Asyžiaus vyskupas Domenico Sorrentino, pateikė skundą prieš nežinomus asmenis po to, kai internete buvo parduodamos relikvijos, priskiriamos palaimintajam Karlui Akučiui, kuris balandį bus paskelbtas šventuoju.

Jo kūnas ilsisi Šventojo Nuplėšimo šventovėje, esančioje Švč. Mergelės Marijos Didžiojoje bažnyčioje Asyžiuje.

Skundas buvo perduotas Perudžos prokuratūrai, kuri nedelsiant pradėjo tyrimą. Jis susijęs su jaunojo milaniečio plaukų sruoga, parduodama už daugiau nei 2 000 eurų ir patvirtinta Postuliacijos. Šiuos plaukus pardavinėjo asmuo, kurio tapatybė vis dar nežinoma, nes jis naudojosi slapyvardžiu.

„Prašėme konfiskuoti šį objektą“, – paaiškino vyskupas Sorrentino.

„Nežinome, ar šios relikvijos tikros, ar ne, bet net jei viskas būtų išgalvota, jei tai būtų apgaulė, susidurtume ne tik su sukčiavimu, bet ir su religinių jausmų įžeidimu.“

Skundas buvo pateiktas dėl vienos relikvijos, tačiau, pasak Asyžiaus-Nodžeros-Gualdo vyskupijos, internete gali būti parduodamos ir kitos relikvijos, priskiriamos palaimintajam Karlui Akučiui, dar vadinamam „Dievo gyku“.

„Internete egzistuoja relikvijų rinka, susijusi su įvairiais šventaisiais, pavyzdžiui, mūsų šventuoju Pranciškumi, ir netgi pateikiamas kainoraštis. Tai visiškai nepriimtina“, – pabrėžė vyskupas.

Jis priminė, kad kanonų teisė griežtai draudžia tokį relikvijų pardavinėjimą. Relikvijas vyskupai dovanoja nemokamai, o tikinčiųjų aukos yra skirti šventovei, iš kurios jos kilusios.

„Tai praktika, siekianti pirmuosius mūsų istorijos amžius“, – pridūrė vyskupas.

The post Internete pardavinėjama palaimintojo Karlo Akučio relikvija, vyskupas papiktintas appeared first on LAIKMETIS.

Gruodžio 26 d. vakare nužudytas kunigas Tobias Okonkwo, 41 metų dvasininkas keliavo greitkeliu, kai jį nušovė nežinomi užpuolikai.

T. Okonkwo kunigišką tarnystę ėjo nuo 2015 m. Jis vadovavo slaugytojų ir akušerių mokyklai bei laboratorijai Lurdo Dievo Motinos ligoninėje Ihialos mieste šalies pietryčiuose.

Per pastarąjį dešimtmetį Nigerijoje buvo nužudyta tūkstančiai krikščionių, įskaitant kunigus.

Šalies šiaurėje žudynes dažnai vykdo radikalūs islamistai, o kituose Nigerijos regionuose kunigus dažnai pagrobia vietos banditai, siekiantys išpirkos.

Paskutinę metų dieną įvyko dar vienas mirtinas incidentas: kunigas netyčia nušovė į bažnyčią įsibrovusį chuliganą.

Gruodžio 31 d. vakare keli jaunuoliai įsilaužė į Švento Kolumbano katalikų bažnyčią Amaimo-Ikedru mieste, taip pat pietryčių Nigerijoje.

Chuliganai bažnyčioje pradėjo leisti fejerverkus, po kurių vietos kunigas, kurio pavardė neskelbiama, nusprendė juos išgąsdinti ir išvaikyti. Tuo tikslu jis pasiėmė pistoletą ir pradėjo šaudyti į viršų. Kulkos rikošetu nušovė vieną paauglį ir sužeidė kitą.

Overio arkivyskupija, kurioje įvyko incidentas, išreiškė „gilų apgailestavimą dėl šaudymo Naujųjų metų išvakarėse“ ir užuojautą aukos artimiesiems, užtikrindama maldas už jo sielos ramybę.

Neblaivus žudikas buvo suimtas, vyksta tyrimas.

The post Nigerijoje - du tragiški incidentai, susiję su kunigais appeared first on LAIKMETIS.

Sentimentus kelianti tradicija

Priekulės Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas kan. V. Ačas lapkričio viduryje pradėjo kalėdojimą. „Sena katalikų Bažnyčios tradicija lankyti žmones, – dėstė kunigas. – Kalėdojimas – vienas iš Bažnyčios įstatymų lankyti šeimas. Aš pagal galimybes išpildau įstatymą. Žmonės džiaugiasi aplankymu, palaiminimu, malda.“
Kan. V. Ačas kalbėjo, jog Lietuvoje šeimų lankymas tradiciškai vyksta prieš Kalėdas, o kitose katalikiškose šalyse – pavasarį, kaip antai, Italijoje – prieš Velykas. Bet ir Lietuvoje kai kurie kunigai renkasi parapijiečius lankyti vasarą. Pasak jo, vyresnės kartos žmonėms kalėdojimas kelia sentimentų. Jie prisimena, kai kadaise žiemą kalėdojantis kunigas su palyda atvykdavo į roges pakinkytais papuoštais arkliais.
„Priekulės parapijoje gyventojai susirinkę iš visos Lietuvos, bet jie prisimena savo regiono tradicijas, kurios yra panašios. Ir čia ją priima, – kalbėjo kunigas. – Neblogai pažįstu savo parapiją, kurioje yra daugiau nei 50 kaimų, ir ji išsidėsčiusi ne vien Priekulės seniūnijoje, bet jungia kai kuriuos Dovilų seniūnijos, uostamiesčio pakraščius. Parapijos teritorijoje gyvena daugiau nei 10 tūkst. žmonių. Išvaikščiojau ne tik Dituvos sodininkų bendriją, aplinkinius kaimus – nuo durų prie durų ėjau, bet ne visus gyventojus namuose radau.“
Pasak kunigo, čia gyvena apie 6 tūkst. katalikų Bažnyčiai priklausančių žmonių, didelė yra stačiatikių bendruomenė, sutiko musulmonų, be to, įvairiems krikščioniškiems judėjimams priklausančių gyventojų.

Ugdo empatiją

Priekulės parapija kan. V. Ačui – pirmoji klebono tarnystės parapija. Iki tol dirbęs Telšių vyskupo V. Borisevičiaus kunigų seminarijoje, beveik prieš dešimtmetį čia atėjo su žiniomis, įgūdžiais, tačiau be praktinės patirties. „Atėjau su savo bažnytiniu požiūriu ir pradėjau lipdyti tikinčiųjų bend­ruomenę. Nuo mažo branduolio pradėjau, atsirasdavo naujų narių, kai kas pasitraukė, bet judame pirmyn – matau perspektyvą, – džiaugėsi kunigas Viktoras. – Parapija pamažu tapo traukos centru, kur žmonės renkasi, atranda vieni kitus. Kalėdodamas tai jaučiu.“
Gruodžio pradžioje jis buvo aplankęs apie šimtą šeimų – susitiko su beveik tūkstančiu žmonių.
Su vienais bendravo ilgiau, su kitais persimetė keliais ar keliolika sakinių, bet žmonės spėjo kunigui pasakyti svarbius dalykus ar apie juos paklausti.
Klebonas prisipažino, jog tai puiki galimybė įvertinti parapijos realybę. „Kalėdojimas – parapijiečių pažinimas iš arti, – patikino jis. – Bažnyčioje matai iš toli, bet, pabuvęs kartu namuose, supranti, kodėl jam sunku ateiti melstis. Atsiranda atjauta. Turi priimti tokius, kokie yra, ir su jais pamažu keliauti tikėjimo kelionėje. Kalėdojimas ypač ugdo empatiją. Supranti, kokie žmonės geri, juose daug geros dvasios, gražaus pajautimo.“
Pastaruoju metu savanoriai susitaria su parapijiečiais, kada lauks kunigo Viktoro apsilankymo. „Mes bendraujame, diskutuojame. Radau gražių, tikinčių, gėrio ieškančių žmonių. Jie gyvena neblogai, dvasingi, apsišvietę“, – atskleidė kan. V. Ačas. Jis džiaugėsi parapijiečių pozityvumu, šviesiu žvilgsniu į pasaulį, nors kartais šie ir užsimena apie karo židinius įvairiose pasaulio vietose. Visgi, pasak kunigo, nebėra milžiniškos įtampos, kuri tvyrojo pandemijos laikotarpiu.

Jaunos šeimos neabejingos

„Žmonėse yra troškimas gėrio, pozityvių, šviesių dalykų. Jie supranta, kad reikia eiti šviesos link, o susidūrę su blogiu jį išgyvena, bet vis tiek veržiasi į šviesą nesustabdomai. Jie džiaugiasi tuo, kas gražaus vyksta parapijoje“, – pastebėjo kan. V. Ačas.
Klebonui džiugu, jog kalėdojimo grožį atranda jaunos šeimos. Jos nori, kad kunigas atvyktų, palaimintų namus, pasidžiaugtų jų pasiekimais, gražiais pokyčiais. Kai kurios laukia pasiruošusios: vaikai nupiešę paveikslų nori padaryti įspūdį. „Džiaugiuosi, kad jaunoji karta perima tradicijas. Šiame krašte kalėdojimo tradicija bus ilgai gyva“, – neabejoja kunigas V. Ačas.
Tai, kad ji negęsta, kad parapijiečiai laukia kalėdojančio kunigo, jis ypač pajuto šiemet. „Žmonės su jaučiamu priekaištu klausinėja, kodėl neateinu. Jie suvokia kunigo apsilankymo prasmę“, – įsitikinęs kanauninkas. Gruodis – intensyvių veiklų mėnuo – vyksta daug renginių, kuriuose jam tenka dalyvauti, ir sunku suspėti iki Kalėdų aplankyti visus kviečiančius. Tačiau parapijiečiai, norintys pabendrauti, sulaukti atsakymų į savo klausimus, pasikviečia kleboną ir ne kalėdiniu laikotarpiu.
„Kalėdojant tenka daug laiko skirti bendravimui. Kiekvienuose namuose – skirtinga dvasia, ir ši kaita išvargina. Kitas išbandymas – parapijiečių vaišingumas. Turi paragauti, kad neįžeistum, nors nesveika išragauti visus valgius“, – kalėdojimo sunkumus vardijo kunigas Viktoras. Jis sakė įspėjęs visus, kad nesiruoštų vaišinti, bet šio prašymo žmonės kažkodėl negirdi.

Jaučiasi parapijos dalimi

Ar po kalėdojimo bažnyčioje padaugėja besimeldžiančiųjų?
„Melstis renkasi tie patys, bet per metus bažnyčioje pamatau ir kitų parapijiečių: jie ateina į laidotuves, Krikšto, Santuokos sakramentų suteikimo šventes, dalyvauja privačiose Mišiose. Ir savanoriauti linkusių – įsijungiančių į talkas, chorą ar kitą veiklą – kasmet keletas atsiranda. Matau perspektyvą: parapijoje gali atsirasti naujų grupių, – optimistiškai kalbėjo klebonas V. Ačas. – Ir neaktyvūs žmonės yra dėmesingi, stebi parapijos gyvenimą socialiniuose tinkluose – žino, kas joje vyksta. Žinoma, tai netiesioginis bendravimas. Manau, nebūna, kad visi parapijiečiai aktyviai veiktų. Ir neaktyviųjų indėlis yra: auka kalėdojant ar pamaldose rinkliavos metu – investicija į parapijos bendruomenės sklaidą. Kai kurie gyventojai skiria 1,2 proc. GPM. Tai irgi jautrumas bažnyčiai, tikėjimui. Vadinasi, jiems svarbu, kad sėkmingai gyvuotų parapija.“
Kan. V. Ačas kalbėjo, jog yra ryšys su seniūnijos bendruomenėmis. „Mes esame kartu. Sekmadienį aukojamos Mišios, už visus meldžiamės – išgyvenamas dvasinis ryšys. Per šventes, susibūrimus, privačius renginius susitinkame, bendraujame ir su neaktyviais žmonėmis – jie jaučiasi parapijos dalimi. Atsiprašinėja, kad dėl įvairių priežasčių negali ateiti į bažnyčią. Vadinasi, jaučia atsakomybę. Ir jiems reikia šviesos, dvasinės atsvaros“, – įsitikinęs klebonas V. Ačas.
Ko palinkėtų „Bangos“ skaitytojams Kalėdų proga? „Kalėdų šventėje išryškinama žmogaus vertė, jo reikšmingumas. Linkiu, kad žmones pasiektų Dievo žinia, jog šie tokie pat svarbūs, reikšmingi, kaip ir Jis. Linkiu, kad žmonės pajustų aukštą savivertę, vidinę laisvę. Tai atspirties taškas į kokybišką gyvenimą“, – linkėjo kunigas Viktoras.

The post Kunigas Viktoras Ačas: kalėdojimas – parapijiečių pažinimas iš arti appeared first on LAIKMETIS.

Pavyzdžiui, nepaisant to, kad valdantieji giriasi, kad Lietuvoje miškų daugėja, visuomenė ir specialistai mato, kad blogėja miškų kokybė, daugėja jaunuolynų, mažėja brandžių miškų bei juose sugeriamas CO₂ kiekis, o dabartinės miškų valdymo praktikos (plynieji kirtimai, ūkinė veikla net ir saugomose teritorijose) kelia grėsmes daugeliui augalų, gyvūnų buveinių ir rūšių.

„Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“ teigia Konstitucijos 53 straipsnis. Lietuvos 20-ies metų narystė Europos Sąjungoje yra sėkmės istorija, tačiau šalies pažanga visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos srityse vyksta lėtai. Vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė padidėjo keleriais metais (2021 m. vyrų buvo 61 m., moterų - 67 m.), bet yra viena trumpiausių Europoje. Lietuvoje be ligų vyrai gyvena 6 metais trumpiau nei moterys ir net 10 metų trumpiau nei vyrai Švedijoje, kur vyrų ir moterų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė - 71 m. Lietuvos gyventojų sergamumo lėtinėmis ligomis bei mirtingumo nuo jų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Dažniausia mirties priežastis Lietuvoje - išeminė širdies liga, nuo kurios kasmet miršta apie 12 000 žmonių (100 tūkst. gyventojų tenka daugiausia mirčių ES - 237, ES vidurkis – 60). Taip pat, registruojami dideli vyrų sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio rodikliai (trečia vieta Europoje, 1 pav.), 51% šauktinių nėra tinkami dėl sveikatos, oro tarša Lietuvoje viršija saugų lygį tris kartus, tarp vaikų ir paauglių itin paplitęs elektroninių cigarečių vartojimas: bent vieną kartą per paskutinį mėnesį vartojo 31% mokinių (ES vidurkis – 14%).

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną. Tačiau, dėl neveiksmingos prevencijos daug gyventojų miršta per anksti arba serga išvengiamomis ligomis, kurių gydymui valstybė išleidžia milijonus eurų. Vien tik širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvai kainuoja 1,4 mlrd. Eurų per metus - daugiau nei 2,5% BVP.

Deja, buvusių ir naujų Lietuvos politikų pastangos stiprinti gyventojų sveikatą apsiriboja siūlymais skirti daugiau lėšų gydymo įstaigoms, pastatams, diagnostikai ir vaistams. Paslaugų prieinamumas ir kokybė svarbu, tačiau nutylima, kad lėtinių ligų prevencija yra veiksmingesnė už bet kurį gydymą.

COVID-19 pandemijos metu daug dėmesio buvo skiriama šios infekcinės ligos prevencijai. Lietuvos Mokslų Akademijoje 2024 m. vasario mėn. vyko konferencija „COVID-19 pandemijos pamokos: moksliniai ir praktiniai aspektai“. Deja, tarp pranešėjų nebuvo nė vieno visuomenės sveikatos specialisto ar duomenų analitiko, prisidėjusio suvaldant pandemiją Lietuvoje. Jų patirtis galėtų būti naudinga ir kovoje su lėtinėmis ligomis. Šiuo straipsniu siekiama užpildyti spragą ir aptarti kai kurias COVID-19 pandemijos pamokas lėtinių ligų prevencijai.

Kad ligų prevencija būtų efektyvi, svarbūs tiek asmeniniai pasirinkimai, tiek politiniai sprendimai, bei jų pagrįstumas duomenimis ir moksliniais įrodymais. Būtini keturi esminiai komponentai:

Patikima, šiuolaikinė duomenų kaupimo sistema

Ši sistema turėtų centralizuotai kaupti duomenis, skaičiuoti statistinius rodiklius bei teikti informaciją sveikatos priežiūros organizatoriams, politikams ir visuomenei.

COVID-19 pandemijos pradžioje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė kasdien pranešdavo apie praėjusios paros naujų COVID-19 atvejų ir mirčių skaičių, informuodavo apie numatomas pandemijos valdymo priemones. Deja, po kurio laiko paaiškėjo, kad skelbiami duomenys buvo klaidingi. Tik kai duomenų kaupimą ir skelbimą iš NVSC perėmė Lietuvos Statistikos departamentas, primityvi tvarka buvo patobulinta, pasitelkus skaitmenines technologijas, pradėti rinkti svarbūs duomenys iš Mirties atvejų ir jų priežasčių registro, diagnostinių testų, vakcinavimo centrų ir pan. Tai leido kaupti kiekvienos dienos, savaitės, mėnesio duomenis, juos analizuoti, skelbti ir naudoti pandemijos valdymui.

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną.

Lėtinių ligų veiksmingai prevencijai taip pat būtina visuomenės sveikatos stebėsena - duomenų apie gyventojų sveikatą, ligų rizikos veiksnius ir sveikatos būkles sistemingas kaupimas, analizavimas, interpretavimas ir sklaida.

Sveikatos duomenys - tai sveikatos priežiūros įstaigų informacija; demografinė statistika (gimimai, mirtys ir jų priežastys), ligų registrų, gyventojų apklausų ir tyrimų duomenys bei įvairių kitų institucijų duomenys (aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, policijos). Lietuvoje sveikatos duomenis kaupia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Statistikos departamentas, Valstybinė ligonių kasa, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas, Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras, kai kurių ligų (pvz., profesinių ligų, vėžio) registrai ir kitos institucijos. Visuomenės sveikatos ir gyvensenos stebėseną vykdo Statistikos departamentas, Higienos institutas, mokslo įstaigos ir pan.

Sukaupti duomenys gali būti naudojami formuojant ir planuojant valstybės sveikatos politiką, valstybės programų, strategijų, intervencijų efektyvumo vertinimui, galimų naujų grėsmių sveikatai nustatymui, sveikatos politikų, sveikatos priežiūros administratorių ir suinteresuotų institucijų įrodymais grįstų sprendimų priėmimui bei moksliniams tyrimams. Taip yra Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, kuriose reguliariai vykdomi nacionaliniai gyvensenos ir gyvenimo sąlygų tyrimai (angl. surveys), veikia kokybiška lėtinių ligų stebėsenos sistema (registrai).

Lietuvoje pasigendama patikimų ir reguliariai atnaujinamų populiacinių duomenų apie šalies žmonių sveikatą, gyvenseną, lėtinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą. Kelia klausimų visuomenės sveikatos duomenų kaupimo, analizės ir pristatymo metodai, jų reprezentatyvumas. Neretai duomenys yra neatnaujinami, 5-7 metų senumo, arba, atvirkščiai pateikiami tik paskutiniųjų 5 metų duomenys. Tai apsunkina visuomenės sveikatos stebėseną, sveikatos rizikos veiksnių ir kritinių situacijų monitoravimą ir reagavimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje stebimi vieni didžiausių pasaulyje mirtingumo rodikliai nuo ligų, kurių galima išvengti.

Rūkymas Pasaulio Sveikatos Organizacijos įvardijamas didžiausia visuomenės sveikatos grėsme. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje sveikatos priežiūros išlaidos dėl rūkymo sukeltų ligų 2013 m. viršijo 37 mln. eurų. Todėl, svarbu monitoruoti jo paplitimą visuomenėje. Statistikos departamentas nurodo, kad 2019 m. tarp vyrų buvo 29% rūkančių, tarp moterų - 9,5%, tuo tarpu Eurostat duomenimis 2020 m. rūkė net 45% vyrų ir 14% moterų. Skirtumų priežastis svarbu analizuoti, tačiau akivaizdu, kad rūkymas Lietuvoje yra labai paplitęs, ypač tarp vyrų - tai yra visuomenės sveikatos problema, kuri lemia daug išvengiamų ligų, daug per ankstyvų mirčių, dideles valstybės išlaidas.

Pastebėtina, kad Europos komisijos Kovos su vėžiu plane numatyta iki 2040 m. sumažinti vartojančių tabaką iki 5%. Tačiau, sudėtinga monitoruoti rūkymo (taip pat – nutukimo, fizinio aktyvumo ir kt.) paplitimą Lietuvoje, kai nėra vieno patikimo duomenų šaltinio, detalūs duomenys (miesto/kaimo, amžiaus, išsilavinimo grupėse) sunkiai randami institucijų tinklapiuose ir leidiniuose, tobulintini jų kaupimo, analizės metodai, nuoseklumas ir reguliarumas.

Skaitmenizuota COVID-19 registravimo sistema padėjo monitoruoti epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir, remiantis duomenimis, priimti sprendimus ligai valdyti. Siekiant sumažinti lėtinių ligų naštą, sveikatos informaciją tvarkančios sistemos turi būti tobulinamos tam, kad tinkamai kauptų duomenis visuomenės sveikatos stiprinimui. Gyvensenos, aplinkos ir kiti su sveikata susiję gyventojų tyrimai turi būti efektyvūs, lankstūs ir patikimi, jų duomenų analizė, interpretacija ir sklaida - tobulesnė, siejant ją su politikų bei visuomenės poreikiais.

Kompetentingi visuomenės sveikatos specialistai

Visuomenės sveikata - tai ligų prevencijos, gyvenimo prailginimo ir sveikatos stiprinimo mokslas ir menas pasitelkiant visuomenės organizuotas pastangas. Visuomenės sveikatos specialistai yra viena iš pagrindinių profesijų, dalyvaujanti sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos darbe.

Covid-19: Nors NVSC atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė (beje, turinti reikalų su teisėsauga) kasdien pateikdavo praėjusios paros COVID-19 statistiką, trūko duomenimis pagrįstos analizės apie infekcijos plitimą ar atsitraukimą, taikomų priemonių efektyvumą. Patobulinus duomenų rinkimo procesą pandemijos eigoje, padidėjo galimybės šiai analizei, tačiau klausimas, ar visuomenės sveikatos specialistai, politikai ir administratoriai, atsakingi už pandemijos valdymą Lietuvoje, visuomet priėmė optimalius sprendimus.

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje ribojimai buvo daugiau nei du kartus didesni nei Latvijoje ir Estijoje ir daugiau nei šešis kartus nei Suomijoje ir „(...) tikėtina, kad panašių kaip Lietuvos kaimynėse pandemijos suvaldymo rezultatų Lietuvoje buvo galima pasiekti ir taikant ne tokias griežtas ribojimų priemones, tuo pačiu sukeliant mažesnes neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai ir gyventojams“. Mirtingumas nuo COVID-19 Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje.

Lėtinės ligos: Visuomenės sveikatos darbuotojo universitetinės studijos, profesinis tobulėjimas, mokymai ir kompetencijų vertinimas yra esminiai elementai, padedantys  efektyviai spręsti visuomenės sveikatos problemas ir tinkamai vertinti veiksmų naudą šioje srityje. Visuomenės sveikatos specialistus Lietuvoje rengia net 4 universitetai. Tačiau, kvalifikuotų visuomenės sveikatos specialistų trūksta. Tik 17% visuomenės sveikatos studijas baigusių absolventų įsidarbina visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, jose dirbantiems specialistams trūksta žinių ir įgūdžių, jų kvalifikacijos tobulinimas – netolygus ir neatitinka esamų poreikių.

Štai vadovauti vienai svarbiausių Visuomenės sveikatos institucijų Lietuvoje - Nacionalinam visuomenės sveikatos centrui - paskirtas buvęs Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos darbuotojas, be visuomenės sveikatos srities išsilavinimo. 2014 m. Nacionalinė sveikatos taryba pažymėjo būtinybę sustiprinti visuomenės sveikatos specialistų ruošimo kokybę: universitetams, rengiantiems visuomenės sveikatos specialistus - koreguoti studijų programas ir užtikrinti specialistų tinkamo lygmens kompetencijas.

Kas padaryta per 10 metų? Ar visuomenės sveikatos studijų programos atitinka tarptautinius standartus, pavyzdžiui, Visuomenės Sveikatos Mokyklų Europos Regione (ASPHER) gaires? Ar visose Lietuvos aukštosiose mokyklose visuomenės sveikatos specialistų ruošimas pagrįstas mokslu, įrodymais, dirba kompetentingi dėstytojai? ASPER svetainėje nurodomos trys Lietuvos institucijos, tačiau tik viena jų prisistato anglų kalba – tai, tikėtina, parodo specialistų rengimo lygį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vyriausybė turėtų atlikti auditą ir įvertinti visuomenės sveikatos specialistų įgūdžius bei tinkamumą pagal veiklos sritis, identifikuoti spragas. Turėtų būti užtikrinta, kad specialistų rengimo programose būtų pagrindinės kompetencijos, kad daugiau dėmesio būtų skiriama aktualiems visuomenės sveikatos iššūkiams (sveikatos netolygumams, klimato kaitai, biologinės įvairovės nykimui, aplinkos taršai). Stiprinant visuomenės sveikatos indėlį svarbu, kad visuomenės sveikatos darbuotojai įgytų išsilavinimą tik akredituotose institucijose, kad visuomenės sveikata būtų įtraukta į medicinos, socialinio darbo, švietimo, miestų planavimo, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, turizmo ir ekonomikos studijas.

Kompetentingi ekspertai ir vadovavimasis jų rekomendacijomis

COVID-19. Įsibėgėjus pandemijai, buvo sudaryta Sveikatos ekspertų taryba, į kurią įtraukti įvairių sričių mokslininkai ir praktikai, taip pat ir visuomenės sveikatos srities mokslininkai, duomenų analitikai. Remiantis ekspertų rekomendacijomis, buvo taikomos kompleksinės epidemijos valdymo priemonės. Buvo suprasta, kad edukacijos, prašymų, įtikinėjimų nepakanka - būtinas teisinis reguliavimas ir ribojimai (kaukės, socialinis atstumas, kelionių ribojimas, vakcinavimas).

Lėtinės ligos. Už gyventojų sveikatos stiprinimą atsakingos daugelis institucijų Lietuvoje, pavyzdžiui, SAM Visuomenės sveikatos departamentas, VU MF Visuomenės sveikatos katedra, LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas, Higienos institutas, Visuomenės sveikatos centrai ir biurai, Lietuvos respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir pan. Tačiau, kaip ir COVID-19 pandemijos pradžioje, didelis institucijų skaičius neužtikrina efektyvios lėtinių ligų prevencijos.

Toliau bus aptartos kelios sritys, kuriose tinkamai taikomas visuomenės sveikatos mokslas ir menas galėtų padėti sumažinti lėtinių ligų naštą.

Prevencija yra ekonomiškai efektyviausia strategija ilgalaikiam vėžio naštos sumažinimui. Apytiksliai 40% vėžio atvejų galima išvengti, įgyvendinus reikšmingus gyvensenos pokyčius. Europos kodeksas prieš vėžį pateikia 12 įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip galima sumažinti savo riziką susirgti vėžiu. Svarbiausi rizikos veiksniai, kurių reikėtų vengti - cigarečių rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba ir fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas. Rūkymas sukelia daugiausia - apie 30% - vėžio atvejų. Lietuvoje rūkymas yra paplitęs, ypač tarp vyrų, todėl, kad būtų išvengta tūkstančių naujų vėžio atvejų, būtina skatinti nerūkymą.

Daugelio šalių patirtis rodo, kad yra efektyvių mokslu pagrįstų tabako kontrolės priemonių, kurios, vyriausybių sistemingai taikomos, yra veiksmingos. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybių taikytos sveikatos politikos intervencijos per 70 metų sumažino rūkančiųjų nuo 50% iki 14%, JAV - nuo 42% iki 14% ((1965 m. – 2019 m.), Skandinavijos šalyse - iki 6-12%. Kitas svarbus vėžio rizikos veiksnys yra nutukimas, sukeliantis apie 13 vėžio tipų. Nors daug kalbama, Lietuvoje pasiekta mažai pažangos mažinant nutukimą - daugiau kaip 50% gyventojų turi per didelį svorį (kai KMI ≥25).

Kad sumažėtų vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir daugelio kitų lėtinių ligų našta visuomenėje, būtina kovoti su rūkymu, nutukimu, fiziniu neaktyvumu ir alkoholio vartojimu. Reikalingi ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai. Kad jie vyktų, svarbūs ir individualūs pasirinkimai, ir vyriausybių veiksmai. Tačiau, žmonėms dažnai sunku laikytis rekomendacijų dėl aplinkos, socialinių ar ekonominių veiksnių bei dėl gamintojų ir prekybininkų interesų, veikiančių priešingai prevencijos tikslams.

Pavyzdžiui, nekontroliuojamai plintanti prekyba greituoju maistu gresia taip vadinamų maisto „dykumų“ arba maisto „pelkių“ atsiradimu, ši tendencija stebima JAV ir JK miestuose ir siejama su nutukimo, diabeto padaugėjimu. Skatinant pokyčius visuomenėje, švietimo ir įtikinėjimo nepakanka. Geresnių rezultatų pasiekiama vyriausybių taikomomis kompleksinėmis priemonėmis – edukacija, efektyvia socialine reklama, pagalba norintiems pakeisti įpročius bei teisiniu reguliavimu ir ribojimais (sistemingu kainų didinimu nesveikiems produktams; reklamos ir rėmimo draudimu; prieinamumo ribojimu; griežta kontrabandos kontrole).

Kovojant su ligomis, valdžios vaidmuo yra esminis, tačiau dažnai atrodo, kad valdininkams svarbiau verslo interesai nei žmonių sveikata ir gerovė. Pagerėję visuomenės sveikatos statistiniai rodikliai dažnai nėra pakankamas pagrindas ribojimų ir draudimų tęsimui. Pavyzdžiui, siaučiant pandemijai, buvo nuspręsta atšaukti daugelį ankstesnės valdžios įvestų prekybos alkoholiu ribojimų: vėl prailginti prekybos alkoholiu laiką, sumažinti įsigijimo amžiaus ribą, atšaukti alkoholio reklamos draudimą. Tai siūlyta, nepaisant tyrimų duomenų, kad ribojimai duoda laukiamą rezultatą - alkoholio sukelta žala visuomenės sveikatai sumažėjo.

Panašiai, akcizų didinimas alkoholiui bei tabakui veiksmingai sumažina vartojimą, tačiau akcizai keliami pernelyg lėtai (lyginant su infliacija), dėl to alkoholis bei tabakas tapo įperkami labiau nei bet kada anksčiau. Lietuvoje cigarečių pakelio kaina (apytiksliai 5 Eur) 2025 m. turėtų padidėti ne 26 centais, bet 2-3 kartais (Jungtinėje Karalystėje cigarečių pakelio kaina - 17 Eur, Prancūzijoje - 11,5 Eur).

Mokslu pagrįsta išankstinė patikra yra kita svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Lietuvoje vykdomos valstybės finansuojamos prevencinės programos (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų), diegiami programų patobulinimai, siūlomos naujos. Kad visuomenės sveikatos intervencijos būtų naudingos visuomenei, svarbu suprasti dabartinių prevencijos strategijų trūkumus. Tam reikalingi patikimi duomenys, moksliniai tyrimai, kompetentingi ekspertai, būtinas programų koordinavimo centras, organizuota populiacinė kvietimų-priminimų sistema, sistemingas rodiklių monitoravimas ir kokybės kontrolė.

Nuo 2004 m. šios esminės sąlygos nebuvo užtikrintos. Tai lėmė, kad nepaisant kasmet prevencinėms programoms skiriamų lėšų, jos neduoda laukiamos naudos - mirtingumo rodikliai išlieka dideli, ypač nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) (2023 m.  skirta 26,9 mln. eurų) ir prostatos vėžio (4 didžiausias mirtingumas Europoje, 2023 m. skirta 2,8 mln. Eur). Todėl yra svarbus šių nevienareikšmiai vertinamų prevencinių programų (ŠKL¹ ir priešinės liaukos vėžio) efektyvumo, ekonominio pagrįstumo, naudos/žalos įvertinimas. Nuo 2025 m. planuojama plaučių vėžio ankstyvosios patikros programa, kuri kvies dalyvauti visus 50-70 m. amžiaus žmones.

Mokslinių tyrimų duomenimis, ši programa efektyvi tik didelėje rizikoje esantiems žmonėms (daug rūkantiems arba rūkiusiems praeityje). Klausimas, kuo pagrįstas nerūkiusių žmonių kvietimas tyrimui, kokią naudą tai duos, ar ji nusvers žalą, ar valstybės lėšos nebus švaistomos? Stebina, kad randama lėšų brangioms abejotinos vertės programoms, tačiau ignoruojamos paprastesnės įrodymais pagrįstos efektyvios priemonės, pavyzdžiui, ženklus akcizų tabakui didinimas ar profesionali pagalba visiems norintiems mesti rūkyti.

Šiuo metu kova su klimato kaita, jos neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai yra vienas iš pasaulio sveikatos politikų prioritetų. Lietuvoje ir Europoje 97% miestų gyventojų yra veikiami oro taršos kietosiomis dalelėmis PM₂.₅, viršijančiomis PSO rekomenduojamą saugų lygį 5 µg/mᵌ. Dėl oro taršos padidėja rizika sirgti kvėpavimo organų ligomis, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais, plaučių vystymosi sutrikimais ir daugeliu kitų ligų. Viena iš 10 per ankstyvų mirčių Europoje siejama su aplinkos tarša. Nustatyta, kad sveikoje ir neužterštoje aplinkoje žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni.

Mokslas pateikia vis daugiau duomenų, kad daugiausia karščio bangų, karščio salų ir karščio sukeltų mirčių įvyksta tankiai apgyvendintuose miestų gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuose mažai žalumos ir didelė oro tarša. Siūlomos efektyvios priemonės oro taršos, klimato kaitos poveikio švelninimui - viešasis transportas, miestų planavimas su žaliosiomis zonomis, išmetamo CO₂ kiekio bei iškastinio kuro naudojimo mažinimas.

Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 µg/mᵌ sumažinus oro taršą kietosiomis PM₂.₅ dalelėmis, sumažėja bendras mirtingumas bei kasmetiniai naujų susirgimų skaičiai miokardo infarktu, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių vėžiu, diabetu, vaikų astma, nėščiųjų hipertenzija ir priešlaikinių gimdymų. Lietuvoje vykdomas aplinkos oro monitoringas, moksliniai tyrimai. Mokslo premijos laureatai (2020 m.) prof. R. Gražulevičienė ir prof. A. Dėdelė tyrė urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikį sveikatai nuo kūdikystės iki brandos. Sukaupti duomenys ir rekomendacijos galėtų būti naudingi miestų planuotojams, savivaldybių specialistams, politikams, visuomenei.

Deja, miestų planavimas yra viena iš sričių, kur nepaisoma mokslinių tyrimų ar ekspertų rekomendacijų, siekiant kuo didesnio pelno. Institucijos, vietoje efektyvių ir sistemingų priemonių, kurios mažintų oro taršą, švelnintų karščių poveikį ir saugotų miestų gyventojų sveikatą (nėščiųjų, kūdikių, vaikų, vyresnių žmonių ir visų, pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiais vykstančių į darbus, mokyklas, gydymo įstaigas, sportuojančių, žaidžiančių lauke), pasitenkina raginimais neiti į lauką ir užsidaryti langus. 

Duomenys ir moksliniai įrodymai turėtų būti visuomenės sveikatos strategijų pagrindas. Lietuvoje vykdoma daug mokslinių tyrimų, rezultatai skelbiami tarptautiniuose mokslo leidiniuose; dalyvaujama Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose (PreventNCD, JACARDI, CanCon ir kt.). Tačiau, tyrimų duomenys ir rekomendacijos dažnai keliauja į valdininkų stalčius, o politikų ir institucijų sprendimai priimami remiantis viešąja nuomone, fragmentiška informacija, emocijomis ar grupių interesais. Viešumoje visuomenės sveikatos specialistai neįtraukiami į diskusijas ir sprendimų priėmimą, manipuliuojama rodikliais. Nauja SAM Mokslo ir inovacijų patarėjo pareigybė turėtų paskatinti visuomenės sveikatos srities mokslininkų ir sveikatos politikų bendradarbiavimą, deja kelia abejonių šio specialisto kompetencija mokslinių tyrimų srityje.

Kompetentinga nešališka žiniasklaida

Siekiant stiprinti visuomenės sveikatą, svarbu, kad žurnalistai ieškotų ir skleistų tiesą, nešališkai informuotų ir patikrintų faktus. Netikslus ar sensacijų besivaikantis informavimas apie mokslo atradimus žiniasklaidoje gali dezinformuoti ir sukelti visuomenės nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą. Visuomenės sveikatos nepadeda stiprinti neturintys universitetinio išsilavinimo sveikatos mokslų srityje, bet sveikatos patarimus dalijantys įvairūs receptų kūrėjai, sveikos gyvensenos konsultantai, taip pat  ir vaistininkai nevengiantys pareklamuoti papildų ar paslaugų.

Žurnalistikos studijų programose turėtų būti ne tik verslo, politikos, sporto ar kultūros žurnalistikos kursai, bet ir Mokslo ir/ar Sveikatos žurnalistikos ir komunikacijos studijos. Žurnalistams būtinos biomedicinos mokslų žinios tam, kad jie gebėtų pasirinkti kompetentingus pašnekovus, užduoti tinkamus klausimus, tikrinti faktus, atskirti faktus nuo nuomonės, patikimus duomenis nuo nepatikimų, arba išsiaiškinti valstybės finansuotų mokslinių tyrimų realią naudą.

Apibendrinimas. Sprendžiant sveikatos iššūkius Lietuvoje, svarbu siekti pažangos visuomenės sveikatos srityje ir stiprinti visuomenės sveikatos sistemą. Sveikatos politika sprendimų priėmime turėtų remtis duomenimis ir įrodymais. Tam būtina stiprinti sveikatos duomenų infrastruktūrą, gerinti duomenų kokybę, tobulinti populiacinių ir sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Būtina stiprinti visuomenės sveikatos specialistų kompetencijas tokiose srityse kaip sveikatos pokyčių monitoravimas, intervencijų vertinimas ir tyrimų duomenų sklaida. Svarbu užtikrinti tik įrodymais paremtų intervencijų taikymą bei visuomenės sveikatos specialistų ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą. Mokslo įrodymų sėkmingas įgyvendinimas yra sudėtingas procesas - intervencijos visuomenėje paprastai neduoda greito, aiškiai matomo gero rezultato, kuris motyvuotų gyventojus ir sveikatos politikus tinkamai taikyti veiksmingas profilaktikos priemones. Nepaisant to, mokslinių tyrimų ir įrodymų ilgalaikė svarba ligų prevencijai ir visuomenės sveikatai yra nediskutuotina ir turėtų būti sveikatos politikų sprendimų pagrindas. Norisi tikėtis, kad naujoji valdžia tai supras.

The post Rūta Everatt. Lėtinių ligų prevencija: COVID-19 pandemijos pamokos appeared first on LAIKMETIS.

Leidinio duomenimis, Vatikano einamasis deficitas 2023 m. siekė 83 mln. eurų, t. y. 5 mln. eurų daugiau nei praėjusiais metais.

Pagrindinė finansinės padėties pablogėjimo priežastis - sumažėjusios katalikų bažnyčių ir viso pasaulio gyventojų aukos.

Įplaukų sumažėjimą lėmė daugelio katalikų nusivylimas popiežiaus Pranciškaus reformomis, taip pat mažas Vatikano lankytojų skaičius, palyginti su laikotarpiu iki pandemijos.

Aukos yra vienas iš trijų pagrindinių Šventojo Sosto pajamų šaltinių, kartu su pajamomis iš nekilnojamojo turto pardavimo ir muziejų bilietų. Tačiau sumažėjęs turistų ir piligrimų srautas smarkiai paveikė miesto-valstybės finansinį stabilumą.

Be to, padėtį apsunkina didelis Vatikano pensijų fondo deficitas, kuris šiuo metu siekia 631 mln. eurų, rašo „Express“.

The post Vatikano deficitinis biudžetas gresia finansine krize - žiniasklaida appeared first on LAIKMETIS.

Lapkričio 18 d. pareiškime, plačiai išplatintame socialinės žiniasklaidos platformose, arkivyskupas Philipas Anyolo Subira (Filipas Anijolo Subira) atsisakė daugiau kaip 5 milijonų Kenijos šilingų (36 584 eurų), kuriuos prezidentas Williamas Samoei Ruto (Viljamas Samotėjus Ruto) lapkričio 17 d. pasiūlė Soveto katalikų bažnyčiai. Piniginė dovana buvo skirta naujos parapijos klebonijos statybai.

Be to, prezidentas parapijos chorui ir „Pontifical Missionary Childhood" (liet. „Popiežiškajai misionierių vaikystei") skyrė 600 000 Kenijos šilingų (4371 eurų) piniginį atlygį ir pažadėjo parapijai padovanoti autobusą, tačiau abiejų šių dovanų arkivyskupas taip pat atsisakė.

Pareiškime arkivyskupas paaiškino, kad „politinės aukos“ Soveto katalikų bažnyčiai pažeidžia 2024 m. Kenijos viešųjų lėšų rinkimo apeliacijų įstatymo projektas, pagal kurį lėšų rinkimo kreipimaisi turi turėti leidimą.

„Šios lėšos bus grąžintos atitinkamiems aukotojams“, - sakė P. Anyolo, pridurdamas apie prezidento pažadą: „Kenijos šilingų, 23 256 JAV dolerių), skirtų [klebono] namo statybai, taip pat prezidento paaukoto parapijos autobuso, atsisakoma“.

Jis teigė, kad Kenijos Katalikų Vyskupų konferencijos nariai nuolat laikosi griežtos pozicijos dėl politikų aukojamų pinigų bažnyčioms, pabrėždami etines problemas ir būtinybę apsaugoti Bažnyčią nuo panaudojimo politiniams tikslams.

„Katalikų Bažnyčia griežtai nerekomenduoja naudoti bažnytinių renginių, tokių kaip lėšų rinkimai ir susirinkimai, kaip platformos politinei savireklamai“ - kalbėjo P. Anyolo. - Politikai raginami susilaikyti nuo sakyklos pavertimo politinės retorikos scena, nes tokie veiksmai kenkia kulto erdvių šventumui.“

Arkivyskupas sakė, kad Bažnyčia raginama saugoti savo vientisumą atsisakant įnašų, kurie gali „netyčia“ pakenkti jos nepriklausomybei arba palengvinti „neteisingą praturtėjimą“.

Darydamas nuorodą į lapkričio 14 d. konferencijos narių paskelbtą laišką, kuriame vyriausybė raginama ignoruoti „aktualius neišspręstus klausimus“, P. Anyolo teigė, kad „politiniai lyderiai raginami pademonstruoti etišką lyderystę sprendžiant kenferencijos iškeltus neatidėliotinus klausimus“.

Jis pakartojo konferencijos narių žinią, sakydamas, kad politikai turėtų spręsti tokius klausimus kaip politiniai ginčai, korupcija, savanaudiškų interesų politika, žmogaus teisių ir žodžio laisvės pažeidimai, taip pat „melo kultūra“.

The post Nairobio arkivyskupas atsisakė Kenijos prezidento aukų katalikų parapijai appeared first on LAIKMETIS.

Finansinė kompensacija turėtų būti reikšminga nauda ir proporcinga įvertintos žalos rimtumui, be pretenzijų sumokėti tai, kas nesumokama, ar panaikinti tai, ko, deja, negalima panaikinti", - sakoma CEP nuostatuose.

2023 m. vasarį buvo paskelbta galutinė Nepriklausomos komisijos seksualinės prievartos prieš vaikus Portugalijos Katalikų Bažnyčioje tyrimo ataskaita. Dokumente teigiama, kad nuo 1950 iki 2022 m. šalyje buvo mažiausiai 4815 aukų. Po šios ataskaitos buvo įsteigta VITA grupė, kuri stebi seksualinės prievartos prieš vaikus ir pažeidžiamus suaugusiuosius atvejus Portugalijos Katalikų Bažnyčioje.

Šių metų balandį CEP 209-ojoje plenarinėje asamblėjoje pritarė, kad Portugalijos Bažnyčioje seksualinės prievartos prieš vaikus ir pažeidžiamus asmenis aukoms būtų skiriama finansinė kompensacija. Tą patį sprendimą tą patį mėnesį per visuotinę asamblėją priėmė ir Portugalijos religinių institutų konferencija.
Prašymų skirti finansinę kompensaciją analizė

Pagal liepos 25 d. paskelbtus nuostatus prašymus dėl kompensacijos, kurie pradėti teikti birželio 1 d., galima teikti iki gruodžio 31 d. Juos gali pateikti „aukos arba jų teisinis atstovas VITA grupei, vyskupijų nepilnamečių ir pažeidžiamų suaugusiųjų apsaugos komisijoms arba religinių institutų ir apaštališkojo gyvenimo draugijų tarnyboms".

Dėl kiekvieno prašymo išmokėti kompensaciją bus sudaryta tyrimo komisija", - sakoma taisyklėse. Ši komisija „yra atsakinga už prašymų dėl finansinės kompensacijos nagrinėjimą, padarytų faktų, patirtos žalos pobūdžio ir dydžio, taip pat priežastinio ryšio tarp fakto ir žalos nustatymą". Atlikusi analizę, ji turi parengti nuomonę dėl „prašymo skirti finansinę kompensaciją pagrįstumo arba nepagrįstumo".

Šią komisiją sudarys du asmenys: vieną skirs VITA grupė, kitą - atitinkamos vyskupijos komisijos koordinatorius, o religinių institutų ir apaštališkojo gyvenimo draugijų atveju - kompetentinga instituto vadovybė. Į ją taip pat įeis „bent vienas specialistas iš teismo psichologijos srities ir, prireikus, iš teismo psichiatrijos srities (turintis medicininio-teisinio vertinimo patirties šiame konkrečiame kontekste) ir, jei įmanoma, teisininkas".

Tada byla perduodama kompensacijų komitetui, kurio „funkcija bus nebe faktų nustatymas, o priteistinos kompensacijos dydžio nustatymas".

Ją sudarys septyni žmonės, daugiausia teisininkai, turintys patirties šioje srityje. Du iš jų skirs CEP, du - nacionalinė vyskupijų nepilnamečių ir pažeidžiamų suaugusiųjų apsaugos komisijų koordinavimo grupė, vieną - Portugalijos religinių institutų konferencija ir du - VITA grupė.

„Nurodymų komiteto arba kompensacijų komiteto pateiktos nuomonės, tinkamai pagrįstos ir užantspauduotos, turi būti pateiktos Portugalijos vyskupų konferencijai arba kompetentingam aukštesniajam vyresniajam, kuris atitinkamai priims galutinį sprendimą dėl jų", - sakoma nuostatuose.

Apie galutinį sprendimą, „tinkamai pagrįstą, bus pranešta prašymo autoriui, kompensacijos nustatymo komisijai ir bylos tyrimo komisijai".

Finansinės kompensacijos bus mokamos iš CEP įsteigto fondo, į kurį solidariai prisidės visos Portugalijos vyskupijos, taip pat religiniai institutai ir apaštališkojo gyvenimo draugijos.

CEP nuostatuose teigiama, kad „nepriklausomai nuo prašymo skirti finansinę kompensaciją", Bažnyčioje praktikuojamo seksualinio išnaudojimo aukoms ir toliau bus teikiama „medicininė, psichologinė ir (arba) psichoterapinė pagalba".

The post Bažnyčia Portugalijoje paskelbė kompensacijų už piktnaudžiavimo atvejus taisykles appeared first on LAIKMETIS.

Kitu liūdnai pagarsėjusiu atveju „Padre Pica" taip pat vedė dienoraštį, kuriame prisipažino išnaudojęs iki 85 berniukų ir paauglių.

Birželio 16 d. pareiškime Bolivijos Jėzaus Draugija teigė, kad „su giliu apgailestavimu pripažino, jog asmenų, atsakingų už skundų dėl mergaičių, berniukų ir paauglių seksualinio išnaudojimo nagrinėjimą ir veikusių aukų vardu, veiksmai buvo aplaidūs, nerūpestingi ir pražūtingi".

Bolivijos jėzuitai pažymėjo, kad tai vyko „neskiriant aukoms dėmesio, todėl taip veikę asmenys turi atsakyti už savo veiksmus sprendžiant tokias situacijas, kaip nustatyta Bolivijos teisingumo sistemoje pagal teisingo proceso sistemą".

Pareiškimas jėzuitų interneto svetainėje pasirodė kitą dieną po to, kai Ispanijos laikraštis „El País" paskelbė reportažą apie ispanų kunigą L. M. Roma, kuris, kaip įtariama, dešimtmečius „išnaudojo šimtus vietinių mergaičių Bolivijoje". Jis jas fotografavo, filmavo vaizdo kameromis ir viską fiksavo raštu".

„Tąkart ordinas atliko vidinį tyrimą, kuris patvirtino nusikaltimus ir jų slėpimą. Jėzuitai, kunigui 2019 m. mirus, išvadas laikė stalčiuje, kur jos liko nepaskelbtos iki šiol", - teigė laikraštis.

Savo pareiškime jėzuitai nurodė, kad „dabartinė valdžia, atsakinga už Jėzaus Draugijos valdymą Bolivijoje, turi moralinę pareigą nesielgti taip, kaip buvo pasielgta praeityje, kas yra verta griežto pasmerkimo".

„Dėl šios priežasties, be to, kad aktyviai bendradarbiavome prokuratūrai atliekant tyrimus, pateikdami šiai institucijai skundus su turimais dokumentais, siekdami absoliutaus skaidrumo, kad būtų galima sužinoti tiesą apie faktus, raginame valstybės prokuratūrą atnaujinti su katalonų jėzuitu Luisu Maria Roma susijusią bylą ir tas, kurias ji laiko tinkama", - aiškinama pareiškime.

Jėzuitai pateikė šią rekomendaciją „atsižvelgdami į nukentėjusiųjų parodymus ir per reidus surinktą medžiagą, kad būtų nustatyta atsakomybė tų, kurie galbūt žinojo faktus ir nesielgė pagal įstatymus".

Bolivijos jėzuitai nurodė, kad „komisija, vadovaujama dabartinio Sveikos ir saugios aplinkos vadovo, pasauliečio profesionalo ir psichologo, nedelsdama pradėtų darbą ir susisiektų su L. M. Roma susijusios bylos aukomis ir kitais skundus pateikusiais asmenimis, kad kartu su jais nustatytų geriausią būdą, kaip pasirūpinti jų konkrečia situacija".

The post Bolivijos jėzuitai pripažino, kad aplaidžiai reagavo į seksualinį nepilnamečių išnaudojimą appeared first on LAIKMETIS.

Šią idėją jis išsakė pirmadienį susitikęs su Briuselio burmistru Philippe’u Close (Filipu Klozu).

„Susitikimo metu aptartas totalitarinių režimų aukų atminimo įamžinimas Briuselyje, kovos su Rusijos dezinformacija ir jos bandymais perrašyti istoriją priemonės“, – pranešė Prezidentūra.

Anot pranešimo, Lietuva siekia sutelkti Europos Sąjungos (ES) valstybes nares ir institucijas kovai su Rusijos dezinformacija ir propaganda, o ypač – Rusijos bandymais perrašyti istoriją ir nuslėpti komunistinio režimo nusikaltimus.

G. Nausėdos teigimu, be istorinės atminties išsaugojimo nebus įmanoma sėkmingai kovoti su Rusijos dezinformacija ir propaganda bei užtikrinti mūsų visuomenių atsparumo.

„Yra be galo svarbu, jog abi totalitarinės ideologijos – tiek nacizmas, tiek komunizmas – sulauktų tinkamo įvertinimo ir pasmerkimo Europoje. Pasaulis ryžtingai pasmerkė nacių režimą, apie jo vykdytus nusikaltimus privalomai mokoma įvairių valstybių švietimo sistemose. Žinia ir prisiminimai apie sovietų vykdytus žiaurius nusikaltimus taip pat turi rasti deramą vietą europiečių sąmonėje“, – teigė Lietuvos vadovas.

Jis per susitikimą pabrėžė vertinantis Briuselio mero aktyvų vaidmenį ir asmeninį indėlį remiant Ukrainą ir akcentavo, kad šioje srityje būtina visų šalių vienybė.

„Rusijos sukelto brutalaus karo niokojamai Ukrainai reikia didesnės, nuspėjamos ir ilgalaikės finansinės, ekonominės ir karinės paramos“, – tvirtino G. Nausėda.

The post G. Nausėda siūlo Briuselyje įamžinti sovietinio režimo aukų atminimą appeared first on LAIKMETIS.

Buvęs vidaus reikalų ministras Mariuszas Kamińskis ir jo pavaduotojas Maciejus Wąsikas per praėjusių metų spalio mėn. rinkimus buvo išrinkti parlamento nariais, nors jų partija prarado valdžią dėl naujos parlamentinės daugumos. Abu jie buvo sulaikyti prezidento rūmuose sausio 9 d. vakare.

Sausio 10 d. partija "Įstatymas ir teisingumas" (PiS) surengė spaudos konferenciją prie ministro pirmininko Donaldo Tusko biuro, kurioje perskaitė Kamińskio pareiškimą, apie bado streiką.

"Mano nuteisimą laikau politinio keršto aktu", - rašė buvęs ministras. "Todėl, kaip politinis kalinys, nuo pirmos įkalinimo dienos pradedu bado streiką."

Jis pareikalavo nedelsiant paleisti jį, Wąsik ir dar du buvusius Centrinio antikorupcijos biuro (CBA) veikėjus, kurie taip pat buvo nuteisti toje pačioje byloje. Trečiadienio vakarą Maciejaus Wąsiko žmona per televiziją "Respublika" pranešė, kad jos vyras, kaip ir Mariuszas Kamińskis, taip pat pradėjo bado streiką.

Teisingumo ministro pavaduotoja Maria Ejchart, komentuodama Kamińskio sprendimą badauti, sakė, kad jo veiksmai buvo "jo paties laisva valia ir kad kiekvienas turi teisę nevalgyti ir negerti".

kaip politinis kalinys, nuo pirmos įkalinimo dienos pradedu bado streiką

Tačiau ji pridūrė, kad kadangi šiuo metu jis yra įkalinimo įstaigoje, valstybė yra už jį atsakinga ir užtikrins, kad jo sveikata būtų stebima ir būtų imtasi veiksmų, pavyzdžiui, jis būtų patalpintas į kalėjimo ligoninę. Vis dėlto ji pripažino, kad priverstinį maitinimą gali leisti tik teismas.

Ejchart neigė, kad Kamińskis yra politinis kalinys, nes jis neatitinka 2012 m. Europos Tarybos nustatytų kriterijų.

Gruodį apeliacinis teismas Kamińskiui ir Wąsikui skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmes, nors 2015 m. prezidentas Andrzejus Duda jiems suteikė malonę.

Buvo nustatyta, kad jie veikė neteisėtai per korupcijos skandalo tyrimą tuo metu, kai J. Kamińskis vadovavo federaliniam kovos su korupcija padaliniui (CBA) ankstesnėje PiS vyriausybėje, kuri valdė 2005-2007 m.

Dėl jų esą savavališkai inicijuoto sekimo kai kurie Žemės ūkio ministerijos pareigūnai teismo buvo nuteisti kalėti už kyšininkavimą.

Iš pradžių jie buvo nuteisti 2015 m., tačiau dar tebeskundžiant šį nuosprendį, PiS sąjungininkas Duda jiems suteikė malonę. Jis tai padarė praėjus dienai po to, kai Kamińskis buvo paskirtas ministru naujoje PiS vadovaujamoje vyriausybėje, kuri valdžioje išbuvo iki praėjusio mėnesio.

Tačiau praėjusiais metais Aukščiausiojo Teismo kolegija nusprendė, kad šios malonės negalioja, nes jos buvo suteiktos prieš priimant galutinį, privalomą apkaltinamąjį nuosprendį. Tai atvėrė kelią Kamińskio ir Wąsiko apeliacinių skundų nagrinėjimui gruodžio mėn., kai asmenims buvo paskelbtos privalomos laisvės atėmimo bausmės.

Nepaisant šio sprendimo, kitas aukščiausios instancijos teismas, Konstitucinis Teismas, nusprendė, kad Aukščiausiasis Teismas neturi teisės kvestionuoti prezidento malonės. O praėjusią savaitę atskira Aukščiausiojo Teismo kolegija taip pat faktiškai pripažino malonę galiojančia.

Todėl PiS ir prezidentas Andrzejus Duda tvirtina, kad malonės lieka galioti ir kad gruodžio mėn. nuosprendžiai jų atžvilgiu neturėtų būti vykdomi. Lenkijos konservatoriai tvirtina, kad šie politikai tapo D. Tusko ir jo partijai prijaučiančių teisėjų auka dėl Kamińskio ir Wąsiko veiksmingumo kovojant su korupcija.

Dėl skirtingų teismų sprendimų dvikovos analitikai kalba apie chaosą Lenkijos teisinėje sistemoje, kuri leido konkuruojančioms politinėms partijoms pasirinkti jų interesus geriausiai atitinkantį sprendimą.

The post Suimti politikai Lenkijoje vadinami politinio susidorojimo aukomis, skelbia bado streiką appeared first on LAIKMETIS.