* Nustatyti 1088 nauji COVID-19 atvejai, mirė 12 žmonių. Ligoninėse gydoma 1040 COVID-19 pacientų, iš jų 88 – reanimacijoje. 14 dienų naujų atvejų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 453.

* Svarstoma ateityje ilginti laiką tarp „Pfizer“ vakcinos dozių. Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, tai leistų „kuo didesnę apsaugą suteikti kuo platesniam ratui žmonių“. Siūlymą linkę palaikyti ekspertai, tačiau Vaistų kontrolės tarnyba – skeptiška.

* Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasiūlė įteisinti galimybių pasą, kuris turintiems neigiamą COVID-19 testą, pasiskiepijusiems ar persirgusiems atvertų daugiau šiuo metu uždarytų veiklų. Vėliau jis būtų prijungtas prie ES kuriamo imuniteto pažymėjimo.

* I. Šimonytė žada pagalbą savivaldybėms, kur skiepijimas vyksta vangiai: svarstoma, kad tiesiai pas žmones su vakcinomis galėtų būti siunčiami karo medikai ar Vadovybės apsaugos tarnybos medikai. Ši tarnyba sako esanti pasirengusi imtis vakcinavimo.

* Apie pusei abiturientų ir apie 66 proc. mokytojų turint imunitetą nuo koronaviruso, ministerija svarsto dvyliktokų grįžimą į mokyklas. Profesinės sąjungos iš esmės pritaria siūlymui. Tai galėtų įvykti iki balandžio pabaigos.

* Lietuva gavo pirmąją „Johnson & Johnson“ vakcinos siuntą. Tuo tarpu Jungtinių Valstijų sveikatos priežiūros institucijos rekomendavo sustabdyti šios vakcinos naudojimą, kol tiriamas ryšys tarp vakcinos ir kraujo krešulių. „Johnson & Johnson“ vakcina, skirtingai nei kitomis šiuo metu patvirtintomis, skiepijama vieną kartą.

* Latvijos premjeras Krišjanis Karinis pareiškė esąs nusivylęs lėtais vakcinavimo tempais ir teigė, kad atsakomybė dėl to tenka sveikatos ministrui Danieliui Pavlutui. Latvija tikėjosi balandį pradėti masinę gyventojų vakcinaciją, tačiau dabartinėmis prognozėmis tai įvyks ne anksčiau gegužės, o šalyje kaupiasi vakcinos atsargos.

* Jungtinė Karalystė paskelbė pasiekusi tikslą iki balandžio vidurio bent viena doze paskiepyti visus vyresnius nei 50-ies ir didžiausios rizikos žmones: paskiepyti 95 proc. tokių gyventojų.

* Vokietijos vyriausybė pritarė kontroversiškoms pataisoms, kurios suteiktų Berlynui daugiau įgaliojimų imtis griežtesnių priemonių koronaviruso epidemijai sutramdyti, tokių kaip komendanto valanda. Įstatymą dar svarstys parlamentas.

Seimo posėdis:

* Parlamentarams pristatyta Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio kandidatūrą į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus. Toliau ją svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, vyks frakcijų susitikimai su kandidatu.

* Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas pateikė įstatymų pataisas, kurios nuo liepos dar labiau suvaržytų galimybes šalies energetikos projektuose dalyvauti įmonėms, susijusioms su Astravo atominės elektrinės veikla. 

* Seimas linkęs leisti sklypus miestuose, miesteliuose ir kurortuose visuomenės poreikiams iš žemės savininkų perimti viešiems želdynams kurti. Galutinis sprendimas bus priimtas vėliau. 

* Po svarstymo taip pat pritarta, kad nuo 2022 metų savininkai bendro naudojimo vietose negalėtų laikyti nenaudojamų automobilių.  

Valantino atleidimas. Prezidentas Gitanas Nausėda pasibaigus kadencijai iš pareigų atleido teismo pirmininką Algimantą Valantiną. Jis liks dirbti šio teismo teisėju. 

Padėtis Ukrainoje. Toliau auga įtampa Rytų Ukrainoje. NATO paragino Rusiją sustabdyti savo nepateisinamą pajėgų kaupimą Ukrainos pasienyje, anksčiau deeskaluoti situaciją Rusiją ragino Didžiojo septyneto valstybės. Rusija savo ruožtu apkaltino NATO valstybes verčiant Ukrainą parako statine. Išreikšdamas solidarumą į Ukrainą šią savaitę vyks Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai. Pirmadienį per susirėmimus su prorusiškais separatistais žuvo du ukrainiečių kariai.

JAV parama. Jungtinės Valstijos pranešė Vokietijoje papildomai dislokuosiančios 500 karių. Šis žingsnis rodo dabartinio prezidento Joe Bideno pozicijos skirtumus lyginant su jo pirmtaku Donaldu Trumpu, planavusiu mažinti Vokietijoje dislokuotą kontingentą.

Ramadano pradžia. Musulmonai visame pasaulyje pradėjo laikytis Ramadano – pasninko mėnesio. Skirtingos šalys jo metu taikys skirtingus apribojimus: kai kur maldininkai raginami melstis namie, kitur, laikantis saugumo reikalavimų, atveriamos mečetės.

Vandens išleidimas. Japonijos vyriausybė nusprendė išleisti į vandenyną per milijoną tonų išvalyto vandens iš avarijos ištiktos Fukušimos atominės elektrinės. Vanduo tikriausiai bus išleistas ne anksčiau kaip po dvejų metų. Sprendimą palaiko Tarptautinė atominės energijos agentūra, tačiau jam priešinasi vietos žvejų bendruomenės, susirūpinimą išreiškė Pekinas ir Seulas.

The post Svarbiausi balandžio 13 - osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

Pasak ministrės Aušrinės Armonaitė, pasą sudarytų trys elementai – skiepas nuo koronaviruso, neigiamas testas ir imunitetas, įgytas persirgus COVID-19.

„Vyksta prioritetinių grupių vakcinacija, tikėkimės, tuoj pereisim prie masinės, bet kol nėra tokių galimybių, siūlome, kaip sugrąžinti dalį veiklų ir žmonių į darbą. Tam galėtų padėti galimybių paso įgyvendinimas. (...) Tai leistų atidaryti daugiau renginių, sporto klubus“, – BNS antradienį sakė ministrė. 

Pasak jos, tokia koncepcija šiuo metu veikia Danijoje. Kaip toks pasas veiktų Lietuvoje, kol kas sprendimų nėra, tam dar turėtų pritarti Vyriausybė. 

„Reikia ieškoti sprendimų dėl apmokėjimo testų, dėl logistikos, dar Vyriaysybė turi dėl to tartis“, – sakė A. Armonaitė. 

Pasak jos, jei tokiam siūlymui būtų pritarta, jis galėtų būti įgyvendintas per kelias savaites – tai atliktų Registrų centras. Vėliau šis pasas galėtų būti integruotas į Europos Sąjungos planuojamą imuniteto sertifikatą. 

Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį LRT radijui teigė, kad šią savaitę turėtų būti diskutuojama, kokiais etapais ir nuo kokios dienos galimybių pasas galėtų būti įgyvendinamas.

„Pagrindinė diskusija yra dėl galimybės kažkokias veiklas vykdyti ar kažkur dalyvauti turint testą, todėl kad yra nemažo intereso ir spaudimo, kad tokia galimybė būtų. Žinoma, negalime kalbėti apie kažkokį imuniteto pasą, todėl kad tas jokio imuniteto nesuteikia, bet kadangi šiomis savaitėmis testuojame labai daug žmonių, (...) reiškia, reikia galvoti taip pat, ar galime suteikti papildomus pajėgumus, kad ir testą neseniai pasidaręs žmogus turėtų galimybę nueiti, tarkime, į kokį restoraną pavakarieniauti“, – LRT radijui sakė premjerė. 

The post A. Armonaitė siūlo įteisinti galimybių pasą appeared first on LAIKMETIS.

„Eilėse laukia šimtai mažylių, kurių eilė gauti vietą darželyje ateis tik jiems jau sulaukus mokyklinio amžiaus ar net pilnametystės. Eilėje į Vilniaus m. savivaldybės valstybinius darželius laukia daugiau nei 13 000 vaikų“, – pažymima kreipimesi.

O. Leiputė pabrėžia, kad ugdymas ikimokyklinio ugdymo įstaigose labai svarbus vaiko raidai ir socializacijai. Labiau pasiturinčios vilniečių šeimos gali sau leisti rinktis privatų darželį – tokiu atveju dalį išlaidų kompensuoja Vilniaus savivaldybė.

2019 m. Vilniaus savivaldybė skyrė 7 mln. 231,5 tūkst. eurų 127 privačioms švietimo įstaigoms; 2020 m. – 7 mln. 736,5 tūkst. eurų 136 privačioms įstaigoms, teigiama savivaldybės atsakyme į Seimo narės užklausą.

ką daryti toms šeimoms, kurioms privataus darželio kaina nepakeliama dėl mažų šeimos pajamų?

„Tačiau ką daryti toms šeimoms, kurioms privataus darželio kaina nepakeliama dėl mažų šeimos pajamų?“, – klausiama kreipimesi. Tai ypač aktualu vienišiems tėvams, auginantiems vaikus. Vietų darželiuose trūkumas ypatingai skausmingas moterims, kurios norėtų grįžti į darbą – anot O. Leiputės, tokia situacija skatina skurdą ir atskirtį, netgi gimstamumo mažėjimą. O samdomos auklės paslaugų mėnesinis įkainis sostinėje – net 700–1200 eurų.

Kreipimesi siūloma pasidomėti gerąja kitų savivaldybių ir jų merų patirtimi sprendžiant darželių prieinamumo problemą. Viena išmėgintų galimybių – moduliniai darželiai (konteinerinės patalpos).

Kreipimasis adresuotas ir Laisvės partijos pirmininkei, ekonomikos ir inovacijų ministrei A. Armonaitei, kuri galėtų imtis veiksmų Vyriausybėje, kad darželių prieinamumo problemai spręsti būtų skirtas didesnis finansavimas.

„Iki savivaldos rinkimų liko dar nemažai laiko. Tūkstančiai jaunų vilniečių šeimų Jus stebi ir laukia rezultatų – kiekvienam vaikui Vilniuje priklauso vieta savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigoje“, – rašoma socialdemokratės O. Leiputės kreipimesi į sostinės merą ir Laisvės partijos pirmininkę.

The post Seimo narė Orinta Leiputė: ką daryti toms šeimoms, kurioms privataus darželio kaina nepakeliama? appeared first on LAIKMETIS.