„Komitetas griežtai nesutinka su siūlymu likviduoti Lietuvos švietimo tarybą ir pažymi, kad Lietuvos švietimo taryba, kaip ekspertinė, nuo politinės valdžios nepriklausoma institucija, yra labai svarbi ir reikalinga siekiant kokybiškų ir laiku pateiktų pastabų bei siūlymų dėl su švietimu ir mokslu susijusių teisės aktų rengimo, svarstymo ir priėmimo“, – teigiama trečiadienį vienbalsiai priimtame komiteto nutarime.

Jame pabrėžiama būtinybė Lietuvos švietimo tarybą palikti kaip atskirą Seimui atskaitingą instituciją, atliekančią nepriklausomą ekspertinį vertinimą ir konsultavimą strateginiais švietimo plėtros klausimais.

Švietimo ir mokslo komiteto teigimu, jau anksčiau priimti sprendimai dėl su švietimu ir mokslu susijusių organizacijų veiklos optimizavimo – panaikinta Aukštojo mokslo taryba, Lietuvos mokslo taryba reorganizuota į Vyriausybei atskaitingą įstaigą.

Taip pat pažymima, kad Lietuvos švietimo taryba neturi savo biudžeto, jos kaštai Seimo kanceliarijai yra minimalūs. Šiemet kanceliarija sumokėjo 2500 eurų įmoką už tarybos narystę tarptautinėje asociacijoje.

Taip pat pažymima, kad Lietuvos švietimo taryba neturi savo biudžeto, jos kaštai Seimo kanceliarijai yra minimalūs

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen parengė parlamentui pavaldžių patariamųjų institucijų pertvarkos koncepciją – ji siūlo Lietuvos švietimo tarybą išformuoti, o penkias kitas įstaigas sujungti į Nacionalinę gerovės agentūrą.

Pagal koncepciją, Lietuvos švietimo tarybos funkcijos būtų perduotos kitiems panašią veiklą vykdantiems subjektams, o Valstybinė lietuvių kalbos ir Valstybinė kultūros paveldo komisijos, Etninės kultūros globos, Nacionalinė sveikatos ir Nacionalinė šeimos tarybos būtų sujungtos į Nacionalinę gerovės agentūrą.

Anot parlamento vadovės, šių institucijų veiklos analizė parodė, kad būtent ekspertinei-patariamajai veiklai jos skiria mažiausiai laiko ir išteklių, koncentruojasi į privalomų taisyklių nustatymą, visuomenės švietimą ir informavimą, mokslinius tyrimus, dubliuoja kitų institucijų funkcijas.

The post Seimo Švietimo ir mokslo komitetas nepritaria Švietimo tarybos likvidavimui appeared first on LAIKMETIS.

„Šiuo metu tokių planų nėra“, – BNS trečiadienį informavo ŠMSM. 

Ministerijai antrina ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas. Jis BNS teigė, jog dėl šį rudenį startavusių gyvenimo įgūdžių pamokų komitetą pasiekė Šeimų sąjūdžio laiškas, daugiau jokių kreipimųsi negauta.

„Jokių stabdymų. Mes, nemanau, kad bandysime kažką stabdyti. Visuomet yra politinių jėgų, kurios nieko nenori keisti, bet tai čia nėra priežastis stabdyti“, – sakė Laisvės partijos atstovas Seime. 

Tėvų forumas kaltina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kad per pamokas bus skleidžiama LGBT propaganda, piktinasi, kad vaikai bus mokomi apie kontracepciją, o ne susilaikymą nuo lytinių santykių. 

Advokatas Ignas Vėgėlė televizijos laidoje „Dėmesio centre“ teigė, kad vaikai šiose pamokose be kita ko bus mokomi „kaip tą kontraceptinę priemonę pasigaminti oraliniam seksui“. 

Širvintų merė Živilė Pinskuvienė socialiniame tinkle skelbė, kad savivaldybės įstaigų gyvenimo įgūdžių pamokų objektu „nebus nei lytiniai santykiai tarp vienos lyties vaikų, nei oralinio sekso barjerinės plėvelės naudojimas“, tačiau bus koncentruojamasi į sveikos gyvensenos, higienos, žalingų įpročių ir smurto prevencijos problemas, mokiniams aktualius klausimus.

Tuo metu Prezidentūra ragina vengti politikavimo vertinant ugdymo programų turinį ir palikti tai specialistams, kartu siūlo nukelti programos pradžią, jei jai įgyvendinti šiuo metu nėra kompetentingų pedagogų.

Ministerija kritiką atmeta, sakydama, kad viešojoje erdvėje sklando klaidinanti informacija, o pedagogai šioms pamokoms yra pasirengę bei dar galės tobulintis. 

Platinama neteisinga informacija

Anot A. Žukausko, antradienį apie gyvenimo įgūdžių pamokas ir platinamą iškreiptą informaciją politikams situaciją paaiškino švietimo ministras Gintautas Jakštas. 

„Vienas dalykas, platinama kažkokia feikinė programa, kliedesiai apie oralinio sekso mokymus ir panašiai, ko visiškai nėra. Čia viena, kad daugelis nematęs, neskaitęs, tiki piktybiškai platinama propaganda. Įtariu, iš kur yra, nenoriu čia sakyt. Yra šalis, net Europos Tarybos atliktas tyrimas, kad bando rast plyšių ir kiršinti visuomenes Europoje, tik išgirsta ką nors apie lytiškumą ir pradeda generuoti feikus“, – sakė A. Žukauskas. 

Jis teigė į programą žiūrintis pozityviai, nepastebėjęs  „kažkokių baisių dalykų“, o iš šeimų, su kuriomis bendrauja, girdėjęs teigiamus atsiliepimus – tiek vaikų, tiek tėvų.  

Antradienį Seime G. Jakštas politikams teigė, kad gy­ve­ni­mo įgū­džių pro­gra­ma bu­vo ren­gia­ma dau­giau nei dve­jus me­tus. Į jos ren­gi­mą įsi­trau­kė tos sri­ties moks­li­nin­kai, pe­da­go­gai, bu­vo kon­sul­tuo­ja­ma­si ir su tė­vais.

„Šei­ma yra la­bai svar­bi. Tai at­si­spin­di ir pa­čio­je pro­gra­mo­je, tai yra per ug­dy­mą. Nė­ra pro­pa­guo­ja­mos jo­kios sek­su­a­li­nės orien­ta­ci­jos (...). Kas yra svar­bu, tai su­pras­ti, kad esa­me skir­tin­gi, ir gerb­ti vi­sų mū­sų skir­tin­gumą. Tai yra vie­na iš ver­ty­bių, ku­rią mes vi­si tu­rė­tu­me tu­rė­ti. Ta­čiau ko­kio nors pro­pa­ga­vi­mo, kaip jūs įvar­di­jo­te, pro­gra­mo­se nė­ra“, – Seimo nariams antradienį sakė G. Jakštas. 

Neramina lytiškumo temos

Kai kuriuos tėvus neramina lytiškumo temos, kurios integruotos į Gyvenimo įgūdžių pamoką. 

Anot ŠMSM, 5-10 klasėse bus paliečiamos skirtingos su tuo susijusios temos. Pavyzdžiui, penktoje klasėje bus nagrinėjama, kas yra priekabiavimas lytiniu pagrindu, bus aptarinėjami paauglystėje vykstantys fiziologiniai – poliucijų ir menstruacijų atsiradimas. 

Šeštoje klasėje numatyta nagrinėti, kas kas yra psichologinis, fizinis, ekonominis ir seksualinis smurtas ir prievarta, kokią žalą smurtas daro sveikatai, atpažinti lytinį priekabiavimą, prekybą žmonėmis ir kreiptis pagalbos. Bus aiškinamasi, kas yra lytinė sveikata, kaip asmens elgesys ir aplinkos veiksniai daro jai poveikį.

Septintokai analizuos, kaip nuostatos padeda arba trukdo priimti kitų žmonių nuomonę, kultūrinį tapatumą, lytinį tapatumą, analizuos abipusio sutikimo santykiuose principų laikymosi svarbą, diskutuos apie meilę ir lytinį potraukį, susipažins su kontracepcijos sąvoka, prieinamomis kontraceptinėmis priemonėmis, jų tikslingumu. 

Aštuntoje klasėje numatyta dėstyti, kas yra seksualiniai nusikaltimai, kaip atpažinti situacijas, kuriose atsiranda grėsmė būti įtrauktiems į prekybos žmonėmis tinklą, tapti pornografijos pramonės dalyviu. Bus analizuojama, kas yra nėštumo planavimas, planuotas ir neplanuotas nėštumas. Aptariamos nėštumo nutrūkimo pasekmės.

Devintokai analizuos įvairius santykius ir išskirs jų ypatumus, santykių intymumą ir apibūdins, koks intymumas yra tinkamas skirtingiems santykiams. Taip pat bus nagrinėjama, kaip siejasi lytinis potraukis su hormonų kiekio svyravimais organizme, kokie yra lytinį potraukį stiprinantys veiksniai, aiškinsis lytiškai plintančios infekcijos sąvoką, lytiškai plintančių ligų simptomus, kaip išvengti šių ligų.

Gyvenimo įgūdžių programos dalyviai dešimtoje klasėje aiškinsis, kas yra ilgalaikių santykių planavimas, ankstyvųjų lytinių santykių poveikį fizinei, psichinei ir socialinei sveikatai. Palies nėštumo planavimo temas, kontracepcijos priemones. Moksleiviai taip pat aiškinsis, į ką kreiptis iškilus klausimams dėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos.

Mokytojai rengiami universitete

Prezidentūra teigia, kad mokyklinės bendrojo ugdymo programos „neturi tapti politikavimo objektu“, o jei ugdymo programos turinys kelia abejonių, vertinti ir koreguoti jį turi atitinkamos srities specialistai, į šį procesą įtraukiant ir švietimo bei tėvų bendruomenes.

„Taip pat reikia įsiklausyti ir į specialistų argumentus – prievartos ir lytinių nusikaltimų prieš vaikus statistika primena, kad į prevenciją ir ugdymą investuojama nepakankamai“, – komentare BNS trečiadienį nurodė Prezidentūra. 

Anot jos, prielaidos bet kurios ugdymo programos kokybei – ugdymo programų įgyvendinimui tinkamai pasirengę mokytojai.

„Jei neturime kompetentingų mokytojų Gyvenimo įgūdžių programai įgyvendinti, reikėtų vėlinti šios programos startą ir investuoti į mokytojų rengimą“, – pabrėžia Prezidentūra. 

Ministras G. Jakštas Seimo nariams antradienį teigė, kad pamokas dėstyti mokytojai gali ir dabar, taip pat esama pedagogų, kurie tobulinasi. 

„Mo­ky­to­jai ren­gia­mi, yra su­kur­ta uni­ver­si­te­tų pro­gra­ma, jau star­ta­vo Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­gra­ma Gy­ve­ni­mo įgū­džių pro­gra­mos mo­kan­tiems pe­da­go­gams, ne­tru­kus tu­rė­tų star­tuo­ti ir Vil­niaus uni­ver­si­te­te, – sakė G. Jakštas.

Pasak ministro, pas­ta­raisiais me­tais vy­ko kon­sul­ta­ci­jos ir mo­ky­to­jai bu­vo pa­reng­ti, nes tai „nė­ra kaž­kas vi­siš­kai nau­jo“, nes programos dalykai buvo integruoti į ugdymo procesą.

„Tie­siog da­bar jie yra su­kur­ti ir su­dė­ti į at­ski­rą pa­mo­ką, nes tam mo­kyk­lo­se iki šiol bu­vo ski­ria­ma ne­pa­kan­ka­mai dė­me­sio“, – tvirtino ministras.

Turinys nėra naujas

Kaip BNS informavo ŠMSM, gyvenimo įgūdžių pamoka yra nauja, bet jos turinys apima iki šiol mokyklose dėstytas aktualias moksleiviams temas, tokias kaip socialinis-emocinis ugdymas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, patyčių ir smurto prevencija, savižudybių prevencija, lytiškumo ugdymas, sveikatos ugdymas, pirmoji pagalba, žmogaus sauga, kurių įgyvendinimui mokyklose trūko nuoseklumo ir tam skiriamo laiko.

Ministerija tvirtina, kad, pavyzdžiui, žmogaus sauga kaip atskiras dalykas buvo įgyvendinama tik 5, 8, 10 klasėse. Integruotai nuo 2017 mokslo metų pradžios dėstytos sveikatos, rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo temos, tačiau tam nebuvo numatyta atskiro pamokų laiko.

„Mokytojai, kurie mokė žmogaus saugos dalyką, turėjo baigti atitinkamus kvalifikacinius kursus. Mokytojams, kurie dėstė Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programą mokyklose, buvo surengta daugybė kursų, konsultacijų, kitų kvalifikacijos tobulinimo renginių, pateikta nemažai metodinės medžiagos. Taigi, tokių parengtų specialistų mokyklose jau yra, ir reikia jais pasitikėti“, – sakoma ŠMSM komentare.

Pagal programoje konkrečioms klasėms pateiktas temas, anot ministerijos, mokytojai gali savarankiškai dėliotis pamokų turinį.

Programa įgyvendinama ne visa apimtimi: 1–4 klasėse ji bus dėstoma integruotai, 5, 7 klasėse vyks po vieną savaitinę, o 9 klasėje – po vieną pamoką kas antrą savaitę.

„Tai yra palaipsninis programos diegimas, tad šiemet ir mokytojų reikės mažiau“, – nurodo ŠMSM.

The post Švietimo ministerija nesitraukia: gyvenimo įgūdžių pamokų neatšauks appeared first on LAIKMETIS.

Konferencijoje skirtingų sričių specialistai nagrinėjo suaugusių ir vaikų pernelyg gilaus įsitraukimo į skaitmeninių technologijų ir interneto naudojimą, trukdantį kasdieniam žmogaus gyvenimui – santykiams su artimaisiais, laisvalaikiui bei sveikatai, problematiką.

Konferencijos pabaigoje rengėjai pristatė šios problemos sprendimui skirtus mokymus.

Renginio pradžioje sveikinimo žodį tarė LR Seimo narys, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, pabrėžęs jog problema yra ne pati technologinės priemonė, bet jos perteikiamas turinys.

Profesorius pabrėžė naujas informacinės erdvės keliamas grėsmes: sunkumą internete atskirti kas tiesa, o kas ne, privatumo praradimą, žmonių elgesio modeliavimą ir naujos skaitmeninės tironijos pavojų.

Konferencijos dalyvius pasveikino VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanas Benas Ulevičius, akcentavęs, jog internetas yra dovana, tačiau naudojamas ne pagal paskirtį gali atnešti daug žalos, bei Kauno miesto visuomenės sveikatos biuro Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus vedėjas Tautvydas Lukavičius, pabrėžęs, jog Kaunas gali tapti lyderiu puoselėjant mokyklose priklausomybės nuo interneto prevenciją. 

Pirmąjį konferencijos pranešimą skaitė LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos psichologijos katedros vedėja dr. Giedrė Širvinskienė. Pranešime „Vaikų naudojimasis internetu: nuo sveiko iki patologinio“ buvo aptarta riba, kurią peržengus pasireiškia priklausomybės nuo skaitmeninių technologijų požymiai, tokie kaip ankstesnių pomėgių apleidimas, pastovus ir nekontroliuojamas noras naudotis internetu ir pan.

vaikų perteklinis interneto naudojimas siejamas su žemesniais mokymosi rezultatais.

Psichologės teigimu, vaikų perteklinis interneto naudojimas siejamas su žemesniais mokymosi rezultatais, įtampa šeimoje, psichologinėmis problemomis (tokiomis kaip depresija, nerimas, žema savivertė), miego sunkumais ir pan.

VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto prof. dr. Roma Jusienė aptarė perteklinio interneto naudojimo psichosocialinius, socioekonominius ir demografinius veiksnius. Profesorė pasidalino Lietuvoje atliktų tyrimų šia tema rezultatais ir praktinėmis įžvalgomis apie perteklinio interneto naudojimą bei pabrėžė būtinybę kuo anksčiau atpažinti kylančias rizikas.

Interneto kaip socialinės realybės konstravimo būdo ypatumus pristatė VDU Santuokos ir šeimos studijų centro darbuotoja prof. dr. Birutė Obelenienė.

Pranešėja atkreipė dėmesį į tai, jog jaunimas, ieškodamas atsakymų į jiems rūpimus klausimus lytiškumo, kontracepcijos, nėštumo tema, dažnai pasitelkia internetą. Neretoje tokio pobūdžio informaciją pateikiančioje svetainėje naudojami kalbiniai konstruktai, kurie logiškai nedera vienas prie kito: pavyzdžiui, nėštumas dažniausiai siejamas su negatyvios semantikos žodžiais (nelauktas, neplanuotas, netikėtas, apsauga nuo nėštumo, nėštumo prevencija ir pan.), tuo tarpu abortas minimas pozityviame kontekste (saugus abortas), jis siejamas su viena didžiausių vertybių, sveikata (reprodukcinė sveikata) ir pan. Profesorės nuomone, tokia kalba formuoja vertybines jaunimo nuostatas ir jas keičia neigiama nėštumui linkme. 

Specifinei su perteklinio interneto naudojimu susijusiai problemai buvo skirtas Šeimos ir santuokos studijų programos Tarptautiniame teologijos institute Trumau (Austrija) vadovo, gydytojo psichiatro dr. Gintauto Vaitoškos pranešimas „Pornografijos vartojimo prevencija“.

egzistuoja didelė tikimybė, jog vaikai susidurs su pornografiniais vaizdais savo skaitmeniniuose įrenginiuose arba jais pasidalins kiti bendraamžiai.

Pranešėjas pabrėžė, jog mūsų laikmečiui būdingas vulgarus seksualumo suvokimas jauno žmogaus asmenybei yra ypatingai paveikus dėl dar nepilnai susiformavusio jo gebėjimo valdyti emocijas. Tuo tarpu egzistuoja didelė tikimybė, jog vaikai susidurs su pornografiniais vaizdais savo skaitmeniniuose įrenginiuose arba jais pasidalins kiti bendraamžiai.

Gydytojas akcentavo, jog su vaikais būtina kalbėtis apie meilę, suformuojant taurų dviejų, vienas kitam įsipareigojusių vyro ir moters santykių vaizdinį; su paaugliais – paliesti moteriškumo ir vyriškumo sampratą, moters sudaiktinimo ir žeminimo pornografinėse scenose ir kitas temas.

Rengimo šeimai asociacijos pirmininkas, teisininkas Ramūnas Aušrotas perskaitė pranešimą „Priklausomybės nuo interneto (toliau - PNI) prevencijos ir intervencijos galimybės mokykloje“.

Kaip pastebėjo pranešėjas, pagal Švietimo įstatymą yra privaloma užtikrinti prevencijos programų įgyvendinimą mokykloje, tačiau priklausomybės nuo interneto prevencija nėra numatyta kaip privaloma prevencijos programos dalis, tačiau ją galima integruoti į naująją Gyvenimo įgūdžių programą, įgyvendinti per neformalaus švietimo programas arba vykdyti bendros prevencijos programos rėmuose.

PNI individuali prevencija (pagalbos lygis, pagalbos teikėjas, intervencijos priemonės) priklauso nuo vaikui reikalingos pagalbos pobūdžio ir masto. Individualią PNI prevenciją dera taikyti laikantis subsidiarumo ir bendradarbiavimo su tėvais principų.

„Kaip mokykla gali padėti tėvams, jeigu jų vaikas įniko į ekranus?“ – klausė ir siekė pateikti atsakymą socialinė pedagogė Giedrė Kisielė.

Pranešėjos nuomone, būtina apmokyti pedagogus, švietimo pagalbos specialistus atpažinti mokinius, kurie jau susiduria su probleminiu interneto naudojimu; patarti, kaip ir ką jie turi kalbėti tiek su tėvais, tiek su mokiniais apie naudojimąsi internetu; organizuoti kokybiškas veiklas po pamokų, taip skatinant mokinius užsiimti aktyvia fizine veikla ir pan.

Išklausius visus pranešimus vyko konferencijos apibendrinimas ir būsimų mokymų aptarta tema pristatymas. Mokymai, skirti švietimo pagalbos specialistams (socialiniams pedagogams, logopedams, mokyklų psichologams ir kt.), visuomenės sveikatos specialistams, klasių auklėtojams, apmokant juos naudotis sukurta metodika praktiškai, bendradarbiaujant su tėvais teikti individualią ir kolektyvinę pagalbą vaikui, vyks penkiose Lietuvos savivaldybėse. Pirmieji mokymai planuojami gruodžio 28 d. Kauno mieste.

Išsamią informaciją apie mokymus rasite interneto puslapyje Vaikasinternete.lt. 

Konferenciją organizavo Rengimo šeimai asociacija. Konferencija ir mokymai yra projekto „Neigiamo skaitmeninės aplinkos poveikio vaiko asmenybei prevencijos ir ankstyvosios intervencijos mokykloje algoritmas“ dalis. Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja LR Sveikatos apsaugos ministerija, lėšomis.

Daugiau informacijos Rengimasseimai.lt. 

The post Kaune vyko priklausomybei nuo interneto aptarti skirta konferencija appeared first on LAIKMETIS.

Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas šeimos instituciją ginančių organizacijų veiklą apibūdino kaip žviegimą, o jų poziciją prilygino plokščios Žemės teorijų šalininkams.

Vasario 17 d. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio metu jo pirmininkas prof. Artūras Žukauskas (Laisvės frakcijos narys) leido sau pašiepti visuomenines organizacijas. Svarstant darbotvarkės klausimus Valstiečių ir žaliųjų frakcijos narė Asta Kubilienė pasiūlė į sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programos įgyvendinimo svarstymus pakviesti visuomenininkus, kurie kreipėsi raštiškai į Seimo komitetą su paklausimais.

Jos pasiūlymas susilaukė griežtos pirmininko A. Žukausko reakcijos. Jis pareiškė: „Aš nežadu kviesti (į posėdį) žmonių, kurie žviegia, kad negalima tvirtinti Stambulo konvencijos“. Tam pasipriešino A. Kubilienė, priminusi, kad tai yra vertybinis klausimas. Tuomet A. Žukauskas prieštaraujančius Stambulo konvencijos ratifikavimui prilygino plokščiažemininkams (JAV paplitusi sąmokslo teorija, teigianti, kad nėra jokių įrodymų, jog Žemė yra apvali – „Laikmečio“ past.).

Tik pakartotinai A. Kubilienei paprieštaravus ir pareiškus, kad ji pati nepritaria Stambulo konvencijai, pirmininkas nusileido ir sutiko į posėdį pakviesti šeimų interesus ginančias organizacijas.

Primename, kad Artūras Žukauskas, buvęs Vilniaus universiteto rektorius, praėjusiais metais pasuko į politiką tapo Laisvės partijos kandidatu į Seimą. Po rinkimų buvo įvardijamas kaip kandidatas užimti Švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas. Šiuo metu jis deleguotas Laisvės frakcijos vadovauja Švietimo ir mokslo komitetui.

The post Parlamentaras A. Žukauskas visuomenininkus, nepritariančius Stambulo konvencijai, išvadino "žviegiančiais" ir "plokščiažemininkais" appeared first on LAIKMETIS.