Anot ministerijos, didelės rizikos sąlytį turėjusius asmenis rekomenduojama skiepyti per artimiausias keturias dienas nuo sąlyčio dienos.

„Tuo metu, kai Lietuvoje buvo nustatyti beždžionių raupų atvejai ir sąlytį turėję asmenys, jiems nebuvo siūlyta vakcinuotis, kadangi vakcinos dar nebuvo“, – rašoma SAM atsakyme.

Lietuvoje iki šiol pranešta apie penkis susirgimus šia liga, pastarąjį sykį keli atvejai fiksuoti rugpjūčio pradžioje.

Pirmosios vakcinos nuo beždžionių raupų Lietuvą pasiekė praėjusią savaitę – į šalį pristatyta 1,4 tūkst. dozių.

Lietuvoje šiomis vakcinomis ketinama skiepyti sąlytį turėjusius susirgusiųjų artimuosius. Taip pat bus skiepijami ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, kurie, pavyzdžiui, konsultavo ar tyrė žmones naudodami nepakankamas saugumo priemones.

Tai galės būti ir kartu su užsikrėtusiais asmenimis bent aštuonias valandas keliavusieji lėktuvais, traukiniais, autobusais ar kitomis transporto priemonėmis. 

Individualiai kiekvieną didelės rizikos sąlytį įvertins Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Beždžionių raupais gali užsikrėsti visi, tačiau didesnė užsikrėtimo rizika kyla asmenims, turintiems tiesioginį fizinį kontaktą su sergančiu asmeniu.

Virusas gali būti perduotas per odos pažeidimus, oro lašeliniu būdu, per bendrai naudojamus daiktus, tokius kaip patalynė ir rankšluosčiai. Beždžionių raupais taip pat galima užsikrėsti lytinių santykių metu.

Beždžionių raupai yra labai panašūs į raupus, nuo kurių pasaulyje kasmet mirdavo milijonai žmonių, kol 1980 metais ši liga buvo išnaikinta. Beždžionių raupų simptomai yra daug švelnesni.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, per šiemet kilusį beždžionių raupų protrūkį pasaulyje registruota daugiau nei 50 tūkst. užsikrėtimo šia liga atvejų. 

The post Lietuvoje nuo beždžionių raupų dar niekas nesiskiepijo appeared first on LAIKMETIS.

PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adanomas Gebrejesusas) vis tik pareiškė, kad JT agentūra nerekomenduoja masiškai skiepytis nuo šio viruso. Jis pridūrė, kad kol kas mirčių atvejų ligos protrūkio vietose neregistruota.

„Rizika, kad beždžionių raupai įsitvirtins iki šiol neendeminėse šalyse, yra reali“, – per spaudos konferenciją sakė PSO vadovas.

Ši zoonotinė infekcija yra endeminė devyniose Afrikos šalyse, tačiau per pastarąjį mėnesį gauta pranešimų apie jos protrūkius keliose kitose pasaulio valstybėse, daugiausia Europoje. Daugiausia atvejų registruota Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje ir Portugalijoje.

„Iki šiol PSO gavo pranešimų apie daugiau nei 1 000 patvirtintų beždžionių raupų atvejų iš 29 šalių, kuriose liga nėra endeminė“, – sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

„Kol kas mirčių šiose šalyse neregistruota. Daugiausia atvejų, bet ne visais, užsikrėtė vyrai, turėję lytinių santykių su vyrais“, – nurodė jis.

„Kai kurios šalys dabar pradeda pranešinėti atvejus, kai liga iš pažiūros plinta bendruomenėje, įskaitant moterų užsikrėtimo atvejus“, – kalbėjo PSO generalinis direktorius.

Sergantiesiems beždžionių raupais pasireiškia tokie simptomai kaip karščiavimas, raumenų skausmas, limfmazgių patinimas, šaltkrėtis, išsekimas ir į vėjaraupius panašus bėrimas ant rankų ir veido.

Sergantiesiems beždžionių raupais pasireiškia tokie simptomai kaip karščiavimas, raumenų skausmas, limfmazgių patinimas, šaltkrėtis, išsekimas ir į vėjaraupius panašus bėrimas

Pasak Tedroso Adhanomo Ghebreyesuso, ypač neramu dėl viruso keliamo pavojaus pažeidžiamiausioms grupėms, įskaitant nėščias moteris ir vaikus.

Jo teigimu, staigus ir netikėtas beždžionių raupų atsiradimas už endeminių šalių ribų rodo, kad užsikrėtimas galėjo būti neaptiktas kurį laiką, tačiau tiksliai nežinoma, nuo kada.

Anot sveikatos organizacijos vadovo, nors tai „akivaizdžiai kėlė nerimą“, Afrikoje virusas cirkuliavo ir žudė dešimtmečius. Vos per šiuos metus registruota daugiau nei 1 400 įtariamų užsikrėtimo atvejų ir 66 mirties atvejai, nurodė jis.

„Bendruomenės, kurios kasdien gyvena su šio viruso grėsme, nusipelnė tokio paties dėmesio, tokios pačios priežiūros ir tokios pačios prieigos prie apsaugos priemonių“, – sakė jis.

Vakcinos

Tose keliose vietose, kur skiepai yra prieinami, jie naudojami tiems, kam kyla didžiausia rizika susidurti su šia liga, pavyzdžiui, sveikatos darbuotojams.

Jis pridūrė, jog skiepijimas po kontakto – idealiu atveju per keturias dienas – galėtų būti svarstomas didesnės rizikos artimų kontaktų, pavyzdžiui, tarp lytinių partnerių ar namų ūkio narių, atvejais.

Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas sakė, jog PSO artimiausiomis dienomis paskelbs savo rekomendacijas dėl klinikinės priežiūros, infekcijų prevencijos ir kontrolės, skiepijimo ir bendruomenės apsaugos.

Pasak jo, ligos simptomus jaučiantys asmenys turėtų izoliuotis namuose ir pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros darbuotoju. Tuo metu to paties namų ūkio nariai turėtų vengti artimų kontaktų su besiizoliuojančiu asmeniu.

Savaitgalį PSO informavo, kad hospitalizacijos atvejai yra reti, nors pacientai izoliuojami.

Sylvie Briand (Silvi Briand), PSO pasirengimo epidemijoms ir pandemijoms, bei jų prevencijos direktorė, sakė, kad vakcina nuo raupų gali būti labai sėkmingai naudojama nuo beždžionių raupų.

PSO bando nustatyti, kiek dozių šiuo metu galima gauti, o taip pat išsiaiškinti, kokie yra gamintojų šios vakcinos gamybos ir platinimo pajėgumai.

The post PSO: registruota jau per 1 000 beždžionių raupų atvejų appeared first on LAIKMETIS.