Baltijos jūra – LAIKMETIS https://www.laikmetis.lt krikščioniškas naujienų portalas Mon, 19 May 2025 16:25:47 +0000 lt-LT hourly 1 https://wordpress.org/?v=6.3.2 NATO sustiprins savo karinį buvimą Baltijos jūroje https://www.laikmetis.lt/nato-sustiprins-savo-karini-buvima-baltijos-juroje/ Sat, 28 Dec 2024 05:00:00 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=99506 NATO sustiprins savo karinį buvimą Baltijos jūroje po įtariamo povandeninio elektros kabelio, jungiančio Suomiją ir Estiją, sabotažo, penktadienį pareiškė Aljanso vadovas. „Kalbėjausi su (Suomijos prezidentu) Alexander'u Stubbu (Aleksandru Stubu) apie Suomijos vadovaujamą tyrimą dėl galimo povandeninių kabelių sabotažo. Išreiškiau visišką solidarumą ir paramą“, – socialiniame tinkle „X“ sakė NATO vadovas Markas Rutte (Markas Riutė). Tuo […]

The post NATO sustiprins savo karinį buvimą Baltijos jūroje appeared first on LAIKMETIS.

]]>
NATO sustiprins savo karinį buvimą Baltijos jūroje po įtariamo povandeninio elektros kabelio, jungiančio Suomiją ir Estiją, sabotažo, penktadienį pareiškė Aljanso vadovas.

„Kalbėjausi su (Suomijos prezidentu) Alexander'u Stubbu (Aleksandru Stubu) apie Suomijos vadovaujamą tyrimą dėl galimo povandeninių kabelių sabotažo. Išreiškiau visišką solidarumą ir paramą“, – socialiniame tinkle „X“ sakė NATO vadovas Markas Rutte (Markas Riutė).

Tuo metu Estija po įtariamo sabotažo, įvykdyto Kalėdų dieną, pradėjo patruliavimą Baltijos jūroje, kad apsaugotų elektros tiekimo iš Suomijos kabelį.

Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras (Hanas Pevkuras) teigė, kad Talinas nori aiškiai parodyti, jog yra pasirengęs karinėmis ir nekarinėmis priemonėmis apsaugoti savo elektros jungtis su Suomija.

Ketvirtadienį po pokalbio su Estijos premjeru Kristenu Michalu M. Rutte pažadėjo NATO paramą Estijai ir Suomijai ir pasmerkė išpuolius prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą.

Tuo metu Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teigė, kad Suomijos įvykdytas tanklaivio sulaikymas nepriklauso jo kompetencijai.

„Negaliu nieko tiksliai pasakyti. Tai labai specifinis klausimas, kuris vargu ar yra prezidento administracijos prerogatyva“, – penktadienį sakė D. Peskovas.

„Sunku patikėti, jog tai nelaimingi atsitikimai“

Povandeninis kabelis „Estlink 2“ buvo atjungtas nuo tinklo trečiadienį, praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai Švedijos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje buvo nutraukti du telekomunikacijų kabeliai.

Suomijos pareigūnai ketvirtadienį pranešė, kad pradėjo tyrimą dėl naftos tanklaivio, išplaukusio iš Rusijos uosto, įtariamo sabotažu.

Laivas „Eagle S“ su Kuko salų vėliava plaukė į Port Saidą Egipte.

„Šiuo metu daroma prielaida, kad tai šešėlinio laivyno laivas, o krovinys buvo bešvinis benzinas, pakrautas Rusijos uoste“, – sakė Suomijos muitinės generalinis direktorius Sami Rakshitas.

„Šiuo metu daroma prielaida, kad tai šešėlinio laivyno laivas, o krovinys buvo bešvinis benzinas, pakrautas Rusijos uoste“, – sakė Suomijos muitinės generalinis direktorius Sami Rakshitas (Samis Rakšitas).

Šešėlinis laivynas – tai laivai, kuriais gabenama rusiška nafta ir naftos produktai, kuriems dėl Rusijos invazijos į Ukrainą taikomas embargas.

Policija įtaria, kad naftos tanklaivio inkaras galėjo pažeisti elektros kabelį.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna (Margusas Cahkna) ketvirtadienį pareiškė: „Svarbiausios povandeninės infrastruktūros pažeidimai tapo tokie dažni, kad sunku patikėti, jog tai nelaimingi atsitikimai ar tiesiog blogi jūriniai manevrai.“

Inkaro tempimą jūros dugnu vargu ar galima laikyti nelaimingu atsitikimu, pridūrė M. Tsahkna.

Daugiau ES sankcijų

Po šios savaitės incidento Europos Sąjunga (ES) taip pat pagrasino tolesnėmis sankcijomis Rusijos šešėliniam laivynui.

Prieš kelias savaites ES šalys susitarė dėl griežtesnių sankcijų, skirtų apie 50 naftos tanklaivių iš Rusijos šešėlinio laivyno, naudojamo siekiant apeiti Vakarų sankcijas, įvestas dėl karo Ukrainoje. Sankcijų sąraše dabar yra 80 subjektų.

Tarptautiniai Ukrainos rėmėjai siekė sumažinti Kremliaus karo mašinai skiriamas lėšas, nustatydami kainų viršutinę ribą ir apribojimus pagrindiniam Rusijos naftos eksportui.

Siekdama apeiti šias priemones, Rusija pasitelkė vadinamąjį „šešėlinį laivyną“, kurį sudaro neretai senstantys laivai, kurių savininkai kelia abejonių arba jie nėra tinkamai apdrausti.

Baltijos jūros regione įtampa auga nuo pat plataus masto rusų invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį.

2022-ųjų rugsėjį per kelis povandeninius sprogimus buvo pažeisti „Nord Stream“ dujotiekiai, nutiesti iš Rusijos į Europą, tačiau šio įvykio kaltininkai vis dar nenustatyti.

2023-iųjų spalį povandeninis dujotiekis tarp Suomijos ir Estijos buvo uždarytas po to, kai jį, kaip įtariama, pažeidė kito kinų krovininio laivo inkaras.

The post NATO sustiprins savo karinį buvimą Baltijos jūroje appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Karolina
Jungtinių Tautų saugumo taryba toliau aiškinsis „Nord Stream" dujotiekio susprogdinimo aplinkybes https://www.laikmetis.lt/jungtiniu-tautu-saugumo-taryba-toliau-aiskinsis-nord-stream-dujotiekio-susprogdinimo-aplinkybes/ Thu, 23 Feb 2023 13:10:00 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=48951 Antradienį, vasario 21 d., Danija, Vokietija ir Švedija pareiškė, kad sprogimų "Nord Stream" dujotiekiuose tyrimas tebevyksta, kaip teigiama bendrame laiške, pateiktame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, susirinkusiai aptarti praėjusių metų rugsėjį įvykusių įvykių, pranešė Euractiv. Buvo nustatyta, kad iš dujotiekio, jungiančio Rusiją ir Vokietiją, dujos nutekėjo į Baltijos jūrą, o tai dar labiau padidino energijos trūkumą […]

The post Jungtinių Tautų saugumo taryba toliau aiškinsis „Nord Stream" dujotiekio susprogdinimo aplinkybes appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Antradienį, vasario 21 d., Danija, Vokietija ir Švedija pareiškė, kad sprogimų "Nord Stream" dujotiekiuose tyrimas tebevyksta, kaip teigiama bendrame laiške, pateiktame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, susirinkusiai aptarti praėjusių metų rugsėjį įvykusių įvykių, pranešė Euractiv.

Buvo nustatyta, kad iš dujotiekio, jungiančio Rusiją ir Vokietiją, dujos nutekėjo į Baltijos jūrą, o tai dar labiau padidino energijos trūkumą Europoje. Nors pirmieji požymiai rodė, kad tai buvo ne avarija, o tyčinis naikinimo aktas, netoli sprogimo vietų esančios šalys pradėjo išsamų tyrimą, kad nustatytų tikslias incidento aplinkybes. Lapkritį Švedija patvirtino, kad žala iš tiesų buvo padaryta sabotažu.

Antradienį JT atsiųstame laiške pažymima, kad trijų šalių valdžios institucijos informavo savo kolegas iš Rusijos apie tyrimo eigą ir kol kas nustatyta, kad vamzdynui žala padaryta "galingais sprogimais dėl sabotažo". Laiške taip pat teigiama, kad žala turėjo rimtų pasekmių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijai ir kad Berlyno, Kopenhagos ir Stokholmo dialogas dėl dujų nuotėkio tyrimo bus tęsiamas.

Įrodymų, kad už sabotažo buvo atsakingos JAV ir jų sąjungininkės, anksčiau šį mėnesį pateikė Pulitzerio premijos laureatas, tiriamosios žurnalistikos žurnalistas Seymouras Hershas. Baltieji rūmai atmetė S. Hersho kaltinimus kaip „visiškai melagingus ir išgalvotus".

Keli Europos Parlamento nariai ne kartą ragino ES paspartinti "vieno didžiausių kada nors Europos Sąjungoje įvykdytų ekonominio sabotažo aktų", kurio rezultatai akivaizdžiai kenkia Europai tyrimą.

Maskva ne kartą tvirtino, kad už sprogimus atsakingi Vakarai, tačiau iki šiol nepateikė jokių įrodymų

Rusija taip pat paragino JT Saugumo Tarybą prašyti atlikti nepriklausomą sprogimų vamzdynuose tyrimą. Maskva ne kartą tvirtino, kad už sprogimus atsakingi Vakarai, tačiau iki šiol nepateikė jokių įrodymų. "Nėra jokių abejonių nei dėl nusikaltimo motyvo, nei dėl jo vykdytojo, nei dėl nusikaltimo įvykdymo būdo", - Saugumo Tarybos nariams sakė Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzija.

Rusijos JT ambasadoriaus pavaduotojas Dmitrijus Polianskis sakė, kad siekiama iki savaitės pabaigos pateikti pasiūlymą dėl nepriklausomo tyrimo balsavimui Saugumo Taryboje. Kad Tarybos rezoliucija būtų priimta, reikia, kad už ją balsuotų bent devyni nuolatinės narės (JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Kinija ir Rusija), o nuolatinės narės (JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Kinija ir Rusija) jos nevetuotų. Naujienų agentūra TASS pranešė, kad Kinijos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Zhang Junas Saugumo Tarybai sakė, kad Pekinas remia Maskvos raginimą atlikti tyrimą.

The post Jungtinių Tautų saugumo taryba toliau aiškinsis „Nord Stream" dujotiekio susprogdinimo aplinkybes appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Maskva: esam pasirengę tiekti dujas Europai per nepažeistą „Nord Stream 2“ vamzdį https://www.laikmetis.lt/maskva-esam-pasirenge-tiekti-dujas-europai-per-nepazeista-nord-stream-2-vamzdi/ Thu, 06 Oct 2022 07:27:15 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=39666 Maskva trečiadienį pareiškė esanti pasirengusi skubiai pradėti tiekti gamtines dujas Europai dujotiekio „Nord Stream 2“ nepažeista gija, paaštrėjus geopolitinei įtampai dėl neseniai užfiksuotų nuotėkių iš vamzdynų, jungiančių Rusiją su Vokietija. „Jei kolegos europiečiai priims reikiamus teisinius sprendimus dėl [„Nord Stream 2“] sertifikavimo... manau, kad Rusija per trumpą laiko tarpą galėtų užtikrinti tinkamą tiekimą šiuo dujotiekiu“, […]

The post Maskva: esam pasirengę tiekti dujas Europai per nepažeistą „Nord Stream 2“ vamzdį appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Maskva trečiadienį pareiškė esanti pasirengusi skubiai pradėti tiekti gamtines dujas Europai dujotiekio „Nord Stream 2“ nepažeista gija, paaštrėjus geopolitinei įtampai dėl neseniai užfiksuotų nuotėkių iš vamzdynų, jungiančių Rusiją su Vokietija.

„Jei kolegos europiečiai priims reikiamus teisinius sprendimus dėl [„Nord Stream 2“] sertifikavimo... manau, kad Rusija per trumpą laiko tarpą galėtų užtikrinti tinkamą tiekimą šiuo dujotiekiu“, – valstybinės televizijos eteryje kalbėjo rusų vicepremjeras Aleksandras Novakas.

Jei kolegos europiečiai priims reikiamus teisinius sprendimus dėl [„Nord Stream 2“] sertifikavimo... manau, kad Rusija per trumpą laiko tarpą galėtų užtikrinti tinkamą tiekimą šiuo dujotiekiu

Baltijos jūros dugnu nutiesti dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ pastaraisiais mėnesiais atsidūrė geopolitinės įtampos centre, nes Rusija nutraukė dujų tiekimą Europai, kaip įtariama, atsakydama į Vakarų sankcijas po Maskvos invazijos į Ukrainą. 

Praėjusią savaitę buvo pranešta apie kelis sprogimus prie šių vamzdynų ir tris didžiulius dujų nuotėkius – du Danijos, vieną Švedijoje pusėje. Sprogimai ir nuotėkiai siejami su įtariamu sabotažu. Kelios valstybės pradėjo šio incidento tyrimus.

The post Maskva: esam pasirengę tiekti dujas Europai per nepažeistą „Nord Stream 2“ vamzdį appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Vokiečiai: Nuotėkių iš „Nord Stream“ dujotiekių žala gamtai bus labai rimta https://www.laikmetis.lt/vokieciai-nuotekiu-is-nord-stream-dujotiekiu-zala-gamtai-bus-labai-rimta/ Thu, 29 Sep 2022 07:57:04 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=39231 Vokietijos aplinkos apsaugos agentūra (Umweltbundschutz – UBA) skelbia, kad dėl gamtinių dujų nuotėkių iš Rusijos eksporto vamzdynų Baltijos jūroje „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ bus išmesta beveik 7,5 mln. tonų anglies dioksido ekvivalento, o tai atitinka beveik 1 proc. Vokietijos metinės CO2 emisijos. UBA skaičiavimai pagrįsti abiejų vamzdynų gijų užpildymo vertinimais, ketvirtadienį pranešė visuomeninė […]

The post Vokiečiai: Nuotėkių iš „Nord Stream“ dujotiekių žala gamtai bus labai rimta appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Vokietijos aplinkos apsaugos agentūra (Umweltbundschutz – UBA) skelbia, kad dėl gamtinių dujų nuotėkių iš Rusijos eksporto vamzdynų Baltijos jūroje „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ bus išmesta beveik 7,5 mln. tonų anglies dioksido ekvivalento, o tai atitinka beveik 1 proc. Vokietijos metinės CO2 emisijos.

UBA skaičiavimai pagrįsti abiejų vamzdynų gijų užpildymo vertinimais, ketvirtadienį pranešė visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.

Vokietijos tarnyba akcentuoja, jog metanas, kurio į atmosferą dėl šių incidentų gali patekti apie 0,3 mln. tonų – gerokai kenksmingesnis klimatui nei anglies dvideginis. Apskaičiuota, kad viena tona metano per šimtą metų įkaitina atmosferą tiek pat, kiek 25 tonos CO2, todėl dėl nuotėkių iš „Nord Stream“ ekologinė žala sudarys apie 7,5 mln. tonų CO2 ekvivalento.

Vokietijos tarnyba akcentuoja, jog metanas, kurio į atmosferą dėl šių incidentų gali patekti apie 0,3 mln. tonų – gerokai kenksmingesnis klimatui nei anglies dvideginis

Danija trečiadienį pranešė, kad daugiau kaip pusė iš Baltijos jūros dugnu nutiestuose dujotiekiuose „Nord Stream“ buvusių gamtinių dujų veikiausiai jau išsiveržė į atmosferą. Tačiau ketvirtadienį Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba informavo, jog aptiktas ketvirtasis nuotėkis.

Anksčiau šią savaitę buvo pranešta apie kelis sprogimus prie šių dujotiekių, nutiestų iš Rusijos į Vokietiją, ir tris didžiulius dujų nuotėkius – du Danijos, vieną Švedijoje pusėje. Sprogimai ir nuotėkiai siejami su įtariamu sabotažu. Kelios valstybės pradėjo šio incidento tyrimus.

The post Vokiečiai: Nuotėkių iš „Nord Stream“ dujotiekių žala gamtai bus labai rimta appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Sprogimai „Nordstream“ dujotiekiuose naudingi „Gazprom“, sako A. Anušauskas https://www.laikmetis.lt/sprogimai-nordstream-dujotiekiuose-naudingi-gazprom-sako-a-anusauskas/ Wed, 28 Sep 2022 11:08:00 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=39168 Sprogimai „Nordstream“ dujotiekiuose naudingi Kremliaus kontroliuojamai dujų milžinei „Gazprom“, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Tiek jis, tiek kiti Vyriausybės nariai tikina, kad stebint šiuos įvykius, Lietuva užtikrina savo Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo ir kitų energetinių objektų saugumą, bus tariamasi, ar reikia jį stiprinti.   „Manau, kad tai, ką užfiksavo, pavyzdžiui, švedai – sprogimus ar […]

The post Sprogimai „Nordstream“ dujotiekiuose naudingi „Gazprom“, sako A. Anušauskas appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Sprogimai „Nordstream“ dujotiekiuose naudingi Kremliaus kontroliuojamai dujų milžinei „Gazprom“, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Tiek jis, tiek kiti Vyriausybės nariai tikina, kad stebint šiuos įvykius, Lietuva užtikrina savo Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo ir kitų energetinių objektų saugumą, bus tariamasi, ar reikia jį stiprinti.  

„Manau, kad tai, ką užfiksavo, pavyzdžiui, švedai – sprogimus ar dar kažkokius reiškinius, ištyrus, manau, paaiškės, kas įvyko. Tačiau akivaizdu, kam tai yra naudinga pirmiausia pačiam „Gazpromui“, – žurnalistams trečiadienį Vilniuje sakė ministras.

Klausiamas, ar dėl šių incidentų bus sustiprinta SGD terminalo apsauga Lietuvoje, ministras pabrėžė, kad tokie objektai yra „visada saugomi“.

„Šie objektai visada saugomi, vyksta pratybos dėl objektų apsaugos, jei reikia, pasitelkiama ir kariuomenė – turiu omenyje ne konkrečiai šio objekto apsaugą, bet palydint į SGD terminalą laivus. Bet tos priemonės nėra detalizuojamos“, – sakė A. Anušauskas.

Klausiama, ar Lietuva užtikrina SGD terminalo apsaugą ir po vandeniu, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė patikino, kad „yra imamasi visų saugumo priemonių“.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad šis incidentas yra „turbūt vienas rimčiausių incidentų Baltijos Jūroje“, o Lietuva, pasak jo, sieks prisidėti prie jo tyrimo. 

„Lietuva turi prisidėti visomis išgalėmis prie Danijoje, Švedijoje ar kur kitur vyksiančio tyrimo, kad kuo greičiau būtų išsiaiškintos priežastys ir nustatyti kaltieji, jeigu tokie yra. Aišku, turbūt nėra didelės paslapties, kad daugelio valstybių, daugelio analitikų akys krypsta į Kremlių“, – sakė jis.

G. Landsbergis pranešė antradienį kalbėjęs apie incidentą su Danijos užsienio reikalų ministru, kitų valstybių atstovais ir ragino palaukti tyrimo išvadų.

Manau, kad tai, ką užfiksavo, pavyzdžiui, švedai – sprogimus ar dar kažkokius reiškinius, ištyrus, manau, paaiškės, kas įvyko. Tačiau akivaizdu, kam tai yra naudinga pirmiausia pačiam „Gazpromui“

Energetikos ministro Dainiaus Kreivio teigimu, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą Lietuva iškart ėmėsi priemonių stiprinti Lietuvos elektros jungčių su Švedija ir Lenkija saugumą, taip pat ir SGD terminalo apsaugą.

„Dabar iškilęs klausimas, ar nereikia jo dar labiau stiprinti ir saugoti. Mano nuomone, tas poreikis yra. Tai yra kabineto diskusijų klausimas, diskusijų su krašto apsaugos ministru ir kariuomenės vadu. Po vandeniu yra apsaugos priemonės, bet priklausomai, kas atakuoja. Baltijos jūros dugne gulėję vamzdžiai yra tikrai pasiekiami, kaip ne kartą kalbėta specialistų viešojoje erdvėje, tik valstybinių instrumentų priemonėmis. Tai tokie teroristiniai aktai negali būti vykdomi pavienių asmenų“, – kalbėjo jis.

Estijos premjerei raginant būti pasirengus Rusijos bandymams atjungti Baltijos šalis nuo bendros elektros tiekimo sistemos, D. Kreivys patikino, kad Lietuva tam jau yra pasiruošusi, suderinusi avarinio prisijungimo planus su Lenkija, europinėmis jungtimis.

„Lietuva visą laiką tam ruošėsi, mūsų operatorius turi detalius planus šiam atvejui. Tai turbūt nėra nieko naujo, rizikų scenarijus parengtas, ir jos valdomos. Lietuva yra pasirengusi: Lietuva paleido sinchroninę jungtį su Lenkija, ją išbandė, visos rezervinės galios Elektrėnuose yra išbandytos, jos veikia“, – patikino energetikos ministras.

Seismologams pranešus apie sprogimus prie „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekių, Europos vadovai antradienį pareiškė, kad labiausiai tikėtina nuotėkių šiuose Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Europą nutiestuose dujotiekiuose priežastis yra sabotažas.

Ukraina pareiškė, kad nuotėkius tikriausiai nulėmė Maskvos teroristinė ataka ir kad tai buvo Rusijos „agresijos prieš Europos Sąjungą aktas“. Kremlius taip pat išreiškė susirūpinimą dėl šių įvykių.

„Nord Stream“ dujotiekiai yra atsidūrę pastarųjų mėnesių geopolitinės įtampos epicentre. Rusija, kuriai Vakarai dėl invazijos į Ukrainą paskelbė sankcijas, reaguodama nutraukė gamtinių dujų tiekimą Europai.

Danijos kariuomenės padarytose ir antradienį paskelbtose nuotraukose matyti smarkiai burbuliuojantis jūros paviršius trijose nuotėkių vietose Švedijos ir Danijos ekonominėse zonose į šiaurę nuo Lenkijos. Burbuliuojančių zonų skersmuo yra nuo 200 iki 1000 metrų.

The post Sprogimai „Nordstream“ dujotiekiuose naudingi „Gazprom“, sako A. Anušauskas appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Trūkus Nord Stream dujotiekiui Baltijos jūroje įtariamas sabotažas https://www.laikmetis.lt/trukus-nord-stream-dujotiekiui-baltijos-juroje-itariamas-sabotazas/ Wed, 28 Sep 2022 07:34:24 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=39126 Seismologams pranešus apie sprogimus prie „Nord Stream“ dujotiekių, Europos vadovai antradienį pareiškė, kad labiausiai tikėtina nuotėkių šiuose Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Europą nutiestuose dujotiekiuose priežastis yra sabotažas. Europos Komisijos pirmininkė Ursula Von der Leyen (Urzula fon der Lajen) teigė, kad nuotėkius nulėmė sabotažas. Ji pagrasino „griežčiausiu įmanomu atsaku“ į bet kokį tyčinį kenkimą […]

The post Trūkus Nord Stream dujotiekiui Baltijos jūroje įtariamas sabotažas appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Seismologams pranešus apie sprogimus prie „Nord Stream“ dujotiekių, Europos vadovai antradienį pareiškė, kad labiausiai tikėtina nuotėkių šiuose Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Europą nutiestuose dujotiekiuose priežastis yra sabotažas.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula Von der Leyen (Urzula fon der Lajen) teigė, kad nuotėkius nulėmė sabotažas. Ji pagrasino „griežčiausiu įmanomu atsaku“ į bet kokį tyčinį kenkimą Europos energetikos infrastruktūrai.

Dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ yra atsidūrę pastarųjų mėnesių geopolitinės įtampos epicentre. Rusija, kuriai Vakarai dėl invazijos į Ukrainą paskelbė sankcijas, reaguodama nutraukė gamtinių dujų tiekimą Europai.

Danijos kariuomenės padarytose ir antradienį paskelbtose nuotraukose matyti smarkiai burbuliuojantis jūros paviršius trijose nuotėkių vietose Švedijos ir Danijos ekonominėse zonose į šiaurę nuo Lenkijos. Burbuliuojančių zonų skersmuo yra nuo 200 iki 1 000 metrų.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen) antradienį  pareiškė, kad „Nord Stream“ vamzdynų nuotėkis netoli Danijos salos Baltijos jūroje įvyko dėl „tyčinių veiksmų“, o ne dėl nelaimingo atsitikimo.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) sakė, kad nuotėkiai yra sabotažo aktas, kuris „tikriausiai žymi kitą padėties Ukrainoje eskalavimo žingsnį“

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) sakė, kad nuotėkiai yra sabotažo aktas, kuris „tikriausiai žymi kitą padėties Ukrainoje eskalavimo žingsnį“.

Kadenciją baigianti Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson (Magdalena Anderson) sakė, kad „buvo sprogimų“, bet užsienio reikalų ministrė Ann Linde (An Lindė) sakė nesiimanti "spėlioti apie motyvus ar veikėjus“.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) sakė, kad JAV nagrinėja ataskaitas, kuriose teigiama, jog nuotėkiai yra „išpuolio arba kažkokio sabotažo rezultatas“. JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) teigė, jog Vašingtonas „remia pastangas atlikti tyrimą ir mes tęsime savo darbą, kad užtikrintume Europos energetinį saugumą“.

Kopenhaga mano, kad nuotėkiai vamzdynuose, kurie yra pilni dujų, bet neveikia, tęsis „mažiausiai savaitę“ – kol baigsis iš povandeninių vamzdžių išsiskiriantis metanas.

Kaip ir Danija, Švedijos vyriausybė pareiškė, kad nelaiko to agresijos aktu prieš ją, nes minimi įvykiai vyko ne jos teritoriniuose vandenyse, o išskirtinėje ekonominėje zonoje.

Upsalos universiteto seismologijos institutas SNSN prieš pat nuotėkius netoli jų vietų prie Danijos Bornholmo salos krantų pirmadienį užregistravo du „didžiulius energijos išsiskyrimus“, naujienų agentūrai AFP sakė šio universiteto seismologas Peteris Schmidtas (Peteris Šmitas).

„Kai išskiriama tiek daug energijos, tai gali sukelti tik sprogimas, nelabai kas daugiau“, – nurodė jis.

Kremlius antradienį pareiškė, kad yra „labai susirūpinęs“ dėl pranešimų apie nuotėkius iš dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“.

Žurnalistų paklaustas, ar tai galėjo būti sabotažo aktas, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsakė, kad šiuo metu „neįmanoma atmesti jokių variantų“.

Tačiau Ukraina antradienį pareiškė, kad nuotėkius iš Rusijos į Europą nutiestuose dujotiekiuose „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ tikriausiai nulėmė Maskvos teroristinė ataka ir kad tai buvo Rusijos „agresijos prieš Europos Sąjungą aktas“.

The post Trūkus Nord Stream dujotiekiui Baltijos jūroje įtariamas sabotažas appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Dovilas
Lietuvoje bus galima mirusiųjų pelenus išbarstyti Baltijos jūroje ir upėse https://www.laikmetis.lt/lietuvoje-bus-galima-mirusiuju-pelenus-isbarstyti-baltijos-juroje-ir-upese/ Thu, 12 May 2022 11:11:00 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=29974 Mirusiųjų palaikai galės būti išbarstomi ne tik tam numatytose vietose kapinėse, bet ir Baltijos jūroje, upėse. Ketvirtadienį Seimas priėmė atitinkamas Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas. Už jas balsavo 67 parlamentarai, prieš buvo 16 Seimo narių, susilaikė 37. Pagal priimtą pataisą, mirusiųjų pelenai galės būti išbarstomi ne arčiau kaip penki kilometrai nuo kranto Baltijos jūroje, upėse, […]

The post Lietuvoje bus galima mirusiųjų pelenus išbarstyti Baltijos jūroje ir upėse appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Mirusiųjų palaikai galės būti išbarstomi ne tik tam numatytose vietose kapinėse, bet ir Baltijos jūroje, upėse.

Ketvirtadienį Seimas priėmė atitinkamas Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas. Už jas balsavo 67 parlamentarai, prieš buvo 16 Seimo narių, susilaikė 37.

Pagal priimtą pataisą, mirusiųjų pelenai galės būti išbarstomi ne arčiau kaip penki kilometrai nuo kranto Baltijos jūroje, upėse, išskyrus urbanizuotas teritorijas, pliažus.

Vienas iš projekto iniciatorių socialdemokratas Linas Jonauskas tvirtino, kad ir dabar mirusiųjų pelenai barstomi gamtoje, nepaisant to, jog tai daryti draudžiama.

„Tai vyksta chaotiškai, žmonės su artimaisiais atsisveikina net nuo Palangos tilto, įvairiose vietose, kur poilsiautojai vaikšto, ilsisi, deginasi. Šio įstatymo tikslas – reglamentuoti aiškiau tvarką ir nustatyti, kad būtų galimybė su artimuoju atsisveikinti legaliai, netrikdant kitų žmonių ramybės. Pasirinkti penki kilometrai Baltijos jūroje toliau nuo kranto yra tas vidurkis, kuris galioja kitose Europos Sąjungos šalyse“, – sakė parlamentaras.

Konservatorius Justinas Urbanavičius tvirtino, jog pataisa nepriimtina, nes palaikai turi būti laidojami pašventintose vietose.

„Bažnyčia, Vyskupų konferencija nepritaria tokiems dalykams, vis dėlto žmones laidojant turėtų būti pašventinta vieta“, – sakė jis.

„Galbūt išeitis būtų kur nors jūroje įrengti laidojimo vietą, kaip kai kurios valstybės daro, ją pašventinti. (...) Turi būti pagarba ir tam kūnui, ir tam žmogui“, – tvirtino J. Urbanavičius.

Pasak demokrato, buvusio aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos, reikėtų numatyti galimybę leisti pelenus išbarstyti gamtoje, tačiau, anot jo, siūlomas variantas nėra tinkama išeitis. 

Seimo narys siūlė į urnas dėti bioskaidžius žymenis su mirusiųjų inicialais, nes išbarsčius pelenus, būtent jie teršia aplinką.

„Tuomet nereikėtų plukdyti penkių kilometrų į jūrą“, – sakė K. Mažeika.

Dabar galiojančiame įstatyme numatyta, kad kremuoti žmogaus palaikai laidojami, saugomi dedant juos į kapavietę kapinėse arba į nišą kolumbariume, o pelenai išbarstomi kapinėse esančiame kremuotų palaikų pelenų barstymo lauke.

The post Lietuvoje bus galima mirusiųjų pelenus išbarstyti Baltijos jūroje ir upėse appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Karolina
Siekiama leisti mirusiųjų pelenus išbarstyti Baltijos jūroje ir upėse https://www.laikmetis.lt/siekiama-leisti-mirusiuju-pelenus-isbarstyti-baltijos-juroje-ir-upese/ Sun, 20 Mar 2022 14:41:10 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=26726 Seime pirmojo pritarimo sulaukė siūlymas leisti mirusiųjų pelenus išbarstyti Baltijos jūroje ir upėse. Už tokį grupės parlamentarų iš įvairių frakcijų projektą šią savaitę po pateikimo procedūros balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo vienas, susilaikė 23 politikai. Toliau jį svarstys Seimo komitetai. Autorių teigimu, pataisą paskatino inicijuoti dažnėjantys atvejai, kai pažeidžiant teisės aktus, norint išpildyti mirusiojo […]

The post Siekiama leisti mirusiųjų pelenus išbarstyti Baltijos jūroje ir upėse appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Seime pirmojo pritarimo sulaukė siūlymas leisti mirusiųjų pelenus išbarstyti Baltijos jūroje ir upėse.

Už tokį grupės parlamentarų iš įvairių frakcijų projektą šią savaitę po pateikimo procedūros balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo vienas, susilaikė 23 politikai. Toliau jį svarstys Seimo komitetai.

Autorių teigimu, pataisą paskatino inicijuoti dažnėjantys atvejai, kai pažeidžiant teisės aktus, norint išpildyti mirusiojo valią, kremuoti jo palaikai barstomi pajūryje: paplūdimyje, Pajūrio regioniniame parke, jo miškuose, ant Olando Kepurės ir kitose žmonių lankomose vietose. 

„Nesant galimybės išpilti mirusiojo pelenus atsakingai, saugiai jūroje, upėje ar neurbanizuotoje vietovėje, sudaro sąlygas neteisėtai tai atlikti pasirinktose vietose“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte. 

Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitime numatyta, kad mirusiųjų pelenai išbarstomi ne arčiau kaip penki kilometrai nuo kranto Baltijos jūroje, upėse, išskyrus miestus, gyvenamąsias teritorijas, pliažus.

„Šiuo metu pagal įstatymą yra trys galimybės laidoti kremuotus palaikus, tai yra laidojimas palaidojant kape, tada yra galimybė pelenus laikyti ir saugoti kolumbariume ir trečias būdas – pelenus išbarstyti kapinėse tam skirtose vietose“, – teigė projektą pateikęs socialdemokratas Linas Jonauskas.

Anot jo, miškuose, paupiuose, prie jūros, saugomose teritorijose kasmet randama plastikinių žetonų, kurie išduodami atiduodant mirusiųjų pelenus, tai rodo, jog nepaisant draudimo, pelenai buvo išbarstyti.

Demokratų frakcijos narys Kęstutis Mažeika abejojo, kaip pavyks sukontroliuoti, jog pelenai buvo išbarstyti jūroje, o ne pakrantėje.

„Žinome, jūros srovės, bangos tą žetoną gali ir iš 10 kilometrų atplukdyti ir išmesi į krantą ir jį kas nors ras. Ir kaip tada nustatysime, ar tai buvo 5 kilometrai, ar 5 metrai išberti tie pelenai, ar nuo tilto Palangoje, kas yra turbūt logiškiausia ir turbūt kas ir vyksta daugiausiai, jeigu kalbame apie jūrą, nes ten gali šeima nueiti, arba šeimos nariai ir išberti tuos pelenus savo siaurame rate. Kaip tai užfiksuoti, turbūt klausimas“, – teigė jis.

Seimo narys siūlė ministro įsakymu konkrečiau reglamentuoti vietas, kur būtų galima barstyti pelenus, ir galbūt nebedėti žetonų į urnas.

The post Siekiama leisti mirusiųjų pelenus išbarstyti Baltijos jūroje ir upėse appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Karolina
Baltijos jūra vis dar lieka viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje https://www.laikmetis.lt/baltijos-jura-vis-dar-lieka-viena-labiausiai-uzterstu-juru-pasaulyje/ Fri, 13 Aug 2021 19:20:17 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=11261 Baltijos jūros būklės pagerinti nepavyko, ji lieka viena labiausiai užterštų pasaulyje, pastaraisiais metais augo Baltijos jūros tarša azotu iš Lietuvos, paskelbė Aplinkos ministerija. Pasak jos, didžiausia Baltijos jūros problema – eutrofikacija: maistinių medžiagų pertekliaus paskatintas intensyvesnis dumblių žydėjimas. Dumbliai žydėdami sunaudoja deguonį, todėl jo pradeda trūkti, taip pat mažėja vandens skaidrumas, susidaro toksiškų bakterijų. Šios […]

The post Baltijos jūra vis dar lieka viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Baltijos jūros būklės pagerinti nepavyko, ji lieka viena labiausiai užterštų pasaulyje, pastaraisiais metais augo Baltijos jūros tarša azotu iš Lietuvos, paskelbė Aplinkos ministerija.

Pasak jos, didžiausia Baltijos jūros problema – eutrofikacija: maistinių medžiagų pertekliaus paskatintas intensyvesnis dumblių žydėjimas.

Dumbliai žydėdami sunaudoja deguonį, todėl jo pradeda trūkti, taip pat mažėja vandens skaidrumas, susidaro toksiškų bakterijų.

Šios problemos atsiranda dėl maistinių medžiagų, daugiausia azoto ir fosforo, pertekliaus.

Šio pavojingo reiškinio yra paveikta apie 96 proc. Baltijos jūros.

Iš Lietuvos teritorijos į centrinę Baltijos jūros dalį patenkantys azoto kiekiai beveik dvigubai viršija didžiausią leistiną ribą, o pastaruoju metu stebima taršos didėjimo tendencija.

Pasak ministerijos, tyrimai rodo, kad didžiausia azoto prietakos iš Lietuvos į Baltijos jūrą dalis yra iš žemės ūkio veiklos. 2012–2017 metais į Baltijos jūrą su upių prietaka iš Lietuvos žemyninės dalies patenkančio azoto kiekis padidėjo 18 proc., palyginti su 2006–2011 metais.

„Taigi, užuot, kaip esame įsipareigoję, mažintume šią taršą, dar labiau ją didiname“, – teigia ministerija.

Jos duomenimis, Lietuvoje mažėja ekstensyvių pievų ir ganyklų, o javai, rapsų ir panašių pasėlių laukai nuolat auga. Auginant javus žemė intensyviai tręšiama ir dirbama, ko neprireikia auginant pievas, daugiamečių žolių ar kitus pakankamai natūralios žemės dangos tipų plotus. Be to, mažėja nenaudojamos žemės ūkio plotų, tai taip pat prisideda prie didesnės vandens telkinių taršos maistinėmis medžiagomis.

Jūra užteršta plastiku

Dar viena Baltijos jūros problema yra jūros šiukšlių kiekiai.

Lietuvoje 100 metrų paplūdimio atkarpoje randama 167 vienetai šiukšlių. Švariu laikomas paplūdimys, kur ši vertė neviršija 20.

Įvertinus skirtingus pakrantę teršiančių šiukšlių objektus nustatyta, kad pirmauja plastikai. Plastiko fragmentai sudaro 41,8 proc. šiukšlių, cigarečių nuorūkos – 13,9 procento. Vertinant pagal medžiagos tipą, objektai pagaminti iš plastiko sudaro devynis iš dešimties dažniausiai sutinkamų šiukšlių pakrantėje.

Cigarečių nuorūkos, plastikiniai dangteliai ir kamšteliai, maišeliai, buteliai, maisto pakuotės, puodeliai bei metaliniai kamšteliai susiję su turizmu ir rekreacija pakrantėje bei jūroje. Su jūrine pramone ir laivyba siejami dažniausiai sutinkami objektai yra virvės, valas ir susipynę tinklo, virvių, valo likučiai – jie sudarė 8,3 proc. visų rastų šiukšlių.

Su turizmu susijusi tarša ryškiausia Palangoje. Žemyninės kilmės taršos šaltiniai (turizmas ir nuotekų valymo sistemos) turi didesnę įtaką žemyniniame Lietuvos Baltijos jūros krante, tuo metu šiukšlės, susijusios su jūrinės kilmės šaltiniais (laivyba, žvejyba bei infrastruktūra atviroje jūroje), dažniau aptinkamos Kuršių nerijos krante.

Jūros dugno šiukšlių tankis tirtose vietose vidutiniškai yra 99,4 vieneto kvadratiniame kilometre.

Didžiausias šiukšlių kiekis, aptiktas vieno dugninio tralavimo metu, užfiksuotas Gotlando bei Gdansko baseinų šlaituose (346,2 vnt./km2 ). Didžiąją dalį visų šiukšlių sudarė plastiko plėvelės (21 proc.), maišeliai (18,6 proc.), plastiko fragmentai (11 proc.). Daugiausia jūros dugno šiukšlių buvo 100–400 cm2 dydžio.

Remiantis neoficialiais žuvų skrandžių turinio tyrimų duomenimis, nustatytos pirminės jūrinių organizmų rūšys, kurios gali patirti tiesioginį neigiamą poveikį dėl jūroje esančių šiukšlių. Tai, pavyzdžiui, gyvavedė vėgėlė, karšis, strimelė, builis, upinė plekšnė, otas, Atlanto menkė ir Ledjūrio menkė. Šių rūšių žuvų skrandžiuose aptikta maisto pakuočių liekanų, plastikinio maišelio atplaišų ar žvejybinio valo.

Kitų metų pirmoje pusėje planuojama parengti ir patvirtinti priemones šiai ir kitoms Baltijos problemoms spręsti, jos bus įtrauktos į atnaujintą Vandenų srities plėtros programą. Siekiant mažinti neigiamą žemės ūkio sektoriaus poveikį aplinkai, skatinama keisti mineralines trąšas organinėmis.

The post Baltijos jūra vis dar lieka viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Karolina
Svarbiausi rugpjūčio 13-osios dienos įvykiai https://www.laikmetis.lt/svarbiausi-rugpjucio-13-osios-dienos-ivykiai/ Fri, 13 Aug 2021 17:04:00 +0000 https://www.laikmetis.lt/?p=11255 Migrantų krizė: * Per praėjusią parą pasieniečiai pasienyje su Baltarusija apgręžė 19 neteisėtų migrantų, dviem asmenims leista atvykti dėl humanitarinių priežasčių. * Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad situacija Baltarusijos pasienyje stabilizavosi. Jos duomenimis, per savaitę į Lietuvą neįleista apie 200 neteisėtų migrantų, o nuo rugpjūčio 2-osios tokių migrantų buvo 1340. Dėl humanitarinių priežasčių įleisti 44 […]

The post Svarbiausi rugpjūčio 13-osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

]]>
Migrantų krizė:

* Per praėjusią parą pasieniečiai pasienyje su Baltarusija apgręžė 19 neteisėtų migrantų, dviem asmenims leista atvykti dėl humanitarinių priežasčių.

* Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad situacija Baltarusijos pasienyje stabilizavosi. Jos duomenimis, per savaitę į Lietuvą neįleista apie 200 neteisėtų migrantų, o nuo rugpjūčio 2-osios tokių migrantų buvo 1340. Dėl humanitarinių priežasčių įleisti 44 asmenys.

* Migracijos departamentas pranešė iki šiol gavęs apie 1,5 tūkst. į Lietuvą atvykusių neteisėtų migrantų prieglobsčio prašymų, 200 iš jų jau yra išnagrinėti, visais atvejais prieglobstį suteikti atsisakyta.

* Prezidentas Gitanas Nausėda suteikė papildomus įgaliojimus kariams veikti pasienyje ekstremaliosios situacijos atveju.

* Iš Alytaus rajone Verebiejų mokykloje įkurtos neteisėtų migrantų stovyklos pasišalino 32 žmonės, du jų surasti, kitų ieškoma. Valstybės sienos apsaugos tarnyba paieškai į orą pakėlė savo sraigtasparnį.

* Ketvirtadienio vakarą pirmasis migrantas iš Irako, neteisėtai atvykęs į Lietuvą per Baltarusiją, savo noru iškeliavo namo.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyti 548 nauji koronaviruso atvejai, mirė du žmonės. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 226. Ligoninėse gydomi 354 COVID-19 pacientai – jų kiekis kiek sumažėjo. Per parą pirma doze paskiepyta 13,6 tūkst. žmonių.

* Vilniaus regione iš viso užimta 78 proc. aktyvaus gydymo bei 58 proc. reanimacijos ir intensyviosios terapijos vietų, skirtų COVID-19 ligoniams. Pasak Santaros klinikų, situacija nėra dramatiška, bet pacientų skaičiai auga.

* Seimo valdyba nusprendė, jog į parlamentą darbuotojams ir lankytojams nuo rugpjūčio 23 dienos bus galima įeiti tik su galimybių pasu ar neigiamu koronaviruso testu. Seimo nariams bus taikoma išimtis.

* BNS paskelbtos visuomenės apklausos rezultatai rodo, kad pusė lietuvių nepalaikytų privalomo skiepijimo nuo COVID-19.

Sienos pažeidimas. Lietuvos pasieniečiai pranešė užfiksavę, kaip į Lietuvos teritoriją trumpam įžengia Baltarusijos pasienietis. Jis į Lietuvą įžengė apie pusantro metro ir grįžo. Lietuvos pasieniečiai tokį elgesį įvertino kaip neprofesionalų ir neatsakingą.

Nukentėjusieji. Pranešta, kad byloje dėl riaušių prie Seimo rūmų yra 19 nukentėjusiųjų.

Jūros užterštumas. Baltijos jūros būklės pagerinti nepavyko, ji lieka viena labiausiai užterštų pasaulyje. Be to pastaraisiais metais augo Baltijos jūros tarša azotu iš Lietuvos, paskelbė pastaruosius tyrimus apibendrinusi Aplinkos ministerija. Anot jos, didžiausia Baltijos jūros problema – eutrofikacija. Tai yra maistinių medžiagų pertekliaus paskatintas intensyvesnis dumblių žydėjimas.

Vatikano pareigūnas. Lietuvos vieši Šventojo Sosto valstybės sekretorius kardinolas Pietras Parolinas, antras žmogus pagal pareigas Vatikane po popiežiaus. Su Lietuvos politikais jis aptarė vakcinų dalijimosi, migrantų krizės, žmogaus teisių padėties Baltarusijoje ir kitus klausimus.

Talibano įsigalėjimas Talibanas užėmė svarbų Afganistano pietinį Laškar Ga miestą, Helmando provincijos administracinį centrą. Vėliau pranešta, kad talibai užėmė Logaro provincijos sostinę, esančią vos už 50 kilometrų nuo sostinės Kabulo. Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė pranešė pasiųsiančios tūkstančius karių į Afganistaną evakuoti ambasadų darbuotojus ir kitus savo piliečius.

Spears pergalė. Atlikėjos Britney Spears tėvas pranešė, kad atsisako teisės tvarkyti jos turtą. Manoma, kad tai pabaigs teisinį ginčą tarp tėvo ir dukters, garsiai atlikėjai siekus nutraukti 13 metų trukusią kontrolę. Ji teigė, kad tėvas piktnaudžiavo šia teise.

Incidentas Plimute. Per šaudynes Anglijos pietvakariniame Plimuto mieste žuvo šeši žmonės, įskaitant užpuoliką, 22 metų Jake'ą Davisoną. Vietos policija teigia, kad tai – didžiausios šaudynės Jungtinėje Karalystėje per pastarąjį dešimtmetį.

„Samsung“ vadovas. Pietų Korėjos konglomerato „Samsung“ vadovas Lee Jae-yongas lygtinai paleistas į laisvę. Pirmą kartą dėl savo vaidmens kyšininkavimo skandale, dėl kurio per apkaltą buvo pašalinta tuometinė prezidentė Park Geun-hye, Lee Jae-yongas buvo įkalintas 2017 metais, tačiau vėliau buvo paleistas į laisvę. Pakartotinai kalėjime jis atsidūrė šių metų pradžioje.

Sprogimas Estijoje. Dėl dujų nuotėkio Estijoje, Tartu mieste esančiame bute, sužeisti devyni žmonės. Du iš jų – policijos pareigūnai – yra sunkios būklės.

The post Svarbiausi rugpjūčio 13-osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

]]>