžiant LR Konstitucijoje įteisintos šeimos sampratos, galėtų padėti išspręsti kilusią sumaištį, kuomet siekiama lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo. Kunigų dėmesiui pasiūlytas dr. Vyganto Malinausko komentaras, kuris spausdinamas birželio „Artumoje“.

Konferencijai vadovavęs arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas pasidalijo šviesesne viltimi kitą kartą jau susitikti su konfratrais gyvai, o artimiausias toks sutikimas vyks birželio 24-ąją, kai kunigai rinksis drauge švęsti Eucharistijos arkikatedroje Kauno arkivyskupijos dangiškojo globėjo Šv. Jono Krikštytojo Gimimo iškilmėje.

The post Kauno arkivyskupijos kunigai aptarė savo tarnystės aktualijas appeared first on LAIKMETIS.

Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas pristatė kunigams arkivyskupijos statistinę, sielovadinę ir finansinę padėtį 2020 metais, kurių birželio 24-ąją pradėjo arkivyskupo tarnystę ir kurie nuo pat kovo vidurio buvo paženklinti pandemijos ir karantino Lietuvoje.

Apžvelgdamas situaciją pagal parapijų, rektoratų bei institucijų pateiktas metų apžvalgas, arkivyskupas kėlė aktualiausius šiuo metu klausimus: ypač rūpestį, kaip bus sugrįžtama į atveriamas bažnyčias bei prie įprasto sakramentinio ir bendruomeninio gyvenimo parapijose; kaip toliau auginti tikėjimo sąmoningumą (pvz., besirengiančių sakramentams vaikų tėvų); kaip teikti pagalbą vienišiems, skurstantiems žmonėms parapijose; kaip pagarbiai atlikti mirusiųjų palaidojimo pareigą; kaip paskatinti dramatiškai mažėjančius dvasinius pašaukimus; kaip tinkamai ir per nuotolį pasirūpinti jaunimo sielovada, šeimomis, sužadėtiniais ir kt.

2020 m. arkivyskupijos teritorijoje buvo apie 423 tūkst. gyventojų. Iš jų, remiantis bendrąja Lietuvos statistika, apie 336 tūkst. (tai yra 77,7 proc.) yra katalikai.

Arkivyskupijoje nepasikeitė ir liko 92 parapijos (iš jų 41 aptarnaujama), 7 rektoratų ir vienuolynų bažnyčios, 14 neparapinių bažnyčių bei koplyčių, Tikintiesiems patarnauja 103 dieceziniai kunigai (68 – miestuose ir 54 – rajonuose; 230 ir 117 – tiek atitinkamai sekmadienio Mišių lankytojų aptarnauja kunigai Kaune ir rajonuose). Arkivyskupijoje tarnauja 7 kitų vyskupijų bei 25 kunigai vienuoliai. Įvairiose srityse darbuojasi 5 nuolatiniai diakonai, o 3 nauji arkivyskupijos kandidatai rengiasi Nuolatinių diakonų centre. Įšventinti 2 kunigai, iškeliavo pas Viešpatį – 3. 15 kunigų studijuoja, yra išvykę į misijas arba gydosi. 

Arkivyskupas atkreipė dėmesį, jog Kauno kunigų seminarija yra įtraukta į Lietuvos seminarijų tinklo pertvarką. Seminarijoje studijuoja 4 arkivyskupijos seminaristai, o naujai įstojusių pernai nebuvo. Kunigus arkivyskupas ragino asmeniškai iniciatyvai – savo aplinkoje pastebėti ir padrąsinti jaunuolius kunigystei.

Arkivyskupijoje veikiančiose popiežiaus teisių ir  diecezinėse moterų vienuolijose yra daugiau kaip 150 seserų. Tarnauja bemaž 30 vyrų vienuolių iš 6 vienuolijų.

Vėliau apžvelgiant kitų institucijų veiklą, pažymėta, kad karantinas sumažino piligrimų srautus Šiluvoje, ten Jono Pauliaus II namuose per metus jų buvo apsistoję daugiau kaip 6,5 tūkst. piligrimų bei rekolekcijų dalyvių. Suaugusiųjų katchezės tarnyba parengė Santuokai beveik 200 sužadėtinių porų, o 70 asmenų parengti Sutvirtinimui katechumenato programoje, kuri skirta ir pasirengti įkrikščioninimo sakramentams, ir tikėjimui pagilinti.

Arkivyskupijos teritorijoje veikia 4 katalikiškos mokyklos. Jose mokosi 3664 tūkst. moksleivių. Didžiausią iš jų – Šv. Jono Pauliaus II gimanziją lanko beveik 1,4 tūkst. moksleivių.

Susirinkime pažymėta, jog atskiruose dekanatuose (Jurbarko, Ukmergės) sumažėjęs tikybos pamokų lankomumas (bendrojo lavinimo mokyklose).

Arkivyskupijos kurija karantino metu kai kuriuos sielovados projektus vykdė nuotoliniu būdu, į juos žmonės gausiai atsiliepė: tai „Didžiosios savaitės laiškai“, Advento rekolekcijos, dabar vykstantis vienų metų viso Šventojo Rašto skaitymas ir kt. Arkivyskupas pabrėžė, jog internetas gali būti puiki platforma susitikimui su žmonėmis. Karantinas šiek tiek pristabdė ir vieną iš kurijos projektų – dekanatų ir parapijų aktyvinimą, taip pat ir telkiant dekanatų centruose atsakingus asmenis už karitatyvines, katechetines, šeimos, jaunimo sritis. Siekiama geriau panaudoti Šv. Jono Krikštytojo pastoracijos centrą sielovados reikmėms. Rūpinamasi Šiluvos šventovės plėtra ir geresniu piligrimų aptarnavimu kuriant viešąją įstaigą.

Carito veikloje arkivyskupas išskyrė svarbią savanorių koordinavimo užduotį, pajėgų telkimą projektinei veiklai (kuri per sunki atlikti vyresnio amžiaus karitiečiams). Šeimos centras įdiegė naują bendrą sužadėtinių registravimo internetu sistemą, įvyko 600 sužadėtinių susitikimų grupėse rengiant Santuokai. Jaunimo centro uždaviniuose – jaunimo vadovų, kurie nebūtų parapijų katechetai, ugdymas. Katechetikos centras, turėjęs atsiliepti į nuotolinio mokymo iššūkį, įgyvendina metodinių priemonių skaitmeninimą. Jono Pauliaus II piligrimų centras yra sutelkęs 300 savanorių, rūpinasi jų ugdymu. Arkivyskupijos muziejus savo veiklą pristato naujoje svetainėje ka.muziejus.lt 

Arkivyskupas atkreipė dėmesį į sustiprėjusias bei vieningai dirbti telkiamas akademinės bei pašaukimų sielovados pajėgas.

Pristatant ekonominę situaciją, atkreiptas dėmesys į sumažėjusias parapijų pajamas ir išlaidas; yra įsiskolinimų, kurie turėtų būti akylai prižiūrimi ir likviduojami. Arkivyskupas atkreipė dėmesį į sumažėjusią paramą iš fondų, kurie jau perspėja rūpintis patiems išlaikyti centrus. Iš „Solidarumo fondo“ pernai Kauno I dekanato dekano mons. Vytauto Grigaravičiaus rūpesčiu buvo sutvarkyta kunigų kapavietė (Veršvų kapinėse). Tikslinės rinkliavos buvo skirtos LVK, Apaštalui Sostui ir kt.

Arkivyskupas pasidalijo džiugia žinia, jog šių metų birželį planuojama naujai statomos Kulautuvos bažnyčios konsekracija. Toliau tęsiami Švenčiausiojo Sakramento bažnyčios Kaune restauravimo darbai, arkikatedros remontai.

Pabaigoje kunigai klausė ir dalijosi, kaip atnaujinti, patobulinti sielovadą (naujas pasiūlymas bus nuo balandžio pradedami Palaiminimų šeštadieniai dekanatų centruose, vyksiantys kitoje, nei bažnyčių, aplinkoje), kaip naujais būdais patraukti žmones, kuriems Bažnyčia dėl įvairių priežasčių atsiranda „trečiame plane“. Aptarta ir skiepų nuo koronaviruso prieinamumo galimybė dvasininkams.

Virtualus susirinkimas užbaigtas arkivyskupo Kęstučio Kėvalo palinkėjimu vieni kitiems stiprybės ir drąsos, būti viena komanda, neprarasti vilties ir veikti drauge ir šiuo Bažnyčiai nepalankiu laiku.

Į kitą susitikimą (planuojamas nuotolinis) kunigai rinksis kovo 17 dieną.

The post Kauno arkivyskupijos dvasininkai virtualiai aptarė statistinę, sielovadinę ir finansinę padėtį appeared first on LAIKMETIS.