„G. Nausėda labai aiškiai pasakė, kad esame labai nepatenkinti, jog nebuvome pakviesti į Londoną. JK premjeras pradėjo savo kalbą nuo to, jog atsiprašė Baltijos šalių vadovų, pasakydamas, jog kitąsyk tokių dalykų bus išvengta“, – LRT radijui kalbėjo patarėja užsienio politikos klausimais.

JK premjeras su Baltijos šalių lyderiais nuotoliu pasikalbėjo prieš susitikimą veiksmams dėl Ukrainos aptarti.

K. Starmeris šią savaitę Vašingtone susitiko su Jungtinių Valstijų (JAV) prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu).

Pasak A. Skaisgirytės, pagrindinis susitikimo tikslas turėjo būti K. Starmerio vizito santrauka, tačiau prioritetu tapo penktadienį Baltuosiuose rūmuose įvykęs D. Trumpo ir Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio ginčas.

„K. Starmerio nuomone, ir negalim nesutikti, reikia kuo greičiau, kad šis pokalbis būtų pratęstas. Kad Zelenskis susitiktų su Trumpu“, – teigė prezidento patarėja.

Prieš Europos lyderių susitikimą K. Starmeris pareiškė, kad britai ir prancūzai kartu su Ukraina rengia planus, kaip nutraukti kovas su Rusija.

„JK galvoja apie norinčiųjų, galinčiųjų koaliciją, supranta, kad nevisos Europos Sąjungos šalys yra viename puslapyje dėl tokios koalicijos, bet mano, kad tokia koalicija susidarytų. Kokios tos būtų kontribucijos? Labai įvairios, kalbėtume ne tik apie karius, bet ir laivus dronus, žvalgybinė informaciją, yra įvairūs būdai dalyvauti tokioje koalicijoje“, – sakė A. Skaisgirytė.

JK ir Prancūzija jau anksčiau siūlė dislokuoti taikdarių pajėgas Ukrainoje, tačiau siekia JAV garantijų dėl pagalbos, įskaitant oro ir palydovinį stebėjimą bei galimą aviacijos paramą.  

Lietuvos vadovas G. Nausėda yra teigęs, kad iniciatyvos, susijusios su galimu taikdarių siuntimu į Ukrainą, būtų įmanomos tik sudarius paliaubas dėl ugnies nutraukimo.

Prezidentūros sekmadienį išplatintame pranešime teigta, jog Baltijos šalių lyderių ir K. Starmerio pokalbio metu G. Nausėda akcentavo rytinio NATO flango saugumo svarbą, ragino Europos šalis didinti finansavimą gynybai.

The post JK premjeras atsiprašė Baltijos šalių appeared first on LAIKMETIS.

„Rusiškos, kaip ir kitų tautinių mažumų mokyklos, yra sovietinis palikimas. Jos egzistavo dar sovietų laikais ir iki šiol egzistuoja“, – antradienį Žinių radijui sakė ji.

„Reikia turbūt galvoti ne apie tai, kaip jas panaikinti, reikia galvoti apie tai, kaip tautinių mažumų jaunuomenę, vaikus integruoti į Lietuvos gyvenimą, kaip padaryti, kad jie lietuvių kalbą, pavyzdžiui, išėję iš mokyklos mokėtų labai gerai, kad jie būtų pajėgūs išlaikyti lietuvių kalbos brandos egzaminą, kad jie būtų pajėgūs integruotis į Lietuvos gyvenimą visa apimtimi“, – tvirtino patarėja.

Jos teigimu, tinkamai neišmokę lietuviškai, nežinodami gerai istorijos, kultūros, tautinių mažumų jaunuoliai negali gyventi šalyje pilnakraujo gyvenimo.

„Jie užsidarę tam tikrame tos tautinės mažumos rėmuose, ir tai gali būti problema, kadangi vis tiek mes siekiame, kad visi Lietuvos piliečiai būtų integruoti į gyvenimą“, – tvirtino A. Skaisgirytė.

Jie užsidarę tam tikrame tos tautinės mažumos rėmuose, ir tai gali būti problema, kadangi vis tiek mes siekiame, kad visi Lietuvos piliečiai būtų integruoti į gyvenimą

Taip prezidento patarėja komentavo švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto praėjusią savaitę atnaujintą diskusiją dėl rusiškų mokyklų. Ministras iškėlė klausimą, ar nevertėtų sekti estų ir latvių pavyzdžiu bei atsisakyti mokymo rusų kalba.

Siūlymą dėl rusų mokyklų laipsniško atsisakymo ministerija planuoja parengti per artimiausias savaites. G. Jakšto teigimu, šalyje galėtų likti veikti tautinių mažumų mokyklos, kuriose mokoma Europos Sąjungos ar Lietuvai draugiškų šalių kalba.

Pagal dabartinį įstatymą, vietovėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, prašant bendruomenei savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba.

Lietuvoje tankiausias tautinių mažumų mokyklų tinklas yra pietryčių Lietuvoje. Tautinių mažumų kalba mokoma devyniose savivaldybėse beveik šimte mokyklų.

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, 2020–2021 mokslo metais tautinių mažumų švietimo įstaigose nuo vaikų darželių iki mokyklų ugdėsi per 47 tūkst. vaikų.

Minimu laikotarpiu rusų mokomąja kalba bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi apie 14 tūkst. moksleivių, daugiausiai Vilniuje, Klaipėdoje.

The post Prezidento patarėja: tautinių mažumų mokyklos - sovietinis palikimas appeared first on LAIKMETIS.

„Šio paketo vyšnia ant torto – rusiški deimantai, jie pagaliau bus sankcionuoti, nes apie tai kalbėta gal metus ir niekaip nepavyko padaryti, dabar jau pavyko (...). Kad sankcijos veikia, turbūt irgi akivaizdu, tačiau neturėtumėme sustoti ties 12 paketu, manau, kai tik jis įsigalioja, reikėtų ruošti 13-ą“, – antradienį Žinių radijui sakė A. Skaisgirytė.

Anot jos, nesibaigiant Rusijos karui Ukrainoje, toliau turėtų būti sankcionuojama vis daugiau Rusijos valdžios atstovų.

Anot jos, nesibaigiant Rusijos karui Ukrainoje, toliau turėtų būti sankcionuojama vis daugiau Rusijos valdžios atstovų

ES 12-uoju sankcijų paketu nutarė drausti į Bendriją importuoti, pirkti ar pervežti rusiškos kilmės deimantus, teikti programinės įrangos tiekimo paslaugas, skirtas įmonių valdymui bei pramoniniam projektavimui ir gamybai.

Į paketą taip pat įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama sugriežtinti naftos kainų viršutinės ribos, skirtos apriboti Kremliaus pajamas iš naftos pardavimo ES nepriklausančioms šalims, taikymą, išplėstas sankcionuojamų fizinių ir juridinių asmenų sąrašas.

The post A. Skaisgirytė: ES negali sustoti griežtindama sankcijas Rusijai appeared first on LAIKMETIS.

„Jei tai yra Užsienio reikalų ministro kalbėjimas, ministro, kuris kaip vykdomosios valdžios atstovas priima sprendimus, (pasisakymai – BNS), reikėtų suklusti, kadangi kai kurios žinutės yra keistos, švelniai tariant, pavyzdžiui, kai kvestionuojama kolektyvinė gynyba, lyg ji nebeveiktų, reiktų kažkokių kitų gynybos formų ieškoti“, – antradienį Žinių radijui sakė šalies vadovo vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais.

„Šitą kvestionuoti pavojinga, kadangi šitas mintis skaito ir mūsų sąjungininkai. Jei patys netikim, kaip įtikinti tuos sąjungininkus ginti mus, jei, neduok Dieve, to prireiktų? Šita prasme toks kalbėjimas ne tik pavojingas, yra tiesiog žalingas”, – kalbėjo ji.

Praėjusią savaitę G. Landsbergis paragino nepasiduoti apatijai galvojant, kad Lietuvą apgins penktasis NATO straipsnis, ir ragino galvoti apie strateginius pokyčius savo gynyboje.

Jo teigimu, Ukrainai suteiktos paramos gali neužtekti laimėti prieš Rusiją ir ši per kelerius metus gali atkurti savo pajėgas naujam puolimui. Panašiai jis kalbėjo ir viešėdamas Taline. 

Anot A. Skaisgirytės, nežinia, „su kokia kepure tos žinios komunikuojamos“ – ar politikas kalba kaip Seimo narys ir valdančiosios partijos pirmininkas, ar kaip politologas, keliantis ir paneigiantis hipotezes.

„Jei tai yra Seimo nario ir, kas yra svarbu, partijos pirmininko kepurė, galima suprasti galbūt kaip šiek tiek priešrinkiminį  kalbėjimą, kad suburti savo sekėjus atremti naujoms grėsmėms, tačiau iš tikrųjų grėsmės ne naujos“, – sakė A. Skaisgirytė. 

Žinutes skaito partneriai, skaito sąjungininkai, skaito ir Lietuvos nedraugai. Visi atitinkamas išvadas pasidaro

Jos teigimu, Lietuva siekė įstoti į NATO ir „turėti tą NATO skėtį“, kad jaustųsi saugesnė. Pasak patarėjos, Lietuvos saugumo pamatas buvo ir yra kolektyvinė gynyba.

„Žinutes skaito partneriai, skaito sąjungininkai, skaito ir Lietuvos nedraugai. Visi atitinkamas išvadas pasidaro. Pasidaro išvadas ir Lietuvos pilietis, kuris galbūt dabar sutrikęs, galvoja, kaip čia yra, kur mes čia esam, ar saugu Lietuvoje gyventi?“, – kalbėjo prezidento patarėja.

Jos teigimu, vertėtų susikoncentruoti į Lietuvos namų darbus – kuo greitesnį vokiečių brigados atėjimą ir įkurdinimą Lietuvoje, stiprinti savo kariuomenę, tęsti pasirengimą visuotinei gynybai. 

„Ministras tris metus Vyriausybėje šitoje dirba, kas padaryta – padaryta kai kurių darbų. Darbų dar lieka padaryti. Jei kalbame užsienyje – kalbėkime labai atsakingai“, – teigė patarėja.

Pats prezidentas, praėjusią savaitę reaguodamas į ministro pasisakymus, teigė, jog grėsmės taip greitai nepasikeitė, ir paragino Lietuvos diplomatijos vadovą „atsisėsti ir nusiraminti“.

The post A. Skaisgirytė: G. Landsbergio žinutės dėl saugumo – keistos, pavojingos appeared first on LAIKMETIS.

„Diskutuoti visais klausimais galima, bet turime turėt minty, kad Lietuva 2010 metais įstojo į šitą konvenciją ir pasitraukimas iš tarptautinių sutarčių turi poveikį tarptautiniam prestižui, visada. Tai šiaip sau pasitraukti ir niekas nuo to neįvyks – šitaip nebus. Reikia labai gerai išanalizuot tas pasekmes, kurias tas pasitraukimas galėtų Lietuvai atnešti“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė. 

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad yra parengtas siūlymas pasitraukti iš šios konvencijos, jis bus derinamas su institucijomis. 

A. Anušauskas skelbė, kad tai reikalinga „norint įsigyti ir naudoti“ šią ginkluotę. 

Ministro teigimu, Lietuva yra vienintelė valstybė, kuri ribojasi su Rusija, kuri pasirašė šią konvenciją. Rusijai naudojant kasetinius šaudmenis, šalis negali rengti specialistų jų išminavimui, nes pagal konvencijos nuostatas negali atsivežti, turėti ir disponuoti šiais šaudmenimis. 

Anot A. Skaisgirytės, Lietuva įstojo į šią konvenciją, nes kasetiniai šaudmenys atneša daugiausiai žalos civiliams, kadangi būna užminuoti laukai, pakelės, mokyklų teritorijos. Dėl rastų sprogmenų dažnai nukenčia vaikai, kurie žūva arba lieka neįgaliais.

Anot A. Skaisgirytės, Lietuva įstojo į šią konvenciją, nes kasetiniai šaudmenys atneša daugiausiai žalos civiliams, kadangi būna užminuoti laukai, pakelės, mokyklų teritorijos

„Todėl ir kilo poreikis sudaryti tą konvenciją prieš daugelį metų. Lietuva įstojo, nes suprato, kad tai yra teisingas dalykas. Dabar tam, kad galėtume išstoti, turime labai gerai apgalvoti. Žinoma, jei situacija būtų tokia, kad Lietuvos saugumui tai būtų būtinas dalykas, tada svarstome tas naujas aplinkybes, šiuo metu turime ir kitų gynybos būdų, kurie būtų efektyvesni ir mažiau pavojingi civiliams“, – sakė patarėja.

Konvenciją Lietuva ratifikavo 2011 metais, ja draudžiamas kasetinių šaudmenų naudojimas, gamyba ir įsigijimas bei nustatomi konkretūs įsipareigojimai siekiant pašalinti šių ginklų sukeltus humanitarinius padarinius.

Kasetinis šaudmuo yra iš oro arba žemės paleidžiama talpa, kurios viduje yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų antrinių šaudmenų, išmėtomų futbolo aikštės dydžio teritorijoje.

Konvencija dėl kasetinių šaudmenų pasirašyta 2008 metų gruodžio mėnesį Dubline ir įsigaliojo 2010 metų rugpjūčio 1 dieną.

The post A. Skaisgirytė: pasitraukimas iš konvencijos dėl kasetinių sprogmenų kenktų Lietuvos prestižui appeared first on LAIKMETIS.

Paklausta, ar Lietuvos prezidentas galėtų vetuoti šaliai nepriimtiną NATO viršūnių sprendimą, jo patarėja atsakė, kad Aljanse svarbu parodyti vienybę, o ne išskirtinę poziciją.

„Atsistojimas į poziciją vetuoti gal skamba įspūdingai, tačiau Aljanse tokie vetavimai yra labai prastai priimami, kadangi visi siekia konsesnsuso ir visi siekia vienybės, tai vienybę parodyti taip pat yra labai svarbu“, – antradienį LRT radijui sakė A. Skaisgirytė.

„Dabar yra visos pajėgos metamos tam, kad gautume rezultatą, kuris yra maksimaliai geras tiek Ukrainai, tiek visam Aljansui“, – pridūrė ji.

Lietuva yra viena iš didžiausių Ukrainos narystės NATO rėmėjų, bet tam reikia visų organizacijos narių pritarimo

Anot prezidento patarėjos, Lietuva yra viena iš didžiausių Ukrainos narystės NATO rėmėjų, bet tam reikia visų organizacijos narių pritarimo.

„Lietuvos pozicija yra labai aiški – mes esame turbūt vieni didžiausių Ukrainos narystės NATO rėmėjų, tokių šalių, kaip mes, turime visą regioną. Tačiau kad būtų sprendimas priimtas NATO mastu, tam reikia 31 šalies sprendimo, šiuo metu apie tai derybos ir vyksta“, – teigė A. Skaisgirytė.

Prezidento patarėja sakė matanti pasistūmėjimą tarp šalių dėl Ukrainos prašymo tapti NATO nare patenkinimo.

„Sakyčiau pasistūmėta, nes dabar jau daugiau šalių suvokia, jog vien pakartoti vadinamąją atvirų durų politiką bus per mažai, reikia Ukrainai pasakyti daugiau“, – kalbėjo ji.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis, Ukraina siekia gauti pakvietimą tapti Aljanso nare.

The post A. Skaisgirytė: Lietuvos veto NATO viršūnių susitikime atrodytų prastai appeared first on LAIKMETIS.

Anot jos, tikėtina, kad tai nebūtų darę įtakos jos sprendimui dirbti komandoje.

„Aš asmeniškai to nežinojau. Tačiau ar tas žinojimas būtų keitęs mano apsisprendimą? Turbūt, kad ne. Nes aš pažinojau labai daug žmonių, kurie tais laikais priklausė Komunistų partijai, kurie vėliau tapo nepriklausomos Lietuvos vadovais“, – antradienį Žinių radijui sakė ji.

Prezidentūra praėjusią savaitę patvirtino, kad G. Nausėda 1988 metų gegužę įstojo į Komunistų partiją. Šiam faktui iškilus viešumon prezidentas tai pavadino jaunystės klaida, jo paviešinimą dabar siejo su politine konkurencija ir kitąmet vyksiančiais prezidento rinkimais.

Šiam faktui iškilus viešumon prezidentas tai pavadino jaunystės klaida

G. Nausėda teigė nepadaręs formalaus pažeidimo, kai kandidatuodamas į prezidentus 2019 metais Vyriausiosios rinkimų komisijos anketoje neatsakė į klausimą, kokios partijos, politinės organizacijos nariu yra arba buvo, tačiau pripažino, jog to nepadaryti buvo klaida.

„Prezidentas yra pasakęs, kad klaida buvo nedeklaruoti. Ir, aš manau, kad viskas tuo pasakyta. Jis tą klaidą pripažįsta, jis viešai ją pasakė, na, kaip sakoma, meskite akmenį į tuos, kurie be klaidų gyvena“, – kalbėjo patarėja.

Ji taip pat pažymėjo, jog dėl šio paaiškėjusio fakto reakcijos iš Ukrainos, Jungtinių Valstijų ar kitų užsienio partnerių nebuvo.

„Kol kas nebuvo jokios reakcijos. Manyčiau, kad tai yra faktas, kuris buvo labai sureikšmintas Lietuvoje, tačiau užsienyje nėra to atgarsio, koks jis buvo Lietuvoje“, –  teigė A. Skaisgirytė.

G. Nausėda 1987–1989 metais buvo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto aspirantas.

The post A. Skaisgirytė apie prezidento narystę Komunistų partijoje nežinojo, bet sprendimo nekeistų appeared first on LAIKMETIS.

„Susipykti su Kinija ir nieko negauti už tai mainais yra labai neprotinga. Taip, gauname iš kitų regionų žaliavas, pagrindinė kalba buvo apie žaliavas reikalingas tam, kad Lietuvos pramonė galėtų sėkmingai vystytis. Persiorientavimas įvyko, ar sklandžiai – kaip kam pavyko. Tačiau bendras paveikslas yra neblogas, verslas sugebėjo persiorientuoti ir tai yra pagrindinė žinutė“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė.

„Ekonominis spaudimas niekur nedingo, gerai tik tai, kad Lietuvos interesų gynybon stojo visa Europos Sąjunga, yra iškelta Europos Sąjungos byla Pasaulio prekybos organizacijoje dėl ekonominio spaudimo Lietuvai. Tiesa, bylos baigtis kol kas neaiški, kadangi tokios ylos greit nesisprendžia, metų bėgyje bus daugiau aiškumo“, – kalbėjo ji.

Jos teigimu, tikimasi, jog sustabdytos ir į Lietuvą neatėjusios kiniškos investicijos bus pakeistos taivanietiškomis arba Vakarų sąjungininkų investicijomis.

tikimasi, jog sustabdytos ir į Lietuvą neatėjusios kiniškos investicijos bus pakeistos taivanietiškomis

„Šią savaitę yra inauguracija tam tikrų projektų su Lietuvos įmonėmis, iš Taivano ateinančiomis finansavimo schemomis. Tai labai gerai, kad kinišką produkciją gebame pakeisti, mūsų verslas sėkmingai prisitaikė, ieškodamas ir naujų rinkų pietryčių Azijos regione. Mūsų verslininkai pakankamai brandūs, kad šitą posūkį galėjo per metus įvykdyti“, – sakė prezidento patarėja. 

A. Skaisgirytė pabrėžė, kad Lietuva ir konflikto su Kinija įkarštyje sakė nenorinti diplomatinių santykių nutraukimo, išsiųsti ambasadorių.

„Sakėme, kad norime tęsti normalų, abiem pusėm priimtiną, pagarbų bendradarbiavimą. Jei šitą mūsų šauksmą Kinija išgirs, manau bus galima normalizuoti santykius“, – teigė ji.

Susitarimus dėl bendrų projektų su Taivanu šią savaitę Viliuje ketina pasirašyti Lietuvos daiktų interneto prietaisų gamybos grupė „Teltonika IoT Group“,  aukštųjų technologijų grupės „Global BOD Group“ saulės modulių gamintoja „SoliTek“ ir biotechnologijų startuolis „Oxipit“.

Ėmus gilėti Lietuvos ir Taivano ryšiams, 2021 metų rudenį Vilniuje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė.

Kinija tokį žingsnį palaikė Lietuvos parama Taivanui veikti kaip nepriklausomai valstybei ir sumenkino su šalimi diplomatinius ryšius, ėmėsi prekybos ribojimų.

The post A. Skaisgirytė: pašlijus santykiams su Kinija, verslas sugebėjo persiorientuoti appeared first on LAIKMETIS.

„Jeigu kažkas vertina, kad jis (sankcijų paketas – BNS) yra per silpnas, klausimas tada, o ką padarėte, kad jis būtų stipresnis. Ir čia klausimas tam pačiam užsienio reikalų ministrui – ką jis konkrečiai padarė, kad sankcijos būtų stipresnės?“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Skaisgirytė. 

Pasak jos, naujausias sankcijų paketas nėra bereikšmis, tačiau toliau būtina dirbti ties kitu – devintuoju – sankcijų paketu.  

„Negali sakyti, kad sankcijų paketas visiškai bereikšmis. Gerai, kad jis buvo priimtas, tačiau neturime ties tuo sustoti – turime toliau dirbti devintajam sankcijų paketui. Ir, vėlgi, prezidentas natūraliai paklaus (užsienio reikalų – BNS) ministro – ką siūlote, ir ką padarysite, kad sankcijų paketas būtų dar stipresnis“, – teigė prezidento patarėja. 

Europos Sąjunga (ES) susitarė dėl jau aštuntojo sankcijų Rusijai paketo po to, kai Maskva aneksavo keturis okupuotus Ukrainos regionus.

Ir čia klausimas tam pačiam užsienio reikalų ministrui – ką jis konkrečiai padarė, kad sankcijos būtų stipresnės?

Naujos sankcijos, jei nekils prieštaravimų, turėtų įsigalioti ketvirtadienį, jose numatyti nauji prekybos ribojimai ir naujos sankcijos prie Ukrainos teritorijų aneksijos prisidėjusiems pareigūnams.

Detalių apie sankcijas kol kas nepateikta, tačiau ES ambasadoriai, pastarosiomis dienomis aptarinėdami galimas baudžiamąsias priemones, daugiausia dėmesio skyrė siekiui nustatyti Rusijos naftos kainų viršutinę ribą.

Jie taip pat svarstė galimybę išplėsti asmenų, kuriems dėl jų vaidmens remiant Kremliaus paskelbtas aneksijas bus taikomi draudimai keliauti ir įšaldomas turtas, juodąjį sąrašą.

Lietuvos užsienio reikalų ministras G. Landsbergis trečiadienį teigė, kad naujausios sankcijos Rusijai, lyginant su ankstesniais sprendimais, yra „silpnesnis, nei buvę anksčiau paketai“, tačiau jis sveikino ES radus kompromisus ir pavykus išsaugoti vienybę.

Pasak A. Skaisgirytės, prezidentas norėtų, kad užsienio reikalų ministras dažniau dalyvautų Bendrųjų reikalų taryboje, kuri yra atsakinga už pasirengimą EVT. 

„Europos Vadovų Tarybą parengia vadinamoji Bendrųjų reikalų taryba. Bendrųjų reikalų taryba horizontaliai prižiūri visus klausimus, kurie bus vėliau svarstomi Europos Vadovų Taryboje (...) Kas turi dalyvauti Bendrųjų reikalų taryboje – žinoma, užsienio reikalų ministras. Prezidentas ir norėtų, kad jis dažniau dalyvautų Bendrųjų reikalų taryboje ir įdėtų savo indėlį parengiant Europos Vadovų Tarybą“, – teigė A. Skaisgirytė. 

„Tikrai labai tikėtumėmės, kad užsienio reikalų ministras dalyvaus Bendrųjų reikalų taryboje, kuri vyks prieš Europos Vadovų Tarybą spalio 20 dieną ir dalyvaus rengiant tuos sprendimus, kuriuos jau vadovai priims spalio pabaigoje“, – pridūrė prezidento patarėja. 

ES Bendrųjų reikalų taryba Liuksemburge vyks spalio 18 dieną, tuo metu EVT – spalio 20-21 dienomis. 

Trečiadienį komentuodamas užsienio reikalų ministro G. Landsbergio atnaujintą ginčą, kas turėtų Lietuvai atstovauti EVT– prezidentas ar premjerė, G. Nausėda ministrą ragino „mažiau mokyti aplink esančius, kaip gyventi, ir daugiau pačiam dirbti“.

The post Prezidentūra: o ką ministras G. Landsbergis padarė, kad sankcijos Rusijai būtų stipresnės? appeared first on LAIKMETIS.

Pekinas po vizito pranešė įvedantis sankcijas Agnei Vaiciukevičiūtei ir nutraukiantis bendradarbiavimą su ministerija bei apskritai su Lietuva susisiekimo srityje.

„Kinijos reakcija (...) buvo apmaudi ir, mūsų galva, neverta tų žingsnių, kurie buvo padaryti“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė patarėja.

Pasak jos, į Taivaną vykusi delegacija buvo „gana darbingo lygio, (...) buvo vykstama ieškoti verslo kontaktų“.

Delegaciją sudarė Klaipėdos jūrų uosto, elektrinių autobusų gamintojos „Vėjo projektai“, „Altas Auto“ ir „Elinta Robotics“ atstovai.

Ministerijos teigimu, per penkias dienas įvyko 14 susitikimų, tarp jų – su keturių ministerijų, dviejų tarptautinių jūrų uostų, kelių pasaulyje garsių privačių ir valstybės valdomų kompanijų atstovais.

Kvietimą į Taivaną atvykti turi ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ji sako bandysianti sutelkti didesnę Europos Sąjungos (ES) parlamentų vadovų delegaciją.

Seimo vadovės pozicijos nepakeitė ir įvestos sankcijos viceministrei.

A. Skaisgirytė sako, kad vienos V. Čmilytės-Nielsen vizitas į Taivaną būtų „kito lygio klausimas“.

„Seimo pirmininkas yra labai aukštai stovinti valstybės valdymo hierarchijoje figūra – antra po prezidento. Čia niekaip nepasakysi, kad vizitas buvo darbinis ir praktinis“, – sakė patarėja.

Ji teigė, jog Lietuva laikosi „vienos Kinijos“ politikos, ir reikėtų įsivertinti, ar toks vizitas nepakenktų Lietuvos saugumo interesams.

Vis dėlto A. Skaisgirytė pabrėžė, kad jei toks apsilankymas vyktų ES lygiu, tai būtų „sveikintinas žingsnis“.

„Jei tai taptų ES politikos dalimi, jei pavyktų sutelkti ES šalis tokiam pokyčiui, tai, sakyčiau, sveikintinas žingsnis“, – kalbėjo šalies vadovo atstovė.

Kinijos laikinasis reikalų patikėtinis Vilniuje Qu Baihua (Čiu Baihua) interviu BNS praėjusią savaitę teigė, kad bet koks Lietuvos ar kitų valstybių pareigūnų apsilankymas Taivane „pažeidžia vienos Kinijos politiką“.

Per šiuos metus Taivane iš viso lankėsi trys viceministrai iš Lietuvos: ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė, žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis bei A. Vaiciukevičiūtė. Qu Baihua teigimu, Pekinas tai laiko politiniais vykdomosios valdžios atstovų vizitais.

Lietuva pernai leido Taibėjui atidaryti atstovybę šalyje Taivano pavadinimu. Šis žingsnis sukėlė Pekino nepasitenkinimą  – jis apribojo santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą. Dėl to Europos Sąjunga šių metų pradžioje kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO).

Rugsėjį Lietuva ketina Taipėjuje atidaryti prekybos biurą. Tikimasi, kad tai paskatins šalių bendradarbiavimą verslo, ekonomikos, mokslinių tyrimų ir inovacijų, kultūros ir transporto srityse.

The post Į Taivaną vykusi delegacija buvo „gana darbingo lygio", Kinijos reakcija buvo apmaudi - prezidento patarėja appeared first on LAIKMETIS.