Politikė padėkojo už galimybę pakalbėti apie krikščionybę su "Laikmečio" skaitytojais. A. Norkienė užsiima parlamentine veikla jau aštuonerius metus, ir kaip pati sako jos darbas "reikalauja įsigilinimo į problemas, derybų ir daugybės vertybinių apsisprendimų."

Ar galėtumėte pasidalinti savo patirtimi, kokį vaidmenį jūsų gyvenime užima krikščionybė?

• - Kasdieniai sprendimai, išsiugdytos žinios padėjo man nuosekliai laikytis vertybinių nuostatų, kurių gilumoje – krikščioniškos moralės pasaulis, puikiai derantis tarnaujant mūsų piliečiams ir Lietuvos valstybei.

Krikščionybė turi gilų ir svarbų vaidmenį daugelio lietuvių gyvenime, tiek istoriniu, tiek kultūriniu, tiek ir moraliniu požiūriu. Mūsų šalis per šimtmečius tapo ne tik religine, bet ir kultūrine šalimi, kur krikščioniškos vertybės formavo mūsų visuomenės pamatinius principus – šeimą, dorumą, pagarbą žmogaus gyvybei ir orumui.

Krikščioniškos vertybės ir jų pagrindu formuojamos tradicijos vis dar išlieka svarbios mūsų kasdienybėje. Tai atsispindi tiek švietimo sistemoje, tiek socialinėse programose, tiek ir valstybės požiūryje į žmogaus orumą ir teises.

Politikoje mes turime užtikrinti, kad krikščioniškos vertybės būtų gerbiamos, tačiau tuo pačiu metu būtina gerbti ir kitų žmonių tikėjimo pasirinkimus. Tai reikalauja jautrumo ir atsakomybės, kad nesukurtume jokios diskriminacijos ar spaudimo, bet kartu palaikytume tas vertybes, kurios stiprina mūsų bendruomenę ir visuomenę kaip visumą.

Kodėl būtent su jūsų atstovaujama politine jėga susiejote savo politinį kelią?

• - Man priimtina, kad krikščionybė turi didelę įtaką šeimai, nes šeima, kaip esminis visuomenės pagrindas, yra stipriai įtvirtinta tiek krikščioniškoje doktrinoje, tiek mūsų įstatymuose. Taip pat mūsų teisinė sistema remiasi humanistiniais principais, kurie daugeliu atvejų yra derinami su krikščioniškais idealais apie teisingumą, atjautą ir gailestingumą.

Dėl šių ir kitų svarbių priežasčių, savo politinį kelią susiejau su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Ši partija ne tik viena iš seniausių politinių partijų Lietuvoje, bet ir vienintelė tradicinėms ir tautinėms vertybėms ištikima nacionalinė politinė jėga. Šiai partijai priklausau 17 metų ir niekada nenusivyliau savo pasirinkimu.

Kaip planuojate atstovauti krikščionišką poziciją Seime?

• - Esu tikra, kad Seimo narys neturėtų balsuoti kitaip, nei žadėjo savo rinkėjams per rinkimus, jau pasirinkus konkrečią partiją ir jos idėjas. Toliau palaikysiu prigimtinės šeimos sampratą, toliau nepritarsiu translytiškumo įteisinimui, taip pat bandymams įteisinti Stambulo konvenciją. Gerbsiu žmogaus gyvybę nuo pat pirmosios akimirkos iki natūralios mirties.

Ačiū už atsakymus.

The post Išrinktoji Seimo narė Aušrinė Norkienė: krikščionybė turi didelę įtaką šeimai appeared first on LAIKMETIS.

Tokia koalicija turėtų 86 balsus iš 141 Seime.

„Kaip didžiausios (centro kairės – BNS) frakcijos atstovas sulaukiau kvietimo jungtis prie valdančiosios daugumos“, – BNS sakė partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

Jis ketvirtadienį buvo susitikęs su socialdemokratų kandidatu į premjerus Gintautu Palucku.

S. Skvernelis BNS taip pat patvirtino, kad sulaukė kvietimo dirbti koalicijoje: „Gavome (pasiūlymą – BNS).“

Pasak R. Žemaitaičio, koalicija turėtų apsiriboti tik minimomis partijomis.

52 parlamentarų mandatus daugumoje turės Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), 20 mandatų turės „Nemuno“ aušra“, o Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 14 mandatų.

Seimo mažumoje arba opozicijoje liktų dirbti 28 mandatus naujajame Seime turėsiantys Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis su 12 mandatų bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su aštuoniais mandatais.

Pasak R. Žemaitaičio, iki šeštadienio turėtų būti suderinta koalicijos sutartis. „Nemuno aušra“ kaip pagrindinius savo tikslus į ją sieks įtraukti mokesčių pertvarkos peržiūrą, pradėtų sveikatos ir švietimo reformų stabdymą, kitų metų biudžeto deficito mažinimą, energetikos sektoriaus auditą.

S. Skvernelis teigė, kad demokratų valdyba kvietimą jungtis prie minimos koalicijos svarstys penktadienį.

Socialdemokratai partijos tarybos posėdį, kur turėtų būti tvirtinama koalicijos sudėtis, rengia šeštadienį.

Kiek anksčiau G. Paluckas žurnalistams buvo patvirtinęs, kad LSDP apsisprendė, ką kviesti į valdančiąją daugumą, tačiau potencialius partnerius įvardyti atsisakė.

Prieš spalį vykusius Seimo rinkimus LSDP lyderė Vilija Blinkevičiūtė sakė, kad nesiruošia koalicijoje dirbti su „Nemuno aušra“ dėl antisemitinių R. Žemaitaičio pasisakymų.

Konstitucinis Teismas dėl šių pasisakymų R. Žemaitaitį yra pripažinęs sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją. 

Politikas kaltinimus antisemitizmu atmeta ir sako savo įrašuose socialiniuose tinkluose kritikavęs Izraelį, o ne reiškęs neapykantą žydų tautai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) kvietimo formuoti valdančiąją koaliciją naujos kadencijos Seime negavo, sako „valstiečių“ frakcijos seniūnė Seime Aušrinė Norkienė.

Vis tik ji teigia, kad partija išlieka galimais socialdemokratų partneriais.

„Ne, kvietimo negavome, buvo antras ratas konsultacijų“, – po Seime ketvirtadienio pavakarę vykusio susitikimo su Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatu į premjero postą Gintautu Palucku bei Rasa Budbergyte kalbėjo „valstiečių“ seniūnė.

„Jie svarsto, konsultuojasi dėl dar iškilusių įvairų išsakytų kitų dalyvių konsultacijose lūkesčių ir tuos sprendimus bando dar kartą suderinti. Dar kartą aptarėme tai, ką buvome kalbėję, kaip dar galėtume gludinti kampus ir ryte turėtų būti viskas aišku“, – pridūrė ji.

„Kol kas taip“, – paklausta, ar „valstiečiai“ dar išlieka galimais koalicijos partneriais, kalbėjo A. Norkienė.

The post Besiformuojanti Seimo dauguma - be „valstiečių“, bet su „Nemuno aušra“ appeared first on LAIKMETIS.

„Mes matome susvetimėjimą, kurį jaučiame visi. Ir, deja, kuo toliau dirba ši valdžia, tuo susvetimėjimas vis labiau ryškėja. Mes tai vertiname kaip bėdą, grėsmę, o ši valdžia tai mato kaip savo pranašumą prieš paprastus žmones. Todėl visas jėgas, išmonę ir galimybes skiriame projektams, kurie stiprina gyventojus ir prisideda prie jų gerovės“, – sako A. Norkienė.

Seimo kadencijai persiritus į antrą pusę, įstatymų leidėjų darbas tampa nepaprastai svarbus. Lieka vis mažiau laiko esminėms reformoms, kurios gali paskatinti spartesnę šalies ūkio raidą, sustiprinti valstybės institucijas, užtikrinti socialinį teisingumą.

Metiniame pranešime Seime Prezidentas aiškiai nubrėžė gaires, ko laukia Lietuva ir jos žmonės. Jūsų frakcijos požiūris su Prezidento mintimis sutampa. Kiek, Jūsų nuomone, Seimui pavyko įsiklausyti, išgirsti ir atliepti šias bendras viltis?

Vadinamosios mokesčių reformos įstatymų projektų paketas Seimui atneštas birželio 27-ąją, priešpaskutinę sesijos dieną. Tai Jums ir yra atsakymas, ar Seimas išgirdo Prezidentą ir mus, ir ar iš viso šio Seimo valdantiesiems yra svarbu girdėti rinkėjus, Lietuvos žmones, galų gale mus – kolegas, oponentus Seime.

Šiaip taip pavyko priimti Valstybės tarnybos reformos įstatymų paketą, tačiau jau lenda spragos jo taikyme praktikoje. Jau dabar aišku, kad pagrindiniai reformos akcentai sudėlioti tik į vadovų atlyginimus ir privilegijas, o eiliniams valstybės tarnautojams gerų pokyčių nenumatoma. Taip pat mechaniškai norima sumažinti valstybės tarnautojų skaičių, suteikiant daug galių jų tiesioginiams vadovams.  

Dėl absoliučios vidaus reikalų ministrės nekompetencijos ir destrukcinės veiklos šiandien Lietuvoje grįžta laukiniai devyniasdešimtieji, kai visuomenė iš tiesų nesijaučia saugi. Nesaugi gatvėse, mokyklose, nesaugi popamokinio ugdymo veiklose, kur mūsų vaikų tyko „bartoševičiai“ ar kiti „mentoriai“, kurie, pasirodo, laisvai gali lankytis mokyklose, vežtis vaikus į užsienio „stovyklas“ ir juos tvirkinti.

Lietuvoje grįžta laukiniai devyniasdešimtieji, kai visuomenė iš tiesų nesijaučia saugi

Ir tai ne tik dėl karo Ukrainoje, ne tik dėl grėsmių iš Baltarusijos ir Kaliningrado, ne tik dėl ekonominio neužtikrintumo dėl savo rytdienos.

Kokius klausimus kėlėte šios sesijos metu?    

Pasiūlėme įteisinti tik savanorišką sprendimą kaupti pensijų fonde ir galimybę gauti sukauptą išmoką. Sunkiau gyvenantiems pensininkams siūlėme įteisinti 13-ąją pensiją, o trečių ir ketvirtų klasių moksleiviams – nemokamą maitinimą.

Tęsiame ir norime stiprinti pirmojo būsto lengvatinių paskolų programą jaunoms šeimoms. Šią programą sėkmingai inicijavome ir vykdėme praėjusioje kadencijoje. Taip pat siūlome suteikti galimybę visiems elektros energijos vartotojams grįžti pas visuomeninį tiekėją, nepaisant kuriame etape yra pasirašyta elektros energijos tiekimo sutartis.

Siūlome pagalbą turintiems priklausomybių žmonėms bei sprendimus, kurie gali padėti spręsti vaistų trūkumą. Aptarėme Farmacijos įstatymo pataisų keliamas grėsmes. Džiaugiamės, kad vaistininkai mato prasmę ir perspektyvą mūsų teiktoms, bet palaikymo Seime nesulaukusioms Farmacijos įstatymo pataisoms, kurios leistų Lietuvoje vystyti vaistininkystę, plėsti farmacinės rūpybos paslaugas, o svarbiausia, pasitarnautų pacientų labui ir jų saugumui.

Steigiame valstybinį Lytinių nusikaltėlių registrą Lietuvoje, nes būtina imtis visų priemonių, kurios apsaugotų šalies vaikus nuo visų smurto ir prievartos formų.

Giname valstybinę kalbą, kaip giname ir tradicinę šeimą. Netoleruojame rašybos chaoso, kuris griauna visą lietuvių kalbos sistemą. Todėl nepritariame svetimų raidžių rašymui asmens dokumentuose. 

Siūlome keisti bendrojo ugdymo vertinimo sistemą, kurioje dėmesys tektų ne tik baigiamiesiems egzaminams, o ir mokymosi vidurkiams, baigiamajam darbui bei neformaliajam ugdymui. Tai keistų ne tik požiūrį į mokymąsi, bet ir sudarytų galimybes aukštosioms mokykloms bei būsimiems darbdaviams individualiai dirbti su būsimais studentais ir specialistais, o mokiniams – visus metus nuosekliai siekti žinių ir jas gilinti net ir dvyliktoje klasėje, kuri šiuo metu yra skiriama žinių kartojimui ir pasiruošimui egzaminams.

Reikalaujame neatimti iš savivaldybių teisės, atsižvelgiant į regiono ar vietos socialinį, ekonominį, geografinį ir kultūrinį specifiškumą, savarankiškai reguliuoti savo mokyklų tinklą.

Rengiame diskusijas ir aiškinamės, kaip galime spręsti gyventojų skaičiaus mažėjimą šalyje klausimus, nes ši valdžia galvoja tik apie imigrantus, neskatina gimstamumo ir tiesiog savo kontroversiškais sprendimais naikina šeimos sampratą.

Taip pat turime ir dar neatsakytų klausimų – frakcija kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl Vytauto Landsbergio pripažinimo valstybės vadovu. Konstitucinis Teismas turi atsakyti, ar Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis gali būti prilyginamas valstybės vadovui de jure.

Problemų apstu, o valdantieji ir toliau aktyviai svarsto Civilinės sąjungos projektą. Bando pakeisti konstitucinę šeimos sampratą ir teigia, kad ji apima ir šeimas, sukurtas dviejų tos pačios lyties asmenų. Kokia Jūsų pozicija šiuo klausimu?

Šių pataisų priėmimas reikš rimtus pokyčius šeimos institutui, o tam nepritaria absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų, todėl mes nepalaikysime nė vieno iš valdančiųjų siūlomo projekto.

Praktika rodo, kad labai greitai po to, kai įteisinama civilinė partnerystė, seka jos ir santuokos skirtumų teisėje nagrinėjimas, prasideda įvairios viešųjų ryšių kampanijos žiniasklaidoje, bylinėjimaisi dėl diskriminacijos. Visa tai baigiasi vienodai – leidimais įvaikinti vaikus ir kita. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Estija prieš porą savaičių priėmė įstatymo projektą dėl santuokų lygybės ir nuostatas dėl registruotos partnerystės įstatymo įgyvendinimo. Jau kitąmet, 2024 metų sausio 1 d., santuoką galės sudaryti du suaugę žmonės, neatsižvelgiant į jų lytį. 

Mes atstovaujame tradicinę šeimą palaikančiai visuomenės daliai, tačiau suprantame vienalytėms poroms kylančius teisinius klausimus, todėl dar praėjusioje Seimo kadencijoje siūlėme Civilinio kodekso pataisas, numatančias bendro gyvenimo sutartis, kurias galėtų sudaryti ir vienos lyties poros. Tokios Civilinio kodekso pataisos būtų išsprendusios pagrindines kartu gyvenantiems asmenims kylančias problemas. LVŽS parengtas jungtinės veiklos projektas rėmėsi jau taikoma teismų praktika, kuri niekaip nediskriminuoja tos pačios lyties porų. Be to, tokias bendro gyvenimo sutartis būtų galėjusios sudaryti ne tik poros, bet ir kartu gyvenantys broliai ar seserys, ar vienas kitu besirūpinantys senjorai ir t. t.

Rodos, šioje Seimo sesijoje jau galėjote skirti laiko ir vidinėms reformoms, įstatymų projektams, kurie – tegu ir pamažu – bent jau leistų sakyti, kad einame link Gerovės valstybės, o ne tik trypčiojame vietoje. Tai kas gi, Jūsų nuomone, vis tik buvo ta dedamoji, kad viso to ėjimo taip ir neįvyko?

Arogancija ir dar kartą arogancija. Čia yra šitos valdančiosios daugumos vizitinė kortelė. Tiesą sakant, politologai galėtų geriau atsakyti, ar yra buvę Lietuvos parlamentarizmo istorijoje laikmetis, kuomet buvo šitaip nužeminta politinės kultūros kartelė.

Arogancija ir dar kartą arogancija. Čia yra šitos valdančiosios daugumos vizitinė kortelė

Man neramu, kiek dar toji politinės kultūros, politinio dialogo, empatijos ir pasitikėjimo valstybe kartelė gali būti leidžiama žemyn? O juk kitąmet laukia net treji rinkimai. Ar tokia situacija nesmogs piliečių politiniam aktyvumui rinkimuose? O gal atvirkščiai – rinkėjai tiesiog nubaus visus politikus, net ir tuos, kurie šiuo metu esame šito Seimo valdančiųjų politikos įkaitais?

Artėja vasaros sezonas, kai Seimo nariai nesirenka į posėdžius parlamente ir dirba savo regionuose. Kaip prognozuojate, rami nusimato mūsų politikams vasara?

Po NATO viršūnių susitikimo Vilniuje bus naujų namų darbų ir naujų iššūkių, susijusių su krašto apsaugos stiprinimu, finansavimu. Taip pat įtakos politiniam gyvenimui, be abejo, turės ir dabar Rusijoje vykstantys įvykiai, ypač kai girdime, kad neprognozuojamo elgesio privačių karinių struktūrų savininkai persikelia vis arčiau Lietuvos sienų.

Mūsų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija šį vasaros laikotarpį tarp sesijų išnaudos įprastai – įstatymo projektų ir iniciatyvų rengimui. Taip pat planuojame pradėti pasirengimą būsimiems rinkimams – pirmiausia Kupiškio rajono mero, vėliau – Prezidento, Europos Parlamento, Seimo. Be abejo, svarbiausias politinis uždavinys partijai – tinkamai jiems pasiruošti, sustiprinti savo politines komandas, paruošti gyventojų lūkesčius atliepiančią rinkimų programą.

Ruduo numatomas darbingas ir karštas. Tikėkimės, be čekiukų ar pedofilijos skandalų, kurie mus lydėjo pavasarinės sesijos metu.

The post Aušrinė Norkienė. Gyvename tokiu laiku, kai kėsinamasi ne tik į tradicinę šeimą, bet ir į kitus mūsų Tautos pamatus appeared first on LAIKMETIS.

Projekte, kurį nagrinės Seimo nariai, vidaus reikalų ministrė tarnautojus, dirbančius valstybės įmonėse, lygina su privačioje bendrovėje dirbančiaisiais. Numatoma, kad valstybės įmonės sieks pelno, o valdymas bus atiduotas į vadovų rankas. Jie su niekuo nederindami galės sukurti atskirą savo įstaigos valdymą ir darbo apmokėjimo sistemą.

„Dabartinė valdžia ignoruoja ir neįsiklauso ne tik į mūsų, bet ir Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos išsakytą nuomonę. Šiuo metu valstybės tarnautojams taikomi specialūs reikalavimai, kurių nereikia laikytis dirbantiems pagal darbo sutartis, pavyzdžiui pajamų ir turto deklaravimo, pareigos puoselėti nepriekaištingą reputaciją, vengti interesų konflikto ir kt. Pagal naują reformą naikinamos garantijos, tačiau paliekami papildomi reikalavimai, o tai yra neteisinga ir nelogiška,“ – sako A. Norkienė. 

G. Burokienė atkreipia dėmesį į siūlomos reformos nenuoseklumą. Pagal naują reformą sumažės valstybės tarnybos patrauklumas ir konkurencingumas, bus neaišku, kaip nustatyti darbo užmokestį

G. Burokienė atkreipia dėmesį į siūlomos reformos nenuoseklumą. Pagal naują reformą sumažės valstybės tarnybos patrauklumas ir konkurencingumas, bus neaišku, kaip nustatyti darbo užmokestį. Dėl naujai siūlomo taikyti bazinio dydžio bent dvejus ateinančius metus bus „įšaldytas“ eilinių valstybės tarnautojų darbo užmokestis, panaikintos ir taip menkos socialinės garantijos.

„Valdžia pamiršo eilinius valstybės tarnautojus, o solidžios algos žadamos tik įstaigų vadovams. Siūlymas panaikinti priedą už stažą ir atostogų skaičiavimo tvarką eiliniams valstybės tarnautojams yra nepagrįstas ir nelogiškas, nes valstybės tarnautojas kaupia darbo patirtį ir savo darbą atlieka vis rezultatyviau. Priedas už stažą turi būti išsaugotas kaip viena iš nedaugelio darbo valstybės tarnyboje motyvacinių priemonių ir kaip bent nežymus darbo užmokesčio padidinimas“, – sako G. Burokienė.

LVŽS frakcijos nariai siūlo nebloginti eilinių tarnautojų darbo ir atlygio sąlygų bei dar kartą apsvarstyti Valstybės tarnybos įstatymo tikslingumą. Būtent šiuo metu, kai Lietuva patiria daug geopolitinių neramumų, išgyvena rekordinę infliaciją.

The post „Valstiečiai": Valstybės tarnyba virsta privačia bendrove appeared first on LAIKMETIS.

Grupė Seimo „valstiečių“ parengė ir Seimo teisės aktų bazėje registravo tai numatantį Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisas.

Šį projektą didžiausia opozicinė frakcija vadina vienu iš prioritetinių per Seimo rudens sesiją.

Siūloma pakeisti neišvengiamos žalos apibrėžimą, numatant, kad tokia žala nebūtų laikoma „sunkius padarinius sukėlusi nepageidaujama reakcija į vakciną, kuomet ta vakcina sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra įtraukta į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių arba ta vakcina pagal jos preparato charakteristikų santrauką yra skirta vakcinuoti nuo infekcijos, dėl kurios paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija, karantinas“.

Opozicijos atstovų teigimu, prielaidų gauti kompensaciją dėl šalutinio vakcinos poveikio sukūrimas paskatintų žmones aktyviau skiepytis nuo COVID-19.

Žalos atlyginimas būtų pozityvus motyvatorius, nes daugelis nenorinčiųjų vakcinuotis nuogąstauja dėl galimo šalutinio poveikio

„Vyriausybė nesirūpina, kokios pozityvios paskatos galėtų skatinti vakcinaciją. O vakcinacija skatinama tik prievarta ir grasinimais. Žalos atlyginimas būtų pozityvus motyvatorius, nes daugelis nenorinčiųjų vakcinuotis nuogąstauja dėl galimo šalutinio poveikio. Be to, žalą atlyginti tuo atveju, kai valstybė ypač skatina vakcinuotis, būtų teisinga ir sąžininga – taip valstybė kartu su žmogumi pasidalintų atsakomybę“, – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pranešime sakė frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.

Anot jo, nemažai Vakarų valstybių taiko tokią praktiką, tarp jų – Latvija, Danija, Suomija, Italija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Norvegija, Šveicarija, JAV, Kanada.

The post „Valstiečiai“ siūlo kompensuoti vakcinų šalutinio poveikio sukeltą žalą appeared first on LAIKMETIS.