Per mėnesį (rugpjūtį, palyginti su liepa) vidutinis atlyginimas iki mokesčių sumažėjo 1,1 proc., dėl sumenkusių vienkartinių skatinimo išmokų.

Šie statistiniai duomenys apima įmones, turinčias ne mažiau kaip 10 darbuotojų, ir neatspindi atlyginimų tokiuose sektoriuose kaip viešasis administravimas, švietimas, sveikatos apsauga ar socialinė rūpyba.

Kaip jau buvo skelbta, metų (12-os mėnesių) infliacija Lenkijoje rugpjūtį sudarė 4,3 procento.

The post Atlyginimai Lenkijoje išaugo 11 proc. appeared first on LAIKMETIS.

„Jokių įsipareigojimų pateikti negaliu, nes biudžetas yra visų poreikių, nuo statutinių iki pensininkų, per kelius į socialines paslaugas ir ką tik nori, tam tikra dermė“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė premjerė.

„Ir visose srityse žmonės gali pateikti poreikių už labai įspūdingas sumas. Vis dėlto kitoje pusėje yra pajamos ir skola, kurie yra objektyvūs ir turi būti valdomi. Visame tame paveiksle, manau, kad interesus ir šį kartą pavyks suderinti“, – kalbėjo ji.

Pasak I. Šimonytės, generalinio policijos komisaro Renato Požėlos poziciją deklaruoti maksimalius pageidavimus „galima laikyti tam tikra derybine taktika“.

Premjerė atsisakė įvardyti konkrečias sumas, kurios kitų metų biudžete papildomai galėtų būti skirtos policijai.

Ji taip pat pabrėžė, kad visoms statutinėms tarnyboms per pastarąją kadenciją finansavimas augo.

„Ženkliausiai didėjo finansavimas Valstybės sienos apsaugos tarnybai, bet objektyviai ji turėjo ir pačius didžiausius iššūkius, bet iššūkių turi visos statutinės tarnybos“, – teigė ministrė pirmininkė.

„Pabrėšiu, kad statutinės tarnybos tikrai negali skųstis dėmesiu per šitą kadenciją, manau, kad dėmesio buvo daug“, – kalbėjo I. Šimonytė ir pridūrė, kad toliau pagal biudžeto galimybes bus atliepiamas didelis pareigūnų krūvis, jiems kylantys iššūkiai.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė taip pat pabrėžė, kad šios kadencijos Vyriausybė smarkiai padidino vidaus reikalų sistemos finansavimą.

Jos teigimu, per ketverius metus vidaus reikalų sistemos darbuotojų darbo užmokestis vidutiniškai didėjo 40 proc., aprūpinimas – 80 procentų.

„Kalbant apie policiją, tai yra 100 mln. eurų papildomai. Palyginti su praėjusia kadencija, tada augimas buvo 13 mln. eurų, mūsų kadenciją – 100 mln. eurų“, – sakė A. Bilotaitė.

„Kalbant apie policiją, tai yra 100 mln. eurų papildomai. Palyginti su praėjusia kadencija, tada augimas buvo 13 mln. eurų, mūsų kadenciją – 100 mln. eurų“, – sakė A. Bilotaitė.

„Matyt, tai, kad buvo nepakankamas finansavimas anksčiau, to padidėjusio finansavimo negalima gerai pajusti. Reikia susitarti, kad augimas, kuris buvo, bus išlaikomas. Tokiu atveju, manau, kad tarnybos pajus rezultatą“, – pridūrė ji.

Vidaus reikalų ministrė taip pat nenurodė sumos, kurią svarstoma policijai papildomai skirti kitų metų biudžete, nes šiuo metu vyksta derybos. Ji tik akcentavo, kad anksčiau didesnis finansinis dėmesys teko Valstybės sienos apsaugos tarnybai dėl kilusios neteisėtos migracijos bangos, tuo metu 2025 metų biudžete didesnį dėmesį planuojama skirti policijai.

Policijos vadovybė trečiadienį paskelbė prašanti Vyriausybės kitų metų valstybės biudžete papildomai numatyti 100 mln. eurų. Pasak R. Požėlos, didžioji dalis šių lėšų būtų skirtos pareigūnų atlyginimams didinti.

R. Požėlos teigimu, per pastaruosius ketverius metus algos augo 350 eurų, tačiau dėl infliacijos pareigūnai nepajuto realaus finansinės padėties pagerėjimo.

The post Pareigūnų algoms - 100 mln. eurų prašymas appeared first on LAIKMETIS.

Įtraukusis ugdymas. Įsigaliojo nuostata, kad visos bendrojo ugdymo mokyklos ir darželiai turės priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai nuspręs, kad lankyti bendrojo ugdymo įstaigą jų vaikui yra geriausia. Anot Švietimo ministerijos, beveik 96 proc. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų ir iki šiol priėmė tokius vaikus, o šiais mokslo metais numatomas įprastas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių naujų mokinių srautas. Švietimo bendruomenės nariai sako pozityviai vertinantys specialiųjų poreikių turinčių vaikų įtraukimą į bendrąją ugdymo programą, tačiau sako, kad prievolei nebuvo pilnai pasiruošta – įgyvendinti modelį trūksta specialistų, skiriamas per mažas finansavimas, pokyčiams vis dar nepasiruošusi visuomenė. Reaguojant į pedagogų trūkumą Lietuvoje šiemet vasarą taip pat pataisyti šiemet įsigalioti turėję reikalavimai, kad jei klasėje mokosi didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, joje privalo būti du mokytojai. Dabar padėti galės ir kiti švietimo pagalbos specialistai, psichologai, kiti specialistai.

Mokytojų atlyginimai. Nuo rugsėjo 15,5 proc. padidės mokytojų darbo užmokesčio fondas – 10 proc. bus skirti pareiginėms algoms kelti, o dar 5,5 proc. – pareiginės algos koeficientams didinti už veiklos sudėtingumą, priemokoms ar kitoms išmokoms. Pagal atnaujintas programas dirbsiantiems mokytojams bus didinamas mokytojo pareiginės algos koeficientas dėl veiklos sudėtingumo arba 20 proc. ilginamas laikas, skirtas pasiruošti pamokoms. Šiemet atlyginimai mokytojams auga du kartus, taip siekiant, kad pedagogų algų mokyklose vidurkis pasiektų 130 proc. vidutinio Lietuvos darbo užmokesčio. Tam įgyvendinti šiemet buvo papildomai buvo skirta daugiau nei 250 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Švietimo portalas, metodinė medžiaga. Siekiant padėti mokytojams dirbti pagal atnaujintas programas, metodinę medžiagą pedagogai galės rasti atsinaujinusiame portale „E-mokykla“. Metodinę medžiagą sudaro išsamūs ugdymo planų pavyzdžiai su nuorodomis į šaltinius, dalyko mokytojų asociacijų parengta metodinė medžiaga, nemokamos skaitmeninės mokymo priemonės, valstybinių brandos egzaminų pavyzdžiai. Portale taip pat iš esmės pakeista skaitmeninių išteklių dalis, patobulintos paieškos galimybės, sukurtas virtualusis asistentas ir užduočių bankas – mokytojai galės komplektuoti ir paskirti užduotis mokiniams, matyti jų sprendimo rezultatus. Taip pat mokiniams daugiau galimybių pasiūlys trys nauji STEAM centrai Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje.

Parama ukrainiečiams studentams. Nebeliko valstybės skirto finansavimo ukrainiečiams, baigusiems mokyklas Ukrainoje. Vidurinį ugdymą įgijusiems ir valstybinius egzaminus Lietuvoje išlaikiusiems ukrainiečiams galiojo tokia pati bendrojo priėmimo tvarka kaip Lietuvos piliečiams, jie galėjo pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas. Nauja tvarka taikoma naujai į Lietuvą atkeliavusiems ukrainiečiams. Švietimo ministerija sako, kad ji įvesta Ukrainos prašymu, šiai vengiant protų nutekėjimo. Dalis aukštųjų mokyklų, pavyzdžiui, Vilniaus kolegija, „Vilnius Tech“ bei Vytauto Didžiojo universitetai, pranešė visiškai ar iš dalies toliau finansuosiantys priimamų ukrainiečių studijas savo lėšomis.

Valstybinio brandos egzamino išskaidymas. Liepos mėnesį patvirtintas valstybinio brandos egzamino išskaidymas – pirmąsias dalis mokiniai laikys III gimnazijos klasėje, o antrąsias – IV gimnazijos klasėje. Tarpiniai patikrinimai ir valstybinis brandos egzaminas yra atitinkamai pervadinami į valstybinio brandos egzamino I dalį ir valstybinio brandos egzamino II dalį. Matematikos brandos egzaminas taip pat bus skaidomas į dvi, o ne tris dalis, kaip buvo numatyta anksčiau. Abi dalys, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo dalį, bus laikomos egzaminų centruose ne ugdymo proceso, o atskiros sesijos metu birželį. Kadangi birželio mėnesį dar nepasibaigęs ugdymo procesas, paskutinės dvi savaitės III gimnazijos klasių ugdymo procese bus skiriamos žinioms ir gebėjimams kartoti, įtvirtinti ir patikrinti. Lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo dalis bus organizuojama per žiemos atostogas vasario mėnesį. Pirmoji egzaminų dalis sudarys 40 proc.  galutinio įvertinimo, antroji – 60 procentų. Tik lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo dalis sudarys 30 proc., antra – 70 proc. galutinio įvertinimo. Vienuoliktokai ir dvyliktokai galės perlaikyti pirmąją dalį, jei gautas rezultatas jų netenkins.

The post Svarbiausi pokyčiai švietimo srityje: Įtraukusis ugdymas, atlyginimai, egzaminai appeared first on LAIKMETIS.

Tai institucija paskelbė ketvirtadienį, Seimo pavedimu atlikusi švietimo asignavimų auditą.

Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad laikysis kolektyvinėje sutartyje ir partijų sutarime įtvirtinto įsipareigojimo, nes galimybė skirti papildomą finansavimą numatyta biudžete.

„Dėl greičiau nei didinami mokytojų atlyginimai augančio šalies vidutinio darbo užmokesčio, auditorių skaičiavimais, net ir padidinus mokytojų darbo užmokestį nuo rugsėjo mėn. dar 10 proc., kaip numatyta, gali nepavykti įgyvendinti valstybės įsipareigojimo – pasiekti, kad šiais metais mokytojų ir šalies vidutinio darbo užmokesčio santykis būtų 130 procentų. Tikėtina, kad jis bus 125 procentai“, – pranešime cituojamas valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

„Įsipareigojimo įvykdymui gali tekti naudotis įstatymuose numatyta teise skolintis. Svarbu, kad valstybė, nustatydama įsipareigojimus mokytojams dėl darbo užmokesčio, tinkamai įsivertintų galimybes juos įgyvendinti ir užtikrinti jų laikymosi tęstinumą kintant ekonominei ar politinei aplinkai“, – pridūrė jis.

Anot Valstybės kontrolės, papildomai skyrus biudžeto pinigų, mokytojų vidutinis darbo užmokestis pernai didėjo 10,7 proc., kai šalies vidutinis darbo užmokestis didėjo 12,6 proc.

Reaguodama į Valstybės kontrolės išvadas, ministerija ketvirtadienį išplatintame pranešime užtikrino, kad šiais metais vidutinis pedagogų darbo užmokestis sieks 130 proc. vidutinio šalies atlyginimo ir esant poreikiui nuo rudens bus didinamas sparčiau.

„Laikysimės įsipareigojimo, užfiksuoto kolektyvinėje šakos sutartyje su profesinėmis sąjungomis bei parlamentinių partijų sutarime dėl švietimo, ir nuo rugsėjo 1 dienos pedagogų atlyginimus didinsime tiek, kad mokytojų vidutinis darbo užmokestis pasiektų 130 proc. šalies VDU. Ištekliai tam bus surasti, nes galimybės prireikus skirti papildomą finansavimą buvo numatytos tvirtinant biudžetą“, – pranešime teigia laikinoji švietimo ministrė Monika Navickienė.

Pagal ministerijos prognozes, rudenį mokytojų atlyginimai būtų keliami 14,5 proc. tam, kad pasiektų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Apibendrindama audito rezultatus, Valstybės kontrolė taip pat pažymėjo, kad mokyklų tinklas dar nėra racionalus, susidarant per mažoms klasėms, savivaldybės ne visada prisideda prie jų finansavimo, mokiniams sudėtinga užtikrinti kokybišką ugdymą, o mokytojams – turėti optimalų darbo krūvį.

„Audito rezultatai rodo, kad tolimesni mokyklų tinklo optimizavimo rezultatai priklauso nuo numatytų išimčių, nes labai mažas klases formuoja Vilniaus, Trakų, Šalčininkų rajonų tautinių mažumų mokyklos, kurių tinklo formavimui dabar taikomos išimtys“, – teigia valstybės kontrolė.

Ministerija dėl mažų klasių formavimo ir finansavimo mato savivaldybių politikų atsakomybę.

„Pareiga savivaldybėms prisidėti savo lėšomis prie mažų klasių finansavimo šių metų pradžioje yra įtvirtinta Švietimo įstatyme. Nuo ateinančių mokslo metų, suformavus per dideles klases, finansavimas savivaldybėms bus mažinamas“, – nurodoma ministerijos pranešime.

Valstybės kontrolės pateikiamais 2023 metų rugsėjo 1-osios duomenimis, Lietuvoje iš viso buvo 1 639 bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklos, jose mokėsi 475,5 tūkst. mokinių, šiais mokslo metais dirbo 55,4 tūkst. mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų.

The post Valstybės kontrolė teigia, kad vykdant įsipareigojimus dėl mokytojų atlyginimų gali tekti skolintis appeared first on LAIKMETIS.

„Pasvarstymai yra teisingi, turėtų tikrai MMA kilti taip, kaip yra sutarta mūsų socialinių partnerių. Ekonominė situacija, kokia bus galutinių derybų metu, taip pat bus svarbi, tačiau formulė (MMA apskaičiavimo – BNS) tai tikrai leistų daryti. MMA turėtų tikrai pralenkti jau ir skurto rizikos ribą ir augimas turėtų būti ženklesnis“, – Žinių radijui ketvirtadienį tvirtino M. Navickienė.

Pasak jos, derybos dėl MMA, kuri įsigaliotų nuo 2025 metų, dar nebaigtos. 

„Tos diskusijos dar vyksta ir vyks, kol bus patvirtinti galutiniai skaičiai“, –  teigė ministrė.  

Ji taip pat skeptiškai įvertino „valstiečių“ siūlymą visiems dirbantiesiems dviem dienomis pailginti kasmetines atostogas. 

„Visi geri ir gražūs norai prieš rinkimus turėtų turbūt būti vertinami šiek tiek su tokia politine potekste“, – teigė M. Navickienė. 

„Pokyčius turėtų daryti ne pavieniai politikai, o susitarti darbuotojai ir darbdaviai dėl to, esu linkusi palikti tuos susitarimus Trišalei tarybai“, – pridūrė ji. 

M. Navickienė, be kita ko, abejoja, ar apsimoka panaikinti vieną iš turimų laisvų dienų, pavyzdžiui, gegužės 1-ąją, siekiant surinkti papildomų pajamų į biudžetą ir jomis finansuoti gynybos poreikius. 

„Tai tikrai nebūtų panacėja vien todėl, kad iš vienos dienos panaikinimo neužtektų lėšų, tarkime, sutvarkyti vieną iššūkį“, – teigė ministrė.  

The post Prognozuojama, kad kitais metais minimali mėnesio alga gali peržengti tūkstančio eurų ribą appeared first on LAIKMETIS.

Tuo metu specialistai uždirbo 2,4 tūkst. eurų prieš mokesčius – 31 proc. daugiau nei šalies vidurkis, jaunesnieji specialistai – 1,8 tūkst. eurų, arba 2 proc. mažiau.

Mažiausiai uždirbo nekvalifikuoti darbininkai – vidutiniškai 1 tūkst. eurų, bei paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai – 1,2 tūkst. eurų. Jų darbo užmokestis buvo atitinkamai 44 proc. ir 32,5 proc. mažesnis nei vidutinis užmokestis šalyje.

Moterų darbo užmokestis buvo mažesnis nei vyrų visose pagrindinėse profesijų grupėse. Vadovės moterys uždirbo 6,8 proc. mažiau nei vadovai vyrai, specialistės – 22,3 proc. mažiau. Nekvalifikuotų darbininkių darbo užmokestis buvo 11,1 proc. mažesnis nei šios profesijos vyrų.

Darbuotojai su aukštuoju išsilavinimu 2022 metais sudarė 48,1 proc. visų darbuotojų ir per mėnesį uždirbo daugiausia: 2,3 tūkst. eurų prieš mokesčius, arba 27,4 proc. daugiau už vidutinį mėnesinį darbo užmokestį šalies ūkyje, taip pat 1,8 karto daugiau už pradinį arba pagrindinį išsilavinimą turinčius darbuotojus (1,3 tūkst. eurų), 1,7 karto daugiau už vidurinį išsilavinimą turinčius darbuotojus (1,4 tūkst. eurų).

2022 metais daugiausia uždirbo 30–39 metų amžiaus darbuotojai (2 tūkst. eurų), jų atlyginimas buvo 14 proc. didesnis nei vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Šie darbuotojai sudarė 25 proc. visų šalies ūkio darbuotojų).

Daugiausia uždirbantys 30–39 metų amžiaus darbuotojai su aukštuoju išsilavinimu uždirbo 23,6 proc. daugiau nei vidutiniškai visi darbuotojai toje amžiaus grupėje.

2022 metais daugiausia uždirbo darbuotojai, turintys 20–29 metų darbo stažą vienoje įmonėje (2 tūkst. eurų arba 8,4 proc. daugiau nei vidutiniškai), šie darbuotojai sudarė 6,8 proc. visų šalies darbuotojų.

Darbuotojai, dirbantys įmonėje trumpiau nei vienus metus, gavo mažiausią vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį (1,7 tūkst. eurų arba 8,9 proc. mažiau nei vidutiniškai), šie darbuotojai sudarė 19 proc. visų šalies darbuotojų.

2022 metaus darbo užmokesčio (prieš mokesčius) mediana sudarė 1,5 tūkst. eurų, arba 17,2 proc. mažiau nei vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalyje.

The post 2022 metais mažiausiai uždirbo nekvalifikuoti darbininkai appeared first on LAIKMETIS.

Prieš rinkimus ir iškart po jų mokytojams buvo pažadėta padidinti atlyginimus, o dabartinė neaiški padėtis nedidina motyvacijos ir pasitenkinimo darbu, nesuteikia jokio tikrumo dėl ateities, sako švietimo darbuotojai.

Streikas, pradedamas pagal EHL tarybos gruodžio 12-osios sprendimą, apima ikimokyklinio, bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo įstaigas. Streike gali dalyvauti visi švietimo įstaigų darbuotojai.

Be atlyginimo pakėlimo nuo metų pradžios, EHL ypač svarbu pradėti derybas dėl kolektyvinės sutarties, kad vėlesniais metais nesusidarytų panaši padėtis, kai ginant savo teises tenka streikuoti.

EHL vadovas Reemo Voltri (Remas Voltris) pirmadienį visuomeninio transliuotojo ERR radijo laidoje „Vikerhommik“ sakė, kad tikėtina, jog mokytojų streiko dalyvių skaičius gali viršyti 20 tūkstančių.

Jo žiniomis, streike dalyvauja 330 mokyklų.

„Iki penktadienio dar ne visi mus buvo informavę apie savo dalyvavimą streike. Vaikų darželių, profesinio mokymo ir būrelių įstaigų streikas prasidės tik trečiadienį. Tikėtina, kad šis skaičius viršys 20 tūkst.“, – sakė R. Voltri.

EHL yra didžiausia Estijos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga ir dalyvauja sudarant sutartis tarp mokymo įstaigų ir savivaldos, sprendžiant atlyginimų, darbo sąlygų ir kitus klausimus. EHL mokytojams atstovauja ir derybose dėl atlyginimų su vyriausybe.

Tuo metu finansų ministras Martas Vorklaevas (Martas Verklajevas) teigė išsiuntęs švietimo ministrei ir visai vyriausybei pasiūlymus, kaip Švietimo ir mokslo ministerijos biudžete rasti 10 mln. eurų, reikalingų mokytojų atlyginimams padidinti šiais metais, rašo „Postimees“.

Visgi jis pabrėžė, kad ilguoju laikotarpiu būtinos švietimo reformos.

The post Estijos mokytojai pradeda neterminuotą streiką appeared first on LAIKMETIS.

„Jei 2019 metais neapmokestinamųjų pajamų dydžio ir minimalios algos santykis sudarė vos 54 proc., tai 2024 metais neapmokestinamosios pajamos sieks jau 81 proc. nuo minimalios algos. Tai de facto reikšmingas progresas, kuris turi neišsikvėpti ir ateityje“, – Prezidentūros pranešime cituojamas prezidentas. 

Minimalią mėnesio algą (MMA) uždirbantieji kitais metais dėl MMA ir NPD pokyčių per mėnesį „į rankas“ gaus 75,2 euro daugiau, o per metus – 902,4 euro daugiau.

Prezidentas taip pat pasirašė Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, kuriomis suvienodinamos sąlygos visiems pensininkams nustatyti negalią, o sunkią negalią turintiems – gauti specialią senatvės pensiją.

Pokyčius pajus senatvės pensijos amžiaus sukakę, sunkiausią negalią turintys asmenys (netekę 70 proc. ir daugiau dalyvumo). Šiai pensininkų grupei bus mokama didesnė senatvės pensija asmeniui su negalia, nepriklausomai kada negalia įgyta – ar iki, ar sulaukus senatvės pensijos amžiaus.

Senatvės pensija asmeniui su negalia, netekusiam 70 proc. ir daugiau dalyvumo, bus apskaičiuojama gaunamą senatvės pensijos dydį padauginant iš daugiklio, kurį įstatymas susieja su atitinkamu netekto dalyvumo lygiu.

The post Kitąmet NPD didėja iki 747 eurų appeared first on LAIKMETIS.

Grazyna Ignaczak-Bandych (Gražina Ignačak Bandich) sakė, kad į su biudžetu susijusį įstatymo projektą, kuriuo siekiama įgyvendinti vyriausybės pažadą 30 proc. padidinti mokytojų atlyginimus, neįtrauktas 3 mlrd. zlotų (690 mln. eurų) finansavimas visuomeninės žiniasklaidos bendrovėms, numatytas šeštadienį prezidento A. Dudos vetuotame įstatymo projekte.

Tada A. Duda teisino veto tvirtindamas, kad naujosios vyriausybės vykdomais plataus masto visuomeninės žiniasklaidos valdymo pokyčiais  „pažeidžiama Konstitucija ir demokratinės teisinės valstybės principai“.

Prezidentas pažadėjo po švenčių pateikti Seimui – žemiesiems parlamento rūmams – savo pasiūlymą, kuriame būtų sprendžiami tokie klausimai kaip mokytojų atlyginimų didinimas ir paliečiamos kitos biudžeto projekte nurodytos išlaidos.

A. Duda taip pat kreipėsi į vyriausybę prašydamas kuo greičiau pradėti dirbti prie jo įstatymo projekto.

Valdančiosios koalicijos lyderės Pilietinės koalicijos frakcijos parlamente vadovas Zbigniewas Konwinskis (Zbignevas Konvinskis) apie A. Dudos veto sakė, kad „prezidentas, švelniai tariant, padarė Kalėdas visam viešajam sektoriui, įskaitant mokytojus, nelabai malonias“.

„Manau, kad prezidentas neturėtų kvailioti su savo paties įstatymų projektais, – tęsė Z. Konwinskis. – Mes susitvarkysime; (atlyginimų) didinimas įvyks, kaip ir žadėjome.“

Premjero Donaldo Tusko vyriausybė praėjusią savaitę paskelbė atleidžianti prieštaringai vertinamų visuomeninių žiniasklaidos priemonių vadovybę.

Dėl šio žingsnio buvusios Lenkijos valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) įstatymų leidėjai surengė sėdimąjį streiką visuomeninio transliuotojo pastate. Aštuonerius metus valdžiusi PiS buvo kaltinama šias žiniasklaidos priemones pavertusi savo ruporu.

Kultūros ministerija nurodė, kad buvo atleistos nacionalinės televizijos TVP, Lenkijos radijo ir naujienų agentūros PAP pirmininkai ir valdybos. Tokio sprendimo priežastimi nurodomas naujas parlamento nutarimas dėl „teisinės tvarkos atkūrimo ir visuomeninės žiniasklaidos nešališkumo bei patikimumo“.

Netrukus po šio pranešimo buvo kuriam laikui sustabdyta nuolatinė naujienų kanalo „TVP Info“ transliacija.

The post A. Dudos įstatymo projektas numato padidinti Lenkijos mokytojų atlyginimus 30 proc. appeared first on LAIKMETIS.

Parlamentas šią savaitę už balsavus 66 parlamentarams ir vienam susilaikius priėmė tokį nutarimo projektą, komitetui sujungus opozicijos ir buvusios švietimo ministrės konservatorės Jurgitos Šiugždinienės pateiktas iniciatyvas. Už projektą daugiausiai balsavo valdantieji konservatoriai, bet jį parėmė ir kai kurie opozicijos atstovai.

Valstybės iki gegužės 15 dienos turi atlikti valstybinį auditą, įvertinant, ar tinkamai švietimo sistemos dalyvių įgyvendinti įsipareigojimai dėl mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio ir kitų asignavimų racionalaus naudojimo.

Sprendimas priimtas sujungus du projektus, vienu jų per 40 opozicijos atstovų siūlė tokį auditą pavesti Valstybės kontrolei atlikti iki kitų metų vasario 1 dienos. J. Šiugždinienė pasiūlė, kad auditas būtų atliktas iki kitų metų gegužės 15-osios.

Seime gruodį priėmus kitų metų biudžetą buvo dviem etapais pakelti atlyginimai mokytojams: 10 proc. nuo sausio ir panašia proporcija nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Su tokiu didinimu sutiko keturios švietimo darbuotojus vienijančios profesinės sąjungos, su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pasirašiusios kolektyvinę sutartį, tačiau Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) algas ragino kelti po 15 proc. ir iki biudžeto priėmimo su pertraukomis streikavo.

Kitų metų biudžete švietimui skirta 3,842 mlrd. eurų – papildomai 540 mln. eurų, palyginti su 3,3 mlrd. eurų finansavimu 2023-iaisiais, ir didžiausia dalis augančių išlaidų tenka švietimo susitarimo įgyvendinimui, kuriuo keliami atlyginimai mokytojams ir mokslo darbuotojams.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad mokytojams, pagal Valstybės duomenų agentūros skelbiamus duomenis, atlyginimas į rankas kitais metais vidutiniškai augs 276 eurais, iš jų 130 eurų – nuo sausio 1 dienos. Dėstytojams ir mokslininkams, atitinkamai, atlyginimas kitais metais augs 440 eurų, iš kurių 140 eurų – nuo sausio 1 dienos. 

The post Bus vertinama, ar vykdomi mokytojams duoti pažadai appeared first on LAIKMETIS.