Šios, sausio 19 d. kartu su 4 tūkstančiais svečių, švęstos Mišios tapo atsisveikinimu su Vienos arkivyskupo pareigomis, nes sausio 22 d. kardinolui suėjo 80 metų.

Kaip ir tikėjosi pats kardinolas, jubiliejaus proga popiežius patenkindamas jo prašymą, priėmė jo atsistatydinimą iš užimamų pareigų suėjus amžiaus cenzui.

Kol bus paskirtas naujas Vienos arkivyskupas, laikinai diecezijos administratoriaus pareigas eis Christopho Schönborno sekretorius Josefas Grünwidlas (62 m.), kuris apibūdinamas kaip itin geras, charizmatiškas kunigas, jautrus nuodėmklausys, legendinis pamokslininkas, gerai pažįstantis diecezijos parapijas.

Žinoma, Austrijos tikintieji nekantriai laukdami spėlioja, kuris iš numanomų kandidatų taps naujuoju Vienos arkivyskupu. Bažnyčios aktyvo sluoksniuose šnabždamasi, kad iš trijų pirmųjų nunciatūros Austrijos Vatikanui pasiūlytų kandidatų du iškart atsisakė, - praneša „Kronen Zeitung".

Tai - Michaelis Landau, ilgametis Austrijos Caritas prezidentas, kuris nuo 2020 metų eina ir Europos Caritas vadovo pareigas ir charizmatiškas popiežiškosios mokyklos Athenaeum Romoje vadovas Bernhardas Eckerstorferis.

Tad liko Insbruko vyskupas, meno mecenatas Hermannas Glettleris (60 m.), ilgai laikytas favoritu, tačiau, ypač tarp Tirolio tikinčiųjų sukelęs papiktinimą dėl savo palankumo meniniams performansams, tokiems, kaip antai, Insbruko katedroje, virš altoriaus pakabinus instaliaciją, vaizduojančią kiaulės širdį, įspraustą į prezervatyvą.

Vis dažniau Bažnyčios vadovybės rate minimas ir Štirijos vyskupo Wilhelmo Krautwaschlio (61 m.) vardas. Jis yra fokolarų judėjimo narys, pasisakantis, kad tikėjimo negalima apriboti nei religiškai, nei bažnytiškai. Apie moterų kunigystę jis sako, kad tik Bažnyčios tradicija yra vienintelis tam prieštaraujantis argumentas, ir kad tik popiežiaus valdžioje yra galimybė peržiūrėti šią tradiciją.

Jis neprieštarauja suteikti Komuniją išsiskyrusioms ir naujai susituokusioms poroms, o 2021 m. kovo mėnesį pasisakė už tos paties lyties porų laiminimą. Romoje šnabždamasi, kad įmanoma ir staigmena - naujasis bažnyčios Santa Maria dell'Anima Romoje rektorius iš Zalcburgo Michaelis Maxas galėtų būti kandidatu į Vienos arkivyskupus, - rašo „Kronen Zeitung".

Nors laikas ir spaudžia, bet naujo Austrijos sostinės katalikų ganytojo paieška vyksta lėtai. Apie tai liudija ir neseniai įvykęs Christopho Schönborno vizitas Romoje. Žurnalistai įsitikinę, - nesvarbu kas taps naujuoju Austrijos katalikų bažnyčios vadovu, jis neišvengiamai turės taktiškai suktis tarp žemiškų kliūčių ant slidaus Vienos parketo.

The post Austrijoje spėliojama, kas taps naujuoju Vienos arkivyskupu appeared first on LAIKMETIS.

Schönbornas, teologas, tris dešimtmečius vadovavęs daugiausiai gyventojų turinčiai Austrijos arkivyskupijai, prisidėjo prie Katalikų Bažnyčios katekizmo rašymo ir 22 metus vadovavo Austrijos vyskupų konferencijai.

Šiuo metu jis yra popiežiaus Pranciškaus Kardinolų tarybos pirmininkas.

Kardinolas Schönbornas tebėra Kardinolų kolegijos narys, į kurią buvo įvesdintas 1998 m., tačiau sulaukęs 80 metų jis nebegali balsuoti konklavoje.

Trečiadienį vaizdo žinutėje Vienos katalikams Schönbornas sakė: „Visų pirma turiu padėkoti Dievui ir padėkoti jums visiems. Lemiama mano beveik 30 metų darbo patirtis buvo: Bažnyčia dirba tik kartu, visuomenė dirba tik kartu.“

Laikinuoju arkivyskupijos administratoriumi paskirtas kunigas Josefas Grünwidlas, lig šiol ėjęs arkivyskupo generalinio vikaro pareigas.

The post Atsistatydino Vienos arkivyskupas appeared first on LAIKMETIS.

„Atšaukti mūsų pasirodymus Vienoje buvo skaudu. Atšaukimų priežastis pripildė mane naujo baimės jausmo ir didžiulio kaltės jausmo, nes tokia daugybė žmonių planavo atvykti į tuos pasirodymus“, – socialiniame tinkle „Instagram“ paskelbė amerikietė.

Pasirodymai Vienoje, dalis rekordinio T. Swift turo „Eras“, buvo atšaukti, kai institucijos perspėjo apie teroro sąmokslą, kurį rengė džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ šalininkai.

Policija sulaikė tris įtariamuosius dėl įtariamo išpuolio grėsmės, o Jungtinės Valstijos teigė pasidalijusios su austrų kolegomis žvalgybos duomenimis, kad padėtų tyrimui.

Pasak Austrijos vidaus žvalgybos agentūros (DSN) vadovo Omaro Haijawi-Pirchnerio (Omaro Haidžavio Piršnerio), pagrindinis įtariamasis, 19-metis austras, turintis Šiaurės Makedonijos šaknų, prisipažino, kad „ketino surengti išpuolį panaudodamas sprogmenis ir peilius“.

Trečiadienį paskelbtame pranešime T. Swift padėkojo pareigūnams.

„Taip pat buvau labai dėkinga pareigūnais, nes jų dėka mes liūdėjome dėl koncertų (atšaukimo), o ne gyvybių (praradimo). Mane šildė meilė ir vienybė, kurią mačiau kartu susibūrusiuose gerbėjuose“, – sakė ji.

Aiškindama, kodėl ji nusprendė ne iškart pasisakyti apie Vienos koncertų, kurie turėjo įvykti rugpjūčio 8–10 dienomis, atšaukimą, muzikantė sakė: „Pasakysiu labai aiškiai: aš apie ką nors viešai nekalbėsiu, jei manau, kad tai gali išprovokuoti tuos, kurie norėtų pakenkti gerbėjams, kurie ateina į mano pasirodymus.“

„Tokiais atvejais, kaip šis, „tyla“ iš tikrųjų rodo santūrumą ir laukimą, kada galėsi išreikšti save tuo metu, kai tai tinkama. Mano prioritetas buvo saugiai užbaigti mūsų turą po Europą ir su dideliu palengvėjimu galiu pasakyti, kad tai padarėme“, – pabrėžė ji.

T. Swift turas Europoje prasidėjo gegužę Paryžiuje. Ji taip pat apsilankė Švedijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Britanijoje, Airijoje, Nyderlanduose, Šveicarijoje, Italijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje.

Turas baigėsi penkiais pasirodymais Londono Vemblio stadione. Paskutinysis koncertas įvyko antradienį.

The post T. Swift: atšaukti mūsų pasirodymus Vienoje buvo skaudu appeared first on LAIKMETIS.

Statula taip pat sulaukė kai kurių katalikų kritikos. Jie teigė, kad ji yra šventvagiška.

Nenustatytas asmuo nukirto figūrai galvą praėjus kelioms dienoms po to, kai ji buvo pradėta eksponuoti.

Ant statulos yra pavadinimas „Karūnavimas", kurį galima suprasti kaip aliuziją į Mergelės Marijos karūnavimą. Tačiau šis terminas taip pat reiškia gimdymo momentą, kai pirmą kartą galima pamatyti kūdikio galvą, kai jis išnyra iš gimdymo takų.

Linco katedroje esanti figūra aiškiai vaizduoja būtent šį įvykį: Mergelė Marija su išskėstomis kojomis, o tarp jų - Kūdikėlio Jėzaus galvos viršus. Dėl diskretiškumo tiek televizija, tiek kitos žiniasklaidos priemonės paprastai nepateikdavo vaizdo tarp kojų, kuris vis dėlto buvo matomas visiems, apsilankiusiems Linco katedroje.

Tuo tarpu Linco vyskupija interneto svetainei kath.net pranešė, kad „skulptūra liks Mariendom meno salėje iki numatytos parodos pabaigos [liepos 16 d.], tačiau nebus matoma. „Durys uždarytos, šviesos išjungtos".

G. Mülleris kath.net sakė: „Krikščioniškojo meno, kuris iš pamaldumo priemonės virsta feministinės ideologijos reklama, pažeidžiančia prigimtinį kuklumo jausmą, kritika negali būti pseudošvietėjiškai atremta kaltinimais dėl prudencijos ar pseudoteologiškai, kaip ultrakonservatyvaus požiūrio išraiška".

„Jei Jėzaus gimimo vaizdinys piktina tikinčiuosius ir sukelia Bažnyčioje susiskaldymą [tarp save pasiskelbusių progresyviaisiais ir tais, kurie smerkiami kaip konservatoriai], krikščioniškojo ir ypač sakralinio meno tikslas - išreikšti begalinį Dievo grožį žmogaus kūriniuose - buvo praleistas", - mano kardinolas.

Nukirsta galva

Naujienų portalai liepos 2 d. pranešė, kad vandalai nupjovė Austrijos miesto Linco katedroje eksponuojamą Jėzų gimdančios Mergelės Marijos skulptūrą.

Skulptūra buvo eksponuojama didžiausioje Austrijoje Marijos katedroje kaip meno instaliacijos, skirtos moterų vaidmenims, šeimos įvaizdžiams ir lyčių lygybei, dalis, sakoma Linco vyskupijos pareiškime. Ji teigė, kad apie pirmadienį įvykdytą vandalizmą buvo pranešta policijai.

Vandalų tapatybė neaiški. Tačiau Alexanderis Tschugguelis, Austrijos katalikas tradicionalistas, atsakingas už vadinamąjį „Pachamama" vandalizmo aktą per 2019 m. Vatikano Amazonės sinodą, antradienį socialiniame tinkle parašė, kad su juo susisiekė atsakingi asmenys.

A. Tschugguelis gyrė „Linco didvyrį" ir paskelbė, jo teigimu, anoniminio vandalo pareiškimą, paaiškinantį motyvaciją. Pareiškime buvo užsiminta, kad to asmens elektroniniai laiškai ir skambučiai vyskupijai, kuriais jis skundėsi dėl skulptūros, buvo ignoruojami.

„Todėl, atsižvelgiant į šią bjaurią ir šventvagišką karikatūrą, reikėjo imtis skubių ir ryžtingų veiksmų", - sakoma pareiškime ir priduriama, kad galvos nukirtimas buvo greičiausias būdas išniekinti skulptūrą.

Linco vyskupijos vyskupo vikaras švietimui, menui ir kultūrai kunigas Johannas Hintermaieris pasmerkė skulptūros nukirtimą.

„Žinojome, kad šia instaliacija taip pat provokuojame diskusijas", - kalbėjo jis.

The post Mergelės Marijos statulos eksponavimui Austrijos katedroje - garsaus kardinolo kritika appeared first on LAIKMETIS.

Po tokio ministrės Leonore Gewessler (Leonorės Gevesler) žingsnio įstatymas gavo būtiną paramą ir buvo priimtas, patvirtino šiuo metu ES pirmininkaujanti Belgija.

Austrijos kancleris Karlas Nehammeris (Karlas Nehameris) savo ministrės sprendimą pavadino neteisėtu.

Praėjusią vasarą įstatymų leidėjai minimalia persvara nubalsavo už ES gamtos atkūrimo planą, bet po to jam daug mėnesių priešinosi kelios valstybės narės, nesiliaujant ūkininkų protestams. Dėl to įstatymo projektas buvo atsidūręs aklavietėje.

Įstatymas, kuriuo siekiama atkurti ES ekosistemas, rūšis ir buveines, galiausiai buvo priimtas aplinkos ministrų susitikime Liuksemburge. Šįkart įstatymas gavo reikiamą kvalifikuotą balsų daugumą, atstovaujančią 15 iš 27 valstybių narių ir 65 proc. visų ES gyventojų. 

„Tai paskutinis žingsnis prieš įsigaliojant šiam įstatymui“, – sakė ES Tarybai pirmininkaujanti Belgija.

ES gamtos atkūrimo planas yra Bendrijos Žaliojo kurso dalis. Žaliojo kurso tikslas – nustatyti ambicingiausius pasaulyje klimato ir biologinės įvairovės tikslus, ir paversti bloką pasauliniu etalonu sprendžiant visus klimato klausimus. 

Pagal šį planą valstybės narės iki 2030-ųjų turės pasiekti konkrečius buveinių ir rūšių atkūrimo tikslus bent 20 proc. regiono sausumos ir jūros teritorijų.

The post Austrijos kancleris savo ministrės pritarimą ES gamtos atkūrimo įstatymui vadina neteisėtu appeared first on LAIKMETIS.

Bendrą laišką išspausdino Italijos dienraštis „Corriere della Sera“, likus mėnesiui iki birželio 6–9 dienomis vyksiančių rinkimų, kuriuose, prognozuojama, gerai pasirodys kraštutinių dešiniųjų partijos.

„Matome, kad visame pasaulyje kvestionuojamos pagrindinės vertybės – mūsų vertybės – pliuralizmas, žmogaus teisės ir teisinė valstybė, jei ne atvirai grasinama joms“, – rašė trys lyderiai.

„Ant kortos pastatyta ne kas kita, o mūsų demokratinės santvarkos pamatai“, – pabrėžė jie.

Nors Italijos, Vokietijos ir Austrijos prezidentų postai daugiausia ceremoniniai, jų visų užduotis – užtikrinti, kad būtų laikomasi jų šalių konstitucijų.

„Todėl būtina ginti demokratines institucijas ir vertybes, laisvės garantijas, žiniasklaidos nepriklausomybę, demokratinės politinės opozicijos vaidmenį, valdžių atskyrimą, valdžios įgyvendinimo ribų vertę“, – rašė Italijos prezidentas Sergio Mattarella (Serdžas Matarela), Vokietijos Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) ir Austrijos prezidentas Alexander'as Van der Bellenas (Aleksandras Van Der Belenas).

Italijoje valdančioji kraštutinių dešiniųjų partija „Italijos broliai“ pagal populiarumą užima pirmąją vietą ir apklausose jai žadama 27 proc. balsų. Vokietijoje „Alternatyvai Vokietijai“ (AfD) žadama 15 proc. balsų, ir ši politinė jėga yra antroje vietoje po pagrindinės centro dešiniųjų partijos.

Manoma, kad Austrijoje taip pat nemažų laimėjimų pasieks Laisvės partija (FPOe).

Italijos premjerė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) – „Italijos brolių“ lyderė – tvirtai palaiko NATO ir su Rusijos invazija kovojančią Ukrainą, nors kitos kraštutinių dešiniųjų partijos, tokios kaip Matteo Salvini (Matėjo Salvinio) „Lyga“ ir Marine Le Pen „Nacionalinis sambūris“ Prancūzijoje, kaltinamos prorusiškumu.

Trys prezidentai teigė, kad būtina didesnė Europos vienybė, kad būtų galima pasipriešinti tiems, „kurie abejoja pagrindiniais demokratijos principais“.

„Mūsų liberalioji demokratinė tvarka yra glaudžiai susijusi su Europos susivienijimu: įsitvirtinę Europos vertybių ir teisės normų bendrijoje, pasauliui pristatėme demokratine tvarka ir taika grindžiamą sambūvį“, – sakė jie.

The post Vokietijos, Italijos ir Austrijos prezidentai: ant kortos pastatyta mūsų demokratinės santvarkos pamatai appeared first on LAIKMETIS.

Pasak skaitmeninių teisių centro NOYB, kurio pavadinimas yra angliško posakio „None of your business“ (liet. – „Ne tavo reikalas“) akronimas, neįmanoma užtikrinti, kad programa pateiktų tikslią informaciją.

„ChatGPT nuolat klysta ir net „OpenAI“ negali to sustabdyti, sakoma šios ne pelno organziacijos pareiškime.

„OpenAI“ atvirai pripažino negalinti ištaisyti netikslios informacijos, pateiktos generatyvinio dirbtinio intelekto įrankio, ir nepaaiškino, iš kur gaunami duomenys bei kokią asmeninę informaciją saugo „ChatGPT“, priduriama pareiškime. 

NOYB teigė, kad su asmenine informacija susijusios klaidos yra nepriimtinos, nes Europos Sąjungos teisėje nustatyta, kad asmens duomenys turi būti tikslūs.

NOYB teigė, kad su asmenine informacija susijusios klaidos yra nepriimtinos, nes Europos Sąjungos teisėje nustatyta, kad asmens duomenys turi būti tikslūs.

„Jei sistema negali pateikti tikslių ir skaidrių rezultatų, ji negali būti naudojama duomenims apie asmenis generuoti“, – sakė NOYB duomenų apsaugos teisininkė Maartje de Graaf (Martjė de Graf).

„Technologija turi atitikti teisinius reikalavimus, o ne atvirkščiai“, – pridūrė ji. 

„ChatGPT“ „pakartotinai pateikė neteisingą informaciją“ apie NOYB įkūrėjo Maxo Schremso (Makso Šremso) gimimo datą, „užuot pranešusi naudotojams, kad neturi reikiamų duomenų“, nurodė skaitmeninių teisių centras. 

„OpenAI“ atmetė M. Schremso prašymą ištaisyti arba ištrinti duomenis, nors jie buvo neteisingi, sakydama, kad tai neįmanoma, pridūrė NOYB.

Be to, „OpenAI“ „tinkamai neatsakė“ į jo prašymą susipažinti su jo asmens duomenimis, taip pažeisdama ES teisę, pabrėžė NOYB, pridurdamas, kad „OpenAI“, „panašu, net nebando apsimesti, kad laikosi reikalavimų“.

NOYB, kuri nuo įsikūrimo 2018 metais aršiai kritikuoja technologijų milžines, teigė, kad prašo Austrijos duomenų apsaugos institucijos atlikti tyrimą ir nubausti „OpenAI“, kad ji atitiktų ES teisę.

 „ChatGPT“ paleidimas 2022 metų lapkritį technologijų pasaulyje sukėlė sensaciją, pastebėjus, kad šis dirbtinio intelekto įrankis sugebėjo vos per kelias sekundes parengti disertacijas, eilėraščius ar vertimus.

Tačiau kai kuriose šalyse dėl kritikos šiai technologijai imtasi teisinių veiksmų.

Italija 2023 metų kovą laikinai užblokavo pokalbių robotą. Prancūzijos reguliavimo institucija pradėjo tyrimą po kelių skundų.

Be to, siekiant pagerinti koordinavimą, buvo įsteigta Europos darbo grupė, nors NOYB ir toliau skeptiškai vertina pareigūnų pastangas reguliuoti dirbtinį intelektą.

The post Vienos skaitmeninių teisių centras: „ChatGPT“ nuolat klysta appeared first on LAIKMETIS.

Artėjant Europos Parlamento rinkimams austrų ganytojai itin pabrėžia Europos Sąjungos tikslą pagal jos kūrėjų, krikščionių, sumanymą, kuris kartais išleidžiamas iš akių: po dviejų pasaulinių karų siaubo padėti naujus pamatus Europai, kuri leistų jos tautoms susitaikyti ir užtikrintų ilgalaikę taiką. Taikos išsaugojimas yra svarbiausias ES tikslas ir Rusijos agresija Ukrainoje vėl jį išryškina. Kaip savo 1950 metų deklaracijoje toliaregiškai pažymėjo R. Šumanas, nauja Europa negims „vienu ypu“, bet per vienybės ir solidarumo veiksmus. Tai visų pirma ekonominė integracija, kuri plėtėsi į politikos, kultūros ir socialines sritis.

Taip pat siekta „įvairovių vienybės“, kuri išsaugo nacionalinį ir regioninį tapatumą. Šiandien vis stipresnis pavojus, kad bus pamirštas gilus tikėjimas, iš esmės krikščioniškas ir biblinis pagrindas, besąlygiška pagarba kiekvieno žmogaus orumui – tie principai ir vertybės, kurie sudaro ES pagrindus. Šių pagrindų praradimas galiausiai sukels pavojų pačiam žmogui.

Todėl Bažnyčiai ir visiems krikščionims tenka ypatinga užduotis išlaikyti Europos krikščioniškąsias vertybes ir jas ginti. Krikščionims taip pat privalu prisidėti prie problemų ir iššūkių, su kuriais susiduria pasaulis ir Europa, sprendimų. Visų pirma austrų vyskupai mini pagarbą žmogaus gyvybei.

Bioetikos klausimai priklauso ES valstybių narių kompetencijai, bet su apgailestavimu ir susirūpinimu tenka matyti daug raginimų Europarlamente ir iš kai kurių vyriausybių pusės abortą įtraukti kaip teisę į Pagrindinių teisių chartiją. Bet pagrindinė teisė gali būti tik į gyvybę, o ne silpniausių žudymą.

Bažnyčiai ir visiems krikščionims tenka ypatinga užduotis išlaikyti Europos krikščioniškąsias vertybes ir jas ginti.

Kitas klausimas – migracija. Sveikintina, kad yra pažangos derybose dėl bendros migracijos politikos, bet yra atskirų punktų, kuriems Bažnyčia negali pritarti dėl pagarbos žmogaus orumui trūkumo. Trečia, besąlygiško solidarumo reikalauja prie Europos Sąjungos durų vykstanti karo drama Ukrainoje.

Austrų vyskupai pabrėžė, kad jie už tai, kad greitai ir rimtai būtų pradėtos derybos dėl Ukrainos integracijos į ES, gerbiant priėmimo kriterijus, bet taip pat padedant juos įgyvendinti. Taip pat reikia suteikti rimtas perspektyvas Balkanų kraštams.

Austrija dėl savo istorinių ir kultūrinių ryšių su šiais kraštais gali atlikti ypatingą vaidmenį. Klimato ir aplinkos krizės: dėl atsakomybės prieš savo Kūrėją, būsimas kartas ir tuos, kurie jau kenčia nuo klimato kaitos, reikia daryti viską, kad kuo labiau sumažintume grėsmingas jos pasekmes. Kita vertus, siūlomi sprendimo būdai gali didinti poliarizaciją ir susipriešinimą. Reikia atrasti politinius kelius, kurie užtikrintų būtinus pokyčius ir tuo pat metu žmonių socialinę, kultūrinę ir profesinę ateitį. Dirbtinis intelektas ir skaitmeninė erdvė. Greta nepaprastų galimybių šios technologijos kelia ir didelių pavojų žmonių privačiam gyvenimui, taip pat ir dėl to, kad gali būti manipuliuojama jų laisve, kuri yra vienas iš demokratijos pagrindų.

Reikia atrasti politinius kelius, kurie užtikrintų būtinus pokyčius ir tuo pat metu žmonių socialinę, kultūrinę ir profesinę ateitį.

Kalbėdami apie karo būvį Gazos Ruože, austrų ganytojai paragino rimtai siekti, kaip siūlo ir Šventasis Sostas, dviejų valstybių sprendimo, kuris atsilieptų į abiejų pusių poreikius. Austrijos Caritas organizacija, primena jie, jau trisdešimt metų dirba ir Ukrainoje.

Prasidėjus karui, pagalba buvo teikiama ypač pagyvenusiems žmonėms ir vaikams, ji pasiekė apie 100 000 žmonių. Didelės rinkliavos ir sumos skirtos tūkstančių kitų žmonių poreikiams. Tačiau Ukrainoje kenčia milijonai, o šios kančios priežastis, reikia pakartoti dar kartą, yra Rusijos agresijos karas prieš laisvą ir suverenią Ukrainą. Vyskupai išreiškė pritarimą pasiūlymui, kad Austrijos valstybės fondas, skirtas reagavimui į nelaimės ir krizės situacijas užsienyje, augtų ir 2030 metais pasiektų 200 milijonų eurų sumą.

Toliau tęsiami sinodinio kelio darbai, ypač kalbama apie pasauliečių tikinčiųjų dalyvavimą ir įsitraukimą į bažnytines tarnystes ir praktiką, moterų padėtį ir lyčių lygybę Bažnyčioje. Pagrindinis visų temų klausimas: „Kaip galime būti sinodinė Bažnyčia, vykdanti misiją?“ Diskusijos bus susumuotos ir gegužės mėnesį išsiųstos į Vyskupų sinodo sekretoriatą Romoje. Sinodinis metodas, apsaugantis ir nuo dogmatizmo ir nuo sulyginimo, integruojantis skirtingas perspektyvas, yra tikrai teigiama patirtis Bažnyčiai.

The post Austrijos vyskupų konferencija paskelbė deklaraciją - itin pabrėžia ES tikslą appeared first on LAIKMETIS.

Atidaryme tradiciškai dalyvavo Vienos arkivyskupas kardinolas Christophas Schönbornas (Kristofas Šionbornas).

Nuo tada, kai prieš 70 metų buvo pradėta rengti „Žvaigždės giedotojų“ kampaniją, ji tapo didžiausia paramos rinkimo akcija.

„Jaudina, kad austrai kasmet atveria ne tik savo namų duris, bet ir pinigines žmonėms, kuriems reikia pagalbos“, – sakė kardinolas.

Šiemet nuo gruodžio 27 d. iki sausio 7 d. visoje Austrijoje giedos 85 000 giesmininkų iš maždaug 3 000 parapijų, nešdami palaiminimą ir prašydami paaukoti lėšų nepasiturintiems žmonėms.

„Jūs esate taikos pasiuntiniai, tai nuostabu, ypač karo ir konfliktų laikais“, – kreipėsi kardinolas į Vienos arkivyskupo rūmuose susirinkusius vaikus ir jaunuolius.

Praėjusiais metais mergaitės ir berniukai, persirengę išminčiais Kasparu, Melchioru ir Baltazaru, giedodami surinko 19,2 mln. eurų sumą. Iš viso nuo 1954 m. per „Žvaigždės giedotojų“ akciją surinkta apie 520 mln. eurų.

Zalcburgo arkivyskupas Franzas Lackneris taip pat pagyrė „Žvaigždės giedotojų“ kampanijos dalyvius: „Tai nepaprastas ir nepakeičiamas įsipareigojimas“, – pabrėžė Austrijos vyskupų konferencijos pirmininkas. „Giedantys vaikai  yra pasitikėjimo ambasadoriai šiais nepastoviais laikais", - sakė arkivyskupas F. Lackneris.

The post Austrijos Katalikiškojo jaunimo organizacijos iniciatyva pritraukė gausybę giesmininkų appeared first on LAIKMETIS.

Pasak laikraščio "Salzburger Nachrichten", Plainfeldo miestelyje Zalcburge įsikūręs darželis nusprendė atšaukti su krikščionių religinėmis šventėmis susijusį renginį, nes mano, kad jis yra netinkamas dėl vis didėjančios įvairovės.

Vaikų tėvai išreiškė pyktį mokyklos vadovų komandai dėl tokio sprendimo.

"Pasipiktinę tėvai pranešė bendruomenei. Niekas nesuprato, kodėl", - sakė vietos meras Volfgangas Ganzenhuberis (Wolfgang Ganzenhuber), kuris atskleidė, kad jį taip pat suglumino mokyklos šventės atšaukimas.

"Man niekas niekada nesiskundė dėl to, kad pas vaikus ateitų Kalėdų Senelis. "Darželio planai mane iš tiesų išgąsdino", - pridūrė jis.

Plainfeldo darželyje "beveik nėra migrantų kilmės vaikų", todėl šis sprendimas dar labiau glumina

Ganzenhuberis taip pat atskleidė, kad Plainfeldo darželyje "beveik nėra migrantų kilmės vaikų", todėl šis sprendimas dar labiau glumina.

Austrijos liaudies partijos (ÖVP) meras aptarė šį klausimą su darželio direktoriumi, kuris, kilus visuomenės pasipiktinimui, sutiko pasiūlyti tėvams balsuoti, ar renginį tęsti, ar ne.

"Zalcburgo vaikų darželiai gali laisvai nuspręsti, kaip jiems elgtis su Kalėdomis susijusių papročių atžvilgiu", - paaiškino Jutta Kodat, prižiūrinti valstybinį mokyklų ir vaikų priežiūros įstaigų departamentą.

"Nėra vieno teisingo būdo, kaip elgtis su Kalėdų Seneliu ir Co. Žinoma, Kalėdų Senelis nėra privalomas vaikų darželyje ar mokykloje. Daug svarbiau, kad tėvai ir darželių auklėtojos susitartų ir kad visiems vaikams būtų smagu", - pridūrė ji.

Žemės gubernatoriaus pavaduotoja Marlene Svazek buvo ne tokia diplomatiška. FPÖ politikė tvirtino, kad Kalėdų Senelis yra "mūsų kultūros ir papročių dalis", ir įspėjo, kad "nukrypimas nuo to būtų tikras mūsų krikščioniškųjų vertybių bankrotas".

"Todėl mes kreipiamės į institucijas, kad neatimtų šios šventės iš mūsų vaikų ir paskatintų juos tęsti renginį", - pridūrė ji.

The post Austrijoje darželis dėl „kultūrinių skirtumų" nori atšaukti Kalėdų šventę vaikams appeared first on LAIKMETIS.