Pirmiausia pakalbėkime apie Lenkijos ir Vengrijos forumą, kuriame Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) sakė, kad "sunkiais laikais esame kartu". Taip jis pripažino, kad Lenkijos ir Vengrijos konservatoriai turi nesutarimų, iš kurių svarbiausias - dėl karo Ukrainoje. Tačiau neturėtume pasiduoti kairiųjų ir liberaliosios žiniasklaidos skleidžiamiems iškraipymams apie Vengrijos poziciją šiuo klausimu.

Kur kas svarbesni yra abi frakcijas vienijantys dalykai. Jos sutaria, kad pagrindinis Europos politikos skilimas yra tarp nacionalinių valstybių gynėjų ir revoliucinių globalistų, siekiančių neomarksistinių tarptautinių konstrukcijų vizijų, kuriose demokratija ir laisvė praktiškai išnyktų.

Antra, tiek Vengrijos, tiek Lenkijos konservatoriai sutinka, kad globalistai vis labiau linkę finansiškai, taip pat per žiniasklaidą ir politines institucijas kištis į mūsų šalių vidaus reikalus. Toks kišimasis pasirodė nesėkmingas 2022 m. Vengrijoje, bet, deja, pasiteisino 2023 m. Lenkijoje.

Trečia, Vengrijos ir Lenkijos konservatoriai supranta, kad dabartinė tendencija, kai ES žengia žingsnį atgal migracijos srityje arba švelnina ūkininkams taikomas taisykles, yra tik taktinė Europos elito pozicija. Tai supranta ir ūkininkai bei kitos grupės, kurios dar turi susivienyti taip, kad veiksmingai blokuotų Europos elito primetamus pokyčius.

Vengrai pažymėjo, kad jų opozicija 2022 m., kaip ir dabartinė valdančioji dauguma Lenkijoje, norėjo sustabdyti konstitucijos galiojimą ir valdyti dekretais, žinodami, kad Briuselis nė piršto nepajudins, kad juos sustabdytų.

"Fidesz" laimėjo, todėl šis scenarijus taip ir neįvyko, tačiau tą pačią strategiją jie dabar išbando Lenkijoje, kur kairieji, veikiami Soroso ir jo pasaulėžiūros, inicijuos didžiulius pokyčius tiek kultūros, tiek masinės migracijos srityse.

Fidesz laimėjo, todėl šis scenarijus taip ir neįvyko, tačiau tą pačią strategiją jie dabar išbando Lenkijoje.

Svarbiausia - autoritarinis ir savavališkas institucijų perėmimas, kuris yra svarbi pamoka visos Europos konservatoriams. Tai taip pat pamoka respublikonams ir Donaldo Trumpo judėjimui.

Lenkijos pamokos turėtų leisti "Fidesz" parodyti vengrams, kad ES isteblišmento rūpestis teisinės valstybės principais yra visiškai apgaulingas. Konservatyvioms vyriausybėms nesuteikiama jokios laisvės, joms taikomos sankcijos arba jos blokuojamos bet kokia dingstimi, o vis glaudesnės sąjungos ir kultūrinės revoliucijos šalininkai gali pažeisti bet kokį įstatymą ir panaudoti jėgą savo tikslams pasiekti.

Kasdien sužinome vis daugiau apie tai, kokio dydžio lėšos buvo skirtos išorės intervencijai į Lenkijos rinkimus. Beveik neabejojame, kad panašią strategiją bus bandoma taikyti ir Vengrijoje.

Jei turi valdžią, ja naudojiesi, peržengdamas ribas taip toli ir taip ilgai, kaip tik leidžia socialinis pasipriešinimas.

Neapykantos ir moralinės panikos kampanija dėl buvusios Vengrijos prezidentės Katalin Novak malonės suteikimo pedofilui rodo, kad kairieji vis dar gali įgelti, ir niekas neturėtų nuvertinti nuovargio, kurį žmonės gali pajusti ilgai valdžiusiai vyriausybei.

Tačiau Lenkijoje konservatoriai šiuo metu yra gynyboje, nes D. Tuskas nusprendė, kad daugumos parlamente užtenka valdyti nesivadovaujant įstatymais ar konstitucija. Padėtis jau niekada nebebus tokia pati; visos būsimos vyriausybės dabar veiks taip pat.

Senoji konstitucinė tvarka buvo nušluota. Naujoji tvarka yra žiauriai paprasta. Jei turi valdžią, ja naudojiesi, peržengdamas ribas taip toli ir taip ilgai, kaip tik leidžia socialinis pasipriešinimas. Jokių saugiklių nebėra.

Liberalai, kurie šiuo metu sveikina D. Tuską, vis dėlto turėtų žinoti, kad jo valdymas netruks amžinai ir kad, kai jis bus pakeistas, nebus jokių gudrybių, kaip buvo per pastaruosius aštuonerius konservatorių valdymo metus.

The post Michalas Karnowskis. Ko turime pasimokyti iš D. Tusko autoritarizmo Lenkijoje? appeared first on LAIKMETIS.

Tai numatoma parengtame ir ketvirtadienį pristatomame Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo projekte.

Iniciatoriai teigia norintys sudaryti galimybę visapusiškai desovietizuoti Lietuvos viešąsias erdves.

Jų teigimu, prasidėjus Rusijos karinei agresijai Ukrainoje į Lietuvos viešąją erdvę grįžo diskusija dėl sovietinių paminklų ir gatvių pavadinimų šalinimo, tačiau dėl sudėtingo teisinio reglamentavimo kai kuriuos sovietinius reliktus pašalinti sudėtinga.

Įstatymu siūloma nustatyti totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų draudimo būdus ir pašalinimo iš viešųjų erdvių tvarką.

Pagal projektą, būtų draudžiama propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas viešuosiuose objektuose juos įamžinant ar atvaizduojant bet kokia forma.

Būtų draudžiamas tokių režimų simbolių, informacijos apie juos, susijusių asmenų, organizacijų, įvykių, datų įamžinimas.

Projekte išskirta, kad nebūtų galima įamžinti ir atvaizduoti aktyviai okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose veikusių asmenų, organizacijų, įvykių ar datų, susijusių su Lietuvos 1940–1941 metų ir 1944–1990 metų sovietinėmis okupacijomis bei 1941–1944 metų nacistine okupacija, šių okupacijų įtvirtinimu ir represijomis.

Šis draudimas paliestų paminklus, skulptūras, memorialines lentas, gatvių, aikščių, skverų, parkų pavadinimus ir panašiai.

Sprendimą dėl tokių viešųjų objektų pripažinimo propaguojančiais totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas priimtų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro direktorius. Medžiagą apie konkrečius objektus jam suteiktų savivaldybių institucijos, o speciali Seimo nutarimu sudaryta tarpžinybinė komisija parengtų savo išvadas.

Numatyta, kad sprendžiant dėl viešųjų objektų, įrengtų kapinių arba kitų laidojimo vietų teritorijoje, dar būtų privalu gauti Krašto apsaugos, Užsienio reikalų ministerijų bei Kultūros paveldo departamento nuomonę, o jei viešieji objektai susiję su religinių bendruomenių ir bendrijų veikla, – Teisingumo ministerijos nuomonę.

Gavęs Genocido centro direktoriaus sprendimą, kad kuris nors konkretus objektas neatitinka šio įstatymo reikalavimų, jo valdytojas turėtų jį pašalinti arba pakeisti ne vėliau kaip per tris mėnesius.

Minėti draudimai negaliotų muziejams, archyvams, bibliotekoms rengiant parodas, informuojant visuomenę apie totalitarinius ir autoritarinius režimus, jų pasekmes, naudojant tokius objektus, informaciją švietimo, mokslo, profesionalaus meno, kolekcionavimo tikslais.

Anot projekto, nusprendus, kad viešojo objekto nereikia pašalinti, jis galėtų būti naudojamas su sąlyga, jog šalia būtų pateikiama objektyvi informacija apie totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų padarinius.

Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo šių metų lapkričio 1 dienos.

Dabar Lietuvoje tik numatyta administracinė atsakomybė už tam tikrų totalitarinių ir autoritarinių režimų simbolių demonstravimą, platinimą, propagavimą.

The post Siekiama uždrausti propaguoti autoritarinių režimų simbolius ir asmenis appeared first on LAIKMETIS.