„Prezidento nuomonė labai paprasta šitoj vietoj – prioritetas turi būti ekonomikos augimas. Pažiūrėkime į gynybos išlaidas nuo 2019 metų, tada jos sudarė virš 970 mln. eurų, dabar 2024 metais sieks beveik 2,1 mlrd. eurų, tas augimas labai didelis“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė prezidento patarėja.

Pasak jos, tai rodo, kad ekonomikos augimas ir tinkamas požiūris į gynybą kaip prioritetinę sritį „duoda savo efektą“.

„Nuo 2019 metų mūsų makroekonomika pasikeitė ir mes auginome ekonomiką ir žiūrėkite, 2024 metais perskirstymas aukščiausias per visą istoriją, sieks 33 proc. BVP, ir ši kryptis ekonomikos augimo turėtų būti vienas iš pagrindų“, – pažymėjo I. Segalovičienė.

Patarėjos teigimu, daugiau dėmesio reikėtų skirti investicijų skatinimui, stiprinti ir spartinti Europos Sąjungos lėšų įsisavinimą.

„Reikėtų daugiau diskutuoti, kaip paskatinti investicijas, nes investicijos augina ekonomiką ir mes turime daug neišnaudotų resursų, tokių kaip infrastruktūros projektus, stiprinti, spartinti ES lėšas, panaudoti kitus instrumentus“, – kalbėjo ji.

Lietuvoje vyksta diskusijos dėl galimų šaltinių gauti papildomų lėšų gynybai, tarp variantų svarstomi ir papildomi mokesčiai. Daugelis politikų ir ekspertų sutaria, kad norint priimti Vokietijos brigadą, iki 2030 metų išvystyti Lietuvos kariuomenėje diviziją ir padidinti šauktinių skaičių, reikia didesnio finansavimo. 

Lietuvoje vyksta diskusijos dėl galimų šaltinių gauti papildomų lėšų gynybai, tarp variantų svarstomi ir papildomi mokesčiai

Finansų ministerija yra paskelbusi penkias alternatyvas, kaip galėtų augti finansavimas šiai sričiai: jos apima skolinimąsi, pridėtinės vertės mokesčio atotrūkio mažinimą, taip pat galimą trijų mokesčių didinimą – PVM, pelno ir gyventojų pajamų.

Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad kariuomenės plėtros planams reikėtų apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio papildomo finansavimo virš šiuo metu partijų sutarto 2,52 proc. BVP rodiklio.

Šių metų biudžete gynybai skirtos lėšos turėtų sudaryti 2,75 proc. BVP. Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.

Gynybai šiemetiniame biudžete iš viso yra skirta 2 mlrd. 91,7 mln. eurų., įskaitant 134,8 mln. eurų. solidarumo įnašo lėšas.

The post Lėšos gynybai visų pirma turėtų ateiti per ekonomikos augimą, sako prezidento patarėja appeared first on LAIKMETIS.

„Pernai (...) lenktynės su infliacija buvo pakankamai sudėtingos, nebuvo lengvos. Net ir keletą kartų didinant pagrindines išmokas jos buvo labiau skirtos amortizuoti infliacijos sukeltas pasekmes Lietuvos gyventojams“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė M. Navickienė.

„Tačiau kalbant apie šiuos metus (...) lenktynes turėtų laimėti Lietuvos žmonės, nes jų planuojamos pajamos 3-4 kartus viršys planuojamą infliaciją, todėl (didėjanti – BNS) gyventojų perkamoji galia turėtų pasijusti kiekvienam Lietuvos žmogui“, – pridūrė ministrė.  

Pasak jos, augančios žmonių pajamos mažina valstybės išlaidas: „Mūsų investicijos į gyventojų pajamų augimą tiesiogine prasme mažina socialinės paramos poreikį“. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, sausį, palyginti su 2023-ųjų sausiu, namų ūkių pajamos vidutiniškai didėja 12 proc., arba 62 eurais.

sausį, palyginti su 2023-ųjų sausiu, namų ūkių pajamos vidutiniškai didėja 12 proc., arba 62 eurais

Finansų ministerija prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 2,8 procento.  

Pasak M. Navickienės, vienišų pensininkų bei neįgalių žmonių ekonominė padėtis išlieka sudėtingiausia.

„Pensininkų skurdas vis dar Lietuvoje yra aukštas, taip pat negalią turintys asmenys. Vieniši negalią turintys asmenys vis dar turi būti mūsų valstybės radare, prioritete kaip pažeidžiama grupė, kuriai reikia daugiausia pastangos, pagalbos ir dėmesio“, – žurnalistams sakė ministrė. 

„Jeigu visų kitų grupių įtaka jų skurdo rizikai ir atskirties rizikai yra efektyvesnės, tai šios grupės žmonės, sakyčiau, kad vis dar yra vienos pažeidžiamiausių Lietuvoje“, – pridūrė M. Navickienė.  

Ministrės teigimu, socialinę paramą arba išmoką šiuo metu gauna daugiau nei 60 tūkst. gyventojų.

The post Konservatoriai: gyventojų pajamų augimas šiemet net 3 - 4 kartus viršys infliaciją appeared first on LAIKMETIS.

„Tikrai norėtųsi pamatyti Vyriausybės pastangas ir išsamias diskusijas apie tai, kaip mes galėtume nulipti nuo to blogojo pjedestalo pagal vieną iš kriterijų, kuriuo negalime didžiuotis, – aš kalbu apie maisto kainų augimą Lietuvoje, kuris yra didžiausias euro zonoje ir iš tikrųjų sunku patikėti, kai yra sakoma, jog nieko negalima padaryti, juk turi būti neišbandytų sprendimų“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Jos teigimu, sprendimai turėtų būti nukreipti į konkrečias pažeidžiamas visuomenės grupes. 

„Tikrai galima tų sprendimų paieškoti ir nebūtinai vien tik per mokestinius dalykus, bet per ženkliai taiklesnius sprendimus, nukreiptus į konkrečias pažeidžiamas grupes“, – sakė prezidento patarėja.

Kaip pavyzdį ji nurodė šeimų korteles, kuriomis naudojasi gausios ir vaikus su negalia auginančios šeimos, – papildžius maistui skirtais pinigais ji būtų taiklesnė parama nei pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata. 

Kaip pavyzdį ji nurodė šeimų korteles, kuriomis naudojasi gausios ir vaikus su negalia auginančios šeimos, – papildžius maistui skirtais pinigais ji būtų taiklesnė parama nei pridėtinės vertės mokesčio

„Kaip taiklesnė atsvara, pavyzdžiui, PVM maistui, galėtų būti kiekvienam vaikui šeimoje, kuriai ta kortelė išduota ar būtų išduota ateityje, kas mėnesį tam tikrą sumą skirti maistui, tai nebūtų brangu, tai būtų taiklu ir padėtų šeimoms“, – kalbėjo I. Segalovičienė. 

Jos teigimu, Vyriausybės parengtame kitų metų valstybės biudžeto projekte siūlomas pajamų didinimas gali būti neadekvatus esamai situacijai, nes siūlomos priemonės parengtos pagal prognozuojamą 6 proc. kitų metų vidutinę metinę infliaciją, kai reali infliacija bus gerokai aukštesnė.

„Norisi priminti, kad nuo birželio įsigaliojęs pirmasis paketas (paramos gyventojams – BNS) buvo paskaičiuotas prie 10 proc. (vidutinės metinės infliacijos – BNS) Matome, kad šiandien reali infliacija yra 24 proc. (metinė – BNS) Todėl tiek atlyginimai, tiek socialinių išmokų augimas atsilieka nuo infliacijos ir pažeidžiami žmonės atsiduria dar sudėtingesnėje situacijoje. Prezidentas kelia klausimą – ar pažeidžiamų grupių apsauga yra tikrai adekvati?“ – kalbėjo I. Segalovičienė.

Pasak jos, 2023 metų numatomas infliacijos lygis turėtų būti dar kartą įvertintas prieš priimant biudžetą. 

„Prezidentas tikisi, kad būtent būsimų metų infliacija, kuri paskaičiuota ir įvertinus bazę didesnę, į ją bus rimtai pasižiūrėta priimant sprendimus dėl socialinių išmokų pažeidžiamiausiems žmonėms“, – kalbėjo I. Segalovičienė.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį sakė, kad Vyriausybės siūlomas 2023-ųjų biudžeto projektas – rimtas žingsnis į priekį. Jis tikisi, kad biudžetą svarstant Seime kai kurie dalykai bus patobulinti, o tam pastangas sutelks tiek pozicija, tiek opozicija.

Vyriausybė penktadienį pritarė 2023 metų valstybės biudžeto projektui, antradienį jis bus teikiamas Seimui.

The post Prezidentūra: sunku patikėti, kad vyriausybė negali sustabdyti maisto kainų augimo appeared first on LAIKMETIS.

Pasak prezidento atstovo Rido Jasiulionio, darbinio susitikimo metu šalies ir Vyriausybės vadovai aptars pagalbos priemones gyventojams išaugus energijos kainoms.

G. Nausėda praėjusią savaitę pareiškė susitikimo su premjere metu besitikintis išgirsti konkretesnį planą, kaip Vyriausybė ketina kompensuoti žmonėms išaugusias energijos kainas.

G. Nausėda praėjusią savaitę pareiškė susitikimo su premjere metu besitikintis išgirsti konkretesnį planą

Premjerė anksčiau teigė, kad naujos kompensacijos gyventojams už energiją būtų taikomos nuo 2023 metų, tam numatoma skirti nuo pusės iki milijardo eurų.

The post G. Nausėda kviesis I. Šimonytę pasikalbėti apie augančias elektros kainas appeared first on LAIKMETIS.

Jei siūlymams trečiadienį pritars Vyriausybė, į Lietuvą toliau be jokių suvaržymų galės atvykti dauguma Europos gyventojų, taip pat asmenys iš dalies Azijos, Afrikos, Pietų ir Šiaurės Amerikos šalių, kai kurių salų-valstybių.

Ankstesniais sprendimais Vyriausybė nuo kovo 31-osios planavo visiškai atšaukti ribojimus trečiosioms šalims.

SAM pažymi jog nors nuo šio vasario buvo stebimas nuoseklus sergamumo COVID-19 mažėjimas pasaulyje, kovą kai kuriose trečiosiose šalyse pradėtas stebėti sergamumo kilimas dėl omikron atmainos BA.2 intensyvesnio plitimo.

„Ženklus sergamumo kilimas stebimas Vakarų Ramiojo vandenyno regiono šalyse, ypač Kinijoje, Pietų Korėjoje, Vietname, todėl epidemiologinė situacija pasaulyje išlieka nepalanki“, – teigia ministerija.

Taip pat atvykstantiems iš trečiųjų šalių ir toliau reikės su savimi turėti neigiamą COVID-19 tyrimo rezultatą, jei asmuo nėra persirgęs ar paskiepytas nuo koronaviruso. Atvykstantys asmeniniu transportu, testą, kaip ir iki šiol, galės atlikti ir Lietuvoje.

sergamumas COVID-19 po ankstesnio atoslūgio kovo pradžioje vėl ėmė augti

Lietuvoje sergamumo COVID-19 pikas buvo pasiektas sausio pabaigoje – vasario pradžioje, nuo antrosios vasario savaitės stebėtas sergamumo mažėjimas, tačiau per pastarąsias tris savaites sergamumo mažėjimas sulėtėjo.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) praėjusią savaitę pareiškė, kad sergamumas COVID-19 po ankstesnio atoslūgio kovo pradžioje vėl ėmė augti bei įspėjo, kad Vokietija, Prancūzija, Italija ir Jungtinė Karalystė pernelyg atlaisvino taikytus suvaržymus.

PSO tvirtina, kad sergamumas veikiausiai išaugo būtent dėl užkrečiamesnio už kitus omikron potipio BA.2, tačiau jis nekelia didesnio pavojaus.

The post SAM: epidemiologinė situacija pasaulyje išlieka nepalanki appeared first on LAIKMETIS.

Išplėtęs akis žvelk į ateinantį Dievą. Kelyje visa tavo esybė auga ir stiprėja. Kas nepatyrė augimo krizių, lieka neūžauga.

Iš prancūzų kalbos vertė Inga Barbora Kazakevičiūtė

The post Paleisk stabus appeared first on LAIKMETIS.