Tradicija Šventojo Petro aikštėje pastatyti Kalėdų eglę ir prakartėlę pradėta 1982 m. Nuo to laiko Vatikanas kasmet gauna dovanų eglutę iš vienos Italijos provincijos ar Europos šalies. Tačiau šiemet kelios aplinkosaugos asociacijos iš Trentino provincijos pasisakė prieš šią tradiciją, pavadinusios medžių kirtimą „nenaudinga auka“. Laiške popiežiui jos teigė manančios, kad tokia tradicija prieštarauja jo raginimams kovoti su klimato krize.

Aktyvistai surinko daugiau kaip 40 000 parašų po peticija, kuria raginama nutraukti gyvų medžių, kaip šventės simbolių, naudojimą. Jie pavadino tai „grynai vartotojiška praktika“, kuria siekiama pritraukti turistų ir sukurti nuotraukų turinį. Vietos Ledro gyventojai taip pat išreiškė savo nepritarimą ir įspėjo ketinantys užblokuoti kelią, kad eglės nebūtų vežamos į Romą.

Reaguodamas į protestus, Ledro meras Renato Girardi išreiškė nusistebėjimą ir pažymėjo, kad nesitikėjo tokios aršios reakcijos. Jis sakė, kad tai gali sugadinti visą šventę, ir pažymėjo, kad medžiai vis tiek būtų nupjauti ir išsiųsti į lentpjūvę. Pasak jo, medį buvo planuojama nupjauti siekiant išlaikyti ekologinę pusiausvyrą.

Girardi taip pat paneigė gandus, kad Vatikano interjerui papuošti buvo nupjauti dar 39 medžiai. Jis paaiškino, kad šios eglės bus nupirktos iš specializuotų medelynų, o ne nukirstos Ledro miškuose. Be to, jos yra specialios rūšies, parinktos interjerams puošti, nes ilgai laikosi.

Skaičiuojama, kad „žaliojo milžino“ nukirtimo ir transportavimo į Vatikaną išlaidos sieks 6 tūkst. eurų. Girardi patikslino, kad ši procedūra neviršija biudžeto, o eglutės parinkimas ir pristatymas tapo tradicine Kalėdų švenčių Vatikane dalimi.

The post Aplinkosaugininkai prašo popiežiaus nestatyti Kalėdų eglės Vatikane appeared first on LAIKMETIS.

Toks terminas nuo trečiadienio įvestas Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) direktoriaus įsakymu. Iki šiol sprendimas įsigaliodavo iškart, nustačius pažeidimą.

Vis dėlto, kaip skelbia Aplinkos apsaugos departamentas, liks ir tam tikros išimtys, t.y. techninės apžiūros dokumentas baigs galioti iš karto , jei bus nustatytas skysčių nuotėkis.

Naikinti techninę apžiūrą, kai transporto priemonė viršija išmetamųjų dujų normą, nuo sausio 1-osios gali Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai, tai taip pat gali daryti policijos ir LTSA pareigūnai.

Minimi pareigūnai stabdyti transporto priemones ir atlikti jų taršos matavimus gali nuo metų pradžios įsigaliojus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimams.

Naikinti techninę apžiūrą, kai transporto priemonė viršija išmetamųjų dujų normą, nuo sausio 1-osios gali Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai

Techninė apžiūra naikinama nustačius, kad išmetamųjų dujų kiekis viršija normą arba esant bet kokiam skysčio (pvz. tepalų, degalų) nuotėkiui, jeigu dėl to kyla žala aplinkai, pavojus kitiems kelių eismo dalyviams.

Vairuotojai privalo sustoti stabdomi uniformuoto AAD pareigūno, o nepaklusus reikalavimui, gresia nuo 850 iki 1,2 tūkst. eurų bauda.

Kaip anksčiau skelbė AAD, už transporto priemonių, kurių į orą išmetamų teršalų kiekis viršija normas, eksploataciją gresia 100-300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 300-500 eurų bauda.

Aplinkos teršimas pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir mišiniais asmenims užtraukia 60-120 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 150-300 eurų baudą.

Per metus AAD planuoja patikrinti nuo 9 iki 15 tūkst. automobilių.

The post Dėl taršos panaikinus automobilio techninę apžiūrą, ji dar galios dvi paras appeared first on LAIKMETIS.

Seimas antradienį priėmė tai numatančius įstatymus, kurie leistų efektyviau kontroliuoti transporto priemonių taršą.  

Už Saugaus eismo automobilių keliais įstatymų pataisas balsavo 73 parlamentarai, prieš buvo trys, o susilaikė 42, o už Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimus – atitinkamai 64, 20 ir 32.  

Pakeitimai numato, kad aplinkos apsaugos pareigūnai matavimus operatyviai atliktų vietoje – sustabdžius automobilį kelyje. 

„Valstietis“ Valius Ąžuolas mano, kad tai keliuose gali sukelti chaosą.  

„Kai dabar stabdo kelyje, (...) pavyzdys, nestoja pažeidėjas ir bėga, tada policijos pareigūnas turi ginklą, turi visus reikiamus įgaliojimus jį vytis, sustabdyti. Dabar aplinkos inspektorius taps ir pareigūnu, kuris gaudys nusikaltėlius gatvėse? Nedarykime tų klaidų, ant kokio grėblio buvome užlipę (...) Jeigu dabar leistume ant kiekvieno kampo stabdyti, tai tuoj pamatysite, kokį chaosą turėsite ir tada viena institucija bus galingesnė už visas kitas“, – kalbėjo jis.  

Dabar aplinkos inspektorius taps ir pareigūnu, kuris gaudys nusikaltėlius gatvėse?

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika tvirtino, kad tokiomis pataisomis 21-ojo amžiaus problemas bandoma spręsti 19-tojo amžiaus metodais.

„Reikėtų pagalvoti pirmiausia apie inovacijas, o ne apie tai, kad tiesiog dar vieną funkciją užmesti aplinkosaugininkams ir galiausiai jokio rezultato nepasiekti“, – aiškino parlamentaras.

Pasak jo, iš „Regitros“ apskritai neturėtų išvažiuoti taršūs automobiliai. 

„Jeigu ten yra korupcija, galbūt reikėtų ten daryti kažkokius prevencinius darbus, reformas ar kažkokius pokyčius, nes vis tiek institucijų prasme priemonių yra pakankamai, bet jeigu institucijos nedirba, tai reikėtų įvertinti iš aukščiau, kas yra padaryta blogai“, – kalbėjo K. Mažeika.

The post Seimas: aplinkosaugininkai keliuose galės matuoti automobilių taršą appeared first on LAIKMETIS.