„Manau, kad jie turi blogą skonį, nes būti Vengrijoje yra smagu ir džiugu, – trečiadienį interviu valstybinei rusų naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė P. Szijjarto. – Taigi jie turėtų atvykti pasimėgauti, bet jei jie nenori atvykti, ką mes galime padaryti?“.

Naujienų agentūra BNS ir kitos žiniasklaidos priemonės anksčiau liepą pranešė, kad Estija, Latvija, Lietuva, Švedija, Suomija ir Lenkija nusprendė nedalyvauti neoficialiuose susitikimuose Vengrijoje ministrų lygiu.

Taip šalys sureagavo į vengrų ministro pirmininko Viktoro Orbano neseniai įvykusį vizitą į Rusiją, kur jis susitiko su prezidentu Vladimiru Putinu.

Formaliuose ES Tarybos posėdžiuose, kurie, nepaisant pirmininkaujančios šalies, vyksta Briuselyje, iš Lietuvos toliau dalyvaus ministrai.

The post Baltijos šalys turi blogą skonį, jei atsisako atvykti - Vengrijos užsienio reikalų ministras appeared first on LAIKMETIS.

Prancūzija, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, siekia iki 2050-ųjų pasiekti nulinį grynąjį anglies dioksido išmetimą.

Siūlomame projekte, kurį ministrų kabinetas turėtų svarstyti kito mėnesio pradžioje, o vėliau pateikti įstatymų leidėjams, dar kartą patvirtinamas Prancūzijos įsipareigojimas naudoti branduolinę energiją siekiant užtikrinti tai, kas tekste pavadinta energetine nepriklausomybe.

Po 1973 metų naftos krizės šalis tapo branduolinės energijos gamybos lydere ir pastatė daugiau kaip 50 tokių elektrinių, kurios pagamina apie du trečdalius šalies elektros.

Tačiau šie reaktoriai sensta, o Prancūzija dar nepradėjo eksploatuoti pirmosios naujos kartos branduolinės elektrinės.

Siūlomame projekte patvirtinamas „tvarus pasirinkimas naudoti branduolinę energiją kaip konkurencingą ir anglies dioksido neišskiriantį“ elektros šaltinį ir numatoma pastatyti iki 14 naujų reaktorių, kad būtų galima pereiti prie švarios energijos ir įgyvendinti klimato kaitos sprendimo tikslus.

Tačiau siūlomame tekste nenustatyti tokie atsinaujinančiųjų išteklių, ypač vėjo ir saulės energijos, pajėgumų kūrimo tikslai, nors ankstesniuose energetikos įstatymuose jie buvo.

Siūlomame projekte patvirtinamas „tvarus pasirinkimas naudoti branduolinę energiją kaip konkurencingą ir anglies dioksido neišskiriantį“ elektros šaltinį

Prancūzijos perėjimo prie naujos energetikos sistemos ministerija teigė, kad „neteisinga sakyti, jog nėra atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo“, nes Vyriausybė vėliau pati nustatys tikslus.

Tačiau šis pažadas netenkina aktyvistų ir ekspertų.

„Tai baisus žingsnis atgal“, – sakė Arnaud Gosse'as (Arno Gosas), teisininkas, besispecializuojantis aplinkosaugos teisės srityje.

Jis priminė, kad 2019 metais priimtame įstatyme parlamentas pareiškė norą diskutuoti dėl įvairių energijos šaltinių dalies bendroje gamyboje.

Ne tikslai, bet pastangos?

Tyrimai ne kartą parodė, kad Prancūzija, norėdama iki 2050 metų pasiekti užsibrėžtą nulinio grynojo anglies dioksido išmetimo tikslą, turės gerokai padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir jos dalį.

Po daugelį metų trukusio delsimo Prancūzija pernai balsavo už du įstatymų projektus, kuriais siekiama paspartinti pažangą branduolinės ir atsinaujinančiosios energijos srityje.

Lapkritį vyriausybė pateikė pirminius duomenis, kuriais siūloma iki 2035 metų padvigubinti jūros vėjo energijos pajėgumus iki 18 GW, taip pat nustatyti metinį saulės baterijų diegimo tempą, kad 2035-aisiais jie pasiektų 75 GW, o sausumos vėjo energijos pajėgumus taip pat iki tų pačių metų siekiama padvigubinti iki 40 GW.

Prancūzijos atsinaujinančiosios energijos sąjungos pirmininkas Jules'is Nyssenas (Žiulis Nisenas) sužinojęs, kad atsinaujinančiosios energijos tikslai projekte nenumatyti, pareiškė esąs priblokštas.

Projekte žadama dėti pastangas, o ne nustatyti tikslus, ir vartojamos tokios formuluotės kaip „pastangos siekti mažinimo“.

Klimato kaitos veiksmų tinklo vadovės Anne Bringault (En Bringo) nuomone, „tai labai didelis žingsnis atgal ir visiškai neatitinka Europos tikslų. Net jei tikslai bus padidinti, mes nebeturėsime tokių tvirtų įsipareigojimų jų siekti“.

Įstatymo projekte taip pat atsisakoma energijos suvartojimo mažinimo tikslų renovuojant pastatus.

The post Prancūzija atsisako atsinaujinančiosios energijos tikslų appeared first on LAIKMETIS.

„Jeigu iki šiol ponas Valotka tokius dalindavo kalbinius antausius vienai ar kitai visuomenės grupei, tai toks neatsiliepimas į mano siūlymą nutraukti darbo santykius – čia jau truputėlį antausis pačiai valstybei, nes, mano nuomone, valstybinės kalbos inspekcijos vadovas – tai niekaip nėra suderinama, kad toks asmuo sovietiniu žargonu kalbėtų viešų renginių metu“, – LRT radijui antradienį sakė S. Kairys.

Jis inspekcijos vadovui yra skyręs jau antrą pastabą ir paraginęs trauktis iš pareigų, šiam dalyvaujant konferencijoje REDA pareiškus, kad pavėžėjai Lietuvoje kalba „kažkokiomis čiurkų kalbomis“. A. Valotka vėliau teigė norėjęs pasakyti „tiurkų“, tačiau netinkamai ištarė šį žodį.

Pirmoji pastaba Kalbos inspekcijos vadovui skirta šių metų rugpjūtį už tai, kad šis LRT radijo laidoje Vilniaus rajone gyvenančių lenkų tautybės gyventojų norą turėti užrašus gimtąja kalba palygino su situacija rusų okupuotame Ukrainos Donbaso regione.

Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas penktadienį raštu informavo ministrą, kad iš pareigų nesitrauks.

Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas penktadienį raštu informavo ministrą, kad iš pareigų nesitrauks

Anot ministro, A. Valotka nesusitvarko su pareigomis ir nesuvokia, kaip turi elgtis jas eidamas.

„Kai tikrai ieškojome tokio pagarbaus kelio, kaip pabaigti šią visą istoriją, tiesiog gavome tokį atsisakymą ir dar pamokslavimą, kad nėra mums būtina dažnai susitikti, inspekcijos vadovui ir ministrui, netrukdydami vienas kitam galime veikti. Pabrėžia, kad turi didžiulį visuomenės palaikymą“, – kalbėjo ministras. 

S. Kairys mano, kad A. Valotka pagal savo pasisakymus galėtų dirbti politinėje sferoje, o ne vykdyti funkcijas, susijusias su valstybine kalba. 

Ministras teigia keletą kartų susitikęs su VLK vadovu, tačiau šis klausimas esą nėra tas, „kur kas rytą keliamės ir kasdien diskutuojame“. S. Kairys teigia pastebintis, kad pati įstaiga „sunkiai randa vietą po saule“, o didžiąja dalimi tai lemia vadovas.

„Yra tam tikri valstybės tarnybos reglamentavimo niuansai, nežadu kažkaip žemintis, vien tuo užimti, kad Valotka taptų svarbiausiu sektoriaus kausimu. Esu sakęs – bendro darbo nematau, atsilieps kasdienėje veikloje, kai bendros vizijos nėra, manau, kad tas darbas bus pakankamai sudėtingas“, – sakė S. Kairys.

Ministro teigimu Seime yra Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimo projektas, tad politikai galės padiskutuoti šios srities klausimais. 

The post S.Kairys: A.Valotkos atsisakymas trauktis iš Kalbos inspekcijos yra antausis valstybei appeared first on LAIKMETIS.

1996 metais pasirašyta sutartimi draudžiami bet kokie branduolinių ginklų bandymai, tačiau ji taip ir neįsigaliojo, nes kai kurios valstybės, įskaitant JAV ir Kiniją, jos neratifikavo.

Trečiadienį per pagreitintą svarstymą Valstybės Dūmoje įstatymų leidėjai per bendrą antrąjį ir trečiąjį įstatymo projekto svarstymą vienbalsiai nubalsavo už tai, kad Rusija atšauktų sutarties ratifikavimą.

Dėl šios iniciatyvos vėliau balsuos Rusijos aukštieji parlamento rūmai – Federacijos Taryba, – o po to ji bus nusiųsta pasirašyti prezidentui Vladimirui Putinui.

Anksčiau šį mėnesį V. Putinas nurodė, kad „nėra pasirengęs atsakyti“, ar Rusijai reikia atlikti branduolinius bandymus.

Praėjusią savaitę Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas žurnalistams sakė, kad Maskva atnaujins branduolinius bandymus tik tuo atveju, jei pirma tai padarys JAV.

Nors susitarimas niekada neįsigaliojo, jį ratifikavo 178 šalys, įskaitant branduolinį ginklą turinčias valstybes Prancūziją ir Jungtinę Karalystę, ir jis turi simbolinę reikšmę.

Susitarimo šalininkai teigia, kad juo nustatoma tarptautinė norma, draudžianti branduolinių ginklų bandymus, tačiau kritikai tvirtina, kad neratifikavus pagrindinių susitarimų jo potencialas lieka neišnaudotas.

Susitarimo šalininkai teigia, kad juo nustatoma tarptautinė norma, draudžianti branduolinių ginklų bandymus

Rusijos parlamentas susitarimą ratifikavo 2000-ųjų birželį, praėjus šešiems mėnesiams po to, kai V. Putinas tapo prezidentu.

Prieš balsavimą Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas apkaltino JAV cinizmu ir dvigubais standartais dėl jų politikos branduolinių ginklų srityje.

„Mūsų balsavimas bus atsakas JAV už jų chamišką požiūrį į jų atsakomybę už pasaulinio saugumo palaikymą“, – antradienį sakė jis po to, kai įstatymų leidėjai balsavo pirmą kartą.

Po to, kai 2022 metų vasario mėnesį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, V. Putinas ne kartą užsiminė apie Maskvos branduolinę doktriną. Dėl to Vakarai ne kartą kaltino Maskvą neapgalvota branduoline retorika.

Anksčiau šiemet Rusija sustabdė savo dalyvavimą Naujajame START susitarime – paskutinėje likusioje dvišalėje Vašingtono ir Maskvos branduolinių ginklų sutartyje.

Praėjusių metų rugsėjį V. Putinas pareiškė, kad „neblefuoja“ dėl savo pasirengimo panaudoti branduolinius ginklus, jei Rusijai iškiltų egzistencinė grėsmė.

The post Rusija rengiasi atšaukti Visuotinio branduolinių bandymų draudimo ratifikavimą appeared first on LAIKMETIS.

Didžiąją susitikimo, kuriame daugiausia dėmesio buvo skiriama saugumo garantijoms pokario Ukrainai, dalį Stianas Jenssenas tik pakartojo oficialias NATO kalbas, sakydamas, kad galiausiai Kijevas pats turi nuspręsti, kada ir kokiomis sąlygomis jis nori pradėti derybas.

Paskui štabo viršininkas leido sau asmeniškesnę įžvalgą ir pasiūlė sprendimą, kurio Aljanso vyriausioji vadovybė dar niekada nepateikė - ir, tikėtina, niekada nepateiks, nors ji nėra visiškai be pagrindo.

Mainais už gana greitą narystę NATO (taip pat už tai, kad būtų išvengta užsitęsusio konflikto, kuris lėtai žudytų žmones ir eikvotų ginklus abiejose mūšio linijos pusėse), sakė Jenssenas, galbūt, būtų išmintinga apsvarstyti galimybę atiduoti teritoriją.

Jis užsiminė, kad mažai tikėtina, jog artimiausiu metu fronto linijos smarkiai pasikeis, ir į tai reikia atsižvelgti kalbant apie taiką. "Rusija patiria didžiulių karinių sunkumų, ir atrodo nerealu, kad ji gali užimti naujų teritorijų", - sakė Jenssenas ir pridūrė, kad "veikiau reikia spręsti klausimą, ką Ukraina gali atsiimti".

Štabo viršininkas taip pat paminėjo, kad jau vyksta diskusijos dėl Ukrainos pokarinio statuso ir kad galimybę atiduoti žemes iškėlė ir kiti.

Nepaisant to, Jenssenas žinojo, kad savo viešu pasiūlymu galėjo peržengti diplomatinę ribą, ir suskubo pabrėžti, kad tai nėra oficiali NATO pozicija: "Nesakau, kad taip turi būti. Bet tai gali būti galimas sprendimas."

Nepriklausomai nuo jo ketinimų, šios pastabos iš karto įjungė tarptautinę žiniasklaidos mašiną, o Ukraina, Rusija ir pati NATO buvo priverstos kuo greičiau reaguoti.

šios pastabos iš karto įjungė tarptautinę žiniasklaidos mašiną, o Ukraina, Rusija ir pati NATO buvo priverstos kuo greičiau reaguoti

Kaip ir tikėtasi, Kijevas nebuvo pernelyg patenkintas šia idėja. "Iškeisti teritoriją į NATO skėtį? Tai juokinga", - socialiniame tinkle "Twitter" pakomentavo vienas iš pagrindinių prezidento V. Zelenskio patarėjų Michailas Podoliakas. Podoliakas tęsė:

„Tai reiškia, kad sąmoningai pasirenkamas demokratijos pralaimėjimas, skatinamas pasaulinis nusikaltėlis, išsaugomas Rusijos režimas, griaunama tarptautinė teisė ir karas perduodamas ateities kartoms.

Jei Putinas nepatirs triuškinančio pralaimėjimo, politinis režimas Rusijoje nepasikeis, o karo nusikaltėliai nebus nubausti, karas neabejotinai sugrįš", - teigė patarėjas.

Į ginčą socialiniame tinkle "Facebook" įsitraukė ir Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olegas Nikolenko, pavadinęs Jenseno pastabas "absoliučiai nepriimtinomis". Nikolenko paaiškino: „Sąmoningas ar nesąmoningas NATO pareigūnų dalyvavimas formuojant pasakojimą apie galimybę Ukrainai atsisakyti savo teritorijų yra naudingas Rusijai", - teigė atstovas.

„Rusai turėjo savų abejonių, tačiau iš visiškai kitos perspektyvos. Ukraina, atsisakanti ginčijamų teritorijų, "iš tiesų skamba kaip įdomi idėja", - Telegram rašė buvęs prezidentas, Rusijos saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas.

„Vienintelė problema ta, kad visos jų tariamos teritorijos yra labai ginčytinos. Taigi, norėdami įstoti į [NATO], jie turėtų atsisakyti paties Kijevo [sic], senovės Rusios sostinės. Taigi sostinę tektų perkelti į Lvovą. Tai yra, jei lenkai sutiktų palikti Lvovą kokaino mėgėjams", - tokį pasiūlymą komentavo Medvedevas.

Savo ruožtu NATO taip pat pasisakė ir patikino Ukrainą neabejotinai remianti teritorinį vientisumą.

„Mes visiškai remiame Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, ką NATO vadovai dar kartą patvirtino liepos mėn. vykusiame Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikime. Mes ir toliau remsime Ukrainą tiek, kiek reikės, ir esame įsipareigoję siekti teisingos ir ilgalaikės taikos".

The post NATO pareigūnas: Ukraina turėtų atsisakyti dalies teritorijos, mainais į narystę organizacijoje appeared first on LAIKMETIS.

„Komisija priėmė sprendimą, kad nepriimsime šio skundo (dėl ministrų – BNS), nes nurodytos faktinės aplinkybės yra praėjusios daugiau kaip trejų metų senaties terminas“, – žurnalistams trečiadienį sakė komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas.

Dėl senaties termino VTEK nusprendė nepradėti tyrimo ir dėl prezidento turto deklaracijos.

„Šiuo atžvilgiu (dėl prezidento – BNS) komisija priėmė sprendimą, kad nepradės tyrimo. Pagrindiniai argumentai – šeimos deklaracija nėra VTEK kompetencija, bet tai yra susiję. Antras argumentas – sandoriai buvo daryti 2019 metais, tai irgi yra praėjęs senaties terminas“, – kalbėjo VTEK vadovas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tarybos narės pareigas Kauno savivaldybėje ėjo iki 2016 metų, o kultūros ministras Simonas Kairys – iki 2019 metų.

Prezidento vyriausiasis patarėjas komunikacijai Frederikas Jansonas į VTEK dėl finansų ministrės G. Skaistės ir kultūros ministro S. Kairio išlaidų dirbant Kauno taryboje, kilus abejonių dėl jų skaidrumo, kreipėsi praėjusią savaitę.

Į tai reaguodamas konservatorius Matas Maldeikis komisijai apskundė G. Nausėdą dėl jo viešai nepateiktos 2018 metų šeimos turto deklaracijos.

Į tai reaguodamas konservatorius Matas Maldeikis komisijai apskundė G. Nausėdą dėl jo viešai nepateiktos 2018 metų šeimos turto deklaracijos

Kilus abejonių dėl išlaidų pagrįstumo dirbant Kauno taryboje, iš pareigų pasitraukė konservatorių deleguota švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė. Dalis politikų taip pat ragino iš pareigų trauktis ir kitus du minėtus ministrus. Pats G. Nausėda anksčiau sakė, kad tai būtų geriausias sprendimas.

Antradienį Seime skaitydamas metinį pranešimą, G. Nausėda sukritikavo VTEK ir pavadino įstaigą neveiksnia. Anot jo, VTEK, „atrodo, stengiasi ne imtis iniciatyvos ir veikti, o atvirkščiai – ieško preteksto nieko nedaryti“.

Savo ruožtu G. Sakalauskas pabrėžė gerbiantis „kiekvieno asmens teisę kritikuoti valdžios institucijas ir pareigūnus“.

„Tai yra normalu. Etikos komisija vertina aukščiausio lygio viešojo sektoriaus vadovus. Tai ar patiriame kažkokį spaudimą, sakau, kad ne, mūsų darbas yra nešališkai, nepriklausomai ir objektyviai atlikti darbą“, – sakė VTEK vadovas.

2019 metais laimėjęs rinkimus, G. Nausėda nurodė kampanijai surinkęs 291 tūkst. eurų, o išleidęs beveik 40 tūkst. eurų daugiau. Ši skola buvo likusi už politinę reklamą televizijoje.

Žurnalistai tuomet kėlė klausimus, iš kur šią sumą G. Nausėda ketina padengti, mat paskutinė viešai prieinama pajamų deklaracija rodė, jog šalies vadovas tokių pinigų neturi.

Savo ruožtu prezidentas tuomet teigė skolą ketinantis padengti iš savų pinigų. Paviešinti 2018 metų turto deklaraciją jis atsisakė, motyvuodamas, jog reikiamus duomenis pateikė atsakingoms institucijoms, o šios priekaištų jam neturėjo.

The post VTEK dėl senaties atsisako pradėti tyrimus dėl savivaldybės lėšas švaisčiusių ministrų appeared first on LAIKMETIS.

„Kaip vyriausybės partija, atskaitinga kiekvienam visuomenės nariui, nusprendėme besąlygiškai atšaukti šį įstatymo projektą, kurį rėmėme“, – sakoma „Sakartvelo svajonės“ pareiškime, paskelbtame jos interneto svetainėje.

„Sakartvelo svajonė“ ir jos sąjungininkės nurodė, kad įstatymo projektą atšaukia dėl jo išprovokuotų „nesutarimų visuomenėje“.

Pagal projektą žiniasklaidos priemonės ir nevyriausybinės organizacijos, gaunančios daugiau kaip 20 proc. savo finansavimo iš užsienio, būtų turėjusios užsiregistruoti „užsienio įtakos agentais“.

„Sakartvelo svajonė“ ir jos sąjungininkės nurodė, kad įstatymo projektą atšaukia dėl jo išprovokuotų „nesutarimų visuomenėje“

Šis planas išprovokavo dvi dienas trukusius ir policijos brutaliai vaikytus masinius protestus sostinėje Tbilisyje.

Europos Parlamento nariai estai Marina Kaljurand ir Svenas Mikseris, kuruojantys santykius su Sakartvelu, sakė, kad siūlytas įstatymas „tiesiogiai prieštarauja“ Sakartvelo valdžios deklaruotai ambicijai gauti šalies kandidatės į Europos Sąjungos nares statusą.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga išreiškė susirūpinimą dėl įstatymo projekto, kuris, pasak kritikų, primena Rusijoje galiojančius teisės aktus, naudojamus pilietinei visuomenei slopinti.

Savo pareiškime „Sakartvelo svajonė“ teigė, kad įstatymo projektas buvo „pristatytas blogoje šviesoje ir klaidinančiu būdu“, ir pridūrė, kad pradės viešas konsultacijas, kad „geriau paaiškintų“ įstatymo tikslą.

Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili reiškė paramą demonstrantams ir žadėjo vetuoti šį teisės aktą.

The post Sakartvelo valdančioji partija: masinius protestus išprovokavusio įstatymo atsisakyta appeared first on LAIKMETIS.

Savo sprendimo priežastis dvasininkas išdėstė socialinio tinklo paskyroje: „Gavau LRS pirmininkės Viktorijos Čmilytės - Nielsen kvietimą dalyvauti Kovo 11-osios minėjime Seime. Drauge buvau informuotas, kad patriotinės visuomeninės organizacijos ketina man įteikti Kovo 11-osios proga skiriamą apdovanojimą".

Toliau jis tęsia: „,Žinia' - už talką Lietuvos laisvės siekiams. Be ypatingo noro, tačiau sąžinės verčiamas, parašiau LR Seimo kanceliarijos  Parlamentarizmo istorinės atminties skyriui tokį laišką:

,Kaip jau esu minėjęs telefonu, turiu abejonių dėl man skirto apdovanojimo ,Žinia' priėmimo Seime.

Apmąstęs dabartinio Seimo eilės metų veiklą, kurią laikau daugeliu aspektų antikrikščioniška, antinacionaline ir antikultūrine, nusprendžiau renginyje nedalyvauti.

Apmąstęs dabartinio Seimo eilės metų veiklą, kurią laikau daugeliu aspektų antikrikščioniška, antinacionaline ir antikultūrine, nusprendžiau renginyje nedalyvauti".

Kunigas taip pat pridūrė: „Gerbiu patriotines visuomenines organizacijas, kurios palaikė mane vertu gauti tokį lietuviui brangios reikšmės apdovanojimą. Tačiau nenoriu būti niekaip siejamas su dabartinės kokybės Seimu. Jau senokai nebejaučiu, kad jis tinkamai atstovautų manųjų, tai yra, tradicinių konservatyvių, lietuvybę branginančių pažiūrų žmones".

„Tikiu, kad ateityje sulauksime naujo moralinio Tėvynės atgimimo ir daugumos Lietuvos piliečių dvasines nuostatas išreiškiančios mūsų Tautos Atstovybės. Tada ramia širdimi galėsiu priimti įvertinimus ir apdovanojimus, jei tokie būtų skiriami", - rašė dvasininkas.

Laikmetis.lt redakcija primena, kad vos prieš keletą savaičių krepšinio treneris Algirdas Brazys grąžino Vytautui Landsbergiui padėką dėl jį nuvylusios dabartinės šalies politikos.

The post Kunigas R. Grigas atsisakė apdovanojimo - nenori būti siejamas su dabartinės kokybės Seimu appeared first on LAIKMETIS.

Anksčiau šis Seimo narys kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją dėl mandato panaikinimo. 

Parlamentaras teigė iš Seimo besitraukiantis dėl asmeninių priežasčių.

K. Bartoševičius įtariamas kriminaliniu nusikaltimu.

Prokuratūros pranešime nurodyta, kad pernai lapkričio 15 dieną pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 3 dalyje. 

Pagal šiuos straipsnius numatoma atsakomybė už seksualinį mažamečių ir nepilnamečių asmenų prievartavimą.

Pagal šiuos straipsnius numatoma atsakomybė už seksualinį mažamečių ir nepilnamečių asmenų prievartavimą

Seimo pirmininkei adresuotame rašte generalinė prokurorė N. Grunskienė nurodė, kad, remiantis šiame tyrime surinktais duomenimis, būtina spręsti klausimą dėl leidimo patraukti šios kadencijos Seimo narį K. Bartoševičių baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo teises.

Konstitucija numato, kad Seimo nario asmuo yra neliečiamas, jis be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. 

K. Bartoševičius į Seimą išrinktas 2020 metais pagal Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą.

The post Konservatorius Kristijonas Bartoševičius įtariamas pedofiliniu nusikaltimu, traukiasi iš Seimo appeared first on LAIKMETIS.

N. Pašiniano pareiškimas paskelbtas po to, kai buvusios sovietinės respublikos vadovas sukritikavo Rusijos taikdarių darbą Pietų Kaukaze, kurį jau dešimtmečius krečia Armėnijos ir kaimyninio Azerbaidžano kovos.

Kalbėdamas su žurnalistais premjeras teigė nematantis priežasčių, kodėl šiais metais KSSO turėtų rengti karines pratybas Armėnijoje.

„Šios pratybos neįvyks, – žurnalistams sakė N. Pašinianas. – Armėnija nemano, kad šiais metais respublikoje tikslinga rengti KSSO pratybas.“

N. Pašinianas pažymėjo, kad organizacija atsisakė pasmerkti Azerbaidžaną, kuris 2020 metais šešias savaites kariavo su Armėnija dėl Kalnų Karabacho regiono, kuriame gyventojų daugumą sudaro armėnai, kontrolės.

N. Pašinianas pažymėjo, kad organizacija atsisakė pasmerkti Azerbaidžaną, kuris 2020 metais šešias savaites kariavo su Armėnija dėl Kalnų Karabacho regiono

Konfliktas nusinešė daugiau kaip 6 500 gyvybių ir baigėsi Rusijos tarpininkaujant sudarytomis paliaubomis, pagal kurias Jerevanas atidavė dešimtmečius kontroliuotas teritorijas, o Maskva pasiuntė į Karabachą taikdarius.

Nepaisant to, kad didelio masto kovos baigėsi, įtampa dėl jų sienų išlieka.

2021 metų gegužę Armėnija apkaltino Azerbaidžaną pažeidus jos teritorinį vientisumą ir perkėlus savo pajėgas į jos teritoriją.

„Armėnija tikėjosi konkrečių veiksmų iš Rusijos partnerių ir kitų partnerių saugumo srityje“, – antradienį sakė N. Pašinianas, turėdamas omenyje 2020 metų konfliktą.

„Šis klausimas svarbus tolesnių santykių užmezgimo požiūriu“, – pridūrė jis.

Maskvoje įsikūrusi KSSO vienija Rusiją ir buvusias sovietines respublikas – Armėniją, Baltarusiją, Kazachstaną, Kirgiziją ir Tadžikistaną.

N. Pašinianas neseniai apkaltino Azerbaidžane dislokuotas Rusijos pajėgas, kad jos nesugeba apsaugoti etninių armėnų Karabache, ir paragino įsikišti tarptautines taikdarių pajėgas.

Jerevanas teigia, kad Azerbaidžanas nuo gruodžio vidurio blokuoja pagrindinį kelią, jungiantį Armėniją su Karabachu, ir dėl to trūksta maisto, vaistų ir degalų.

Pagal 2020 metų paliaubų susitarimą Rusijos taikdariai yra atsakingi už saugumo palaikymą šioje sausumos jungtyje, vadinamoje Lačino koridoriumi.

The post N. Pašinianas: Armėnija šiemet nepriims Rusijos vadovaujamų karinių pratybų appeared first on LAIKMETIS.