Kovo 7 dieną JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pranešė, kad parašė laišką Irano aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei (Ali Chamenėjui), ragindamas pradėti derybas dėl Irano branduolinės programos ir įspėdamas apie galimus karinius veiksmus, jei Teheranas atsisakys.

„Mes nevengiame derybų; iki šiol problemų mums kėlė pažadų nevykdymas, – nurodė M. Pezeshkianas. – Jie turi įrodyti, kad gali sukurti pasitikėjimą.“

Šis M. Pezeshkiano komentaras buvo pirmoji vieša reakcija į D. Trumpo laišką. 

M. Pezeshkianas pridūrė, kad Irano atsakyme, kuris buvo perduotas per Omano sultonatą, paliekama galimybė pradėti netiesiogines derybas su Vašingtonu. 

Tačiau tokios derybos nepadarė jokios pažangos nuo tada, kai D. Trumpas per savo pirmąją kadenciją 2018 metais vienašališkai atšaukė JAV iš Teherano branduolinio susitarimo su pasaulio galybėmis.

Baltieji rūmai kol kas nekomentavo naujausio Irano pareiškimo. 

D. Trumpas sausį pradėjęs antrą kadenciją atnaujino maksimalaus spaudimo Teheranui politiką.

Per savo pirmąją kadenciją jis 2018-aisiais vienašališkai išvedė Jungtines Valstijas iš istorinio Irano ir kitų pasaulio valstybių branduolinio susitarimo ir sugrąžino plataus masto ekonomines sankcijas Teheranui.

Iranas po JAV pasitraukimo metus laikėsi susitarimo, bet vėliau ėmė riboti savo įsipareigojimus ir padidino urano sodrinimo lygį iki 60 procentų.

Pastangos atgaivinti branduolinį susitarimą iki šiol buvo nesėkmingos.

The post Iranas nenori derėtis su JAV dėl branduolinės programos appeared first on LAIKMETIS.

Rugpjūčio 6 d. yra Viešpaties Atsimainymo liturginė šventė. Šią dieną 1945 m. perkeistą Dievo veidą, atsispindintį Jo vaikuose, subjaurojo pražūtingas atominės bombos sprogimas virš Hirošimos, nusinešęs apie 140 000 vyrų, moterų ir vaikų gyvybių.

Nepaisant to, tarp nuniokojimo būta stebuklų. Maždaug už 4,5 km nuo sprogimo epicentro išliko Nagatsuki jėzuitų vienuolynas, kuriame buvo įsikūręs noviciatas. Jame gyvenę broliai įėjo į istoriją kaip "Hirošimos aštuonetas".
Jie išgyveno sprogimą, kuris iš karto pražudė 86 % žmonių aštuonių kvartalų spinduliu. Nors kai kurie broliai sulaukė garbaus amžiaus, daugelis jų patyrė radiacijos poveikį ir turėjo įvairių sveikatos sutrikimų

Vienam iš aštuonių brolių, tėvui Hubertui Šiferiui, 1945 m. rugpjūčio 6 d. sukako 30 metų. Jis šventė Mišias Viešpaties Atsimainymo garbei ir kaip tik sėdėjo prie pusryčių stalo, kai, jo dažnai cituojamais žodžiais tariant, "staiga baisus sprogimas vienu griausmingu trenksmu perskrodė orą. Nematoma jėga pakėlė mane nuo kėdės, išmetė į orą, sukrėtė, trenkė, suvirpino kaip lapą rudeninio vėjo gūsyje".

1945 m. rugpjūčio 9 d. buvo numesta dar viena atominė bomba - šį kartą ant Nagasakio, miesto, vadinamo Japonijos katalikų sostine, nes jame gyveno beveik du trečdaliai Japonijos katalikų. Nagasakis buvo nuniokotas. Tačiau šventojo Maksimilijono Kolbės pastatytas pranciškonų vienuolynas liko stovėti.

Lenkų šventasis, per tą patį karą nukankintas Aušvico koncentracijos stovykloje, nusprendė pastatyti vienuolyną vietoje, kurią daugelis laikė nesėkminga, nes ji buvo toli nuo miesto centro. Nepaisydamas šios kritikos, Maksimilijonas primygtinai reikalavo žemės sklypo už kalno.

Iš tikrųjų būtent šis kalnas apsaugojo vienuolyną, kai atominė bomba sugriovė miestą ir pražudė apie 70 000 žmonių.

The post Per Hirošimos ir Nagasakio bombardavimą dvi bažnyčios liko nepaliestos appeared first on LAIKMETIS.

Maskva ir Kyjivas kaltina vienas kitą dėl naujausio smūgio Zaporižios atominei elektrinei, kuri yra didžiausia Europoje ir kurią rusai kontroliuoja nuo pirmųjų karo dienų.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) šeštadienį įspėjo dėl „labai realios branduolinės katastrofos grėsmės“.

A. Guterresas per spaudos konferenciją Tokijuje pirmadienį pasmerkė tokias atakas, bet nenurodė, kuri pusė už jas atsakinga.

„Mes palaikome TATENA pastangas, kad būtų sudarytos sąlygos stabilizuoti [padėtį] šioje elektrinėje“, – sakė jis.

„Bet koks išpuolis prieš branduolinę jėgainę yra savižudiškas dalykas. Tikiuosi, kad šios atakos baigsis, ir kartu tikiuosi, kad TATENA galės patekti į elektrinę“, – teigė JT vadovas.

A. Guterresas kalbėjo po savaitgalį įvykusio vizito Hirošimoje, kur pasakė kalbą minint pirmojo atominio bombardavimo 77-ąsias metines.

Šeštadienį tame Japonijos mieste jis perspėjo, kad „žmonija žaidžia su užtaisytu ginklu“, nes visame pasaulyje – nuo Ukrainos iki Vidurinių Rytų ir Korėjos pusiasalio – daugėja krizių, galinčių sukelti branduolinę katastrofą.

Esame geopolitinės situacijos radikalėjimo liudininkai, todėl branduolinio karo rizikos vėl negalime visiškai pamiršti

Praėjusią savaitę Niujorke vykusioje svarbioje Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties konferencijoje A. Guterresas taip pat griežtai perspėjo dėl atominių ginklų siaubo, o pirmadienį tai pakartojo.

„Esame geopolitinės situacijos radikalėjimo liudininkai, todėl branduolinio karo rizikos vėl negalime visiškai pamiršti“, – sakė jis.

Paklaustas apie dideles karines pratybas aplink Taivaną, kurias Kinija surengė po JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) vizito į šią savarankišką salą praėjusią savaitę, A. Guterresas atsakė, kad JT „laikosi Generalinės Asamblėjos rezoliucijos, vadinamosios „vienos Kinijos“ politikos“.

„Tačiau mes visi norime, kad ši rezoliucija atitiktų taikią aplinką“, – sakė jis, ragindamas laikytis sveiko proto ir santūrumo, kad būtų sudarytos sąlygos „itin svarbiam“ deeskalacijos procesui.

The post A. Guterresas: branduolinė grėsmė ir vėl labai reali appeared first on LAIKMETIS.