Prašyme nurodoma, kad Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (toliau biblioteka) vadovybės nurodyta V. Valiušaičio darbo atleidimo priežastis (darbo organizavimo pakeitimai) yra fiktyvi, o tikrieji jo atleidimo motyvai yra diskriminaciniai, t. y. susiję su ieškovo mokslinėje veikloje reiškiamais vertinimais ir pažiūromis į prieštaringai vertinamus 1941 m. birželio sukilimą bei istorines asmenybes, tokias kaip Kazys Škirpa, Jonas Noreika-Generolas Vėtra, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Juozas Lukša Daumantas, Juozas Brazaitis ir kt. V. Valiušaitis savo tyrinėjimų išvadas grindžia surinktais faktiniais duomenimis, su kuriais polemizuoti vengiama, tad bandoma naudoti prieš jį neteisėtas priemones.

Per pastaruosius 7 darbo metus V. Valiušaitis parengė 3 autorines knygas, sudarė, redagavo ir parengė komentarus 5 knygoms, paskelbė 44 mokslines publikacijas ir straipsnius, skaitė 39 paskaitas ir pranešimus konferencijose, organizavo ir vedė 37 renginius.

V. Valiušaitis yra ne tik profesionalus ir produktyvus tyrėjas, bet ir aktyvus visuomenininkas, argumentuotai kalbantis istorinės atminties klausimais. Jo veikla įvertinta apdovanojimais: 2024 m. jam skirtas Šiaulių krašto žymuo „Šiaurės Lietuvos žvaigždė“, už veiklos rezultatus, garsinančius Šiaurės Lietuvą ir Tėvynę; 2018 m. – Lietuvos žurnalistų sąjungos medalis „Už nuopelnus žurnalistikai“; 2016 m. - Kauno m. burmistro Jono Vileišio medalis „Už nuopelnus įtvirtinant Kauno m. savivaldą, įgyvendinant pilietines iniciatyvas ir kuriant miesto įvaizdį“; 2014 m. jam skirtas aukščiausias Lietuvos žurnalistikos apdovanojimas – Vinco Kudirkos premija; 2012 m. – Romualdo Ozolo žurnalo Nepriklausomybės sąsiuviniai nominacija „už esminį indėlį į nacionalinės istorinės sąmonės gilinimą ir plėtojimą“; 2003 m. – Prezidento Valdo Adamkaus atminimo žymuo „už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius“; 2000 m. – Lietuvos nepriklausomybės medalis „Už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę 1990–2000 metais“; 1996 m. – 1941 m. Birželio sukilėlių sąjungos žymuo.

Buvo žinoma, kad bibliotekoje stinga vyriausiųjų tyrėjų, jų skaičius pastaruoju metu padidėjo nuo 13 iki 20, ir ši problema spręsta priimant naujus darbuotojus arba perkeliant esamus iš visai kitų pareigų. Tuo metu V. Valiušaičiui, prieš atleidžiant iš darbo, formaliai buvo pasiūlyta užimti bibliotekininko pareigas, kurios iš esmės neatitinka jo kvalifikacijos.

Pažymėtina tai, kad konkursas, kuriuo bibliotekos generalinės direktorės pareigas laimėjo Aušrinė Žilinskienė šiuo metu yra apskųstas ir nagrinėjamas teisme. Galima daryti prielaidą, kad tiek naujosios direktorės paskyrimas, tiek V. Valiušaičio atleidimas iš darbo yra politizuoti procesai.

„Apie galimą V. Valiušaičio atleidimą su diskriminaciniais motyvais pradėjus eiti pareigas naujai Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinei direktorei, dar prieš jo atleidimą, ne kartą viešojoje erdvėje perspėjo keli Seimo nariai, žinomi visuomenėje žmonės, nevyriausybinių organizacijų atstovai, užsienio lietuvių kultūros ir visuomenės veikėjai. Manome, kad mūsų teisininkų surinkti faktai patvirtina šią versiją, kad viešai deklaruojama atleidimo iš darbo priežastis yra fiktyvi ir neatitinka tikrovės, o tikrieji motyvai - diskriminaciniai,  susiję su tyrėjo V. Valiušaičio mokslinėje veikloje reiškiamais įsitikinimais ir pažiūromis.

Todėl Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga ragina Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją išsamiai ištirti mūsų profsąjungos nario V. Valiušaičio atvejį bei imtis visų reikalingų veiksmų, siekiant užtikrinti teisingumą ir teisėtumą, kad būtų užkirstas kelias galimai  diskriminacijai ir neteisėtam atleidimui iš darbo.“ – sako Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Globys.

The post V. Valiušaitis: Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos generalinės direktorės nurodyta atleidimo iš darbo priežastis - fiktyvi, tikrieji motyvai – diskriminaciniai appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pirmadienį informavo Vilniaus savivaldybė, ją pasiekė informacija apie Rusijos propagandą pamokose skleidžiančius mokytojus, jų įrašus socialiniuose tinkluose, kuriuose atvirai palaikoma karinė agresija Ukrainoje, žeminami Ukrainos žmonės bei juos palaikantys Lietuvos piliečiai.

„Pradėjus aiškintis situaciją, mokytojai pateikė pareiškimus išeiti iš darbo ir mokyklose jau nebedirba. Tačiau išėjimas savo noru neužkerta galimybės vėl įsidarbinti kitoje mokykloje“, – pranešime spaudai teigia vicemeras.

sieks, kad palaikymą Rusijos režimui demonstruojantys ugdymo įstaigų darbuotojai negalėtų įsidarbinti kitoje švietimo įstaigoje

Jis ragino mokyklų vadovus „išsiryškinti tokius veikėjus ir pasirūpinti, kad jų neliktų mokyklose“ nelaukiant tėvų kreipimųsi.

„Kviečiu mokyklas ir tėvų bendruomenes informuoti savivaldybę apie kiekvieną probleminį atvejį“, – sako Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas.

BNS žiniomis, iš pareigų iki šiol pasitraukė dvi pedagogės, viena jų – Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos mokytoja. 

Pasak T. Gulbino, savivaldybė konsultuojasi su teisininkais dėl teisinio pagrindo tokių darbuotojų atleidimui ir sieks, kad palaikymą Rusijos režimui demonstruojantys ugdymo įstaigų darbuotojai negalėtų įsidarbinti kitoje švietimo įstaigoje.

Savo rekomendacijas dėl tokių situacijų sprendimo šalies mokykloms rengia ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

The post Rusijos propagandą platinę mokytojai nebedirba, bus siekiama užkirsti jiems kelią įsidarbinti kitur appeared first on LAIKMETIS.

Pasak Julitos Varanauskienės, gruodžio pradžioje atleista beveik dukart mažiau žmonių, nei prieš mėnesį. 

„Viena vertus, (...) ieškoti įrodymų dėl to, kad nepasiskiepiję darbuotojai, kurie nenori testuotis ar išeina iš darbo, ar suserga, dar per anksti, bet, kita vertus, jei pažiūrėtume atleidimų skaičių, gruodžio pirmas tris darbo dienas atleidimų buvo 3,5 tūkst., o lygiai prieš mėnesį – 6 tūkst.“, – LRT radijui pirmadienį sakė J. Varanauskienė. 

„Priežastys dėl kurių žmonės išeina iš darbo arba suserga, dažnesniu atveju yra kitos nei privalomų skiepų klausimas“

Jos duomenimis, nedarbingumo dėl ligos gruodžio pirmas tris darbo dienas taip pat buvo perpus mažiau nei lapkritį.

„Priežastys dėl kurių žmonės išeina iš darbo arba suserga, dažnesniu atveju yra kitos nei privalomų skiepų klausimas“, – sakė „Sodros“ vadovė. 

Gruodžio 1-ąją įsigaliojo prievolė nepasiskiepijusiems darbuotojams patiems susimokėti už COVID-19 testus. Dalis darbuotojų tuomet sakė, kad išeis iš darbo, kiti teigė, jog kuriam laikui pasiims nedarbingumą.

The post „Sodros“ vadovė: neturime žinių, kad nepasiskiepiję išeitų iš darbo appeared first on LAIKMETIS.

Primityvu, bet jokio papildomo išsilavinimo ir jokių žinių ar pastangų nereikia. Sužlugdęs komunikacijos kampaniją, suvokimo, kaip skatinti vakcinaciją neturi. Tai jau daugiau, nei akivaizdu. Kaip ir nuovokos apie pagrindinius medicinos etikos principus neturi. Kad ir laisvą bei informuotą asmens sutikimą. Apie kokią laisvę galime kalbėti, kai žmogus, atsisakęs vakcinuotis, neteks darbo? Be įspėjimo ir be išmokos. Didesnės prievartos sugalvoti jau neįmanoma, kaip iš žmogaus atimant jo pragyvenimo šaltinį. Nebent kitas etapas bus su ginklu atvesdinti į vakcinacijos centrus.

žmonių prievartavimas turės ilgalaikes pasekmes

Net neabejoju, o ir mokslinės publikacijos jau apie tai kalba, kad toks žmonių prievartavimas turės ilgalaikes pasekmes: pasitikėjimui sveikatos sistema, pasitikėjimui valstybe, pasitikėjimui vakcinomis.

"Antivakseriai", kurių taip nekenčia ir visaip pravardžiuoja valdžia, nebūtų taip sugebėję diskredituoti vakcinų, kaip nevykėlis sveikatos apsaugos ministras per vienerius savo metus. Ir pikta, ir apmaudu ir svetima gėda apima, kad valdantieji nesugeba į jo vietą surasti žmogaus, kuris bent kažkokią nuovoką sveikatos sistemoje ar medicinos etikoje turėtų. Skaitydama šiandienos spaudą jaučiuosi kaip skaitydama apie gūdžiausią sovietmetį, kai žmogaus kūnas priklausė valstybei, o ji - ką norėjo, tą darė

The post Agnė Širinskienė. Didesnės prievartos sugalvoti jau neįmanoma appeared first on LAIKMETIS.

„Nenustatyta, kad jis pažeidė darbo drausmę“, – ketvirtadienį paskelbė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl S. Čaplinsko atleidimo panaikintas.

Ieškovui priteistas 15,4 tūkst. eurų vidutinis darbo užmokestis už priverstinį pravaikštos laiką, iš ULAC S.Čaplinskui priteista 3 tūkst eurų neturtinė žala.

Pernai rudenį Sveikatos apsaugos ministerijos išplatintame buvo pranešime nurodoma, kad pagrindinis argumentas atleisti S. Čaplinską buvo tai, jog jo centras laiku neperdavė Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos (ULSVIS) kitam ministerijos paskirtam valdytojui – Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC).

Ministerija pabrėžia, kad ULAC nebendradarbiavo su Visuomenės sveikatos centru „siekiant sklandaus sistemos perdavimo, tuo pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, bei neužtikrino kitų, ministro įsakymu pavestų funkcijų vykdymo“. 

Iš pareigų jis buvo atleistas šiemet kovą, pasibaigus nedarbingumui

Anot ministerijos, tai užkirto kelią NVSC galimybei laiku teikti duomenis atsakingoms institucijoms, o tai savo ruožtu apsunkino darbą siekiant operatyviai ištirti užkrečiamųjų ligų židinius ir identifikuoti protrūkius, taip pat sukėlė riziką, jog visoje ES Lietuvos gyventojams bus taikomi griežčiausi judėjimo ribojimai. 

„S. Čaplinskas, neperduodamas ULSVIS, užkirto kelią NVSC tinkamai realizuoti įtvirtintas pareigas, susijusias su užkrečiamųjų ligų informacijos valdymu, židinių ištyrimu, informacijos teikimo kitoms Lietuvos bei Europos institucijoms“, – teigė ministerija.

Medikas S. Čaplinskas ULAC vadovavo nuo 1989 metų, kai ši įstaiga dar vadinosi Lietuvos AIDS centru. Iš pareigų jis buvo atleistas šiemet kovą, pasibaigus nedarbingumui.

Sprendimą atleisti S. Čaplinską priėmė dar buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, o dabartinis ministras Arūnas Dulkys teigė neturintis pagrindo šio sprendimo pakeisti.

Teismo sprendimas S. Čaplinsko byloje nėra galutinis ir per 30 dienų gali būti skundžiamas.

The post S. Čaplinskas iš pareigų ULAC buvo atleistas nepagrįstai, grąžinamas į pareigas appeared first on LAIKMETIS.