Tai BNS ketvirtadienį patvirtino STT atstovė Dovilė Andrijauskaitė.

„Šiuo metu nutarimas yra pateiktas Generalinei prokuratūrai, kuri turi įvertinti jo teisėtumą ir pagrįstumą. Kai prokuratūra priims sprendimą, bus suteikta daugiau detalių apie sprendimą“, – nurodė D. Andrijauskaitė.

„Prokuratūra, susipažinusi su STT sprendimu ir pateikta medžiaga, priims sprendimą“, – BNS informavo prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

STT aplinkybių tikslinimą pradėjo po to, kai atsistatydinimo pareiškimą kovo viduryje įteikęs A. Anušauskas pareiškė, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą.

A. Anušauskas įvardijo korupcines rizikas galbūt keliančių asmenų „tam tikrus vardus ir pavardes“

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sakė, kad susitikime su šalies vadovu A. Anušauskas įvardijo korupcines rizikas galbūt keliančių asmenų „tam tikrus vardus ir pavardes“.

A. Anušauskas vėliau bandė švelninti toną ir patikslino, kad tokiais pasisakymais kėlė nedeklaruojamų politikų susitikimų su lobistais problemą.

Tikslindama informaciją dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje, STT kaip liudytojus apklausė buvusį krašto apsaugos ministrą A. Anušauską ir viceministrą Vilių Semešką, dabartinį ministrą Lauryną Kasčiūną, ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, Seimo narį liberalą Raimundą Lopatą.

The post STT nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje appeared first on LAIKMETIS.

Tokį sprendimą D. Gaižauskas teigia priėmęs po konsultacijų su kitais opozicijos atstovais dėl vis dar nepaneigtų korupcinių įtarimų krašto gynybos sistemoje.

„Pasitraukdamas iš posto buvęs KAM ministras Arvydas Anušauskas pateikė daug nerimo keliančios informacijos dėl masinės korupcijos krašto saugumo sistemoje. Korupciniai įtarimai mesti ne tik ministerijai, bet ir visam NSGK komitetui. Dėl šių aplinkybių nusprendėme laikinai stabdyti darbą, kol tokių rimtų kaltinimų šešėlis nebus galutinai išsklaidytas“, – teigė D. Gaižauskas.

Anot parlamentaro, tolesnis konservatorių atstovų nenoras iki galo išsklaidyti abejones bei viską nurašyti vien pasitraukusio ministro emocijoms kelia rimtų įtarimų.

Anot parlamentaro, tolesnis konservatorių atstovų nenoras iki galo išsklaidyti abejones bei viską nurašyti vien pasitraukusio ministro emocijoms kelia rimtų įtarimų

„Nacionalinio saugumo srityje konservatoriai sugriovė tarpusavio pasitikėjimą, todėl neatsakius į visus klausimus, tolesnis darbas yra sunkiai įmanomas. Pats prezidentas pabrėžė, kad nereaguojant į tokius kaltinimus būtų padaryta milžiniška žala valstybei. Todėl stabdome bet kokį dalyvavimą partijų susitarimuose ar komitetų veikloje jei nebūsime šimtu procentų tikri, jog šiuo metu net 2 mlrd. eurų siekiantis ir ateityje dar labiau didėsiantis krašto apsaugos biudžetas bus apsaugotas nuo korupcinių schemų ir netinkamo lėšų naudojimo ar grobstymo“, – komentavo D. Gaižauskas.

Anot, D. Gaižausko, tolesnis komiteto darbas turėtų paaiškėti po tolesnių konsultacijų tarp komiteto narių artimiausiomis dienomis.

The post D. Gaižauskas: Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas stabdo posėdžius appeared first on LAIKMETIS.

L. Kasčiūną pareigūnai apklausė aiškinantis aplinkybes dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje.

„Pateikiau šiek tiek iš savo pusės informacijos apie kelis atvejus, kai TOP 30 esančios gynybos pramonės kompanijos, ieškodamos galimybių, variantų ir partnerių, kaip investuoti Lietuvoje į gynybos pramonę, į gamybą, (...) susidūrė su Krašto apsaugos ministerijos uždarumu ir nesikalbėjimu. Ir viskas“, – BNS pirmadienį sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas.

Jis sakė detaliau minėtos situacijos nekomentuosiantis.

„Nedetalizuosiu“, – kalbėjo politikas.

Aplinkybių patikslinimą STT atlieka dėl pareigas paliekančio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko viešai pasakytų žodžių apie galimus bandymus papirkti krašto apsaugos sistemos darbuotojus ir patirtą spaudimą, susijusį su viešaisiais pirkimais.

Anksčiau STT apklausė Seimo narį liberalą Raimundą Lopatą, A. Anušauską bei buvusį krašto apsaugos viceministrą Vilių Semešką.

NSGK vadovas esamą situaciją vadino „dūmų uždanga“.

„Aš galiu pasakyti taip – tai yra visiška dūmų uždanga, kas čia yra padaryta. (...) (A. Anušauskui – BNS) išėjus, pasakius, kad kažkas čia aplink krašto apsaugos sistemą yra korupcija, tai yra dūmų uždanga“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

„Tikiuosi, ją per artimiausias dienas STT išsklaidys“, – pridūrė jis.

Atsistatydinimo pareiškimą įteikęs A. Anušauskas teigė, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą.

Ministras vėliau švelnino toną ir tvirtino, kad tokiais pasisakymais kėlė nedeklaruojamų politikų susitikimų su lobistais problemą.

The post STT liudijęs kandidatas į gynybos ministrus L. Kasčiūnas: KAM buvo uždara užsienio investuotojams appeared first on LAIKMETIS.

Frakcijos narys vadovaujantis Seimo Antikorupcijos komisijai Algirdas Stončaitis kitą savaitę taip pat šaukia neeilinį uždarą posėdį situacijai nagrinėti. 

 „Seimo frakcija, reaguodama į krašto apsaugos ministro žiniasklaidoje pasirodžiusį pasisakymą, leidžiantį įtarti galimus neteisėtus susitarimus ar kitus galimus korupcinius atvejus krašto apsaugos sistemoje vykdant viešuosius pirkimus, ministrui ir ministerijos darbuotojams galimai daromą spaudimą, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą“, – nurodoma frakcijos išplatintame pranešime. 

Prokurorų prašoma įvertinti, ar A. Anušausko pateiktos informacijos pagrindu nėra galimai padarytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų.

Prašoma ištirti, ar verslo įmonės darė spaudimą ministrui A. Anušauskui ir ministerijos darbuotojams dėl vykdomų viešųjų pirkimų.

Taip pat norima išsiaiškinti, kurie Seimo nariai kreipėsi į ministerijos darbuotojus ar ministrą su galimais pasiūlymais ir raginimais daugiau kalbėtis dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su viešaisiais pirkimais.

„Būtina išsiaiškinti aplinkybes, kokios verslo įmonės ir kokius pasiūlymus teikė krašto apsaugos ministrui bei KAM darbuotojams, taip pat, kas tie Seimo nariai ir už jų stovinčios verslo grupės, kurios bandė daryti įtaką“, – sako frakcijos seniūnas Saulius Skvernelis. 

Demokratų frakcijos narys ir Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis pastebi, kad A. Anušausko pasisakymas žiniasklaidai iš esmės yra pareiškimas apie įvykdytas nusikalstamas veikas ir politinę korupciją.

„To Lietuvoje dar nebuvo. Ir dar tokiu laikotarpiu, kai visi ragina kelti mokesčius, savanoriškomis įmokomis remti ir taip ieškoti papildomų galimybių finansuoti krašto gynybą (ką tikrai reikia daryti). Todėl, kaip Antikorupcijos komisijos pirmininkas, šiandien (šeštadienį – BNS) kreipiausi ir į komisiją su siūlymu trečiadienį rengti neeilinį uždarą posėdį situacijai nagrinėti“, – nurodė A. Stončaitis. 

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) šeštadienį pareiškė nevykdanti jokių tyrimų dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų KAM., bet nurodė, kad vasario 9-ąją iš KAM buvo gautas vienas informacinio pobūdžio raštas apie Seimo nario Raimundo Lopatos pateiktus klausimus ministerijai dėl organizuojamų viešųjų pirkimų. STT gautą informaciją dar vertina. 

Šeštadienį po susitikimo su šalies vadovu Gitanu Nausėda A. Anušauskas tvirtino, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus. Anot ministro, tos kompanijos „rado atviras duris pas kitus politikus“, o su kai kuriais, ypač grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais, teko supažindinti ir teisėsaugą.

Ministras teigė, kad visą šią antikorupcinę veiklą premjerė palaikė, tačiau jis atsisakė įvardinti konkrečius papirkinėjimo atvejus, įmones ir politikus.

The post Prašoma tirti galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje appeared first on LAIKMETIS.

„Prezidentas akcentavo poreikį užtikrinti krašto apsaugos sistemos funkcionalumą ir vykdomų darbų tęstinumą ir jų greitį“, – žurnalistams šeštadienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

Pasak K. Budrio, dėl to prezidentas pirmadienį susitiks su premjere Ingrida Šimonyte, o reikiami su ministrų kaita susiję sprendimai bus priimti kitą savaitę.

„Prezidentas kaip vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas yra suinteresuotas, kad po juo esanti valdymo ir vadovavimo grandinė būtų aiški, tiesi, funkcionali“, – teigė patarėjas.

„Krašto apsaugos ministras taikos metu atlieka svarbų vaidmenį, todėl prezidentas yra suinteresuotas, kad visi sprendimai būtų priimami per maksimaliai trumpą laiką“, – pridūrė jis.

Anot K. Budrio, Lietuva turi laiku pasiruošti priimti Vokietijos brigadą, tęsti kariuomenės modernizavimo darbus, steigti diviziją, krašto apsaugos ministras turi dalyvauti parenkant kariuomenės vadą ir užpildant generalitetą.

Premjerė Ingrida Šimonytė šeštadienį pareiškė, kad krašto apsaugos ministras traukiasi dėl lūkesčių per likusį kadencijos laikotarpį Lietuvos saugumo labui padaryti „dar daugiau ir greičiau“, o iš ministro šiuo metu tikimasi „maksimalaus įsitraukimo“.

A. Anušauskas premjerei penktadienį įteikė atsistatydinimo pareiškimą, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Anot I. Šimonytės, pasitraukimas nesusijęs su „kaip nors staiga pakitusia Lietuvos nacionalinio saugumo būkle, pasikeitusiomis grėsmėmis ar kokiomis nors neigiamomis žiniomis apie ministerijos veiklą“.

Ministrus Lietuvoje skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.

The post Su ministrų kaita susiję sprendimai bus priimti kitą savaitę - prezidento patarėjas appeared first on LAIKMETIS.

„LRV Spaudos tarnyba patvirtina, kad šiandien, kovo 15 d., Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė gavo krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko atsistatydinimo prašymą. Komentarai dėl Ministrės Pirmininkės sprendimų bus pateikti pirmadienį, kovo 18 dieną“, – teigiama pranešime.

Šeštadienį A. Anušauskas susitinka su prezidentu G. Nausėda. Prezidentūros teigimu, susitikimo prašė pats ministras.

Jis BNS anksčiau penktadienį susitikimo motyvų nekomentavo ir teigė tai padarysiantis šeštadienį.

Naujienų portalas „Delfi“, remdamasis šaltiniais, pranešė, kad A. Anušauską pakeisti pareigose gali Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Anot portalo, ministras atsistatydina po konflikto su premjere.

The post Traukiasi Krašto apsaugos ministras appeared first on LAIKMETIS.

Pasak jo, mokant palūkanas tai per dešimtmetį biudžetui kainuotų apie 1 mlrd. eurų, jeigu būtų skolinimasi tiek, kad finansavimas atitiktų krašto apsaugos sistemos poreikius.

„Siūlymų yra pačių įvairiausių (...), taip, siūlomas ir vienas iš tokių variantų – skolinimosi, tačiau kaštai skolos palūkanoms grąžinti siekia vieną milijardą per dešimtmetį. Tai čia yra tie patys (pinigai – BNS), kaip ir dabar, poreikis einamasis“, – pirmadienį žurnalistams sakė A. Anušauskas, Vyriausybėje premjerės iniciatyva vykstant susitikimui dėl gynybos finansavimo.

„Diskusija yra produktyvi, nes visi mato ne tik poreikius, bet ir iš ko mokesčiai gali būti renkami juos keičiant“, – sakė jis.

Pasak jo, gynybos finansavimo poreikis auga dėl Lietuvos planų priimti Vokietijos brigadą, iki 2030 metų sukurti lengvąją pėstininkų diviziją bei padidinti į kariuomenę šaukiamų jaunuolių skaičių.

A. Anušausko teigimu, apsisprendus kai kuriuos projektus įgyvendinti viešosios ir privačios partnerystės būdu, finansavimo poreikis keistųsi, tačiau dabartiniais duomenimis, minimiems projektams įgyvendinti jau kitąmet reikėtų papildomų 400 mln. eurų.

Jis pripažino, kad taip gynybos finansavimas viršytų 3 procentus BVP, šiuo metu jis siekia 2,75 procento.

Apie 2,52 proc. BVP gynybai šiemet skiriama iš įprastų biudžetinių asignavimų, likusi dalis numatyta iš bankų solidarumo įnašo, baigsiančio galioti kitąmet.

A. Anušauskas tvirtino, kad kalbama ir apie galimybę didinti pridėtinės vertės mokestį

Pasak ministro, didžiausias finansavimo krašto apsaugos sistemai iššūkis kils artimiausius trejus – ketverius metus, o „vėliau tas spaudimas sumažėja“.

A. Anušauskas tvirtino, kad kalbama ir apie galimybę didinti pridėtinės vertės mokestį, tačiau detaliau to nekomentavo.

„Kalbame apie visus būdus“, – teigė jis, bet atsisakė pasakyti asmeninę nuomonę, kokiu būdu pats siūlytų didinti finansavimą krašto apsaugai.

Politikų, verslo atstovų ir profsąjungų susitikimas vyksta ieškant sprendimo, iš kokių šaltinių būtų galima finansuoti krašto gynybą, kai nustos galioti dvejiems metams įvestas bankų solidarumo mokestis.

Premjerė susitikimą rengia norėdama tartis, kokie pasiūlymai galėtų būti pateikti Seimui pavasario sesijoje, siekiant užtikrinti išteklių krašto apsaugai planavimo 2025 metais galimybes.

Vyriausybės vadovė I. Šimonytė yra nurodžiusi, kad minėtiems planams dėl kariuomenės plėtros reikėtų apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio papildomo finansavimo virš šiuo metu partijų sutarto 2,52 proc. BVP rodiklio.

Tarp svarstomų būdų surinkti šias lėšas – gynybos mokestis. Dalis politikų galimą naująjį mokestį vertina skeptiškai, siūlo skolintis iš gyventojų, kitus finansavimo būdus.

Diskusijos dėl gynybos mokesčio į viešąją erdvę grįžo po Prezidentūros kritikos 2024-ųjų gynybos biudžetui, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynybos tarybos patvirtintam planui dėl divizijos.

Konservatoriai pažadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais. Politikai svarsto, kad krašto apsaugos finansavimui stiprinti galėtų būti didinami, pavyzdžiui, PVM ar pelno mokesčio tarifai. 

Prezidentas, dalis partijų pasisako prieš PVM kėlimą krašto apsaugos finansavimui stiprinti. Gitanas Nausėda teigia, kad tai kels naštą gyventojams, o toks gynybos finansavimo modelis galėtų būti svarstomas nebent kartu numatant ir PVM lengvatas.  

Jis pats žada aktyviai dalyvauti diskusijoje numatant galimus šaltinius papildomoms gynybos reikmėms, pažymėdamas, kad dėl paties poreikio didinti finansavimą gynybai abejonių nekyla.

The post A. Anušauskas: skolinantis gynybai teks sumokėti 1 mlrd. eurų palūkanų, galimai bus didinamas PVM appeared first on LAIKMETIS.

„Taip, 2025 metais gali atsirasti (gynybos mokestis – BNS), kokio pavidalo – dabar iš tikrųjų nepasakysiu“, – LRT radijui antradienį sakė ministras.

Gynybos mokesčio idėją iškėlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Prezidentūrai anksčiau sukritikavus kitų metų gynybos biudžetą, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją.

L. Kasčiūnas žadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais.

Tokiam mokesčiui teigia pritariantis ir prezidentas Gitanas Nausėda, tačiau jis mano, kad konkrečios diskusijos turėtų prasidėti kitąmet.

Anksčiau šalies vadovas yra sakęs, kad nepalaikytų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo didinimo siekiant auginti gynybos finansavimą, nebent kartu būtų priimtas sprendimas įvesti PVM lengvatą maistui ar kitoms būtinosioms prekėms.

Anksčiau šalies vadovas yra sakęs, kad nepalaikytų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo didinimo siekiant auginti gynybos finansavimą

A. Anušauskas savo ruožtu pabrėžė, kad svarbu kalbėti ne apie lėšas, o apie pajėgumus, kuriuos galima būtų už jas įsigyti.

„Reikia gynybai lėšų? Taip, reikia, nors pats svarbiausias dalykas yra, kokie pajėgumai tomis lėšomis sukuriami, neturėtų būti savitikslis kalbėjimas apie pinigus, kalbėkime apie pajėgumus. Kokią pridėtinę vertę duoda tie pinigai“, – sakė krašto apsaugos ministras.

„2025–2026 metais nemažai ginkluotės projektų bus įvykdyti, apmokėti, galima eiti toliau, žiūrėti, ką iš tuometinių poreikių skubiai reikės įgyvendinti, nes situacija keičiasi“, – pridūrė jis.

Kitų metų biudžete krašto apsaugai numatyta skirti kirti 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.

Dalis ekspertų sako, kad jei ne bankų solidarumo įnašas, iš esmės kariuomenė augančio finansavimo nepajustų. Anot jų, Lietuva gynybai turėtų skirti bent 3 proc. BVP.

The post A. Anušauskas pritaria naujam gynybos mokesčiui appeared first on LAIKMETIS.

Penktadienio popietę jo palaikai pagerbimui bus atvežti į Šv. Jonų bažnyčią, su juo galės atsisveikinti visi norintys. Vakare bažnyčioje bus aukojamos šv. Mišios. Šeštadienį vadas bus palaidotas Antakalnio kapinėse.

Penktadienio popietę istorinė asmenybė bus pagerbta padedant vainikus nuo prezidento, Seimo pirmininkės, premjerės. Vainikus padės ir pagarbą atiduos Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. 

J. Vitkus-Kazimieraitis laikomas pagrindiniu partizaninio pasipriešinimo sistemos kūrėju.

Pernai spalį Druskininkų savivaldybėje, Leipalingyje, Dzūkų gatvėje esančio pastato, kuriame nuo 1944 metų veikė sovietinių struktūrų – NKVD-MVD-MGB Leipalingio poskyris ir stribų būstinė, kieme vykdytų archeologinių kasinėjimų metu, buvo rasti užkasti žuvusio partizano palaikai.

Kaip skelbė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, DNR tyrimai patvirtino, kad tai yra Pietų Lietuvos partizanų srities vado J. Vitkaus-Kazimieraičio palaikai.

Buvo baigęs karo mokslus

J. Vitkus gimė 1901 metais Skuodo valsčiuje, Ketūnų kaimo ūkininko šeimoje. Vaikystė prabėgo Tirkšlių miestelyje. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę ir ėmus organizuoti vietinę savivaldą, 1918 metų pabaigoje jis pradėjo dirbti Tirkšlių savivaldybėje raštininku sekretoriumi. 1920 metais J. Vitkus įstojo į Kauno karo mokyklą, 1921-aisiais baigė ir buvo paskirtas į Karaliaus Mindaugo pėstininkų pulką, gynusį Širvintų–Giedraičių barą.

Vėliau jis gilino savo žinias Kauno aukštesniuose karo technikos kursuose, mokėsi Briuselio karo vadovybės inžinerinėje mokykloje, grįžęs iš studijų užsienyje tarnavo Kaune inžinerijos bataliono technikos viršininku.

1938-aisiais, gavęs pulkininko leitenanto laipsnį, pradėjo dėstyti Karo mokykloje inžineriją, aktyviai bendradarbiavo tuomečiuose leidiniuose, buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Gedimino ordinu, Šaulių žvaigžde.

1941-iais Lietuvą okupavus vokiečiams, J. Vitkus pasitraukė iš kariuomenės. 1942–1944 metais dalyvavo Lietuvos antinaciniame pasipriešinime: buvo pogrindžio organizacijos „Lietuvių frontas“ Vilniaus štabo narys, kūrė pogrindinę antinacinę bei antikomunistinę karinę organizaciją „Kęstutis”, buvo šios organizacijos Vilniaus apygardos štabo viršininkas, dėstė pogrindinėje karo mokykloje.

Antrosios bolševikinės okupacijos metais J. Vitkus visas jėgas skyrė partizanų veiklai organizuoti. Būdamas aukščiausio rango karininkas partizaniniame pasipriešinime, jis atliko ypatingą vaidmenį – steigė štabus, rengė dokumentus. 1946-iais buvo išrinktas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu.

J. Vitkus-Kazimieraitis paruošė svarbius partizanų kovos dokumentus: „Partizanų taktika ir vadovavimas“, „Partizanų dalinių rikiuotė ir vadovavimas“, karo lauko teismo ir apdovanojimo nuostatus, priesaikos tekstą bei kita, leido srities laikraštį „Laisvės varpas”, pats rašė karo dienoraštį.

Tapęs pirmosios partizanų srities vadu jis rūpinosi tolesniu rezistentų vienijimusi – bandė susisiekti su kitais Lietuvoje veikiančiais partizanų štabais ir sudaryti Lietuvos partizanų vyriausiąjį štabą.

1946 metais jo vadovaujamas štabas paskelbė pirmąją Lietuvos partizanų vadų politinę deklaraciją, kurioje išdėstyti svarbiausi Lietuvos valstybingumo atkūrimo principai vėliau buvo pakartoti 1949 metų vasario 16 dienos Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracijoje, dar vadinamojoje „partizanų konstitucijoje“.

A. Ramanauskas vadino savo mokytoju

Pasak partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago, „visi jutome ir supratome, kad šis žmogus — tai neįkainojamas ir nepamainomas partizanų organizacijos vadas.” Jis J. Vitkų-Kazimieraitį laikė partizanų idealu ir savo mokytoju.

1946 metų liepos 2 dienos susirėmime su MGB pasieniečių būriu netoli Guobinių kaimo Kazimieraitis buvo sunkiai sužeistas ir greitai mirė. Iš pradžių čekistai nesuprato, kokios svarbos asmenį jie atsivežė, tad atlikę formalumus Kazimieraičio kūną užkasė čia pat, Leipalingio MGB būstinės kieme.

Pasklidus gandams apie svarbaus pogrindžio dalyvio žūtį, po keturių parų iš Vilniaus buvo atvežtas neseniai suimtas „Laisvės varpo“ redaktorius Jonas Ivavičius, o Kazimieraičio kūnas atkastas atpažinti ir pakartotinai užkastas.

Iš Rusijos valstybiniame archyve esančių dokumentų žinoma, kad apie Kazimieraičio žūtį buvo informuoti aukščiausi tuometės Sovietų Sąjungos vadovai.

1948 metais bolševikai J. Vitkaus-Kazimieraičio žmoną Genovaitę su penkiais vaikais ištrėmė į Rusijos Irkutsko sritį.

1947 metais Dainavos apygardos partizanų vadų nutarimu Merkio partizanų rinktinė buvo pavadinta Kazimieraičio vardu. Vieninteliame aukščiausiame partizanų suvažiavime 1949-iais Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo sprendimu už ypatingus nuopelnus J. Vitkui-Kazimieraičiui po mirties suteiktas aukščiausias kovinis žymuo – Laisvės kovotojo karžygio vardas, jis apdovanotas aukščiausiu partizaniniu apdovanojimu – I laipsnio Laisvės kovų kryžiumi (su kardais).

1997-iais prezidento dekretu J. Vitkus-Kazimieraitis apdovanotas Vyčio Kryžiaus I laipsnio ordinu. Jo vardu pavadintas Lietuvos kariuomenės inžinerijos batalionas, progimnazija gimtajame Tirkšlių miestelyje, gatvės Vilniuje, Kaune, Varėnoje.

The post Vilniuje - partizanų vado J. Vitkaus-Kazimieraičio pagerbimas prieš laidotuves appeared first on LAIKMETIS.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nors teigė iš esmės palaikąs idėją, tvirtino, kad projektą reikės ne taisyti, o perrašyti.

„Kai or­ga­ni­zuo­ja­me mū­sų gy­ny­bą, daž­nai kal­ba­me apie NATO ko­lek­ty­vi­nes sau­gu­mo ga­ran­ti­jas, apie są­jun­gi­nin­kų bu­vi­mą čia, apie mū­sų ka­riuo­me­nės pa­reng­ties ir ko­vi­nės ga­lios stip­ri­ni­mą. Tai mes ga­na sėk­min­gai da­ro­me. Bet yra tre­čias rams­tis, tai yra vi­suo­me­nės įsi­trau­ki­mas į gy­ny­bą, ko­men­dan­tū­rų kū­ri­mas, jų reg­la­men­ta­vi­mas“, – šią savaitę Seime pristatydamas projektą sakė vienas iš jo iniciatorių Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Anot jo, siūlomos įteisinti komendantūros karo atveju sudarytų užnugarį šalies gynėjams.

„Štai da­bar prieš po­rą sa­vai­čių bu­vau Char­ko­ve, ku­ris, be abe­jo, did­vy­riš­kas mies­tas, ap­si­gy­nęs mies­tas. (...) Ir štai čia, ta­me Char­ko­ve, va­žiuo­ja­me per til­tą, per upę, ir ži­no­te, ką aš ma­tau: pa­gy­ve­nu­sio am­žiaus sen­jo­ras su au­to­ma­tu iš es­mės pat­ru­liuoja, na, pri­žiū­ri til­tą. Tai yra ti­pi­nė ko­men­dan­ti­nė funk­ci­ja, ku­riai ne­rei­kia ka­riuo­me­nės, spe­cia­laus ka­rio, ją ga­li at­lik­ti žmo­gus, tu­rin­tis tam tik­rų įgū­džių, bet jis ga­li tie­siog rem­ti ka­riuo­me­nę“, – teigė Seimo narys. 

Pagal projektą, karo komendantūra būtų valstybės institucija su patvirtinta struktūra, kuri remtų karo komendantą, teikdama jam pasiūlymus, administruodama žmogiškųjų išteklių kaitą komendantiniame vienete ir užtikrindama kitų ginkluotųjų pajėgų vado karo komendantui skirtų užduočių vykdymą.

Komendantūros turėtų karo komendantams pavaldžius vienetus, sudarytus iš rezervo karių, komendantinių šaulių, kitų apmokytų žmonių.

Pasak L. Kasčiūno, be rezervo karių ir komendantinių šaulių, prie komendantinių vienetų galėtų prisidėti medžiotojai, kiti ginklų savininkai.

„Da­bar Seimo narys Justinas Ur­ba­na­vi­čius, parengtojo re­zer­vo ka­rys, ne­ži­no, ką jam da­ry­ti. (...) Gal po šio įsta­ty­mo jis jau ži­nos, kad ga­lė­tų bū­ti ko­men­dan­tū­ro­je. Kęstutis Vil­kaus­kas taip pat tu­ri ži­no­ti sa­vo vie­tą. Andrius Pa­lio­nis – me­džio­to­jas, bet gal­būt ir­gi no­ri tap­ti ko­men­dan­tū­ros da­li­mi. Bus pa­tik­ra, ap­mo­ky­mai, prie­sai­ka – ir tu jau ži­nai sa­vo vie­tą“, – aiškino NSGK vadovas.

Jis teigė šiomis pataisomis siekiantis sukurti sistemą, kad kiek­vie­nas žmo­gus, ku­ris no­rėtų pri­si­dė­ti prie šalies gy­ny­bos ko­men­dan­tū­ro­se, ži­no­tų, kam sa­vo sa­vi­val­dy­bė­je pa­skam­bin­ti ir pranešti apie savo norus, kad būtų įtrauktas į mokymus ir pačią gynybos struktūrą.

Patalpomis komendantūras turėtų aprūpinti savivaldybės, ryšio ir informacinėmis sistemomis bei ginkluote, specialiosiomis priemonėmis teritorinei apsaugai – kariuomenė. 

Karo komendantūros savo veiklą aktyvuotų įvedus karo padėtį.

„Ko­men­dan­tū­ros yra ko­va su di­ver­si­nė­mis gru­pė­mis, ku­rios ka­ro pa­dė­ties me­tu vi­sa­da bus di­džiu­lis iš­šū­kis, tai yra in­fra­struk­tū­ros ap­sau­ga, kri­ti­nės in­fra­struk­tū­ros ap­sau­ga, ypač kai ku­rio­se sa­vi­val­dy­bė­se, tai yra eva­ku­a­ci­jos pro­ce­sų val­dy­mas, tai yra pa­ra­ma gy­vy­bi­nėms funk­ci­joms, nes vals­ty­bė ir ka­ro pa­dė­ties me­tu tu­ri eg­zis­tuo­ti, tu­ri veik­ti. To­dėl šia­me įsta­ty­mo pro­jek­te mes ir siū­lo­me la­bai tiks­liai reg­la­men­tuo­ti ko­men­dan­tū­rų veik­lą“, – sakė L. Kasčiūnas.

Įstatymo pataisomis būtų įteisinami ir koviniai ginkluoto pasipriešinimo, partizanų vienetai. Įvedus karo padėtį, jie būtų priskiriami ginkluotosioms pajėgoms.

Pataisomis reglamentuojama jų sudarymo, atrankos, patikros, mokymų, sąveikos su ginkluotosiomis pajėgomis ir aprūpinimo tvarka.

Ginkluoti pasipriešinimo ir partizanų būriai būtų sudaromi savanoriškumo pagrindu iš pilnamečių piliečių, kurie turi teisę įsigyti ir turėti ginklą, netarnauja Lietuvos kariuomenėje, nėra institucijų, kurios įvedus karo padėtį tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi, pareigūnai ar nariai, nėra įtraukti į civilinį mobilizacinį personalo rezervą, vykdantys ginkluotos gynybos ar teritorinės apsaugos užduotis.

Pagal projektą, įvedus karo padėtį, į ginkluotąsias pajėgas būtų įtraukti ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos rezervai, taip pat ginkluotosioms pajėgoms būtų priskirti komendantiniai Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetai.

Seime per projekto pateikimo procedūrą krašto apsaugos ministras A. Anušauskas kalbėjo prieš projektą, tačiau balsuodamas jį palaikė.

Jis tvirtino esąs ne prieš pasiūlytas idėjas, tačiau, anot jo, projektą reikės perrašyti.

„Pa­ti idė­ja ge­ra, bet dar kar­tą kar­to­ju, mes ne­ga­li­me nu­leis­ti tei­sės ak­tų ren­gi­mo kar­te­lės per že­mai. Idė­joms įgy­ven­din­ti vis tiek rei­kia nau­do­tis tei­si­nin­kais, tai aš siū­lau vis dėl­to nau­do­tis ir Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos tei­si­nin­kais. (...) Bet ku­riuo at­ve­ju aš dar kar­tą kvie­čiu žiū­rė­ti at­sa­kin­gai į to­kius tei­sės ak­tus, nes jie tu­ri, kaip tei­sin­gai pa­mi­nė­ta, su­stip­rin­ti gy­ny­bą, bet ne­su­jauk­ti va­do­va­vi­mo gy­ny­bai“, – tvirtino jis.

Šioms pataisoms per pateikimą pritarė 93 Seimo nariai, susilaikė trys parlamentarai. 

Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti lapkritį.

The post Seime - ginkluoto pasipriešinimo ir partizanų vienetų, karo komendantūrų idėjos svarstymas appeared first on LAIKMETIS.