„Šiandien galime pasidžiaugti pirmaisiais Lietuvos ekonominio bendradarbiavimo su Taivanu pasiekimais. Neabejoju, kad Lietuvai atidarius savo prekybos atstovybę Taipėjuje, mūsų darbas su šia perspektyvia rinka dar labiau intensyvės“, – komentare BNS teigė ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė.

Įstaiga vadinsis Lietuvos atstovybe Taipėjuje, o ne Taivane

Atstovybei vadovaus Paulius Lukauskas, jis į šias pareigas paskirtas dar rugpjūtį, o pačią atstovybę žadėta atverti rugsėjį.

Įstaiga vadinsis Lietuvos atstovybe Taipėjuje, o ne Taivane. Tokia praktika tarptautinėje bendruomenėje nusistovėjo siekiant vengti užuominų apie palaikomus tarpvalstybinius santykius su sala, kurią Kinija laiko savo dalimi ir žada ilgainiui atsiimti.

Lietuvos pareigūnai taip pat pabrėžia, jog atidaroma atstovybė bus prekybinė, o ne diplomatinė.

Ėmus gilėti Lietuvos ir Taivano ryšiams, pernai rudenį Vilniuje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė.

Kinija tokį žingsnį palaikė Lietuvos parama Taivanui veikti kaip nepriklausomai valstybei ir sumenkino su šalimi diplomatinius ryšius, ėmėsi prekybos ribojimų.

The post A. Armonaitė džiūgauja: atidaryta Lietuvos prekybos atstovybė Taivane appeared first on LAIKMETIS.

Pasak jo, atstovybės pavadinime galėtų būti naudojamas žodis „Taipėjaus“, kaip ir kitose panašiose įstaigose kitur pasaulyje.

„Jeigu jūsų Vyriausybė iš tikrųjų nori sumažinti įtampą, pirmasis žingsnis būtų pakeisti pavadinimą iš „Taivaniečių“ į „Taipėjaus“ visomis kalbomis. Tai pirmas ir labai svarbus dalykas“, – interviu BNS sakė Qu Baihua, šiuo metu esantis aukščiausio rango diplomatu Lietuvoje.

Lietuvių ir anglų kalba pernai atidaryta atstovybė pavadinta „Taivaniečių“, o kinų kalba pavadinime naudojamas „Taivano“ vardas.

Pasak Qu Baihua, salos vardo naudojimas atstovybės pavadinime kuria Taivano suvereniteto įspūdį. Pekinas Taivaną laiko separatistine savo teritorija, kurią ilgainiui žada susigrąžinti, prireikus – ir jėga.

Kinijos diplomato teigimu, oficialų Taivano ir Lietuvos santykių pobūdį taip pat įrodo šalių pareigūnų kontaktai.

– Praėjusią savaitę susitikote su parlamentaru Giedriumi Surpliu. Po susitikimo jis sakė, kad Taivaniečių atstovybės pervadinimas išspręstų Lietuvos ir Kinijos santykių problemas. Ar galite papasakoti plačiau, ką kalbėjote?

– Tai taip pat yra klausimai, kuriuos norėčiau paliesti su jumis paprasčiausiai dėl to, kad matome daug pastebėjimų, daug nuomonių tarp Lietuvos politikų, stebėtojų, net mokslininkų, verslo žmonių. Tai rodo, kad žmonėms iš tikrųjų rūpi Kinijos ir Lietuvos santykiai.

Tačiau matome, kad esama tam tikrų neatitikimų arba idėjų, kurios neatspindi faktų. Taip daugiausiai yra dėl to, kad žmonės nepakankamai žino apie Kinijos ir Lietuvos santykius, o kai kurie žmonės žino, bet apsimeta nežinantys.

Kalbant apie susitikimą, mes jį pakvietėme, tai normalu diplomatams. (...) Mūsų tikslas yra skatinti dvišalius santykius, todėl turime susirinkti grįžtamąjį ryšį iš visų visuomenės grupių.

Atsakant į jūsų klausimą, mums niekas nėra svarbiau nei Taivano klausimas. Pastebėjome, kad kai kurie politikai sako, jog mūsų santykių problemos nėra susijusios su Taivano klausimu, nėra susijusios su Taivaniečių atstovybės Vilniuje klausimu, galbūt yra susijusios su kažkuo kitu, (...) tačiau Taivano klausimas yra esminis Kinijos interesas, jis liečia Kinijos nacionalinį suverenitetą ir valstybės saugumą.

– Kaip Lietuva turėtų spręsti šį klausimą?

– Atstovybės pavadinimas yra esminis klausimas nuo pernai liepos, kai jūsų Vyriausybė leido įsisteigti Taivaniečių atstovybei. (...) Mes griežtai priešinamės tokio pobūdžio atstovybei Taivano pavadinimu.

– Ar galite daugiau papasakoti apie pagrindines priežastis, kodėl prieštaraujate atstovybei Taivano pavadinimu?

– Žodžių „Taivano“ ar „Taivaniečių“ naudojimas pavadinime kuria (Taivano) suvereniteto įspūdį. Be to, Taivanas tai (tokį pavadinimą – BNS) laiko sėkmingu proveržiu po daugelį dešimtmečių trukusių diplomatinių pastangų.

Jokia kita šalis, kuri palaiko diplomatinius santykius su Kinija, neleido Taivanui atidaryti savo biuro su žodžiais „Taivano“ ar „Taivaniečių“ jo pavadinime. Visos jos pavadintos Taipėjaus vardu. 

Su jūsų Užsienio reikalų ministerija kalbėjome labai aiškiai. Mes net atspausdinome visų atstovybių kitose šalyse ir kitų šalių atstovybių Taipėjuje sąrašą. Niekas nenaudoja tokio pavadinimo. Todėl sakome, kad Lietuva padarė blogą precedentą pasaulyje. Tai žmonėms kuria klaidingą įspūdį, kad egzistuoja viena Kinija ir vienas Taivanas.

Mes net atspausdinome visų atstovybių kitose šalyse ir kitų šalių atstovybių Taipėjuje sąrašą. Niekas nenaudoja tokio pavadinimo

Atkreipėme dėmesį, kad kai kurie žmonės visa tai nuvertina ir sako, jog pakeitę pavadinimą, jūs nepasieksite jokio rezultato...

– Lietuvos užsienio reikalų ministerija argumentavo, kad yra įstaigų Taivano pavadinimu, pavyzdžiui, Taivano kultūros centras Paryžiuje. Tad kodėl jums svarbus būtent atstovybės pavadinimas?

– Užsienio reikalų ministerija pateikė tris ar keturis organizacijų pavyzdžius, kurių pavadinime yra žodis „Taivanas“. Tačiau šie biurai nėra atstovybės. Biuras Lietuvoje atstovauja Taipėjui, kultūros centras atstovauja tik kultūrai.

– Taigi, laikote tokius biurus kaip Lietuvoje de facto ambasadomis?

– Taip, tai kaip diplomatinis atstovavimas. Mes sutinkame, kad jūs palaikytume santykius su Taivano verslu, Taivano žmonėmis ne vyriausybiniu lygiu. Kai kalbame apie tinkamą Taivano klausimo sprendimą, turime omenyje, kad neturėtumėte turėti tiesioginių oficialių kontaktų.

– Ar jums rūpi tik atstovybės pavadinimas kinų kalba?

– Ne. Pavadinimo pakeitimas kinų kalba iš „Taivano“ į „Taivaniečių“ nesuveiks. Mes su tuo nesutinkame. (...)

Jeigu jūsų Vyriausybė iš tikrųjų nori sumažinti įtampą, pirmasis žingsnis būtų pakeisti pavadinimą iš „Taivaniečių“ į „Taipėjaus“ visomis kalbomis. Tai pirmas ir labai svarbus dalykas. (...) Mūsų pozicija buvo labai aiški nuo pernai liepos: žodžiui „Taivaniečių“ pavadinime – ne. (...)

– Kokie turėtų būti kiti žingsniai?

– Kiti žingsniai – jums reikėtų laikytis „vienos Kinijos“ politikos. Tai reiškia, kad neturėtumėte turėti oficialių santykių su Taipėjumi. (...)

– Ką dar padarė Lietuva, anot jūsų, pažeisdama „vienos Kinijos“ politiką?

– Jūsų Vyriausybės pareigūnai lankosi Taivane, susitinka su Taivano atstovais, kviečia Taivano užsienio reikalų ministrą kalbėti įvairiuose formatuose, pernai lapkritį priėmėte Taivano delegacijos vadovą (Taivano nacionalinės plėtros tarybos pirmininką Ming-Hsin Kungą – BNS). Visa tai galima vadinti oficialiais santykiais. Be to, Lietuva sako, kad delegaciją priėmė Lietuvos įmonės, bet iš tikrųjų taip buvo Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Visi tai žino. Be to, (...) pasirašėte memorandumus, ir tai suponuoja oficialų ryšių su Taivanu pobūdį.

– Bet Lietuvos Vyriausybės pareigūnai nesilankė Taivane, tik parlamentarai.

– Dar ne. Pastaruoju metu nematėme jūsų Vyriausybės atstovų, praeityje kiti pareigūnai yra buvę Taivane. Suprantu, kad kai kurie Užsienio reikalų ministerijos pareigūnai palaiko labai artimą kontaktą su Taivano valdžia.

– Turite omenyje viceministrą Mantą Adomėną?

– Taip, vienas iš jų galėtų būti jis.

– O kurie kiti?

– Neįvardysiu.

– Ar Lietuva turėtų atsiprašyti Kinijos?

– Taip turėtų būti, jei klysti... Aš nesitikiu didelio atsiprašymo, tačiau manome, kad tai buvo klaida. Jei jau ši klaida buvo pripažinta Jo Ekscelencijos prezidento pono Nausėdos, reikia turėti drąsos klaidą ištaisyti.

– Prieš kurį laiką Užsienio reikalų ministerija tvirtino, kad palaiko kontaktus su Kinija, siekiant deeskaluoti situaciją. Galite juos apibūdinti?

– Apie kokį laikotarpį kalbate?

– Vieno – dviejų mėnesių. Paklausiu kitaip – kada pastarąjį kartą susitikote su kuriuo nors Užsienio reikalų ministerijos pareigūnu?

– Turėtų būti apie gruodį. Nuo tada nesusitikome, tik matėme daug debatų apie Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimą, nesutarimus tarp prezidento ir Vyriausybės. Prezidentas prašė deeskalacijos plano, bet niekas pas mus neatėjo. Jeigu iš tikrųjų nori deeskaluoti, reikia turėti geresnius santykius su Kinija ir Kinijos žmonėmis. Mes esame čia tam, kad kalbėtumėmės.

Per susitikimus lapkritį, gruodį labai aiškiai sakėme, kad durys deryboms tarp Kinijos ir Lietuvos yra atidarytos. Sakėme tą užsienio reikalų viceministrui Egidijui Meilūnui kelis kartus. Kinija pademonstravo savo nuoširdumą, būtume laimingi visa tai išspręsti ir diskutuoti apie problemas.

– Kada pastarąjį kartą susitikote su kuriuos nors pareigūnu iš Lietuvos prezidento komandos?

– Gruodį turėjome vieną susitikimą.

– Ar jums pavyko rasti daugiau bendros kalbos su Prezidentūra nei Užsienio reikalų ministerija?

– Pastebėjome, jog prezidentas Nausėda pripažino, kad tarp jūsų šalies institucijų nebuvo išsamių konsultacijų apie Taivano atstovybės pavadinimą. Tai negerai, tai yra klaida. (...) Mes manome taip pat, bet, žinoma, laukiame konkretesnių veiksmų – pakeisti situaciją, ištaisyti klaidas.

– Derybos paprastai reiškia, kad kompromisus turi daryti abi pusės. Ką Kinija žada padaryti, jeigu Lietuva imsis veiksmų, kurių tikitės?

– Jeigu Lietuva iš tikrųjų imsis veiksmų situacijai pataisyti ir kartu dirbsime, kad normalizuotume dvišalius santykius, santykiai grįš į normalų lygį, toliau bus tęsiami visi mainai – prekyba, verslas, kultūra, aukšto lygio oficialūs vizitai, konsultacijos. Tai normalūs kanalai, normali dvišalių santykių raida.

Jau vien dėl to, kad dėl Taivano klausimo sumažinome diplomatinį atstovavimą iki laikinųjų reikalų patikėtinių lygio, reiškia, jog savo veiklą sumažinome iki minimumo. Tokioje situacijoje negali tikėtis turėti pilnaverčių (...) santykių tarp Vyriausybių ir žmonių.

– Tačiau Kinija viešai neigė, kad jos Vyriausybė turi ką nors bendra su prekybos sutrikimais, kurie šiuo metu vyksta, o dabar jūs sakote, jog atstovybės pavadinimo pakeitimas grąžins situaciją į normalią.

– Dabar situacija nėra normali, teisingai? Diplomatinio atstovavimo lygis pažemintas. Kitas dalykas – pastebėjome skundus iš jūsų verslo, kad jie turi problemų su importu ir eksportu į Kiniją. Tai taip pat nėra normalu, teisingai? Abiejų šalių interesai nuo to kenčia.

– Tačiau Kinija teigia, kad prekybos trikdžiai nėra susiję su oficialia Pekino pozicija...

– Ne, jie nėra susiję. Kinijoje laikomės taisyklių. (...) Kai kas sako, kad Kinija Lietuvai taiko neoficialias ekonomines sankcijas. Ne, ne.

– Bet tuo pačiu jūs sakote, kad Kinijos Vyriausybė gali kaip nors pataisyti situaciją, jeigu Lietuvos ir Kinijos ryšiai grįš į normalų lygį.

– Taip, nėra klausimo. Jeigu turėsime normalius santykius, viskas vėl bus normalu. (...) Kai santykiai tarp valstybių yra tokie sudėtingi, tai nelieka nepastebėta. Taivano klausimui tapus dėmesio centre, tai žeidžia ne tik Vyriausybę, tai žeidžia 1,4 milijardo Kinijos žmonių.

Jeigu turėsime normalius santykius, viskas vėl bus normalu

Natūralu, kad verslo partneriai, kurie palaikė ryšius su Lietuvos įmonėmis, patys jaučia, jog nebėra gerai daryti verslą su Lietuva. Jeigu Lietuva nėra patikima, Kinijos verslui nėra gerai tai tęsti.

– JAV, Kanada, Australija, Jungtinė Karalystė, Japonija nusprendė prisijungti prie Pasaulio prekybos organizacijos konsultacijų su Kinija dėl jos veiksmų Lietuvos atžvilgiu. Kaip tai vertinate?

– Daug apie tai nežinau. Kažkur skaičiau straipsnius, kad Kinijos atsakingos institucijos susitiko su Europos Sąjunga. Mes nesame prieš derybas, nes Kinija laikosi taisyklių. Mes nedarėme dalykų, kuriais mus kaltina jūsų Vyriausybė. Taip pat mes netikime, kad tai yra geras būdas spręsti Lietuvos ir Kinijos santykių klausimus. Egzistuojanti problema yra politinė, ji susijusi su Taivanu, ne ekonominė. (...)

– Kalbant apie situaciją tokią, kokia ji yra – jūs nuoširdžiai tikite, kad šis konfliktas gali būti išspręstas?

– Žinoma. Nesutarimai ir įtampos yra laikinos. Turime ilgą istoriją. (...) Kinija ir Lietuva neturi esminių nesutarimų, neturime interesų susikirtimų. Kinija niekada nelaikė Lietuvos maža šalimi ir nežiūri į ją iš aukšto. Taip kinai nesielgia. Kinija visada gerbia šalis, nesvarbu dideles ar mažas, mes pasisakome už taikų sambūvį.

– Ačiū už pokalbį.

The post Kinijos atstovas Lietuvoje: Lietuva padarė blogą precedentą pasaulyje appeared first on LAIKMETIS.

Priežastys, kodėl šis skirtumas yra svarbus KLR, glūdi istorijoje ir politikoje. Istorija daugeliui tikriausiai pažįstama, todėl čia labai sutrumpinta ir tuo pačiu supaprastinta jos versija: Kinijoje XX a. pirmoje pusėje vykęs pilietinis karas baigėsi komunistų pranašumu, o tai leido 1949 m. žemyninėje dalyje paskelbti apie KLR įkūrimą. Besipriešinanti Kinijos Respublikos šalininkų pusė buvo priversta apleisti kontroliuojamas teritorijas, kol galiausiai įsitvirtino Taivano saloje ir ten ėmėsi sergėti kitokios, ne komunistinės Kinijos viziją.

Anot Kinijos komunistų partijos, atskalūnas Taivanas yra Kinijos dalis, o vieną dieną jis turės įsilieti į vieningą visumą ir paklusti Pekino įsakymams. Iki tol visi, kas nori palaikyti draugiškus ryšius su KLR, turi nerodyti palankumo Taivano suverenumui. Tuo tarpu Taivanas, nors anksčiau ir turėjęs tvirtų ambicijų susigrąžinti visos Kinijos kontrolę, užsiaugino naują piliečių kartą, kuriai vis artimesnė nepriklausomo Taivano, kaip atskiros valstybės, idėja. „Mes ne kinai, mes taivaniečiai“, teigia šios naujos tapatybės šalininkai.

Čia pasiekiame politinius aspektus, nes žvelgiant tiek istoriškai, tiek geografiškai, Taivaną galėtume traktuoti tik kaip tam tikros vietos pavadinimą, atsietą nuo politinių įtampų. Panašiai kaip Madagaskaru galime vadinti tiesiog salą, o ne joje esančią Madagaskaro Respubliką, taip ir Taivanas gali būti suprantamas kaip sala, o ne ten vyriausybę turinti Kinijos Respublika. Jeigu pastarasis – oficialus valstybės pavadinimas – yra tapęs kone tabu, nes aiškiai nurodo Kinijos pasidalinimą, sakydami „Taivanas“ mes atsiduriame pilkojoje zonoje, kur atsiveria erdvė interpretacijai, ką mes turime omenyje ir kokią žinutę siunčiame apie Kinijos vieningumą.

Siekdami iš jos ištrūkti, galime rinktis dar kitus terminus, kuriuos siūlo pati Kinijos komunistų partija: sakyti, kad ryšius palaikome su „Taipėjumi“ kaip miestu, „Taipėjaus apylinkėmis“ arba patikslinti, kad tai būtent „Kinijos Taipėjus“; išreiškiant priklausomumą KLR, nurodyti, kad tai „Kinijos provincija Taivanas“; dar bendresnis įvardijimas yra „Taivano sritis“ arba „Taivano regionas“, kuris taip pat neša konotaciją, jog kalbame apie KLR dalį. Visus šiuos terminus galime rasti naudojamus įvairiose tarptautinėse organizacijose, kuriose narystė suteikiama (dažnai po atskirų derybų su KLR) ir Taivanui. Geras to pavyzdys yra šios vasaros olimpinės žaidynės, kuriose Taivano sportininkai varžėsi po „Kinijos Taipėjaus“ vėliava.

priklausomai nuo interpretacijos, „Taivanas“ gali būti tiek politiškai įkrautas, tiek ir neutralus terminas.

Kaip minėta, priklausomai nuo interpretacijos, „Taivanas“ gali būti tiek politiškai įkrautas, tiek ir neutralus terminas. Stipriausias šių prasmių teisėjas yra pati KLR, akylai sekanti, kaip kitos valstybės bendrauja su Taivanu ir ar neperžengia nusistovėjusių normų. Steigiama Taipėjaus atstovybė? Nieko tokio, galima toleruoti. Tos pačios atstovybės iškaba mini Taivaną? Negerai, išreiškiamas stiprus nepasitenkinimas. Kitų šalių diplomatai ir užsienio reikalų specialistai tai, žinoma, gerai žino, todėl neigiama KLR reakcija dėl Taivano atstovybės steigimo Lietuvoje nėra staigmena.

Sunkiau prognozuoti nebent jos mastą, kokius žingsnius Lietuvai nubausti KLR dar ryšis žengti, nes pasaulyje mažai tokių precedentų, o ir KLR nebėra tokia, kaip anksčiau – nuo 2013 m., kuomet šaliai pradėjo vadovauti Xi Jinping, Kinijos diplomatija tapo pastebimai ambicingesnė, veržlesnė, o neretai ir agresyvesnė. Kitaip tariant, Lietuva šiuo atveju tampa mažu žvalgybiniu laiveliu, kuris patikrins, ar vandenynas ramus, o gal priešingai – itin audringas.

Pabaigai verta atkreipti dėmesį į mažiau kitur minimą Taivano ir Taipėjaus perskyros pusę, kurią galima pastebėti sekant Kinijos komunistų partijos kontroliuojamą žiniasklaidą ir joje naudojamą žodyną. Ši sritis gali nustebinti, nes neretai siunčiama gan dviprasmiška žinutė. Pavyzdžiui, vartydami partijos leidžiamą dienraštį „China Daily“ galime rasti tokių išsireiškimų: „Pietų Korėja ir Taivanas yra du didieji prekybos su žemynine Kinija partneriai“ (ar Taivanas čia netraktuojamas kaip atskira valstybė?) arba „Taivano lyderė Tsai Ing-wen“ (ar tai ne atskiro Taivano, turinčio savą prezidentę, pripažinimas?).

Dviprasmiškų išsireiškimų buvo apstu kovos su COVID-19 pandemija pradžioje, kuomet to pačio dienraščio straipsniuose būdavo minima Kinija (ne žemyninė, o visa), tačiau aprašomi dalykai, aktualūs tik žemyninei daliai. Pavyzdžiui, minima, kad Kinija stabdo skrydžius iš užsienio, nors tuo metu Taivanas atvykstamųjų skrydžių neribojo. Arba džiaugiamasi, kad Kinija pirmą kartą nuo pandemijos protrūkio neužfiksavo nei vieno naujo COVID-19 atvejo, nors tuo metu buvo fiksuojama po kelias dešimtis atvejų Taivane. Tarp skaitytojų taip sėjama abejonė, ar tikrai Taivanas yra vieningos didžiosios Kinijos dalis pačiai Kinijos komunistų partijai, ir susidaro įspūdis, kad didysis teisėjas pats dar nėra galutinai apsisprendęs, kokie žodžiai yra tinkami Taivano įvardijimui.

The post Dr. Linas Didvalis. Įtampa dėl kelių raidžių appeared first on LAIKMETIS.

Kinijos Užsienio reikalų ministerija teigia, kad tokį sprendimą paskatino siekis Lietuvoje atidaryti Taivano atstovybę.

„Neseniai Lietuvos valdžia, negerbdama kartotinių Kinijos pareiškimų dėl galimų pasekmių, paskelbė apie sprendimą leisti Taivanui savo vardu atidaryti „atstovybę“. Sprendimas įžūliai pažeidžia Lietuvos ir Kinijos komunikatą dėl diplomatinių santykių užmezgimo ir kenkia Kinijos suverenitetui bei teritoriniam vientisumui“, – rašoma pranešime.

„Kinijos valdžia reiškia kategoriškai nepritarianti tokiam žingsniui. Kinija nusprendė atšaukti ambasadorių Lietuvoje ir reikalauja Lietuvos valdžios atšaukti savo ambasadorių Kinijoje“, – teigiama jame.

Kinija taip pat įspėja Lietuvą, kad „Kinijos Liaudies Respublika yra vienintelė teisėta valdžia, reprezentuojanti visą Kiniją“, todėl ji ragina Lietuvą atšaukti „neteisingą sprendimą“ bei imtis priemonių „žalai ištaisyti“.

Be kita ko, Kinija įspėja ir Taivaną ,kad „Taivano nepriklausomybė“ yra aklavietė ir bet koks separatistinės veiklos bandymas tarptautinėje arenoje yra pasmerktas“.

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) informavo sprendimą dėl Kinijos ambasadoriaus Lietuvoje atšaukimo gavusi antradienį, tuo pačiu Lietuvai pasiūlyta atšaukti ambasadorių Pekine.

„Lietuvos Užsienio reikalų ministerija apgailestauja dėl tokio Kinijos žingsnio ir dar kartą pabrėžia, kad, gerbdama vienos Kinijos principą, yra nusiteikusi plėtoti abipusiai naudingus ryšius su Taivanu, kaip ir daugelis kitų Europos Sąjungos ir pasaulio valstybių“, – teigiama URM pranešime.

Taivanas prieš kelias savaites pranešė apie atskirai nuo Kinijos Lietuvoje steigiamą atstovybę, kuri turėtų pradėti veikti dar šią vasarą. Lietuva taip pat turėtų atidaryti prekybos atstovybę Taivane.

Lietuvos URM anksčiau yra teigusi, kad Lietuva suinteresuota plėsti bendradarbiavimą su Taivanu įvairiose srityse, didžiausią dėmesį skiriant ekonominių ryšių plėtojimui ir kultūriniams mainams. 

Tuo metu Taivano valdžios atstovai yra įvardinę Lietuvą kaip gerą šalies partnerę.

Maždaug 23 mln. gyventojų turintį Taivaną, oficialiai vadinamą Kinijos Respublika, kaip šalį pripažįsta tik 15 kitų valstybių. Lietuvos tarp jų nėra.

Kinija siekia izoliuoti Taibėjų pasaulinėje arenoje ir vengia bet kokiu atveju vartoti žodį „Taivanas“, kad tai nesuteiktų salai tarptautinio legitimumo.

Tačiau Taivanas faktiškai palaiko diplomatinius santykius su dešimtimis valstybių per savo Taibėjaus atstovybes. Lietuvoje steigiama atstovybė skiriasi tuo, kad turės Taivano pavadinimą.

Lietuva pastaruoju metu taip pat dovanojo Taivanui vakcinos nuo COVID-19, tai sulaukė teigiamos reakcijos iš vietos gyventojų.

The post Siekis Lietuvoje atidaryti Taivano atstovybę supykdė Kiniją appeared first on LAIKMETIS.