„Negalime skiepyti visos planetos kas keturis ar šešis mėnesius. Tai nėra tvaru ar įperkama", - antradienį paskelbtame interviu laikraščiui „The Daily Telegraph" sakė Oksfordo vakcinų grupės direktorius, Jungtinės Karalystės Vakcinacijos ir imunizacijos komiteto vadovas, profesorius Andrew Pollard (Endrius Polardas).

A. Pollardas taip pat pabrėžė, kad ateityje „reikia orientuotis į pažeidžiamus asmenis", o ne skirti dozes visiems 12 metų ir vyresniems asmenims. Reikia daugiau duomenų, kad būtų galima nustatyti, „kada, kaip dažnai, ar iš viso reikia pažeidžiamiems asmenims papildomų dozių", - sakė jis.

Pollardas taip pat teigė manantis, kad reikia daugiau įrodymų prieš siūlant ketvirtąją COVID-19 vakciną žmonėms Jungtinėje Karalystėje, kurioje šiuo metu trečioji injekcija skiriama sveikiems 18 metų ir vyresniems žmonėms bei 16 metų ir vyresniems rizikos grupės asmenims.

Antradienį duodamas interviu televizijos kanalui „Sky News", Pollardas taip pat paminėjo akivaizdų netolygų vakcinų paskirstymą visame pasaulyje.

„Pasauliniu mastu nėra įmanoma įperkamai, tvariai ir efektyviai skiepyti visus planetos gyventojus kas šešis mėnesius", - sakė Pollardas. „Ir nepamirškite, kad šiandien mažiau nei 10 % žmonių, gyvenančių menko ekonominio išsivystymo šalyse, nėra net gavę pirmosios dozės, todėl sumanymas reguliariai skirti ketvirtąsias dozes visame pasaulyje yra tiesiog neprotingas."

The post „AstraZeneca" kūrėjas: negalima skiepyti visos planetos kas keturis ar šešis mėnesius appeared first on LAIKMETIS.

Jungtinėje Karalystėje ir Švedijoje įsikūrusi bendrovė nurodė, kad antikūnių mišinys, žinomas kaip AZD7442, būtų pirmoji tokio pobūdžio priemonė, kurią būtų leista taikyti COVID-19 prevencijai esant ekstremalioms sąlygoms. Jeigu ši gydymo priemonė būtų patvirtinta, ji tikriausiai būtų skiriama tik žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi ir kuriuos paskiepijus nesusidaro pakankama apsauga.

„Visų pirmiausiai norime apsaugoti pažeidžiamas populiacijas, kurios nebuvo tinkamai apsaugotos vakcinų, – sakė „AstraZeneca“ tyrimų ir plėtros skyriaus vadovas Menelas Pangalas (Menelas Pangalos). – Tačiau galiausiai nuo sveikatos apsaugos tarnybų priklausys apsispręsti, ką jos rinksis imunizuoti.”

M. Pangalas sakė, kad jo bendrovės sukurtas ilgo poveikio preparatas gali suteikti didesnį atsparumą pandeminiam koronavirusui iki vienų metų. Šiuo metu vartojami vaistai suteikia 1–2 mėnesių apsaugą.

FDA yra patvirtinusi tris kitus antikūnių pagrindu sukurtus preparatus, iš kurių du gali būti skiriami po tikėtino užsikrėtimo koronavirusu, siekiant sušvelninti simptomus. Tuo metu „AstraZeneca“ preparato būtų skiriama prevenciškai – žmonėms, kurie gali būti jautresni šiam virusui.

Maisto ir vaistų administracija pabrėžė, kad antikūnių preparatai nėra vakcinų pakaitalas, nes pastarosios suteikia veiksmingiausią ilgalaikę apsaugą. Antikūnių preparatų savikaina yra didelė, o juos sulašinti arba suleisti turi kvalifikuoti medicinos darbuotojai.

Vėliausi bandymai su žmonėmis rodo, kad „AstraZeneca“ sukurtas antikūnių mišinys 77 proc. sumažina COVID-19 simptomų išsivystymo riziką. Daugiau kaip trijų ketvirtadalių bandymų dalyvių imuninė sistema buvo susilpnėjusi dėl vėžio, vilkligės ir kitų ligų, todėl jiems grėsė didesnis pavojus sunkiai susirgti.

Pasak M. Pangalo, bendrovės sukurtas vaistas suteiks „papildomą galimybę, padedančią apsisaugoti nuo COVID-19 – kartu su vakcinomis“. „AstraZeneca“ taip pat planuoja kreiptis į farmacijos priežiūros institucijas Europoje ir kitur, kad jos suteiktų leidimus vartoti šią priemonę.

Antikūnių preparatuose pasitelkiami tokie patys virusus blokuojantys imuninės sistemos baltymai, kokius organizmas natūraliai gamina reaguodamas į infekciją. Taikant šią terapijos priemonę pacientui suleidžiama vienos ar dviejų rūšių antikūnių koncentruota dozė.

Jungtinėse Valstijose tokio pobūdžio vaistų poreikis labai padidėjo praeitą vasarą, ypač Floridoje, Luizianoje ir Teksase, kur nepasiskiepijusių pacientų antplūdis galėjo viršyti ligoninių pajėgumus.

Šiuo metu Jungtinėse Valstijose vartojami pagrindiniai antikūnių preparatai yra sukurti bendrovių „Regeneron“ ir „Eli Lilly & Co“. JAV vyriausybė nupirko didelį kiekį abiejų vaistų ir kontroliuoja jų paskirstymą atskiroms valstijoms.

„AstraZeneca“ nurodė, kad derybos dėl tiekimo vyksta su JAV ir kitų šalių vyriausybėmis. Jeigu bendrovės preparatas būtų patvirtintas, bendrovė būtų pajėgi pagaminti keletą milijonų dozių, sakė M. Pangalas.

The post „AstraZeneca“ sukūrė antikūnių mišinį, „77 proc. sumažinantį COVID-19 simptomų atsiradimo riziką" appeared first on LAIKMETIS.

Niukastle BBC radijo reportere dirbusi 44 metų moteris mirė gegužės 21-ąją, praėjus trims savaitėms po pirmosios vakcinos dozės.

Į ligoninę ji pateko dėl galvos skausmų, tuomet ir nustatyta, jog moteris kenčia dėl smegenų hemoragijos. Laidų vedėjai taikytos įvairios gydymo terapijos, viena iš jų – kaukolės dalies atvėrimas siekiant sumažinti smegenų spaudimą.

Mirties tyrimo byloje vyresnioji Newcastle’o koronerė (speciali teismo tardytoja, tirianti staigių mirčių atvejus, - aut. past.) Karen Dilks pateikė savo išvadą. „Lisa mirė dėl komplikacijų, sukeltų „AstraZeneca“ vakcinos“, – sakė ji.

Patologo Tuomo Polvikoskio teigimu, Lisa Shaw anksčiau jokių sveikatos nusiskundimų neturėjo, o paklaustas apie mirtiną krešulį jis atsakė, jog klinikiniai tyrimai „pagrindžia, kad krešulį sukėlė vakcina“.

„Remiantis galiojančia klinikine informacija tai atrodo labiausiai tikėtinas paaiškinimas“, – sakė velionės skrodimą atlikęs specialistas.

Naujieną apie koronerio išvadas pranešęs „The Guardian“ informavo, jog dėl šio atvejo susisiekta su Medicinos ir sveikatos priežiūros produktų reguliavimo agentūra, kuri tvirtina vakcinas ir kitus medikamentus naudojimui praktikoje.

Paskelbus išvadas savo pranešimą išplatino ir Lisos Shaw šeima.

„Tai dar viena sudėtinga diena mums. Mūsų mylimos Lisos mirtis paliko tuštumą mūsų šeimoje ir gyvenimuose. Ji buvo tikrai nuostabi žmona, mama, dukra, sesuo ir draugė. Viską, ką norėjome pasakyti viešai, mes jau pasakėme, ir norime paprašyti palikti mus gedėti bei vėl turėti privačius gyvenimus. Ačiū“, – rašoma pranešime.

Anksčiau šeima jokių priekaištų vakcinos gamintojui ar Jungtinės Karalystės gyventojų vakcinacijos programai nepareiškė.

Medicinos ir sveikatos priežiūros produktų reguliavimo agentūra anksčiau pripažino tokių komplikacijų tikimybę, tačiau pabrėžė, jog ji yra labai maža. Anglijos visuomenės sveikatos agentūros teigimu, simptomai dėl krešulių gali pasirodyti jaunesniems žmonėms po „AstraZeneca“ skiepo praėjus nuo 4 dienų iki 4 savaičių. Iki šiol užregistruoti daugiau nei 300 komplikacijų atvejų ir kelios mirtys.

Rugpjūčio 26-osios duomenimis, JK bent viena doze buvo paskiepyta 47,8 milijono žmonių. „AstraZeneca“ yra dažniausiai šalyje naudojama vakcina, ji sukurta Oxfordo universiteto mokslininkų.

The post BBC laidų vedėja Lisa Shaw mirė po pirmosios „AstraZeneca“ vakcinos dozės appeared first on LAIKMETIS.