35 Seimo nariai kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl Viešųjų pirkimų įstatymo ir Vyriausybės nutarimo nuostatų pateikė liepą, o rugsėjį teismas grąžino kreipimąsi iniciatoriams, nurodęs, kad jie nepateikė teisinių argumentų savo pozicijai pagrįsti.

Apie tai žiniasklaida tuomet nepranešė, o KT sprendimą trečiadienį paviešino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė.

Kreipimąsi į KT pasirašė parlamentarai iš „valstiečių“, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, Darbo partijos frakcijų, Seimo narių Mišrios grupės, tarp jų – „valstiečių“ atstovai Juozas Varžgalys, Valius Ąžuolas, Algimantas Dumbrava, Vigilijus Jukna, Asta Kubilienė, Mišrios grupės atstovai Jonas Pinskus, Petras Gražulis, Rita Tamašunienė, Artūras Skardžius, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai Algirdas Butkevičius, Linas Kukuraitis, Vilija Targamadzė, „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

Savo kreipimesi jie nurodo, kad skundžiami teisės aktai yra ydingi, nes Vyriausybei suteikiama teisė „pačiai, nenagrinėjant konkretaus rinkos subjekto teisinės situacijos, pašalinti jį iš rinkos“, ir taip pat nesuderinus su prezidentu ir Seimu „priimti sprendimą dėl užsienio politikos esminių klausimų, pačiai nustatyti, kokios valstybės kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“.

skundžiami teisės aktai yra ydingi, nes Vyriausybei suteikiama teisė „pačiai, nenagrinėjant konkretaus rinkos subjekto teisinės situacijos, pašalinti jį iš rinkos“

Vyriausybė 2022 metų kovo 30 dieną priėmė nutarimą, kuriuo Kiniją įtraukė į nepatikimų programinę įrangą ir kompiuterines sistemas gaminančių, tiekiančių, prižiūrinčių šalių sąrašą, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymu bei Seimo patvirtinta Nacionalinio saugumo strategija.

„Tai nepatiko daliai Seimo narių, kurie dėl to kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Tyliai, be jokių viešų pranešimų. Tai nėra būdinga – paprastai besikreipiantys plačiai iškomunikuoja kreipimosi faktą. Tik ne šiuo atveju, kai norėta apginti Kinijos interesus, bet tuo pačiu ir likti nepastebėtiems“, – feisbuke rašė M. Lingė.

KT grąžino kreipimąsi pareiškėjams nurodęs, kad, nors parlamentarai ginčija tiek Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, tiek Vyriausybės nutarimą, skundą grindžia tik Vyriausybės nutarimu.

Konstitucinis Teismas taip pat pastebėjo kad, nors parlamentarai sako Vyriausybę priėmus sprendimą dėl užsienio politikos to nesuderinus su prezidentu ir Seimu, tačiau būtent Seimo patvirtintoje Nacionalinio saugumo strategijoje suformuluota, kad Kinija remia privataus kiniško verslo plėtrą Vakaruose, kartu įpareigodama jį veikti jos naudai, įskaitant neteisėtą duomenų rinkimą ir perdavimą jos vyriausybei, ir tai kelia grėsmę viso demokratinio pasaulio saugumui.

The post KT atmetė opozicijos skundą dėl Kinijos įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą appeared first on LAIKMETIS.

Italija iš tikrųjų yra gana konservatyvi šalis. Palyginti su kitomis Vakarų Europos šalimis, Italijos gyventojai yra konservatyvesni, įskaitant daugelį tų, kurie savęs nelaiko konservatoriais. Šiuo metu turime ne tik konservatyvų kultūrinį, bet ir politinį kraštovaizdį. Turime gana gerą konservatyvią vyriausybę. Ir manau, kad svarbu pradėti aiškintis, kokios yra konservatyvių žmonių vertybės.

Ar galėtumėte teigti, kad Italija su Giorgia Meloni priešakyje dabar eina Vengrijos ir Lenkijos keliu?

Vakarų Europos šalių istorija skiriasi nuo Vidurio Europos šalių istorijos. Be abejo, Vengrijos ir Lenkijos vyriausybių vykdoma, pavyzdžiui, palanki šeimai ir pronatalistinė politika, kurią turime vykdyti ir mes. Tačiau yra tam tikra politika, kurią būtų sunkiau įgyvendinti Vakarų Europoje.

Nepamirškime, kad konservatizmo idėja visada susijusi su visomis konkrečios šalies nacionalinėmis ypatybėmis. Štai kodėl lotyniškasis konservatizmas gerokai skiriasi nuo Vidurio Europos konservatizmo, kuris pats savaime skiriasi nuo angloamerikietiškojo konservatizmo. Taigi svarbu bandyti ieškoti tam tikrų konservatyvių vertybių skirtingose šalyse skirtingai.

Kalbėdami apie tas konservatyvias vertybes, kurios kiekvienoje šalyje gali skirtis, susitinkame Vengrijoje vykstančioje CPAC - Amerikos ir Europos konservatorių konferencijoje. Kokia tikslas susirinkti ir čia kalbėti?

Manau, kad prasmė yra sukurti tradiciją. Pradedame tai daryti su daugeliu Europos, taip pat Amerikos ir Izraelio analitinių centrų ir fondų. Mūsų tikslas turėtų būti surasti bendras vertybes ir siekti, kad visi jas gintume savo šalyse. Tai svarbu, jei norime organizuotai kovoti su politinio korektiškumo idėja ir panaikinimo kultūra, o ne būti susiskaldę ir izoliuoti savo šalyse. Mums tikrai reikia rasti bendrų vertybių ir kovoti kartu, kad pasiektume gerų rezultatų.

Parodoje "CPAC Hungary 2023" dalyvavote panelinėje diskusijoje, per kurią kalbėjote apie kultūrinę revoliuciją ir tai, kad ji bent jau didele dalimi įvyko per mokyklas ir universitetus, o kairiosios jėgos šiose srityse yra labai populiarios. Kaip manote, ar dar galime pakeisti šią kultūrinę revoliuciją?

Tai geras klausimas. Neturėtume stengtis vienos kultūrinės hegemonijos pakeisti kita kultūrine hegemonija. Tačiau turime pabrėžti laisvės svarbą. Kultūrinė kontrrevoliucija galėtų reikšti, kad, pavyzdžiui, konservatoriai gali turėti galimybę kalbėti dideliuose renginiuose, kurie nėra konservatyvūs.

Sugrąžinti žodžio laisvę dabartiniu kultūriniu momentu savaime būtų tam tikra revoliucija

Pavyzdžiui, mūsų šalyje vyksta daugybė viešų valstybės finansuojamų renginių, o kai pažvelgiame į komisijas, jose nėra nė vieno žmogaus iš konservatyviosios, klasikinės liberaliosios ar katalikiškosios sferos, ir tai nėra teisinga. Taigi turime stengtis pabrėžti, kas yra svarbu laisvei visuomenėje ir politikoje. Sugrąžinti žodžio laisvę dabartiniu kultūriniu momentu savaime būtų tam tikra revoliucija.

O kaip dėl žiniasklaidos Italijoje? Ar ji įvairi, ar joje dominuoja kairieji, kaip Vokietijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje?

Italijoje turime daug žiniasklaidos priemonių, tarp jų ir konservatyvių. Turime konservatyvių laikraščių ir žurnalų, kai kuriuos konservatyvius televizijos kanalus, tačiau apskritai kalbant, pagrindinė Italijos žiniasklaida taip pat yra liberali. Kaip ir visoje Vakarų Europoje, žiniasklaidos priemonės, kurios save pristato kaip neutralias, iš tikrųjų yra labiau linkusios būti liberalios.

Per diskusiją taip pat kalbėjote apie tai, kad laisvę reikia ginti. Ar Italijoje kyla grėsmė laisvei?

Palyginti su kitomis Vakarų Europos šalimis, Italijos padėtis yra gera, nes žmonės Italijoje atmeta daugybę beprotiškų idėjų. Italija taip pat yra politinio korektiškumo ir leftistinių idėjų pastangų centre, tačiau dauguma žmonių tam nepritaria. Nežinau, kokia padėtis bus dar po 20 ar 30 metų, bet šiuo metu padėtis Italijoje nėra tokia kaip, pavyzdžiui, Belgijoje ar Prancūzijoje, be to, neturime tokio masto problemų dėl imigracijos.

Evoliucija vyksta bloga linkme. Tačiau manau, kad turint konservatyvią vyriausybę tai galima sustabdyti, o mes, konservatyvūs analitiniai centrai ir fondai, taip pat galime prisidėti prie šios tendencijos keitimo.

Jūs pats esate "Nazione Futura" pirmininkas. Kas yra "Nazione Futura"?

Tai vienas iš tų konservatyvių tyrimų centrų ir fondų. Jis buvo įkurtas 2017 m. Dabar turime daugiau kaip 70 skyrių visoje Italijoje, daugelyje miestų, kuriuose organizuojame renginius ir konferencijas. Dirbame tą patį darbą, kuris įprastas Amerikos ir Anglijos analitiniams centrams, bet su kuriuo Italijoje konservatyvioji pusė nelabai dažnai susiduria. Mūsų idėja - užmegzti ryšius su politikais ir kultūros pasauliu, siekiant skleisti idėjas ir vertybes, kurios, mūsų nuomone, yra konservatyvaus požiūrio į visuomenę dalis.

Francesco Giubilei "Forbes" įtraukė į 100 įtakingiausių jaunesnių nei 30 metų amžiaus jaunų žmonių Italijoje sąrašą. Jis ne tik vadovauja "Nazione Futura", bet ir komentuoja dešiniosios pakraipos žiniasklaidos priemones, taip pat yra eseistas, leidėjas ir įvairių fondų mokslinio komiteto narys. Jis buvo Italijos vyriausybės mokslinio Europos ateities komiteto narys, kurį Ministro Pirmininko biuras ir Užsienio reikalų ministerija paskyrė dalyvauti konferencijoje dėl Europos ateities.

The post Francesco Giubilei: situacija Italijoje gera, nes žmonės atmeta leftistines idėjas appeared first on LAIKMETIS.

Už tokį LLRA-KŠS atstovų projektą po pateikimo balsavo 30 Seimo narių, prieš buvo ir susilaikė po 25 parlamentarus. Kitu balsavimu projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti.

Siūlymą pristačiusi LLRA-KŠS atstovė Rita Tamašunienė teigė, kad dabartinis reguliavimas, leidžiantis asmens dokumentuose rašyti w, q ir x, originalų pavardžių rašymą leidžia tik daliai lenkų tautinės mažumos atstovų, nes dalis jų pavardėse turi ir diakritinių ženklų.

„Nieks nesikėsina į lietuvių kalbą, jos vartojimą. Mano įsitikinimu, tai identifikacinis žymuo, kuris parodo mano sąsają su konkrečia tauta ir šeima, todėl aš siekiu, kad būtų galima padaryti vienodą principą, neišskirti tos grupės į tuos, kurie neturi diakritinių ženklų ir turi tą galimybę padaryti“, – sakė R. Tamašunienė.

„Valstietis“ Stasys Tumėnas jos prašė „paneigti arba patvirtinti teiginį, kai Seimas įteisino tris svetimas raides, kad tai bus tik Pandoros skrynios atidarymas, tik pasitreniravimas“.

Seimas įteisino tris svetimas raides, kad tai bus tik Pandoros skrynios atidarymas, tik pasitreniravimas

R. Tamašunienė į tai atsakė, kad „ne tokia didelė ta Pandoros skrynia“.

„Mūsų valstybėje tikrai nerasime tiek visokių tautybių piliečių, nes čia kalbama apie piliečius, o lenkų kalboje jų (diakritinių ženklų – BNS) viso labo keturių reikia. Mūsų salėje yra dvi kolegės, kurios jau turi nelietuviškas pavardes. Ar mes pajutome didelį diskomfortą, ar nukentėjo mūsų kalbinė raiška Seime? Nemanau“, – kalbėjo LLRA-KŠS atstovė.

Nuo pernai metų gegužės leidus asmens dokumentuose originalią pavardžių rašybą su w, q ir x raidėmis pavardes pasikeitė Seimo narės, teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska ir LLRA-KŠS atstovė Beata Pietkiewitzc (Beata Pietkievič).

Konservatorius Audronius Ažubalis teigė, kad pavardė nėra tik šeimos ir privataus gyvenimo, bet ir kalbos dalis.

„Mane nustebino tas naujadaras, identifikacinis žymuo. Koncentracijos stovyklose būdavo identifikaciniai žymenys, kalinių skaičiai. Pavardės nėra vien šeimos, privataus gyvenimo dalis, toks totemas. Jos yra ir kalbos, tautos kultūros, tautos istorijos dalis. Iš kur ta nepagarba mūsų tautos kalbai, kultūrai ir istorijai?“ – kalbėjo A. Ažubalis.

Po dešimtmečius trukusių diskusijų Seimas pernai metų pradžioje priėmė įstatymą, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose tam tikrais atvejais gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, tai yra asmenvardžiuose leista naudoti nelietuviškas raides w, q, x.

Tokia rašyba galima, jei Lietuvos pilietis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę, taip pat tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis.

Tautinių mažumų atstovams, norint pasikeisti pavardę, reikia deklaruoti tautybę.

Šis įstatymas įsigaliojo gegužės 1 dieną. Dalis Lietuvos lenkų pakeitė savo vardo ir pavardės rašybą. Tuo metu kita dalis lenkų kilmės asmenų teigia, kad veikianti norma jų netenkina, nes ji vis tiek neleidžia asmenvardžių užrašyti originalia forma.

Konstitucinis Teismas (KT) šią savaitę pagal grupės parlamentarų kreipimąsi rašytinio proceso tvarka pradėjo nagrinėti bylą, ar galimybė Lietuvos piliečių asmens dokumentuose asmenvardžius rašyti nelietuviškomis w, q ir x raidėmis neprieštarauja Konstitucijai.

Remdamiesi ankstesniais KT išaiškinimais Seimo nariai teigia, kad nors teismas apskritai neužkirto kelio asmenvardžius dokumentuose rašyti ne valstybine kalba paremtais rašmenimis, tačiau nurodė, jog keičiant pavardžių rašybą reikia kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (VLKK), o jos priimta oficiali išvada „yra privaloma visoms valdžios institucijoms“.

VLKK 2021 metais yra išaiškinusi, kad lotyniškais rašmenimis pavardės gali būti rašomos tik užsienio piliečių sutuoktiniams ir vaikams bei užsieniečiams, įgyjantiems Lietuvos pilietybę pagal jo turėtą kitos valstybės išduotą dokumentą.

Komisija nepritarė galimybei Lietuvos piliečių pavardes perrašyti lotyniškais rašmenimis, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, taip pat – jei jis, tėvai, seneliai, protėviai turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas bei pavardė ne lietuviškais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.

Į KT dėl nelietuviškos pavardžių rašybos asmens dokumentuose kreipėsi 30 Seimo narių, daugiausiai – opoziciniai „valstiečiai“.

The post Seimas atmetė pasiūlymus leisti dokumentuose ir diakritinius ženklus appeared first on LAIKMETIS.

Už pataisas po pateikimo balsavo 40 Seimo narių, prieš buvo 42 ir susilaikė 21 parlamentaras. Kitų balsavimu projektas grąžintas tobulinti.

M. Danielė teigė, jog pataisos leistų vaikų susilaukti poroms arba vienišoms moterims, kurios šiuo metu negali pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis.

Pasak parlamentarės, šiuo metu pagalbiniu apvaisinimu Lietuvoje negalinčios pasinaudoti poros ir moterys vyksta į Rygą, kur tokios procedūros leidžiamos ir be santuokos.

M. Danielė teigė, kad siekis pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo procedūromis rodo, kad pora yra įsipareigojusi ir apsisprendusi susilaukti vaikų.

„Sprendimas (pereiti – BNS) per visas medicinines procedūras, kurios yra sunkios, hormoninės terapijos ir taip toliau, jau parodo, kad pora mato savo ateitį kartu ir yra apsisprendusi susilaukti vaikų“, – kalbėjo iniciatorė.

Seimo narių Mišrios grupės seniūnė Agnė Širinskienė teigė, kad pagalbinis apvaisinimas yra medicininė procedūra, tuo metu leidus ja pasinaudoti vienišoms moterims bus sprendžiamos nebe sveikatos problemos, o tenkinami asmeniniai norai.

„Dirbtinai apvaisinti sveiką vienišą moterį didelio mokslo nereikia. Iš to, kaip jūs formuluojate viską, akivaizdu, kad orientuojamasi į kažkokias pseudo poras, kurias sudarys vienišos moterys“, – sakė A. Širinskienė.

M. Danielė į tai atsakė, kad ir šiuo metu dvi kartu gyvenančios moterys turi galimybę susilaukti vaikų ir tokių šeimų yra.

„Ir šiandien Lietuvoje dvi moterys gali auginti vaikus bendroj šeimoj, jos tą daro, jos vyksta į Rygą, ten gauna tokias paslaugas, tokių šeimų mes turime. Gali būti, kad iš tūkstančio vienišų moterų, kurios norės susilaukti kūdikio pagalbinio apvaisinimo, o ne paleistuvystės būdu, gal iš to tūkstančio viena bus homoseksuali. Ir šiandien tokios poros randa būdų, kaip kūdikių susilaukit, iki Rygos nėra taip toli“, – kalbėjo parlamentarė.

Prieš tai pasisakęs parlamentaras Remigijus Žemaitaitis siūlė vienišoms moterims pabandyti vaikų susilaukti natūraliu būdu.

Prieš tai pasisakęs parlamentaras Remigijus Žemaitaitis siūlė vienišoms moterims pabandyti vaikų susilaukti natūraliu būdu

„Visas įstatymas kalba apie vienišas moteris ir dar įvedat sąvoką, „sveika moteris“, tai dabar jūs man paaiškinkit, kokias problemas turi vieniša moteris dėl negalėjimo pastoti, jei ji net nemėgino su vyru sugulti, taip kaip ji yra nevaisinga? Tai pirma gal tegu pabando sugulti su vyru, ir tada atsiras tas vaisingumas“, – sakė R. Žemaitaitis.

„Sprendžiant iš visko, jūs skatinat paleistuvystę, šitas įstatymas neskatina paleistuvystės, o leistų pasinaudoti mokslo paslaugomis“, – į tai atsakė M. Danielė.

Šį projektą norėta parlamentui pateikti gegužės viduryje, tačiau tuomet Mišrios Seimo narių grupės seniūnės A. Širinskienės siūlymu jis išbrauktas iš darbotvarkės.

Dabar Pagalbinio apvaisinimo įstatyme nustatyta, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir su ja gyvenančio sutuoktinio ar partnerio lytines ląsteles, išskyrus tam tikrus atvejus atvejus, bet apibrėžta, kad pora turi būti sudariusi registruotos partnerystės sutartį.

Pasak M. Danielės, dabartinis reguliavimas „neatitinka nesusituokusių nevaisingų porų ir vienišų moterų lūkesčių ir neužtikrina lygiateisiškumo principo“.

Ji teigė, kad nors įstatymas formaliai leidžia partneriams pagalbinį apvaisinimą, bet jame įtvirtintos partnerystės sutartys neegzistuoja, nes nėra priimtas partnerystę įteisinantis įstatymas.

Anot parlamentarės, tiek nesusituokusios poros, tiek vienišos moterys vyksta atlikti pagalbinio apvaisinimo į Latviją, šios šalies biudžete lieka už paslaugą mokami pinigai.

„Dėl perdėtai ribojančių įstatymų nukenčia ir mūsų piliečiai, ir šalies biudžetas. Jei mums iš tiesų rūpi demografija, rūpi, kad žmonės gimdytų vaikus, tai metas sudaryti sąlygas to norintiems“, – sako M. Danielė.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas po ilgų diskusijų priimtas 2016 metais, o pradėjo veikti 2017 metų pavasarį. Šios paslaugos tapo apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų ir jomis pasinaudojo keli tūkstančiai porų.

Seimas iš pradžių buvo įpareigojęs pagalbiniam apvaisinimui sukurtus embrionus saugoti neribotą terminą, bet pernai amžino saugojimo atsisakė.

The post Seimas atmetė siūlymą pagalbinį apvaisinimą leisti nesusituokusioms poroms appeared first on LAIKMETIS.

Už valdančiųjų konservatorių parengtą nutarimo projektą po pateikimo balsavo 66 Seimo nariai, prieš buvo 61 ir aštuoni parlamentarai susilaikė. 

Pirmalaikių rinkimų nepalaikė ir dalis jį inicijavusios konservatorių frakcijos – už buvo 34, prieš balsavo 14 ir susilaikė du Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai.

Kitų dviejų koalicijos partnerių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos, frakcijų atstovai vienbalsiai buvo „prieš“.

Dėl pirmalaikių rinkimų, kaip įpareigojo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovybė, balsavo 16 „valstiečių“ frakcijos narių, išskyrus vieną buvusį „prieš“ ir vieną susilaikiusį atstovą.

Už projektą balsavo didesnė dalis opozicinių socialdemokratų, devyni buvo „už“ ir du „prieš“, iš opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ už pirmalaikius rinkimus buvo vienintelis atstovas, o 14 balsavo „prieš“.

Pritarti projektui per pateikimo stadiją būtų pakakę paprastos daugumos, priėmimui būtų reikėję 85 balsų

Aštuoni „darbiečiai“ balsavo prieš pirmalaikius rinkimus, iš Mišrios Seimo narių grupės buvo šeši balsai „už“ ir po du „prieš“ bei du susilaikiusius.

Pritarti projektui per pateikimo stadiją būtų pakakę paprastos daugumos, priėmimui būtų reikėję 85 balsų.

Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) siūlo rengti Seimo rinkimus, argumentuodama būtinybe perkrauti politinę sistemą.

„Siekiant aukštesnio standarto nei teisėsaugos indulgencija ar pareiškiami kaltinimai kviečiu palaikyti politinės sistemos perkrovimą per rinkėjų pasitikėjimo atnaujinimą“, – antradienį Seime pristatydamas projektą dėl pirmalaikių rinkimų sakė konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis.

Sprendimą siūlyti pirmalaikius rinkimus TS-LKD prezidiumas priėmė reaguodamas į žiniasklaidos tyrimus dėl savivaldos politikų galimo piktnaudžiavimo jiems skiriamomis išmokomis.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra paskelbusi, kad tuo atveju, jei nebus pritarta pirmalaikiams rinkimams, ji liepos viduryje atsistatydins. Tai reikštų ir visos Vyriausybės atsistatydinimą.

The post Seimas atmetė siūlymą dėl pirmalaikių rinkimų appeared first on LAIKMETIS.

Egidijus Visockas ragino politikus priimti deklaraciją „Prienų rajono savivaldybė be genderizmo ir LGBT ideologijos“.

Tokiam siūlymui pritarė šeši politikai, keturi pasipriešino, o devyni – susilaikė.

Deklaracija siekta išreikšti nepritarimą „agresyviam homoseksualumo, translytiškumo ir genderistinio „socialinės lyties pasirinkimo“ skatinimui mokyklose, (...) ankstyvam vaikų seksualizavimui mokyklose, dangstantis lytiniu švietimu, (...) spaudimui dėl genderizmo, translytiškumo ir LGBT ideologijos propagandos, (...) moralinių normų nuosmukio ir natūralaus, sveiko šeimos, mokyklos ir visuomenės modelio sunaikinimo socialinei techninei praktikai“.

Savivaldybės Švietimo, Ekonomikos, Bendruomenių ir kaimo reikalų bei Sveikatos bei socialinių reikalų komitetai tokiam siūlymui taip pat nepritarė.

Raimondas Grinevičius BNS teigė, kad kitą savaitę dėl panašios deklaracijos planuoja balsuoti Marijampolės savivaldybės taryba

E. Visockas į Prienų rajono savivaldybės tarybą pateko kaip Šeimų sąjūdžio kandidatas, rinkimuose dalyvavęs su Regionų partija.

Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius BNS teigė, kad kitą savaitę dėl panašios deklaracijos planuoja balsuoti Marijampolės savivaldybės taryba.

Klausimą dėl deklaracijos ketinama kelti Kauno rajone, Šilalėje, Šilutėje, Pagėgiuose, Gargžduose.

„Mes kviečiame, kad pereitų šis klausimas per visas savivaldybes“, – sakė R. Grinevičius.

Pasak jo, šia deklaracija domisi ir kitų savivaldybių tarybų nariai.

The post Prienai atmetė Šeimų sąjūdžio atstovo pasiūlymą paskelbti rajoną „be LGBT ideologijos“ appeared first on LAIKMETIS.

Partija teismui skundė Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Vilniaus rajono apygardos rinkimų komisijos sprendimą neperskaičiuoti antrojo mero rinkimų turo balsų.

„Skundas atmestas“, – BNS pranešė teismo atstovė Neringa Lukoševičienė.

Vilniaus rajone rinkimų antrajame ture pergalę šventė socialdemokratas Robertas Duchnevičius, jis gavo 50,2 proc. balsų, o LLRA-KŠS atstovas Waldemaras Urbanas – 49,07 proc. balsų. Socialdemokratų kandidatas rinkimus laimėjo 526 balsų persvara.

Partija anksčiau skelbė, jog balsus mero rinkimuose reikia perskaičiuoti, nes kai kur buvo nustatyta incidentų, kai jie buvo priskirti ne tam kandidatui. LLRA-KŠS savo reikalavimą taip pat grindė tuo, kad Ignalinos rajone, kur skirtumas tarp politinių varžovų buvo didesnis – 1,4 proc., buvo nuspręsta balsus perskaičiuoti.

LLRA-KŠS atstovai Vilniaus rajoną valdė nuo 1995 metų, kai buvo įkurta ši savivaldybė. Taryboje ši partija ir toliau išlaiko daugumą: rinkimuose ji užsitikrino 18 vietų iš 31. Centro dešinės koalicija taryboje turi šešis mandatus, socialdemokratai – septynis.  

Pasak teismo, sprendimas atmesti skundą priimtas konstatavus, kad pareiškėjo nurodytose rinkimų apylinkėse nustatant galutinius rinkėjų balsų skaičiavimo rezultatus buvo griežtai laikomasi Rinkimų kodekso nuostatų.

„Pavienės klaidos išduodant neantspauduotus rinkimų biuletenius bei dalį biuletenių priskiriant ne tam kandidatui šiose rinkimų apylinkėse buvo pastebėtos ir ištaisytos įgyvendinant būtent šiam tikslui Rinkimų kodekse nustatytą galiojančių biuletenių skaičiavimo mažiausiai du kartus procedūrą“, – rašoma teismo pranešime.

„Įvertinus kituose apylinkių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokoluose pateiktus duomenis, teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl Rinkimų kodekse nustatytos balsų skaičiavimo ir rezultatų nustatymo tvarkos jose laikymosi“, – teigia teismas.

Įvertinus kituose apylinkių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokoluose pateiktus duomenis, teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl Rinkimų kodekse nustatytos balsų skaičiavimo ir rezultatų nustatymo tvarkos jose laikymosi

Dėl šių priežasčių, LVAT teigimu, pareiškėjo argumentas dėl apylinkių rinkimų komisijų narių ir stebėtojų nuovargio, tariamai galėjusio nulemti panašaus pobūdžio klaidų ir kitose balsavimo apylinkėse, taip pat pareiškėjo pageidavimas įsitikinti balsų skaičiavimo rezultatų teisingumu nėra pakankamais tam, kad abejonės dėl balsų skaičiavimo rezultatų būtų laikomos pagrįstomis ir sudarančiomis pagrindą taikyti „tokią griežtą rinkimų kontrolės priemonę, kaip visos rinkimų apygardos balsų perskaičiavimas“.

LVAT teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog apylinkių rinkimų komisijų VRK jau pateiktų ir apskaitytų balsavimo biuletenių turiniui ir šių biuletenių apskaičiavimui įtakos „neturėjo ir negalėjo turėti“ ir kito pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės.

Šis pareiškėjas teismo prašė įvertinti aplinkybes dėl per mažo išankstinio balsavimo vietų skaičiaus, viešojo transporto trūkumo, Lietuvos šaulių sąjungos narių buvimo prie balsavimo patalpų ir jose rinkimų dieną, raginimo slėpti vyresnių šeimos narių pasus, taip pat aplinkybes, susijusias su skundų nagrinėjimu Vilniaus rajono savivaldybės rinkimų komisijoje.

The post Teismas atmetė LLRA-KŠS skundą dėl balsų Vilniaus rajone perskaičiavimo appeared first on LAIKMETIS.

Už nutarimo projektą dėl laikinosios komisijos sudarymo ketvirtadienį balsavo 52 Seimo nariai, prieš buvo 44 ir susilaikė 16 parlamentarų. 

Šią iniciatyvą opozicija pateikė per jos siūlymu sušauktą neeilinę sesiją.

Parlamentiniu tyrimu buvo siūloma atsakyti į klausimus, kokiomis aplinkybėmis Čilėje komandiruotėje buvęs K. Bartoševičius netikėtai atsisakė mandato, prieš Generalinei prokuratūrai kreipiantis į Seimą dėl jo neliečiamybės. 

Komisija turėjo išsiaiškinti, ar „nebuvo sudarytos prielaidos atskleisti duomenis apie K. Bartoševičiaus atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą anksčiau, nei apie šį ikiteisminį tyrimą viešai paskelbė Generalinė prokuratūra“.

Per neeilinę sesiją iš pradžių buvo išklausyti Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir generalinės prokurorės Nidos Grunskienės atsakymai į klausimus dėl sausio 20 dienos susitikimo, per kurį parlamento vadovei buvo pranešta apie ketinimus kreiptis dėl Seimo nario imuniteto panaikinimo.

Tiek Seimo pirmininkė, tiek generalinė prokurorė tvirtino, kad K. Bartoševičiaus pavardė susitikime nebuvo įvardinta, nors Seimo pirmininkė teigė, kad generalinė prokurorė jai patvirtino, kad tai ne jos vadovaujamo Liberalų sąjūdžio atstovas. Tuo metu N. Grunskienė neigė atskleidusi tokią informaciją.

Už nutarimo projektą dėl laikinosios komisijos sudarymo ketvirtadienį balsavo 52 Seimo nariai, prieš buvo 44 ir susilaikė 16 parlamentarų

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė yra patvirtinusi, jog tą penktadienį apie 14 val. skambino K. Bartoševičiui, nes gavo jo žinutę apie sprendimą palikti Seimą, bet teigia apie kolegos atžvilgiu pradėtą tyrimą nežinojusi ir jo perspėti negalėjusi.

Vėliau, tos pačios dienos vakare, komandiruotėje Čilėje buvęs K. Bartoševičius elektroniniu būdu Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė prašymą panaikinti jo mandatą. Opozicijos atstovai kelia versiją, kad K. Bartoševičius informuotas skubiai trauktis iš Seimo, kad jo pavardė tyrime neiškiltų į viešumą.

Sausio 23 dieną, pirmadienį, kai K. Bartoševičius patvirtino žurnalistams atsisakantis mandato, Generalinė prokuratūra paskelbė, jog generalinė prokurorė N. Grunskienė prašo panaikinti K. Bartoševičiaus imunitetą tyrime dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš vaikus.

Prokuratūra K. Bartoševičiui praėjusią savaitę pateikė įtarimus dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prieš keturis asmenis, kurie, kaip įtariama, įvykdyti jam esant Seimo nariu.

Eilinė Seimo sesija prasidės kovo 10 dieną.

The post Seimas atmetė iniciatyvą imtis tyrimo dėl informacijos nutekinimo K. Bartoševičiui appeared first on LAIKMETIS.

Už tokį Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovų siūlymą balsavo 48 Seimo nariai, prieš buvo 26, susilaikė 33.

Pataisą daugiausia palaikė Laisvės ir Liberalų sąjūdžio, Socialdemokratų partijos frakcijų narių, dalis konservatorių, prieš buvo dauguma konservatorių, „valstiečiai“ ir demokratai.

„Šiuo metu nelietuvių tautybės piliečiai, kurie nori įrašyti originalią vardo ir pavardės formą į dokumentus lotyniško pagrindo rašmenimis, to padaryti negali. Gali padaryti tik tie laimingieji, kurie neturi savo pavardėje diakritinio ženklo“, – aiškino projektą pateikusi Regionų frakcijos seniūnė, LLRA-KŠS atstovė Rita Tamašunienė.

„Pavyzdžiui, mūsų pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis pasikeitė todėl, kad jis neturi tokių ženklų, bet mano kolega Česlavas Olševskis to padaryti negali, nes (...) negali užrašyti kietosios „l“ raidės“, – tvirtino ji.

Pavyzdžiui, mūsų pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis pasikeitė todėl, kad jis neturi tokių ženklų, bet mano kolega Česlavas Olševskis to padaryti negali, nes (...) negali užrašyti kietosios „l“ raidės“

Dabar galiojantį Asmenvardžių rašymo dokumentuose įstatymą ji vadino „pusiau luptu ir pusiau skustu“.

„Jeigu jau valstybė leido vieną kartą rašyti vardą ir pavardę lotyniškais rašmenimis taip, kaip yra originale, turi ta teisė galioti visiems, netapti selektyvia teise“, – tvirtino R. Tamašunienė.

Gegužę įsigaliojęs įstatymas, įteisinęs asmenvardžių rašymą lotyniškos abėcėlės rašmenimis, numatė, kad diakritiniai ženklai nenaudojami.

Konservatorius Valdas Rakutis atkreipė dėmesį, kad daug tautų naudoja skirtingus diakritinius ženklus.

„Yra daugybė tų ženklų (...). Be to, kiekvienoje valstybėje yra atskiros tautos, kurios turi savo diakritinius ženklus. Kaip čia dabar daryti?“ – klausė jis.

Demokratė Rima Baškienė įžvelgė, kad siūlomi pakeitimai gali pakenkti lietuvių kalbai.

„Kiekviena valstybė saugo ir gina savo kalbą. Tiek Konstitucinio Teismo išaiškinimai, tiek konferencijose yra pakankamas kvietimas gerbti valstybinę kalbą. (...) Ar nemanote, kad jūsų įstatymo projektas labiau supriešins negu padės?“ – klausė ji.

Draudimas diakritinius ženklus naudoti asmenvardžiuose šią savaitę pasiekė Konstitucinį Teismą. Į jį kreipėsi Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėjantis lenkų kilmės mokslininko Jaroslawo Wolkonowskio bylą dėl diakritinių raidžių naudojimo asmens dokumente.

Po dešimtmečius trukusių diskusijų Seimas šių metų pradžioje priėmė įstatymą, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose tam tikrais atvejais gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, tai yra asmenvardžiuose leista naudoti nelietuviškas raides „w“, „q“, „x“.

Tokia rašyba galima, jei Lietuvos pilietis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę, taip pat tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis.

Tautinių mažumų atstovams, norint pasikeisti pavardę, reikia deklaruoti tautybę.

Šis įstatymas įsigaliojo gegužės 1 dieną. Dalis Lietuvos lenkų, tarp jų ir teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, pakeitė savo vardo ir pavardės rašybą. Tuo metu kita dalis lenkų kilmės asmenų teigia, kad veikianti norma jų netenkina, nes ji vis tiek neleidžia asmenvardžių užrašyti originalia forma.

The post Seimas atmetė iniciatyvą dėl diakritinių ženklų naudojimo asmenvardžiuose appeared first on LAIKMETIS.

Ankara teigia, kad šį incidentą įvykdė uždrausta Kurdistano darbininkų partija (PKK).

PKK, Ankaros ir jos Vakarų sąjungininkių įtraukta į teroristinių organizacijų sąrašą, nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio tęsia kruviną sukilimą už kurdų savivaldą pietryčių Turkijoje.

Mes nepriimame JAV ambasados užuojautos pranešimo. Mes jį atmetame

Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) dažnai kaltina Vašingtoną ginklų tiekimu kurdų kovotojams Šiaurės Sirijoje.  

„Mes nepriimame JAV ambasados užuojautos pranešimo. Mes jį atmetame“, – kalbėdamas per televiziją teigė vidaus reikalų ministras Suleymanas Soylu (Siuleimanas Soilu). 

The post Ankara atmetė JAV užuojautą dėl sprogdinimų Stambule appeared first on LAIKMETIS.