Klaipėdos meras kaip visada atvirai pasidalino ateities vizija, planais ir kokiais iššūkiais susiduria miestas, kaip juos sprendžia remiantis tarptautine praktika ir patirtimi, kokie planuojami sveikatos ir socialinės priežiūros infrastruktūros gerinimo veiksmai ir priemonės. Klaipėdos miestas vienas iš nedaugelio, kurio demografinė padėtis gerėja, čia noriai iš emigracijos grįžta šeimos, atvyksta naujakuriai iš kitų Lietuvos miestų, prieglobstį randa agresyvaus karo ištikti ukrainiečiai.

Brolių pranciškonų ir bendruomenės kurtas Vilties miestas per keletą dešimtmečių tapo neatsiejama Klaipėdos miesto dalimi. Vienuolyną papildę broliai atranda ir džiaugiasi pajūrio specifika, jūra ir laisvais Klaipėdos krašto žmonėmis. Broliai Andrius, Alvydas ir Linas pasidalino, kad sukauptą patirtį, žinias, širdį, rūpestį ir dėmesį skirs bendruomenės sielovadai, kultūrai ypatingai globojant onkologinius ligonius, autistiškus ir kitus specialiuosius poreikius turinčius vaikus, jaunimą ir senjorus.

Brolių laukia tarnystė Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje, „Šv.Pranciškaus onkologijos centre“, „Mažojo princo akademijoje“, lauko darželyje „Šv. Pranciškaus paukšteliai”, geras tradicijas tęs 18 kartą vyksiantis „Vilties bėgimas”, „Šv. Magdalenos nakties” renginiai, „Mažųjų žvaigždučių bėgimas” ir daugelis kitų iniciatyvų.

Vienuolyno projektų vadovė Vilija Jonušaitytė-Brosse pasidžiaugė prasmingu bendradarbiavimu su miesto savivaldybe, Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi. Miesto gyventojams ir svečiams visada atvira vienuolyno meno galerija „Gallery 1252”, kurią planuojama papildyti pranciškono kun. Leonardo Andriekaus kolekcijos eksponatais iš kitų pranciškoniškų vienuolynų.

Šiuo metu įgyvendinamas savivaldybės finansuojamas jauniesiems vargonininkams skirtas projektas „Salve Mare“ , kurio metu virš 80 vaikų turės galimybę susipažinti ir pagroti įžymiaisiais „Rieger“ vargonais, surengti koncertus su garsiais pedagogais ir atlikėjais, galbūt susidomėti vargonininko profesija.

Klaipėdos Šventojo Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia su unikaliais vargonais, rožių ir levandų sodais išlieka atviri miestui, jau suplanuoti renginiai ir koncertai iki metų pabaigos. Trumpai buvo pristatytas vienuolyno kartu su tarptautiniais partneriais įgyvendinamas projektas INO INCLUSION (Green Hub), kurį baigus bus įrengtas sensorinis daržas autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams ir jaunuoliams, kuriame bus pradėta teikti darbo terapija ir mokomasi profesinių įgūdžių, ateityje kuriamos darbo vietos Mažojo Princo Akademija lankančiam jaunimui.

Šiltu rankų paspaudimu buvo sutarta, kad ypatingai šiais iššūkių pilnais laikais labai svarbu vienijančios krikščioniškos vertybės, šeima ir bendruomenė - tik kartu iš daugelio vienijančių iniciatyvų kuriamas Klaipėdos miestas taps patrauklus gyventi, augti ir kurti

The post Naujoji Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno sudėtis susitiko miesto meru Arvydu Vaitkumi appeared first on LAIKMETIS.

Brolio Benedikto (Benedikto Jurčio) lyderystė Klaipėdoje kuriant Vilties miestą – pavyzdys kiekvienam iš mūsų. Tai, ką jis padarė dėl sergančiųjų onkologinėmis ligomis, dėl visų, kuriems reikia atjautos ir palaikymo, brolio Benedikto gebėjimas sutelkti žmones vardan kilnių tikslų – neįkainojama dovana klaipėdiečių bendruomenei. Žinia, kad šis iškilus žmogus turės palikti Klaipėdą negali nenuliūdinti. Gerbiu brolių pranciškonų sprendimą ir visgi prašau dar kartą persvarstyti šį klausimą.

Kiekvienam klaipėdiečiui, vaikams su negalia, žmonėms, kovojantiems su onkologinėmis ligomis, be galo svarbu, kad brolis Benediktas liktų Klaipėdoje ir čia tęstų savo tarnystę. Taip, kaip tai darė ilgus metus – visa širdimi, begaliniu atsidavimu ir visiems mums buvo didžiulis pavyzdys.

Pradėtų darbų ir nebaigtų darbų sąrašas Klaipėdoje – didžiulis, todėl brolio Benedikto išvykimas iš uostamiesčio gali būti pražūtingas pradėtai veiklai ir iškeltiems tikslams pasiekti. Didelė netektis bendruomenei, žmonėms, kuriems reikalingas tikėjimas, brolio įkvepiantis žodis ir visuomenės sutelkimas.

Kviečiu palaikyti mūsų miesto dvasinį lyderį – brolį Benediktą Sigitą Jurčį ir labai viliuosi, kad visos bendruomenės balsas bus išgirstas ir kartu toliau kursime savo Vilties miestą!

The post Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus kreipės į pranciškonus: prašau persvarstyti br. Benedikto perkėlimo klausimą appeared first on LAIKMETIS.

Pirmadienį jis surengė skubų susitikimą su lietaus nuotekų sistemą mieste prižiūrinčios bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atstovais ir kitais atsakingais asmenimis, kuriame aiškinosi gatvių užliejimo priežastis ir kaip jas pašalinti. 

„Aš noriu veiksmų programos. Ilgalaikės programos, ne tik trumpalaikės“, – po susitikimo sakė A. Vaitkus.  

Anot jo, Klaipėdoje reikia papildomų siurblinių ir specialios informacinės sistemos – hidraulinio modelio, liūties metu padedančio identifikuoti potvynių grėsmes, taip pat būtina atsižvelgti į gatvių valymą, specialiųjų tarnybų reakciją.  

Sekmadienį ryte Klaipėdoje kilus labai smarkiai liūčiai buvo pasiektas stichinio lietaus kiekis: Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, sekmadienį ryte Klaipėdoje per vieną valandą iškrito 53 mm. lietaus (per 2 val. – 65,5 mm.), o tai yra daugiau nei pusė viso mėnesio normos. Dėl to užtvino dalis gatvių, jos tapo nepravažiuojamos.

Iš viso sulaukta 47 pranešimų apie apsėmimus, susitikime su meru sakė įmonės „Klaipėdos vanduo“ vadovas Benitas Jonikas

„Gavome 47 pranešimus dėl apsėmimo iš kurių didžioji dalis buvo šiaurinėje dalyje, tikrai jų yra daug“, – teigė B. Jonikas. 

„Klaipėdos vandens“ duomenimis, dėl intensyvaus lietaus gatvėse vanduo nespėjo sutekėti per lietaus nuotekoms skirtas groteles, taip pat dėl elektros įtampos svyravimų sutriko siurblinių, pašalinančių perteklinį vandenį, darbas.

„Mums didžiausią iššūkį kėlė elektros įtampos svyravimai, dėl to turėjome labai daug sutrikimų. (...) Iš viso buvo 11 siurblinių su sutrikimais“, – teigė B. Jonikas. 

Mums didžiausią iššūkį kėlė elektros įtampos svyravimai, dėl to turėjome labai daug sutrikimų

Anot jo, pagal turimą hidrometeorologų informaciją tokios liūties mieste laukta sekmadienį vakare.

„Mes sekėme orų prognozę, ryte iš tikrųjų nelaukėme tokios liūties, laukėme vakare. (...) Buvome pasiruošę tiek avarinių brigadų budinčių kiekį padidinę, tiek elektrikų“, – BNS pirmadienį teigė B. Jonikas.  

Anot B. Joniko, panašios liūties mieste laukiama antradienį.

„Klaipėdos vandens“ vadovo teigimu, gatvių ir kitų vietų užliejimo problemą išspręstų mieste pritaikytas hidraulinis modelis – tam tikra programinė įranga, kuri liūties atveju, pagal informaciją iš nuotekų tinklų gana tiksliai numatytų vietas, kur kaupiasi didžiausias vandens kiekis, skubiai į tai reaguoti ir pašalinti vandens perteklių siurblinių pagalba.

„Tu turi visą informaciją: vamzdžių diametrus, šulinių gylius, aukščius, amplitudes, suvestus duomenis į tam tikrą programą, kuri parodo, kur pratekėjimas yra didesnis. Tiesiogiai matai, kur yra problema, kur kemšasi, ten reikalingas siurblinės sprendimas per jėgą išstumti lietaus vandenį“, – aiškino B. Jonikas.

Vadovas sako, kad hidraulinio modelio įrengimą Klaipėdoje sunkina tai, kad „Klaipėdos vanduo“ valdo tik apie pusę, maždaug 180 kilometrų vandens nuotekų tinklų, apie kuriuos turi tik dalį informacijos. Likusi tinklų dalis šeimininko neturi, nėra tikslios informacijos apie juos.

„Mes dalį informacijos turime, reikalinga nupirkti paslaugas, tai yra išsimatuoti šulinius, atlikti geodezinius matavimus. (...) Apie likusią dalį nežinome absoliučiai nieko. Mes daugmaž žinome fiziškai, kur tai yra, tie tinklai yra seni, avarinės būklės, apie kuriuos informacijos net savivaldybė neturi“, – aiškino B. Jonikas.

Siekiant užtikrinti kokybišką ir patikimą lietaus nuotekų tvarkymą mieste Klaipėdos taryba miestui priklausančius apie 180 kilometrų paviršinių lietaus nuotekų tinklų praėjusiais metais perdavė savivaldybės bendrovei „Klaipėdos vanduo“.

Įmonės teigimu, apie 75 proc. nuotekų tinklų įrengti prieš daugiau nei 30 metų, jų būklė yra bloga, dalies – net avarinė.

The post A. Vaitkus lauks plano, kaip per lietų Klaipėdoje išvengti gatvių apsėmimo appeared first on LAIKMETIS.

Jis teigia, kad turi patikimus duomenis apie prastėjančią ligoninių finansinę būklę.  

„Problema yra auganti, turiu pakankamai patikimus duomenis (...). Ligoninės, kurios buvo visą laiką su teigiamu finansiniu balansu, toliau eina į minusą ir šitaip palikti situacijos tikrai negalima“, – pirmadienį Klaipėdoje žurnalistams sakė A. Vaitkus.

Nuo sausio 1-osios veiklą pradėjo naujoji Klaipėdos universiteto ligoninė, įsteigta sujungiant tris gydymo įstaigas – Klaipėdos jūrininkų ligoninę, Klaipėdos universitetinę ligoninę ir Palangos reabilitacijos ligoninę.

A. Vaitkus sakė, kad nuo to laiko iš darbo ligoninėse išėjo mažiausiai 50 gydytojų, kito personalo.

Anot jo, iki šiol nėra aišku, ar naujoji ligoninė iš Vyriausybės sulauks žadėtų šimtamilijoninių investicijų Priėmimo skyriui įrengti ir kitoms reikmėms, pinigai buvo žadėti svarstant pertvarką.  

„Man yra labai didelis noras, kad būtų aiškiai pasakyta, kiek ir kokia dalimi iš valstybės pusės prisidėta (...) Mes, tarybos nariai, aš asmeniškai tai tikrai jaučiuosi apgautas, nes priimant sprendimus praėjusių metų vasario 17 dieną atiduoti Klaipėdos universiteto ligoninę mes buvome tikinami, kad gausime šimtus milijonų eurų“, – kalbėjo A. Vaitkus.

Mes, tarybos nariai, aš asmeniškai tai tikrai jaučiuosi apgautas

„Tai tada klausimas retorinis – kam mes darėme tų ligoninių jungimą, jeigu buvo pažadas kuo skubiau pradėti tvarkyti, padaryti gerą priėmimo skyrių, o aš žinau, kad jokie projektai nepradėti rengti“, – pridūrė jis.

Klaipėdos meras sakė tai jau aptaręs su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu, bet iš jo išgirdęs atsakymą, kad Sveikatos apsaugos ministerija tokių lėšų nežadėjo.

„Ministrui sakiau (...), bet apie jokius šimtus milijonų – ministras mane patikino – kalba iš ministerijos pusės kaip ir nėjo“, – sakė A. Vaitkus. 

Jo teigimu, balsuojant už ligoninių sujungimo projektą Klaipėdos taryboje tuometinė valdančioji koalicija numatė, kad investicijos siek iki 250 mln. eurų.

„Balsuodami mes tikėjomės, kad tokie sprendimai bus ir mes buvome skatinami kuo greičiau priimti sprendimą, nes jūs neteksite lėšų, kolegos, kurie tuo metu buvo daugumoje, mus tikino, kad kalba vyksta apie 200-250 milijonų eurų“, – sakė A. Vaitkus.

The post A. Vaitkus: Klaipėdos ligoninės po sujungimo ima dirbti nuostolingai, traukiasi gydytojai appeared first on LAIKMETIS.

„Penktadienį Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje išrinktas Klaipėdos miesto meru Arvydas Vaitkus, su koalicijos partneriais, pasirašys valdančios daugumos sutartį ir veiklos programą“, – informavo A. Vaitkaus komitetas „Ištikimi Klaipėdai“. 

Anksčiau skelbta, kad koaliciją kartu su A. Vaitkaus komitetu turėtų sudaryti palaikymą antrajame ture išreiškusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei partija „Laisvė ir teisingumas“, tačiau pastarosiomis dienomis užsiminta ir apie ketvirtą politinę jėgą, prisijungsiančią prie koalicijos. 

Pats A. Vaitkus žiniasklaidai neatskleidė, kas yra ši ketvirtoji politinė jėga.

Valdančiojoje koalicijoje penktadienį BNS žiniomis bus galima išvysti Lietuvos socialdemokratų partiją, prie kurios yra prisijungęs ilgametis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. 

Valdančiojoje koalicijoje penktadienį BNS žiniomis bus galima išvysti Lietuvos socialdemokratų partiją, prie kurios yra prisijungęs ilgametis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas

„Palikim kažkokią intrigą, nors kažkiek. Palikim iki rytojaus“, – BNS teigė V. Grubliauskas.

„Sakyčiau, apie tai pirmiausia turėtų kalbėti būsimasis koalicijos formuotojas, lyderis, naujasis meras. Iš jo lūpų turėtų eiti informacija, laikyčiausi subordinacijos. Skaičiuoti visi moka, įžvelgti užverstas kortas žmonės moka ir supranta, kažkokių didelių kriminalų ar paslapčių neįmenamų turbūt kaip ir nėra, bet rytoj tai taps vieša, oficialu“, – kalbėjo 12 metų miestui vadovavęs meras. 

Klaipėdos taryboje daugiausiai, aštuonis mandatus iškovojo politinis komitetas „Ištikimi Klaipėdai“. Po septynis mandatus pelnė partija „Laisvė ir teisingumas“ ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Po tris mandatus teko Liberalų sąjūdžiui, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai ir Lietuvos socialdemokratų partijai.

The post Klaipėdoje bus pasirašoma koalicinė sutartis, galimai prisijungs ir V. Grubliauskas appeared first on LAIKMETIS.

A. Vaitkus sekmadienį įvykusiame antrajame mero rinkimų ture surinko 61,64 proc. balsų ir įveikė konservatorių Audrių Petrošių.

Pradėjęs eiti mero pareigas jis žada peržiūrėti šių metų miesto biudžetą, strateginius planus, o formuodamas valdančiąją koaliciją ketina vadovausis vertybėmis.

Naujas miesto vadovas interviu BNS sakė darbus pradėsiąs nuo koalicijos formavimo – joje laukiami visi, kas atitinka jo vertybių skalę. 

„Politikoje visada reikia matyti visas galimybes, pasitelkti visas galimas pajėgas, jeigu jos atitinka tavo vertybių skalę“, – BNS po rinkimų teigė A. Vaitkus.

Savivaldybių tarybų rinkimuose Klaipėdoje daugiausia – aštuonis – mandatų gavo A. Vaitkaus komitetas „Ištikimi Klaipėdai“, po septynis mandatus turės partija „Laisvė ir teisingumas“ bei konservatoriai. Po tris mandatus pasidalino Liberalų sąjūdis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Lietuvos socialdemokratų partija.

– Mere, koks bus pirmasis jūsų darbas? 

– Rytoj (pirmadienio – BNS) rytą pradedame formuoti koaliciją, tai neišvengiamas darbas visų turbūt merų.

Aišku, didžiausią ir svarbiausią momentą matau susitikime su miesto savivaldybės administracijos darbuotojais, kurie neteisingai gąsdinami iš anksto, kad ateis Vaitkaus vadovaujamas komitetas ir visus nušluos – niekada mes neturėjome tokios nuostatos, priešingai, per ketverius metus pamatėme, kad yra daug šaunių žmonių, su kuriais galima dirbti.

Man gyvenime teko vadovauti dideliems kolektyvams, kuriuose buvo ir ir keli šimtai, ir keletas tūkstančių žmonių, tai visada žinau, jog pagrindinė jėga yra žmonės.

Aišku, su jais aš norėčiau peržiūrėti tiek miesto biudžetą, tiek miesto strateginius planus, šiek tiek labiau socialiai orientuojant ir padedant tiems žmonėms, kurie galbūt labai ilgą laiką laukė pagalbos ir jos nesulaukė.

– Apie koaliciją: minėjote, kad esate atviri visoms politinėms jėgoms, ar varžovo antrajame ture komandai – taip pat?

– Taip, abejonių nekyla, kad politikoje visada reikia matyti visas galimybes, pasitelkti visas galimas pajėgas, jeigu jos atitinka tavo vertybių skalę, jeigu jie pasiruošę sąžiningai, nuoširdžiai dirbti klaipėdiečiams. 

Aišku, antrajame ture mes labai daug kalbėjome apie vertybes su prelegentais, kurie taip pat pretendavo į mero poziciją, sakykime, kas man asmeniškai, vertybių skalėje išsiskyrė nuomonės, tai yra tai, kad Audrius Petrošius, kiek žinau, keletą kartų balsavo už narkotikų legalizavimą ir, sakyčiau, tuo metu, kai Klaipėdoje padarius tyrimą yra akivaizdu, jog visose mokyklose rasta sunkiųjų narkotikų pėdsakų. 

Aš noriu matyti blaivią jaunąją kartą, nepažeistas smegenis jaunosios kartos, nes mūsų valstybė yra labai maža ir labai trapi, joje turbūt reikėtų daugiau dėmesio kreipti ne tik į partnerystę, ne tik į žmones, kurie kitaip mato savo gyvenimą, bet didžiausią dėmesį šiandien reikėtų koncentruoti į tradicinę šeimą, kur gimsta vaikai, kurie yra mūsų ateitis, mūsų piliečiai.

Gink Dieve, neturiu jokio priešiškumo, aš esu labai tolerantiškas žmogus, bent save tokiu laikau, bet šiandien kai kurie rodikliai gąsdina, jog gimstamumas Lietuvoje mažėja. Mūsų valstybės didžiausias turtas, tiek žiūrint iš savivaldybės, tiek globaliu mastu, yra žmonės.

– Ar jau pirmadienį gali būti aišku, kam siūlysite vicemerų arba savivaldybės administratoriaus direktoriaus postus?

– Tikrai ne.

– Tikrai galvojate, kad sugebėsite įvykdyti visus programoje duotus pažadus per kadenciją?

– Labai atvirai sakiau viso rinkimų periodo metu, kad ši programa, kai mes ją pradėjome daryti prieš ketverius metus dirbdami miesto taryboje, samdėmės ir kalbėjome ne tik su Klaipėdos mokslininkais – mūsų komandoje yra, berods, devyni profesoriai – kalbėjomės ir su Lietuvos mokslininkais, ir užsienio ekspertais, ir aš ne kartą sakiau, kad iš programos keturiems metams ji tapo galbūt dešimties metų programa.

Aš noriu matyti blaivią jaunąją kartą, nepažeistas smegenis jaunosios kartos, nes mūsų valstybė yra labai maža ir labai trapi.

Tą puikiai suvokdamas šiandien, labai atsakingai sakau, kad peržiūrint biudžetą vienas iš esminių mūsų pažadų yra nuskusti maždaug 30 proc. mokyklų esantį pelėsį. Tikrai nenormalu, kad ten, kur turėtų augti jaunoji karta, auga pelėsis. Aš manau, kad tai nėra ypatingai didelės sumos ir per ketverius metus mes sugebėsime visas 12 mokyklų sutvarkyti, suremontuoti. Gal ne visos jos bus tinkamai apšiltintos, nes daugelis mokyklų pastatytos prieš 35–40 metų, o tuo metu niekas neskaičiavo, kad šiluma brangs, kad reikės galvoti apie ekologiją, tapti tvaria. Šiandien ta bėda ilgai yra neišspręsta, ją reikia išspręsti. 

Kitas darbas, ką sakė visi klaipėdiečiai: būkite malonūs, sutvarkykite senamiestį. Manau, kad per ketverius metus galima tikrai rimtai pakeisti. Aš tikrai džiaugiuosi ir viliuosi, jog verslas, kuris man visai neseniai kalbėjo apie tai, kad turi norą investuoti, laukia naujo požiūrio į verslą, kuris galėtų ateiti ir sukurti gražias erdves senamiesčio prieigose bei senamiestyje, tokios nuostatos yra.

Man geras pavyzdys, kaip tvarkomas senamiestis, yra – linkėjimai Visvaldui Matijošaičiui, kuris laimėjo per pirmąjį turą. Man su juo teko kalbėtis prieš ketverius metus, girdėjau jo principus, kaip jis tvarkė senamiestį, ir tikiuosi, kad mes Klaipėdoje tokiu pat keliu eisime, o galbūt ir geriau. Mūsų ambicija tokia yra – sutvarkyti šį gražų miesto kampelį, padaryti jį traukos objektu, kad čia pastačius eilę naujų namų, įsikurs daug jaunų šeimų, kurios galės mėgautis senamiesčio teikiamais malonumais. 

– Ar nemanote, kad pora konkrečių jūsų pažadų – mažinti biurokratiją švietimo įstaigose ir eiles ligoninėse – viršija savivaldos ir mero kompetenciją? 

– Aš mačiau, kaip eilę metų dirbo Druskininkų meras, neslėpsiu, kad visada žavėjausi Šarūno Vaitkaus (Palangos mero – BNS) darbais, ponios Nijolės Dirginčienės –  Birštone. Tai yra žmonės, išmanantys verslą, aš labai džiaugiuosi, kad šiandien žmonės mums patikėjo tą miesto vairą, suprasdami puikiai, kad miestui turi vadovauti žmonės, kurie supranta, kaip uždirbami pinigai ir kaip juos prasmingai, teisingai išleisti. Šie merai yra geras pavyzdys, kaip atstovauti miestiečių interesams ne tik savo mieste, bet ir centrinėse valdžios institucijose pritraukiant biudžeto galimybes mieste vykdant vieną ar kitą projektą. 

visada žavėjausi Šarūno Vaitkaus (Palangos mero) darbais.

Klaipėda yra stiprus miestas vien ta prasme, kad jis yra uostamiestis. Keista, kad mano kolega kritikavo mane dėl uosto, kuriam aš nevadovauju jau ketveri metai, bet aš ne kartą jam sakiau, kad uostas tai yra stiprybė, reikia tik teisingai ja naudotis, neleisti veikti negatyviai į ekosistemą, visa tai galima tikrai sutvarkyti.

Sveikata yra ta sritis, kur pirminės paslaugos teikiamos ir miestui pavaldžiose institucijose, turiu omenyje poliklinikas. Aš manau, kad miesto vadovas, komanda – ir ką man šiandien pažadėjo A. Petrošius – kad jis bus ta jungiamoji grandis tarp Vilniaus ir Klaipėdos biurokratijos koridoriuose, aš tikiuosi, kad rasime sutarimą su sveikatos ministru. Tas ligoninių jungimas, kuris šiandien nėra sklandus, mano akimis, jis ateityje bus geresnis.

– Pabrėžiate, kad daug bendraujate su Klaipėdos gyventojais. Kaip vertintumėte jų politinį išprusimą, pilietiškumą? Ar, Jūsų nuomone, visuomenė gerai žino savo galimybes dalyvauti savivaldoje, ar šiomis galimybėmis racionaliai naudojasi?

– Aš visada gerbiu žmonių nuomonę. Štai, prie senojo turgaus sutikau jauną šeimą, kuri nedrįso kalbėtis apie politiką, tik pasakė, kad uždirba po 800–900 eurų. Kai energetinės jų išlaidos yra tokios didelės, tai ką jie gali daugiau pasakyti? Aš manau, kad pirmiausiai reikėtų sudaryti jiems sąlygas gyventi kuo geriau, o tada iš jų reikalauti politinio korektiškumo, ir konstruktyvių politinių sprendimų.

The post Klaipėdos meras A. Vaitkus: didžiausią dėmesį šiandien reikėtų koncentruoti į tradicinę šeimą appeared first on LAIKMETIS.

Kaip penktadienį pranešė politikas, Klaipėda turi tapti lyderiu savo regione, patogiu miestu gyventi, kurti ir turinčiu aiškią ilgalaikę strategiją.

„Klaipėda yra apdovanota unikalia gamta ir savitu senamiesčiu, kuriančia bendruomene. Mūsų miestas turi būti Lietuvos pasididžiavimas, šalies jūros vartai į pasaulį, atviri visiems ir nešantys naudą miesto bendruomenei. Kaip tai padaryti – žinome, nes Klaipėdos planui skyrėme didžiules pastangas bei begalę laiko ir tik turėdami jį, drąsiai galime pasakyti, taip – mes dalyvausime rinkimuose ir sieksime daugumos taryboje“, – sakė politikas.

A. Vaitkaus teigimu, planas Klaipėdai bus oficialiai pristatytas jau kitą savaitę. Jame bus pateikiami ne tik konkretūs darbai miestui, bet ir ilgalaikė miesto vizija, orientuota tiek į miesto gyventojus, tiek į investuotojus.

Artėjančiuose rinkimuose Klaipėdos mero posto taip pat sieks Seimo narys, Laisvės ir teisingumo partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Tautos ir teisingumo sąjungos narys Naglis Puteikis, Seimo narė, „valstietė“ Ligita Girskienė, Liberalų sąjūdžio Klaipėdos skyriaus pirmininkas Saulius Budinas, buvęs Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Artūras Bogdanovas, kurio kandidatūrą kelia Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, socialdemokratas Romaldas Sakalauskas.

2019 metais į antrąjį mero rinkimų turą pateko A. Vaitkus ir dabartinis meras Vytautas Grubliauskas, kuris galiausiai ir laimėjo. Tai – trečioji jo kadencija.

Kiek anksčiau V. Grubliauskas patvirtino, kad dalyvaus kitąmet vyksiančiuose savivaldos rinkimuose, tačiau kol kas nesako, kokio posto sieks – mero ar tarybos nario.

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2023 metų pavasarį.

The post Klaipėdos miesto tarybos narys A. Vaitkus sieks Klaipėdos mero posto appeared first on LAIKMETIS.

Mero Vytauto Grubliausko trečiadienį Tarybos posėdyje perskaitytame buvusios „valstiečių“ frakcijos pareiškime teigiama, kad sprendimą septyni frakcijai priklausantys politikai priėmė norėdami geriau atstovauti miestiečiams ir nebesieti savęs su kitomis politinėmis jėgomis.

„Norėdami kuo geriau atstovauti klaipėdiečiams miesto taryboje bei siekdami jiems maksimalios naudos ne tik mieste, bet ir šalies mastu, o taip pat siekiant savo, kaip tarybos narių, darbą ir laiką miesto taryboje skirti tik klaipėdiečiams, neatstovaujant ir neįsipareigojant kitoms Lietuvoje veikiančioms politinėms jėgoms, neprisiimant atsakomybės už tokių politinių jėgų veiksmus ir iš to sekančias pasekmes, žengiame naują žingsnį politinėje veikloje, koncentruodamiesi tik į Klaipėda ir klaipėdiečiams“, – teigiama frakcijos pranešime.

„Pranešame, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija nuo gruodžio 22 dienos nutraukia savo veiklą savivaldybės taryboje“, – teigiama pareiškime.

Jungtis nesiruošiame su niekuo, šiuo metu tikrai ne

Buvusios frakcijos pirmininkas Arvydas Vaitkus BNS teigė daugiau informacijos apie sprendimo motyvus pateiksiantis vėliau tarybos posėdyje, tačiau patvirtino, kad septyni politikai toliau liks dirbti opozicijoje bei žada stiprinti pajėgas.

„Jungtis nesiruošiame su niekuo, šiuo metu tikrai ne. Pranešime bus įvardinta, kad mes toliau veiksime opozicijoje“, – BNS sakė jis.

Tiek pats A. Vaitkus, tiek dauguma frakcijos narių nepriklauso Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai.

„Mano žiniomis, mūsų frakcijoje yra tik vienas žmogus, priklausantis LVŽS, kai buvome išrinkti į tarybą, nebuvo nė vieno LVŽS nario frakcijoje. Nors tai galbūt ir retas atvejis Lietuvos politikoje, bet tos vertybės, kurios tebėra deklaruojamos LVŽS, mums yra artimos. Mūsų yra frakcijoje septyni, būsime tuoj aštuoni“, – kalbėjo jis.

Buvusiai LVŽS frakcijai priklausė Arūnas Andziulis, Vidmantas Dambrauskas, Romaldas Idzelevičius, Viktoras Senčila, Arūnas Tuma, Arvydas Vaitkus, Antanas Kontautas.

The post Klaipėdos taryboje „valstiečių“ frakcija nutraukia veiklą, toliau dirbs opozicijoje appeared first on LAIKMETIS.