„Ar įvesiu tarifus Europos Sąjungai? Norite tikro atsakymo ar man pateikti jums politinį atsakymą? Absoliučiai. Europos Sąjunga elgiasi su mumis labai baisiai“, – Ovaliajame kabinete reporteriams sakė D. Trumpas.

GAISRAS. Per gaisrą netoli Paryžiaus esančiuose senelių namuose šeštadienį žuvo mažiausiai trys žmonės, pranešė miesto meras. Dar aštuoni žmonės buvo sužeisti per gaisrą Bufemone esančioje rezidencijoje.

ĮKAITAI. Palestiniečių kovotojų grupuotė „Hamas“ šeštadienį paleido tris įkaitus izraeliečius mainais į daugiau kaip 180 palestiniečių, laikytų Izraelio kalėjimuose. 

VENESUELOS MIGRANTAI. „Venesuela sutiko priimti, atgal į savo šalį, visus neteisėtus Venesuelos užsieniečius, kurie buvo apgyvendinti JAV, įskaitant gaujos „Tren de Aragua“ narius“, –  savo socialiniame tinkle „Truth Social“ sakė D. Trumpas. Jis taip pat pasveikino penktadienį šešių amerikiečių, sulaikytų Venesueloje, sugrįžimą.

„Venesuela taip pat sutiko teikti parvežimo paslaugas, – pridūrė D. Trumpas. – Šiuo metu iš visų šalių šaliname rekordinį skaičių nelegalių užsieniečių, ir visos šalys sutiko priimti šiuos nelegalius užsieniečius atgal.“

TRUMPAS IR PUTINAS. JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad jo administracija jau surengė labai rimtų diskusijų su Rusija apie jos karą prieš Ukrainą ir kad jis bei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas netrukus galėtų imtis reikšmingų veiksmų dėl konflikto užbaigimo.

PASKOLOS. Įsigalioja nauja būsto paskolų refinansavimo tvarka, kuri supaprastins, pagreitins ir atpigins šį procesą – žmonėms, norintiems refinansuoti paskolas, tereikės kreiptis į naują banką, o šis atliks didžiąją dalį su tuo susijusių procedūrų.

Lietuvos bankas (LB) tikina, kad gyventojai turės daugiau derybinės galios tariantis su bankais dėl būsto kredito, kurios jiems iki šiol stigo.

FEISBUKAS NUSILEIDO. „Meta“ sutiko sumokėti 25 mln. dolerių, kad būtų išspręstas ieškinys su Donaldu Trumpu. Teismo procesas prasidėjo 2021 m., kai D. Trumpas padavė socialinės žiniasklaidos bendrovę į teismą už tai, kad ši sustabdė jo paskyras po to, kai sausio 6 d. jo šalininkai šturmavo JAV Kapitolijų.

RINKIMAI UKRAINOJE. Vašingtonas nori, kad Ukrainos prezidento rinkimai įvyktų iki 2025 m. pabaigos, ypač jei bus sudarytos paliaubos su Rusija. Tai agentūrai „Reuters“ pareiškė JAV vadovo specialusis pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas. „Dauguma demokratinių šalių karo metu rengia rinkimus. Manau, kad tai svarbu“, - teigė Kelloggas. - Manau, kad tai naudinga demokratijai. Tai stiprių demokratijų grožis - potencialiai gali būti daugiau nei vienas kandidatas.”

The post Naujienų telegrafas - vasario 2 d. appeared first on LAIKMETIS.

Už tokias Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pataisas balsavo 110 Seimo nariai, pieš buvo vienintelis liberalas Andrius Bagdonas, o 10 susilaikė. 

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė pabrėžė, kad pastaraisiais metais  neįprastai išaugę bankų pelnai buvo nulemti ne jų sprendimų, o ekonominių, geopolitinių veiksnių ir ieškant veiksmingo atsako į juos.  

„Šis sprendimas nėra labai malonus, nes laikinumą buvome apibrėžę dvejiems metams. Tačiau tos išskirtinės aplinkybės tebesitęsia ir šis indėlis iš bankų sektoriaus stiprinant gynybą labai reikalingas ir prasmingas“, − tvirtino jis.

Liberalas Andrius Bagdonas pareiškė, kad tokiu sprendimu Seimas elgiasi neatsakingai, nesilaiko duotų pažadų.

„Tokie sprendimai mažina pasitikėjimą valdžia ir investicijų pritraukimu (...) Apie jokių naujų bankų atsiradimą ir konkurencijos didinimą, bei įkainių galimą mažėjimą, kalbėti turbūt net neverta“, – Seimo posėdyje teigė jis. 

Konservatorius Vilius Semeška aiškino, kad esant įtemptai geopolitinei situacijai „natūralu ir nuoširdu“ paprašyti prisidėti daugiau tų, kurie gauna didesnius pelnus. 

Mišrios Seimo narių grupės nario Artūro Skardžiaus teigimu, bankai iš bado nemiršta, taupymo diržų nesiveržia, todėl gali prisidėti prie valstybės poreikių finansavimo.  

Mokesčio pratęsimui nepritarianti Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė anksčiau yra sakiusi, kad jis silpnins konkurenciją rinkoje, o valdžia laužo pažadą, jog prieš metus įvestas mokestis bus laikinas.  Anot jos, tai griauna investuotojų pasitikėjimą, o investicinė aplinka Lietuvoje tampa neprognozuojama.   

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad solidarumo mokesčio pratęsimas turi ypatingą valstybinę svarbą užtikrinant  Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, nes Rusijos karas prieš Ukrainą turi reikšmingą poveikį bendram saugumo lygiui regione.

„Pastaraisiais metais ypač padidėjo poreikis imtis būtinų ir neatidėliotinų priemonių gynybai stiprinti, tad šiuo sprendimu reikšmingai prisidedame prie šio tikslo“, – pranešime sakė ministrė.

Per pataisų pristatymą Seime anksčiau ministrė teigė, kad išskirtinė situacija dėl išaugusių bankų pelnų tęsis dar bent vienerius metus, todėl tokį laiką ir planuojama rinkti įnašą.

Pasak jos, 2025 metų pajamos iš solidarumo įnašo bus mažesnės nei 2024 metais, tačiau išliks reikšmingos. 

Lietuvos banko skaičiavimais, kitąmet iš solidarumo mokesčio būtų galima surinkti 50-70 mln. eurų.

Už 2023 metus bankai sumokėjo apie 240 mln. eurų solidarumo mokesčio, o už 2024 metus jie turėtų pervesti panašią sumą.  

Lietuvos banko duomenimis, 2023 metais bankai uždirbo 986 mln. eurų pelno – dukart daugiau nei 2022-aisiais (491 mln. eurų). 

Įnašas už 2025 metus, kaip ir už 2024-uosius, bus skaičiuojamas pagal 2019-2022 metų grynąsias palūkanų pajamas. 

Seimo opozicinių frakcijų atstovai gegužės viduryje buvo įregistravę projektą, kuriuo siūlė bankų solidarumo įnašą pratęsti neribotam laikui, bet tam Seimas nepritarė.   

Iš laikino solidarumo įnašo finansuojama ir toliau planuojama finansuoti kariniam transportui reikalingus oro uostų ir jūros uosto plėtros bei atnaujinimo darbus, įrengti logistikos ir krovos aikšteles, valstybinės reikšmės kelių plėtrą prie Rūdninkų poligono, rekonstruoti magistralinį kelią prie Lenkijos sienos, atnaujinti tiltus ir viadukus, statyti rampas ir įgyvendinti kitus būtinus projektus. 

Bankų solidarumo įnašas yra planuojamo steigti Valstybės gynybos fondo dalis. 

Gynybos finansavimą Lietuva didina siekdama greičiau vystyti kariuomenės diviziją, iki 2027 metų priimti Vokietijos ir brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui. 

The post Seimas metams pratęsė bankų solidarumo mokestį appeared first on LAIKMETIS.

Šeši komiteto nariai balsavo, kad mokesčio galiojimas būtų tęsiamas metus, o keturi – neribotą laiką, arba, pasak  socialdemokrato Liudo Jonaičio, „bent iki tol, kol tęsis karas Ukrainoje“. Neribotai įteisinti mokestį siūlė opozicija. 

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė sakė, kad dar laukiama Europos Centrinio Banko išvados dėl solidarumo mokesčio. 

„Šios dienos rytui atsakymo dar neturėjome“, – komitete teigė ji. 

„Viena vertus, palūkanų normos mažėja ir net taip, kaip norėtųsi, bet indėlininkai dalį savo lėšų iš einamųjų sąskaitų, už kurias bankai nemoka palūkanų, perkelia į terminuotų indėlių sąskaitas, už kurias palūkanos jau mokamos“, – teigė J. Varanauskienė

Tuo metu Laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius teigė, kad dėl mokesčio pratęsimo sektorius patirs neigiamų pasekmių.  

„Neįmanoma, kad iš sektoriaus paėmus 60 mln. eurų nebus jokių neigiamų pasekmių, – tikino jis.

L. Marcinkevičius priekaištavo, kad nebuvo atliktas mokesčio pratęsimo dar metams poveikio vertinimas.  

Mokesčio pratęsimui nepritariančios Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė tikino, kad pratęsus solidarumo mokestį bus silpninama konkurencija rinkoje, be to, 2025 metais kredito įstaigoms numatoma iki 21 proc. padidinti pelno mokestį. 

Ji pakartojo, kad valdžia laužo pažadą, jog pernai įvestas mokestis bus laikinas. Anot jos, tai griauna investuotojų pasitikėjimą, o investicinė aplinka Lietuvoje tampa neprognozuojama.   

LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus yra sakęs, kad politikų siūlymai pratęsti pernai įvestą laikinąjį bankų solidarumo įnašą didina šalies mokesčių sistemos neapibrėžtumą. Anot jo, šio mokesčio reikšmė mažėja.  

LB skaičiavimais, kitąmet iš solidarumo mokesčio būtų galima surinkti 50-70 mln. eurų. 

The post Pritarta, kad bankų solidarumo mokestis būtų renkamas dar metus appeared first on LAIKMETIS.

Tai numatančias Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pataisas Seimo bus prašoma svarstyti skubos tvarka.  

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas trečiadienį teigė, kad 60 mln. eurų suma leistų sumokėti avansinį mokėjimą už dar vieną vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą. 

Mokesčio pratęsimui prieštaraujančios Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentės Eivilės Čipkutės teigimu, bankai Lietuvoje jau dabar yra papildomai apmokestinti du kartus labiau, palyginti su kitomis įmonėmis. 

Pataisomis siūloma, kad įnašas už 2025 metus, kaip ir už 2024-uosius, būtų skaičiuojamas pagal 2019–2022 metų grynąsias palūkanų pajamas.  

Pernai įvestas mokestis ir toliau būtų skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių metų pajamas. 

Pernai Lietuvoje veikiantys bankai, atskaičius solidarumo įnašą, uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais.

Bankai, uždirbantys daugiau nei 2 mln. eurų metinio pelno, šiuo metu moka 20 proc. pelno mokestį – 5 procentiniais punktais daugiau nei kitos įmonės. Jei Vyriausybė ir Seimas pritars, abu tarifai kitąmet didės 1 punktu, tačiau jo įplaukos biudžetą pasieks tik 2026-aisiais. 

Seimo opozicinių frakcijų atstovai gegužės viduryje įregistravo projektą, kuriuo siūloma bankų solidarumo įnašą pratęsti neribotam laikui. Projektą iniciavusios opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas tuomet teigė, jog jau surinkta daugiau nei 47 parašų, kad Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pataisos būtų įtrauktos į gegužės 30 dienos Seimo posėdžio darbotvarkę.

Lietuvos banko duomenimis, šalies bankai už praėjusius metus sumokėjo daugiau nei 250 mln. eurų solidarumo įnašo, o šiemet, prognozuojama, jo gali būti sumokėta dar apie 220 mln. eurų.  

Pernai Lietuvoje veikiantys bankai, atskaičius solidarumo įnašą, uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais.

The post Bus siūloma pratęsti bankų solidarumo įnašą appeared first on LAIKMETIS.

„Prieš kone 15 metų Lietuva tuometę situaciją išnaudojo bankinėms paslaugoms pritraukti. Dabar matyti, kokį indėlį į šalies BVP ir biudžetą sudaro paslaugos, teikiamos visam pasauliui. O mūsų fintech sektoriaus paslaugomis šiandien naudojasi jau kas dešimtas europietis!“ – teigia V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak parlamento vadovės, dabartinis akcentas į gynybos pramonę kaip tik ir yra nauja galimybė, kuri, neabejoja, taps dar viena Lietuvos sėkmės istorija.

„Šiuo metu kaip tik vėl ant stalo – naujų rinkliavų projektai, nes geopolitinė padėtis reikalauja kur kas daugiau dėmesio skirti gynybai, taigi ir papildomų išlaidų. Tai rimtas uždavinys ir įpareigojimas politikams rasti tokį susitarimą, kuris būtų tvarus visomis prasmėmis. O ypač – nemažintų mokesčių mokėtojų pasitikėjimo valstybe. Nes tik pasitikėjimas valstybe lemia pagarbą ir atsakomybę. Už tai šiandien Lietuvos mokesčių mokėtojams ir noriu padėkoti! – sako Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. 

The post V. Čmilytė-Nielsen dėkoja mokesčių mokėtojams appeared first on LAIKMETIS.

„Nesu fanas šio mokesčio pratęsimo. Manau, kad jis savo darbą jau atliko. Labai buvo  aiškiai duotas lūkestis bankų sektoriui, kad šis mokestis bus laikinas“, – trečiadienį Žinių radijui teigė parlamentaras.

Anot jo, bankų solidarumo mokesčio pratęsimas rinkai pakenktų.  

„Mes dar kartą įsitikiname, kad prieiga prie kapitalo Lietuvoje yra labai skurdi, mums verkiant reikia naujų žaidėjų rinkoje. Naujų žaidėjų, kurie galėtų skolinti pinigus verslui už mažesnes palūkanas, negu daroma dabar vidutiniškai. Bankų solidarumo mokesčio pratęsimas tik pakenktų jai (bankų rinkai – BNS), o ne padėtų“, – pabrėžė V. Mitalas. 

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus šią savaitę tvirtino, kad pratęsus kitąmet turintį baigti galioti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, už 2025-uosius jo galėtų būti surinkta apie 50–70 mln. eurų.

G. Šimkaus teigimu, pernai dvejiems metams įvestas karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai įrengti skirtas mokestis nėra tvarus gynybos finansavimo šaltinis, jo bazė ateityje mažėtų, o jį pratęsus būtų nukrypta nuo „anksčiau užkoduoto laikinumo principo“.    

Anksčiau Vyriausybė teigė, kad pratęsti mokesčio neplanuojama, tačiau praėjusią savaitę premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, jog diskusija dėl kitąmet baigsiančio galioti laikinojo bankų solidarumo įnašo pratęsimo nėra baigta, dėl to konsultuojamasi su Lietuvos banku.

Pasak ministrės pirmininkės, mokesčio pratęsimas priklausytų nuo jo bazės – kiek pajamų valstybė galėtų surinkti iš šios įmokos.

Siekiant surinkti papildomų lėšų gynybai, dalis opozicijoje esančių politikų ragina Vyriausybę mokestį pratęsti.

Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę sakė, jog pritartų bankų solidarumo įnašo pratęsimui.  

Bankai už 2023 metus sumokėjo daugiau nei 250 mln. eurų solidarumo įnašo, o už 2024-uosius jo gali būti sumokėta apie 220 mln. eurų. 

The post Bankų solidarumo mokesčio pratęsimas atgrasytų investuotojus, mano V. Mitalas appeared first on LAIKMETIS.

„Tam tikrų įkainių didinimas šiame kontekste, kuomet bankų pelningumas yra vienas didesnių ES, kelia klausimų natūraliai. Kelia klausimų visuomenei, kelia klausimų ir mums. Galima konstatuoti, kad tokie veiksmai rodo bankų socialinės atsakomybės stoką“, – LRT laidoje „Dienos tema“ kalbėjo LB valdybos narys Simonas Krėpšta.

Jis pabrėžė, kad rinkos ekonomikoje kainos nėra tiesiogiai reguliuojamos, tačiau centrinis bankas „turi tam tikrų įrankių ir juos naudoja“.

„Vienas iš tų įrankių – metų pradžioje pasiūlėme peržiūrėti bazinį mokėjimo paslaugų krepšelį, kuriam jau pritarė Vyriausybė. Žmonės galės gauti pagrindines mokėjimo paslaugas už vieną eurą per mėnesį, o socialiai pažeidžiami asmenys – už pusę kainos“, – sakė S. Krėpšta.

Anot jo, tai „padės pristabdyti kartais nepamatuotus ir socialiai neatsakingus bankų sprendimus“.

Centrinis bankas praėjusią savaitę pranešė, kad Lietuvoje veikiantys bankai, neaudituotais duomenimis, 2023 metais uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais, kai uždirbo 491 mln. eurų.

Tiek pelno pernai bankai uždirbo atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą, kurio už praėjusius metus sumokėjo daugiau nei 250 mln. eurų, ir kitus mokesčius.

LB prognozuoja, kad solidarumo įnašo šiemet gali būti sumokėta apie 220 mln. eurų. Pasak S. Krėpštos, per dvejus metus valstybės biudžetui minėtas įnašas gali sugeneruoti apie pusę milijardo eurų.

Pelningai pernai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – keturi, pastarieji kartu patyrė 9,7 mln. eurų nuostolį.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 18 bankų, iš jų penki – užsienio banko filialai

The post Lietuvos banko valdybos narys prakalbo apie bankų socialinės atsakomybės stoką appeared first on LAIKMETIS.

Bankų pelnas Lietuvoje išaugo dvigubai ir pasieks 1 milijardą eurų ar net daugiau

Panašu, kad žmonių pinigų nusavinimo procesai jau yra sparčiai pajudėję. Ir atrodo, kad jie prasidėję ne bet kur kitur, o pačiuose bankuose.

Ar ne keistai atrodo, kai ekonominės krizės akivaizdoje, kai viskas kone kasdien brangsta,  grasoma vis naujais mokesčiais, o žmonės be paliovos gąsdinami karu, mūsų šalyje veikiantys bankai toliau kraunasi milžiniškus pelnus?

Daugumos bankų pelnai vien per pastaruosius metus pasiekė neregėtas aukštumas – žmonėms skurstant, bankai lobsta. Vien per 2023-ųjų pirmuosius tris ketvirčius Lietuvoje veikiančių bankų bendras pelnas siekė 757,5 mln. eurų ir buvo net 2,2 karto didesnis negu per tą patį 2022-ųjų laikotarpį, kai siekė 342,9 mln. eurų pelno, o per visus 2022-uosius pasiekė 468 milijonus. Ankstesniais metais bankų pelno rodikliai buvo kiek kuklesni: 2021 metais bankų pelnas siekė 329 milijonus, o 2020 m. – 280 milijonų eurų.

Prognozuojama, kad šiemet suskaičiavus visus 2023-ųjų bankų veiklos rezultatus, išvysime šokiruojančius skaičius – bankų pelnas Lietuvoje pasieks 1 milijardo eurų ribą ar ją net viršys. Esame unikali šalis, kurioje bankuose gyventojai moka už kiekvieną krustelėjimą! Dažnai girdžiu iš žmonių, kad turime prasčiausias sąlygas bankuose iš visų Europos šalių gyventojų.

Panašu, kad valdantieji liberalkonservatoriai dirba bankams ir atstovauja bankininkus

Akivaizdu, kad bankų apetitas auga sulig kiekvienais metais! Arba yra tiesiog proporcingas Lietuvos žmonių gyvenimo kokybės prastėjimui – kuo blogiau žmonės gyvena ir yra smaugiami įvairių ribojimų bei gniuždomi valdžios bauginimų, tuo didesnius pelnus skaičiuoja ne kas kitas, o bankai.

Matome, kad vos per ketverius metus bankų pelnai patrigubėjo. Ir jie su kiekvienais metais tik dar labiau augs, nes valdančioji dauguma galimai ir dirba ne kam kitam, o pirmiausia – bankams. Ir atstovauja veikiausiai bankininkams. Faktai apie jų augančius pelnus leidžia daryti ir tokias išvadas.

Įteisintas draudimas išmokėti atlyginimus kitaip nei tik pervedant juos į darbuotojų sąskaitas, pensijų išmokėjimas tik į sąskaitas, ribojimai atsiskaitant grynaisiais ir daugybė kitų įstatymais apibrėžtų absurdiškų dalykų Lietuvos gyventojus varo į bankų glėbį ir kontrolę, o šie, žinoma, nemokamai paslaugų neteikia ir pelnosi nuo kiekvieno pavedimo, pinigų išėmimo ir visų kitų operacijų, jau net nekalbant apie naudojimąsi tais pinigais, kurie yra žmonių sąskaitose.

Bankų „solidarumo“ mokestį moka visai ne bankai

Matyt, galime tik pasidžiaugti, kad lietuviai yra tokie turtingi, kad gali savo sunkiai uždirbtais pinigais pasidalinti su bankais!

Net nereikia didelės analizės norint suprasti, kas lėmė išaugusius bankų pelnus.

Būsto paskolos Lietuvoje brangiausios visoje Europoje. Jei žmogus nori pasiimti paskolą būstui, tai Lietuvoje veikiantys bankai nuo jo numaus paskutines kelnes – jaunos šeimos apie nuosavą būstą dabar gali tik pasvajoti!!!

Apie vartojimo paskolas jau net ir nėra ką kalbėti.

Jau net ir visą mūsų ekonomiką įsukančios paskolos verslo vystymui pas mus taip pat yra vienos iš brangiausių Europoje, tad verslai lėšas savo investicijoms jau skolinasi užsienio bankuose.

O ir eilinių operacijų bankuose įkainiai stiebiasi vis aukštyn.

Tai kaip bankų pelnas neaugs, o žmonių skurdas nedidės? Tiesiog taip užprogramuota. Pabrėžiu, kad valdantiesiems bankus užkrovus „solidarumo“ mokesčiu, įvyko tai, kas ir buvo prognozuota: – šį mokestį moka visai ne bankai, o paprasti žmonės – bankai iš jų pinigus „solidarumo“ mokesčiui surenka per padidintus savo paslaugų įkainius ir žvėriškai iškeltas paskolų palūkanas. – Ir bankai dar drįsta viešai skųstis, kad jie yra „vargšeliai“, nes moka „solidarumo mokestį“, taip dalindamiesi gėriu su žmonėmis!

Ar neatrodo, kad šis bankų solidarumo mokestis jau pavirto į gerą schemą bankams tyliai nurašyti iš žmonių kišenių santaupas ir taip lengva ranka padidinti savo pelnus Lietuvos žmonių gerovės sąskaita?“

Laikas galvoti apie valstybinio banko steigimą!

Lietuvos valdantiesiems būtina nedelsiant imtis realių veiksmų ir pagaliau pradėti ginti ne bankininkų, o Lietuvos žmonių interesus. Laikas galvoti apie tai, kaip mūsų šalyje turėtų atsirasti toks bankas, kuris siektų ne „nugręžti“ žmones, o teiktų paskolas palankiomis sąlygomis būsto įsigijimui bei verslų vystymui.

Vienas iš būdų pažaboti įsiautėjusius skandinaviškus komercinius bankus – valstybinio banko įsteigimas. Vis tik nėra nė mažiausių vilčių, kad tokį banką įsteigtų šioji Ingridos Šimonytės Vyriausybė.

Šios Vyriausybės ministrai geba galvoti tik apie tai, kaip nuskurdinti žmones: jau net pasigirdo siūlymų pirkti tankus už žmonių santaupas. Tai ko galima tikėtis iš tokios valdžios, kuri ne rūpinasi žmonėmis, o taikosi į jų pinigines?

Man labai gėda dėl tokios mūsų valdžios ir jos užmojų. Bet tokia valdžia – mūsų pačių žmonių valia. Rinkimuose daug žmonių balsavo už liberalkonservatorių koalicijos partijas ir per mažai žmonių savanoriškai pasirinko tapti stebėtojais ir stebėjo rinkimus, siekdami apsaugoti mus nuo balsų klastojimo! Todėl kitais kartais, kurie šiemet bus net trys – būtina rinktis kur kas atsakingiau ir būti kuo aktyvesniais per rinkimus! Tikiuosi, jau dauguma iš mūsų įsitikino, kad už klaidas prie balsadėžių susimokame savo pačių uždirbtais pinigais. Sąžiningiems rinkimams Lietuvoje užtikrinti reikalingi apie 4.000 papildomų tinkamai apmokytų stebėtojų. Siekis vienas – būtina užtikrinti, kad rinkimai vyktų skaidriai.

Bankų pelnas Lietuvoje:

2023 m. – < 1 mlrd. Eur*

2022 m. - 468 mln. Eur

2021 m. – 329 mln. Eur

2020 m. – 280 mln. Eur*prognozė

The post Mindaugas Puidokas. Į žmonių pinigus nusitaikė ir bankai, ir valdžia! appeared first on LAIKMETIS.

Laikraščio " Junge Freiheit" gautoje laiško kopijoje rašoma: "Mokėjimo gavėjas yra dešiniosios ekstremistinės orientacijos. Sparkasse Mittelfranken-Süd tokių mokėjimų nepriima. Prašome nutraukti tokius mokėjimus".

Žinia apie grasinantį laišką pasirodė praėjus vos kelioms dienoms po to, kai kairiųjų pažiūrų Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser paskelbė ketinanti veiksmingai sustabdyti banko paslapties taikymą tariamiems "dešiniesiems ekstremistams".

Pagal N. Faeser planą, kurį netrukus išnagrinės Federalinis konstitucinis teismas, Vokietijos vidaus žvalgybos agentūra turi teisę reikalauti informacijos apie "dešiniųjų ekstremistų" - tų, kurie, kaip manoma, kelia pavojų pagrindiniams laisvos ir demokratinės visuomenės principams - vykdomas operacijas ir turimas sąskaitas.

"Jei turime įrodymų, kad pinigai naudojami neteisėtiems dalykams finansuoti, kad būtų užkirstas kelias demokratinei tvarkai, tada taip pat galime uždaryti sąskaitas", - sakė Faeser.

Frazė "trukdyti demokratinei tvarkai" yra tiesioginė nuoroda į veiklą, dėl kurios pagal Vokietijos Konstituciją partija gali būti uždrausta

Frazė "trukdyti demokratinei tvarkai" yra tiesioginė nuoroda į veiklą, dėl kurios pagal Vokietijos Konstituciją partija gali būti uždrausta.

Siekdamas išsiaiškinti šį incidentą, Berlyne leidžiamas konservatyvus laikraštis kreipėsi į banką dėl komentaro, į kurį bankas patvirtino, kad laiškas iš tiesų buvo autentiškas. Tačiau banko atstovas spaudai teigė, kad laiškas "iš tikrųjų buvo klaida" ir kad klientas "taip pat bus atitinkamai informuotas".

Tačiau "Sparkasse" nei patvirtino, nei paneigė, ar laišką išsiuntė bankas, ar išorinis paslaugų teikėjas, ir laikraščiui teigė, kad bankas "paprastai neatskleidžia informacijos apie mūsų IT saugumo sistemas".

Bundestago vicepirmininkas Wolfgangas Kubicki (FDP), komentuodamas įvykius, sakė BILD:

Šis atvejis turi būti išaiškintas, nes toks laiškas paprastai nerašomas ir nesiunčiamas "atsitiktinai". Nereikia būti AfD draugu, kad suprastum, jog toks grasinantis laiškas neturi nieko bendra su demokratinėmis diskusijomis.

The post Vokietijos bankai grasina gyventojams, remiantiems „ekstremistinės orientacijos partijas" appeared first on LAIKMETIS.

„Manau, jis negalėtų būti pratęstas dėl dviejų priežasčių – viena jų ta, kad jis sukonstruotas kaip laikinas instrumentas išskirtinėms aplinkybėms atliepti, kadangi buvo šokas tiek palūkanų reguliavime, tiek indėlių augimas buvo labai didelis pandemijos laikotarpiu, (...) tai jis sukonstruotas taip, kad jo poveikis išnyktų po dvejų metų“, – portalui „Verslo žinios“ sakė finansų ministrė.

„Galima sakyti, kad net jeigu Seime užtektų fantazijos pratęsti patį mokesčio terminą, bazės, nuo kurio skaičiuojamas mokestis, jos funkciškai nebeliktų po 2024 metų“, – pridūrė ji.  

Net ir esant neapibrėžtumui, kaip ateityje keisis bazinės palūkanų normos ir kada jos gali būti pradėtos mažinti, G. Skaistė tikino, kad jau dabar solidarumo mokesčio bazė yra linkusi mažėti.  

O kadangi įnašas skaičiuojamas kaip skirtumas nuo to, ką jie gauna ir ką patys sumoka, tai matome, kad tas skirtumas linkęs mažėti taip pat

„Solidarumo įnašas buvo sukonstruotas su slenkančiu vidurkiu, tai reiškia, kad einant metams pats vidurkis tai pat kyla, bet taip pat matome, kad finansų institucijos reaguoja į situaciją ir palūkanų normos, kurias siūlo už indėlius, laikomus finansų  institucijose, tai pat auga. O kadangi įnašas skaičiuojamas kaip skirtumas nuo to, ką jie gauna ir ką patys sumoka, tai matome, kad tas skirtumas linkęs mažėti taip pat“, – aiškino G. Skaistė. 

Mokestis skaičiuojamas nuo grynųjų bankų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas.

Mokėti solidarumo įnašą bankus ir kitas kredito įstaigas įpareigoja šiemet priimtas Laikinojo solidarumo įnašo įstatymas. Iki rugsėjo jie jau sumokėjo 56 mln. eurų avansinio įnašo. 

Pagal tikėtiną scenarijų, 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų solidarumo įnašo, skelbia ministerija.

 Mokestis įvestas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie pelnosi iš Europos Centrinio Banko didinamų palūkanų normų.

The post G. Skaistė: bankų solidarumo mokestis negali būti pratęstas appeared first on LAIKMETIS.