Anot jų, tai leidžia kelti klausimą ir dėl prezidento Gitano Nausėdos priesaikos sulaužymo, tačiau apkalta vargiai įmanoma. 

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Ignas Kalpokas. BNS teigė, kad Seimo komisijos atliktas tyrimas atskleidė keletą pagrindinių faktorių, kurie rodo apie galimai neskaidrią veiklą.

„Tai yra, kad galimai vis dėlto buvo neskaidrūs ir nelygias sąlygas kandidatams sudarantys santykiai tarp kandidato į prezidentus G. Nausėdos ir VSD vadovo, kad galimai buvo neteisėtai rinkta informacija, neteisėtai atskleista G. Nausėdos štabui informacija apie žmones“, – BNS sakė VDU politologas.

„Šitie faktoriai viena vertus, kaip ir komisijos išvados, sudaro prielaidas kreiptis ir į Generalinę prokuratūra, taip pat kelia klausimą ir dėl paties prezidento pažeidžiamumo. O kuomet keliami klausimai dėl prezidento pažeidžiamumo ir galimo priesaikos sulaužymo, ką komisija irgi konstatavo, tai čia mes jau girdim aidus ir to, kas figūravo Rolando Pakso istorijoje“, – tvirtino jis.

Seimo komisija išvadose konstatavo, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

Komisija taip pat konstatavo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų parlamentarams apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją.

Išvadą patvirtinus Seimui, komisijos nariai patvirtino svarstysiantys kreiptis į teisėsaugą dėl melagingų liudijimų.

Tiek I. Kalpokas, tiek Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili BNS teigė, kad visgi apkalta G. Nausėdai vargiai įmanoma. 

Parodė neskaidrius santykius

I. Kalpokas teigė, kad neskaidrios veiklos įspūdį sustiprina ir komisijos konstatuoti prezidento aplinkos ryšiai su asmenimis, susijusiais su Baltarusijos trąšų verslu.

„Kitas dalykas, dar skandalingesnis, – santykiai su Baltarusijos trąšų importuotojais, ir tai, kad, tikėtina, buvo bandoma daryti prezidentūrai įtakai“, – teigė jis. 

Anot jo, nors šie faktoriai sudaro prielaidas kelti klausimą dėl galimo priesaikos sulaužymo ir apkaltos, ji vargiai įmanoma.

„Aišku, šį kartą turime kitokią politinę situaciją, tikrai nemanau, kad viskas baigtųsi apkalta. Ko gero, net sudaryti apkaltos komisijos vargiai pavyktų. Bet tas žodynas, kuris yra vartojamas, jis yra labai stipriai panašus į tai, kuo buvo kaltinamas prezidentas R. Paksas“, – kalbėjo I. Kalpokas.

Jo teigimu, rinkiminių metų fone lengva komisiją kaltinti politikavimu ir, panašu, kad tokios strategijos laikosi Prezidentūra.

Pasak I. Kalpoko, išvados taip pat galėtų sudaryti pagrindą VSD ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovų atsistatydinimui arba nušalinimui

Pasak I. Kalpoko, išvados taip pat galėtų sudaryti pagrindą VSD ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovų atsistatydinimui arba nušalinimui.

„Vis dėl to reikia turėti omenyje, kad abu pareigūnai, panašu, turi pilną prezidento palaikymą ir to jiems užtenka, kad jie liktų einamose pareigose. Man atrodo, šioj vietoj tas kausimas ir užsidaro“, – kalbėjo jis. 

Politologas pabrėžė, kad komisijos išvados yra labai svarbios tuo, kad Seimas atliko parlamentinės kontrolės funkciją ir komisija atsakė į tuos klausimus, kurie buvo iškilę. Tai, koks bus jų poveikis, anot I. Kalpoko, yra rinkėjų rankose.

Atsakymų nerado

KU politologė G. Burbulytė-Tsiskarishvili BNS teigė, kad komisijos išvados jai neatsakė į visus klausimus ir jų liko tiek pat, kiek perskaičius žurnalistikos tyrėjų Dovydo Pancerovo ir Birutės Dovidonytės knygą „Pranešėjas ir Prezidentas“. 

„Klaustukų man lieka pakankamai daug. Sakykime, vis tiek, prezidento įsitraukimas ar įtraukimas – čia labai svarbūs dalykai, jie taip ir nepaaiškėjo iki galo“, – teigė politologė. 

Anot jos, išvadose esame iškarpyto teksto, kuris visuomenei neprieinamas ir negali būti viešinamas, kuris galbūt atskleistų daugiau informacijos. 

„Iš pačių išvadų visgi galima numanyti, kad komisija kalba tik apie galimą ar numanomą prezidento dalyvavimą, tikrų įrodymų mes vis tiek iš išvadų negalime atsakyti, kad čia tikrai buvo prezidento aiškus dalyvavimas. Matyt, čia būtų pats svarbiausias momentas“, – kalbėjo ji. 

Anot jos, liko klausimas ir dėl prezidento sąsajų su baltarusiškų trąšų importuotojais. 

„Nesuprasi, ar čia tos asmenybės, ar kitos, bet tai nėra gerai, jeigu čia buvo poveikis. Čia, sakyčiau, yra žymiai didesnė problema negu privačių ar viešų asmenų tikrinimas. Nes jeigu buvo tas poveikis, tai saugumas neatliko savo darbo“, – teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Politologės teigimu, šioje situacijoje žodį turėtų tarti konstitucinės teisės specialistai, nes kol kas KU atstovė teigė matanti „procedūrinių skylučių dėl kurių iki apkaltos galima ir nenueiti“.

„Mano pozicija tokia – apkaltai reikia labai tvirtų ir aiškių išvadų, kadangi matau daugiau klausimų, negu atsakymų, man kol kas kyla abejonių būtent dėl procedūrinių dalykų, negu dėl turinio pačios apkaltos“, – teigė politologė.

Rizikos G. Nausėdos aplinkoje, nuslėptas tyrimas

Apie pusmetį VSD pranešėjo informaciją tyrusi parlamentinė komisija išvadas registravo šį antradienį.

Be kita ko, ji  konstatavo, jog G. Nausėdos aplinkoje buvo nustatyta kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionalinio saugumo interesams dėl jų esamų ar buvusių ryšių su riziką keliančiais asmenimis, bendradarbiavimo su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, baltarusiškų trąšų verslu.

Komisijos vertinimu, tai „daro prezidentą pažeidžiamą“, o G. Nausėdos atsisakymas liudyti komisijai yra nesuderinamas su jo duota priesaika.

Išvadose konstatuojama, kad VSD neinformavo institucijų ir sprendimų priėmėjų apie atliktą tyrimą dėl galimų pažeidimų finansuojant G. Nausėdos 2019 metų rinkimų kampaniją, įžvelgė teisinio reglamentavimo sudarytas galimybes nuslėpti ir nedeklaruoti visų patirtų rinkimų išlaidų.

Nė vienas tyrime figūruojantis asmuo sako nedarę nieko neteisėto.

G. Nausėda parlamentarus kaltina kišimusi į gegužę vyksiančius prezidento rinkimus. STT nurodo negalinti teikti detalios informacijos apie kriminalinės žvalgybos tyrimus politikams, o VSD teigia, jog Seimo komisija viršijo įgaliojimus, darydama išvadas remiasi prielaidomis, ir nurodo svarstanti ginti savo reputaciją.

The post Politologai: komisijos išvados leistų kreiptis į prokurorus, prezidento apkalta nepavyks appeared first on LAIKMETIS.

Komisijai antradienį paskelbus, kad neatsakydamas į jos klausimus prezidentas Gitanas Nausėda savo veiksmais pažeidė priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus ir Konstituciją, P. Saudargas taip pat neatmeta prezidento apkaltos tikimybės.

„Manyčiau, kad palaikysime tas išvadas, nes delegavome į komisiją savo atstovus, neturime pagrindo nepasitikėti jų darbu. Tikiuosi, kad ir koalicija balsuos už išvadas, nors frakcijų nuomonės apibendrintos kol kas negirdėjau, kaip kiekviena frakcija žada elgtis atžvilgiu šių išvadų balsuodama Seime. Tai dar pamatysime“, – Žinių radijui trečiadienį sakė parlamentaras.

Jo teigimu, Seimas pirmiausia turi patvirtinti komisijos išvadas.

„Frakcijoje nesame oficialiai kalbėję dėl šito klausimo, išvados tik šiandien (trečiadienį – BNS) oficialiai bus pristatomos, rytoj (ketvirtadienį – BNS), matyt, kalbėsime ir kokie tolesni veiksmai“, – teigė P. Saudargas.

Jis pridūrė „neatmetantis visokių scenarijų“, tarp jų ir apkaltos prezidentui.

„Aš negaliu paneigti. Yra komisijos išvados, Seimas jas patvirtina. Ar sulaužė priesaiką, ar nesulaužė, pats Seimas atsakyti negali, gali atsakyti tik Konstitucinis Teismas. Kokiu būdu tą nuomonę gauti? Vienas iš būdų, matyt, yra ir toks (apkalta – BNS)“ – teigė Seimo vicepirmininkas.

Aš negaliu paneigti. Yra komisijos išvados, Seimas jas patvirtina. Ar sulaužė priesaiką, ar nesulaužė, pats Seimas atsakyti negali, gali atsakyti tik Konstitucinis Teismas

„Bet tikrai nedrįsčiau ką nors spekuliuoti ar burti anksčiau laiko, palaukime oficialaus išvadų pristatymo, palaukime balsavimo Seime ir toliau matysime, kaip ta situacija klostosi“, – pridūrė jis.

Pagal Konstituciją, apkalta prezidentui inicijuojama dėl galimo priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo. Ar tokie veiksmai padaryti, nustato Konstitucinis Teismas.

VSD pranešėjo istoriją tyrusios Seimo komisijos antradienį pateiktose išvadose konstatuojama, kad VSD direktorius Darius Jauniškis prieš penkerius metus talkino tuometiniam kandidatui į prezidentus G. Nausėdai rinkdamas žvalgybos informaciją apie jo aplinkos žmones – komandos narius, rinkimų štabo narius, rėmėjus.

Be to, komisija padarė išvadą,  kad D. Jauniškis informaciją, kokius asmenis reikia patikrinti, gavo arba iš paties G. Nausėdos, arba ji perduota šio pavedimu.

Prezidentas tai yra ne kartą paneigęs.

Seimo komisija taip pat tvirtino gavusi duomenų, kad G. Nausėdos aplinkoje nustatyta riziką keliančių asmenų, taip pat – turėjusių ryšių su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, jie esą susitikinėjo ir su G. Nausėda, ir su jo štabo nariais.

P. Saudargas teigė, kad šiuo klausimu „norėtųsi aiškesnio pačio prezidento vertinimo“. 

Reaguodamas į išvadas, VSD pareiškė, kad išvados parengtos iš esmės ignoruojant departamento pateiktus duomenis, žvalgybos kontrolieriaus išvadas, remiantis selektyviai atrinkta informacija bei vienpusiška jos interpretacija. Tarnybos teigimu, tokiu būdu sudaromos prielaidos daryti politinį spaudimą žvalgybos ir teisėsaugos institucijoms. 

Prezidentūra išvadas įvertino kaip bandymą diskredituoti valstybę.

The post P. Saudargas tikisi paramos Seimo komisijos išvadoms, sieks apkaltos prezidentui appeared first on LAIKMETIS.

„Dalyvaut politikoj man teisė neatimta, aš vis tiek lieku partijos pirmininku. Taip pat yra dar vienas kelias, dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, šita apkata to nedraudžia. Lieku Tautos ir teisingumo sąjungos pirmininku ir dalyvausiu Europos Parlamento rinkimuose“, – parlamente per slaptą balsavimą panaikinus jo mandatą žurnalistams sakė P. Gražulis.

Septintą kadenciją Seime dirbęs P. Gražulis teigė, jog balsavimo rezultatas jam nebuvo netikėtas, kadangi balsuoti atėjo ne tik valdantieji, bet ir dalis opozicijos, jis teigė, kad tai „ne pasaulio pabaiga“.

„Nėra siurprizas, kadangi dalyvavo socdemai, dalyvavo „darbiečiai“ iš opozicijos, nors buvo sakę, kad nedalyvaus, dalyvavo iš kitų opozicinių partijų, tai toks ir yra rezultatas, jis manęs nestebina“, – sakė P. Gražulis.

Nėra siurprizas, kadangi dalyvavo socdemai, dalyvavo „darbiečiai“ iš opozicijos, nors buvo sakę, kad nedalyvaus

„Nėra labai smagus sprendimas, esu žmogus, natūraliai reaguoju, bet kažkokio nusivylimo nėra“, – santūriai balsavimo rezultatus komentavo įprastai emocingai kalbantis P. Gražulis.

Seimas pirmadienį dėl priesaikos sulaužymo panaikino Petro Gražulio mandatą ir taip užkirto kelią jam dešimt metų kandidatuoti į parlamentą ar prezidentus.

P. Gražulis Seimo nariu be pertraukos buvo renkamas nuo 1996 metų.

Pirmadienį už tai, kad P. Gražulio mandatas būtų panaikintas, pirmadienį balsavo 86 Seimo nariai, aštuoni buvo prieš ir keturi susilaikė. Mandatui panaikinti reikėjo, kad per slaptą balsavimą už tai būtų ne mažiau kaip 85 parlamentarai iš 141. 

Iš viso balsavime dalyvavo 105 parlamentarai: valdantieji konservatoriai, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos atstovai, taip pat opoziciniai socialdemokratai, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai bei Darbo partijos atstovai. Balsavime nedalyvavo opoziciniai „valstiečiai“ ir Seimo narių Mišrios grupės nariai.

Apkalta P. Gražuliui surengta Konstituciniam Teismui (KT) pripažinus jį sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją, kai balsavo už greta sėdėjusį kolegą socialdemokratą Liną Jonauską.

Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmuo, kuriam Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka panaikino jo Seimo nario mandatą, gali užimti Konstitucijoje nurodytas su priesaikos davimu susijusias pareigas, kai nuo mandato panaikinimo yra praėję ne mažiau kaip 10 metų.

Antradienį, gruodžio 19 dieną, suplanuotas dar vienas balsavimas dėl P. Gražulio mandato panaikinimo, tačiau jo jau nebeprireiks. Antra apkalta šiam Seimo nariui inicijuota dėl įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje. Politikas joje nuteistas dėl piktnaudžiavimo.

Jeigu P. Gražulis mandato būtų netekęs per antrą apkaltos procesą, jo galimybės kandidatuoti nebūtų buvę suvaržytos.

Mišriai Seimo narių grupei priklausančio P. Gražulio vieta parlamente iki kadencijos pabaigos liks neužimta, nes šis politikas išrinktas vienmandatėje apygardoje. Likus mažiau nei metams iki eilinių Seimo rinkimų nauji rinkimai vienmandatėje apygardoje nerengiami.

The post Petras Gražulis planuoja dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą appeared first on LAIKMETIS.

Už tai, kad P. Gražulio mandatas būtų panaikintas, pirmadienį balsavo 86 Seimo nariai, aštuoni buvo prieš ir keturi susilaikė. Mandatui panaikinti reikėjo, kad per slaptą balsavimą už tai būtų ne mažiau kaip 85 parlamentarai iš 141. 

Iš viso balsavime dalyvavo 105 parlamentarai: valdantieji konservatoriai, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos atstovai, taip pat opoziciniai socialdemokratai bei Darbo partijos atstovai. Balsavime nedalyvavo opoziciniai „valstiečiai“ ir Seimo narių Mišrios grupės nariai.

Apkalta P. Gražuliui surengta Konstituciniam Teismui (KT) pripažinus jį sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją, kai balsavo už greta sėdėjusį kolegą socialdemokratą Liną Jonauską.

Mandatui panaikinti reikėjo, kad per slaptą balsavimą už tai būtų ne mažiau kaip 85 parlamentarai iš 141

Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmuo, kuriam Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka panaikino jo Seimo nario mandatą, gali užimti Konstitucijoje nurodytas su priesaikos davimu susijusias pareigas, kai nuo mandato panaikinimo yra praėję ne mažiau kaip 10 metų.

Antradienį, gruodžio 19 dieną, suplanuotas dar vienas balsavimas dėl P. Gražulio mandato panaikinimo, tačiau jo jau nebeprireiks. Antra apkalta šiam Seimo nariui inicijuota dėl įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje. Politikas joje nuteistas dėl piktnaudžiavimo.

Jeigu P. Gražulis mandato būtų netekęs per antrą apkaltos procesą, jo galimybės kandidatuoti nebūtų buvę suvaržytos.

Mišriai Seimo narių grupei priklausančio P. Gražulio vieta parlamente iki kadencijos pabaigos liks neužimta, nes šis politikas išrinktas vienmandatėje apygardoje. Likus mažiau nei metams iki eilinių Seimo rinkimų nauji rinkimai vienmandatėje apygardoje nerengiami.

The post Seimas panaikino P. Gražulio mandatą appeared first on LAIKMETIS.

Toks sprendimas antradienį priimtas už balsavus 87 Seimo nariams, po vieną buvus prieš ir susilaikius.

Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytė-Nielsen patiekus siūlymą apkaltą rengti gruodžio 19 dieną, pats parlamentaras įžvelgia planą procesą nukelti, kad būtų sulaukta išvados iš Konstitucinio Teismo (KT).

KT turi pateikti išvadą pagal pirmą P. Gražuliui pradėtą apkaltos procesą dėl priesaikos sulaužymo, kai balsavo už kolegą. Šiuo pagrindu P. Gražulį pašalinus iš Seimo jam įsigaliotų ir draudimas dešimčiai metų kandidatuoti į parlamentą.

Pašalinus mandatą pagal teismo nuosprendį jis galėtų kandidatuoti jau artimiausiuose rinkimuose.

„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas lapkričio 7-osios nutartimi paliko galioti nuosprendį, kuriuo P. Gražulis pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo. Nusikalstama veika buvo padaryta prieš pradedant eiti Seimo nario pareigas, nuosprendis įsiteisėjo“, –  pateikusi nutarimo projektą informavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Nutarimu patvirtinta apkaltos data – gruodžio 19-oji, procesas prasidėtų 10 val. rytiniame Seimo posėdyje.

P. Gražulis parlamento vadovės klausė, kodėl apkalta rengiama gruodžio antroje pusėje, kai Seimo statute nurodyta, kad procesas gali būti surengtas po septynių dienų.

„Septynios dienos – gruodžio 19-ta daug anksčiau, tai kodėl tik 19-ta? Ar čia nėra tas, kad bandysit išsukinėti per S. Šedbarą (buvusį konservatorių KT teisėją – BNS) Konstitucinio Teismo teisėjams rankas, kad nebalsuodamas šiurkščiai pažeidžiau Konstituciją, nes per šitą apkaltą galite mane pašalinti tik iš šios kadencijos, o jei būtų priimtas KT sprendimas, kad šiurkščiai pažeidžiau Konstituciją, dešimčiai metų negalėčiau būti renkamas“, – kalbėjo P. Gražulis.

jei būtų priimtas KT sprendimas, kad šiurkščiai pažeidžiau Konstituciją, dešimčiai metų negalėčiau būti renkamas

Parlamento vadovė pastebėjo, kad Seimo statutas reikalauja, jog apkaltos procesas būtų surengtas ne anksčiau kaip per septynias dienas, ir gruodžio 19-oji yra siūloma data, kad parlamentaras jam galėtų pasiruošti.

Komentuodamas LAT nuosprendį P. Gražulis taip pat stebėjosi Lietuvos dėmesiu pažeidimais Rusijoje. LAT lapkričio 7 dieną galutiniu sprendimu P. Gražuliui paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį už piktnaudžiavimą, kai šis pasinaudodamas Seimo nario statusu padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, Rusijos pareigūnams 2015 metais šios įmonės produkcijoje radus listerijos bakterijų.

„Jeigu išvežta į Rusiją produkcija neatitiktų reikalavimų, (ar būtų tokia šalis kaip – BNS) Lietuva, kad persekiotų ir gintų Rusijos interesus? Ne Rusijos prokuratūra kelia bylą, kad iš Lietuvos užvežta kažkokių produktų, kurie nesaugūs, ir dėl to gali apsinuodyti ar nusividuriuoti Rusijos piliečiai, bet gina Rusijos piliečius kas? Konservatoriai“, – kalbėjo P. Gražulis.

„Čia buvo slapta NATO operacija, kaip įvesti užnuodytą produkciją į Rusiją ir išnuodyti Rusijos kariuomenę, bet konservatoriai atskleidė ir sužlugdė šitą operaciją“, – juokavo P. Gražulis ir taip pat dėkojo valdantiesiems už kylančius reitingus.

„Ačiū persekiojimą, kuo labiau jūs mane persekiojat, tuo labiau mano reitingai kyla“, – sakė P. Gražulis.

P. Gražuliui apkaltos procesai Seime rengiami dviem skirtingais pagrindais – dėl balsavimo už kitą Seimo narį ir įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui.

Seimo teisininkų išaiškinimu, šie du procesai skiriasi tiek procedūromis, tiek galimomis pasekmėmis: pirmu atveju mandato panaikinimas grėstų draudimu kandidatuoti dešimčiai metų, kitu atveju būtų galima dalyvauti jau artimiausiuose rinkimuose.

P. Gražulis antradienį žurnalistams patvirtino pats mandato atsisakyti neketinantis.

„Nedėsiu (mandato – BNS). Taigi jie (valdantieji – BNS) padės mano mandatą“, – sakė P. Gražulis.

Antra apkalta P. Gražuliui rengiama įsiteisėjus teismo nuosprendžiui dėl piktnaudžiavimo. Ši apkalta bus vykdoma supaprastinta tvarka, tai yra be kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

Pagal Seimo statutą, Seimas, gavęs įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą dėl asmens nusikaltimo, padaryto iki pradedant eiti pareigas, kai nusikaltimo padarymo faktas paaiškėjo šias pareigas asmeniui einant, priima nutarimą pradėti apkaltos procesą Seime šiam asmeniui. Tokiu atveju į Konstitucinį Teismą Seimas nesikreipia.

Be to, šiuo metu KT nagrinėja kitą P. Gražulio apkaltos bylą – joje parlamentaras kaltinamas sulaužęs priesaiką ir šiurkščiai pažeidęs Konstituciją, kai tyčia balsavo už greta sėdintį kolegą socialdemokratą Liną Jonauską šiam nematant. Apkaltos byla KT pradėta lapkričio 8 dieną ir išvadą, ar P. Gražulis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, teismas žada pateikti per mėnesį.

Tiek vienu, tiek kitu atveju Seimo nario mandatas panaikinamas, kai už tai Seime balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai, tai yra ne mažiau kaip 85 Seimo nariai iš 141.

Jei Seimo nario mandatas panaikinamas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, Seimo nariu toks asmuo gali būtų praėjus ne mažiau kaip dešimt metų nuo šio sprendimo.

Jeigu P. Gražulio mandatas būtų panaikintas dėl nuosprendžio baudžiamojoje byloje, minėtas ribojimas, anot Seimo teisininkų, nebūtų taikomas ir politikas kitąmet galėtų vėl kandidatuoti.

Be to, Seimas praėjusią savaitę panaikino šio parlamentaro teisinę neliečiamybę, kad prokurorai jam galėtų pateikti įtarimus byloje dėl LGBTIQ bendruomenės narių niekinimo.

P. Gražulis Seimo nariu renkamas nuo 1996 metų.

The post Seimas pradėjo antrą apkaltą P. Gražuliui, šis įtaria planą pašalinti jį dešimtmečiui appeared first on LAIKMETIS.

Seimo pirmininkė pažymi, kad P. Gražuliui apkaltos procesai rengiami dviem skirtingais pagrindais, dėl balsavimo už kitą Seimo narį ir įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, skiriasi tiek procedūros, tiek ir galimos pasekmės, o kuris balsavimas pirmasis įvyks Seime – neaišku.

„Procesai eina kiekvienas savo ruožtu, du pagrindai yra ir šiek tiek skirtingos procedūros, kaip Seimas apsispręs, kuris pirmas eis ar praeis, čia scenarijų gali būti labai daug. Manau, kad iki rudens sesijos pabaigos abu procesai turėtų prasisukti Seime, įvykti visi balsavimai. O dėl datų negaliu pasakyti, čia Seimas apsispręs“, – BNS ketvirtadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen. 

Parlamentaro P. Gražulio laukia du apkaltos procesai: vienu atveju jau pradėta byla Konstituciniame Teisme (KT) dėl to, kad balsavo už socialdemokratą Liną Jonauską jam nematant, o kitu – turi būti pradėtas įsigaliojus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, Lietuvos aukščiausiajam Teismui (LAT) palikus galioti apkaltinamąjį nuosprendį dėl piktnaudžiavimo. 

Panaikinus parlamentaro P. Gražulio mandatą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo verdikto, jis galėtų kandidatuoti nelaukdamas 10 metų termino, o tuo atveju, jei KT konstatuotų jį sulaužius priesaiką ar šiurkščiai pažeidus Konstituciją, mandato panaikinimas dešimtmečiui užkirstų kelią kandidatuoti į pareigas, kurios susijusios su konstitucinės priesaikos davimu.

Parlamento vadovė sakė artimiausiu metu parengsianti nutarimo projektą, kuriuo siūloma naikinti P. Gražulio mandatą įsigaliojus nuosprendžiui dėl piktnaudžiavimo po praėjusią savaitę paskelbto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo, bet negalėjo pasakyti, ar jis bus teikiamas Seimui dar prieš Konstitucinio Teismo išvadą kitos apkaltos pagrindu.

„Aš pati gautą informaciją, kuri pasiekė mane iš teismo, patiekiau Seimo nariams, dabar bus pateiktas nutarimas, tada Seimas apsispręs ir dėl datos, ir dėl viso kitko“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmasis vicepirmininkas Jurgis Razma irgi teigė negalintis pasakyti, kuris balsavimas dėl P. Gražulio mandato vyktų pirmas – pagal LAT nutartį ar Konstitucinio Teismo išvadą.

„Tikrai nežinau, kada KT paskelbs savo nutarimą ir kada Seimas apsispręs surengti posėdį pagal LAT nutarimą, viskas KT ir Seimo sprendimų rankose“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė J. Razma.

J. Razma yra kreipęsis į Seimo teisininkus su užklausa, kaip turėtų vykti apkaltos procesai P. Gražuliui

J. Razma yra kreipęsis į Seimo teisininkus su užklausa, kaip turėtų vykti apkaltos procesai P. Gražuliui, ir atsakyme Seimo teisininkai nurodė, kad balsavimo pasekmės, jei būtų nuspręsta panaikinti mandatą, būtų skirtingos. Panaikinus P. Gražulio mandatą dėl LAT nuosprendžio nebūtų taikomas draudimas vėl kandidatuoti į Seimą.

„Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, nusikaltimas, kuriuo kartu nėra šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika, nesukelia tokių pačių konstitucinių teisinių padarinių, kaip nusikaltimas, kuriuo kartu yra šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika“, – sakė teisininkai.

Rašte Seimo pirmajam vicepirmininkui J. Razmai, kaip reikėtų elgtis gavus apkaltinamąjį nuosprendį, teisininkai pažymėjo, kad pagal Konstituciją asmuo, atlikęs teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, gali būti renkamas Seimo nariu.

„Tai reiškia, jog Konstitucijoje ne tik nėra nustatyta, kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kuris apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš pareigų už tokio nusikaltimo, kuriuo nebuvo šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika, padarymą, – Konstitucija, darydama minėtą išimtį, leidžia tokį asmenį rinkti Seimo nariu“, – teigė teisininkai.

Bet kuriuo atveju panaikinti mandatui reikia, kad už tai Seime balsuotų ne mažiau kaip trys penktadaliai, t. y 85 Seimo nariai iš 141. Jei Seimo nario mandatas panaikinamas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, Seimo nariu toks asmuo gali praėję ne mažiau kaip dešimt metų nuo šio sprendimo.

Lapkričio 7 dieną LAT galutiniu sprendimu P. Gražuliui paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį už piktnaudžiavimą, kai šis pasinaudodamas Seimo nario statusu padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, Rusijos pareigūnams 2015 metais šios įmonės produkcijoje radus listerijos bakterijų.

Seimo statutas numato, kad apkaltos procesas galimas, jei yra bent vienas iš šių pagrindų: asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją, asmuo sulaužė priesaiką, paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas.

P. Gražulio atveju laikoma, kad jis dabartines Seimo nario pareigas pradėjo eiti 2020 metais, kai po paskutinių rinkimų prisiekė parlamente.

Teisininkai taip pat nurodo, kad tai, jog šiuo metu P. Gražuliui yra pradėtas apkaltos procesas dėl balsavimo už kolegą, nepaneigia Seimo pareigos, gavus įsiteisėjusį apkaltinamąjį teismo nuosprendį, pradėti apkaltos procesą Seime ir šiuo pagrindu.

Pasak teisininkų, panaikinus Seimo nario mandatą viename apkaltos procese, kitas apkaltos procesas nebūtų tęsiamas, tačiau jeigu vienas iš tų procesų pasibaigtų P. Gražulio naudai, t. y. KT pripažintų, kad priesaika nebuvo sulaužyta ar mandatas nebūtų panaikintas dėl apkaltinamojo nuosprendžio, kitu pagrindu pradėtas apkaltos procesas būtų tęsiamas.

Byloje dėl piktnaudžiavimo Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį už piktnaudžiavimą P. Gražuliui skyrė daugiau nei 15 tūkst. eurų baudą ir nurodė konfiskuoti per 3,3 tūkst. eurų. Parlamentaras apskundė šį Apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo jam buvo paliktas galioti žemesnės instancijos nuosprendis, galutiniu sprendimu LAT paliko galioti žemesnės instancijos nuosprendį.

Seimas taip pat kreipėsi į KT išvados, ar P. Gražulis nesulaužė priesaikos ir šiurkščiai nepažeidė Konstitucijos, kai 2022 metų rugsėjo 15 dieną per vakarinį posėdį dėl Seimo nutarimo priėmimo balsavo ne tik už save, bet ir už L. Jonauską.

P. Gražulis teigia neprisimenantis, ar balsavo už kolegą, o apkaltos jam iniciatyvą yra pavadinęs politiniu valdančiosios daugumos susidorojimu.

2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.

The post Seimo pirmininkė: scenarijų dėl P. Gražulio apkaltos gali būti labai daug appeared first on LAIKMETIS.

Ginčai dėl apkaltos kilo dar tvirtinant posėdžio darbotvarkę, nes Seimo narių Mišrios grupės atstovas R. Žemaitaitis norėjo savo pasisakymo metu transliuoti įrašus iš žiniasklaidos priemonių  – posėdžiui pirmininkavęs konservatorius Jurgis Razma kėlė klausimą, ar nebus pažeistos autorinės teisės, bet galų gale nuspręsta tam neprieštarauti.

Parlamente apsvarsčius specialiosios komisijos išvadą, kad yra pagrindas pradėti apkaltą R. Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų, balsuoti nereikėjo, o galutinis balsavimas dėl to planuojamas kitą savaitę.

Premjerė: gynybai yra ribos

Savo pasisakymą R. Žemaitaitis iliustravo iškarpa iš filmo, kuriame vaizduojama, kaip Izraelio karys 1948 metais sutrypia palestiniečių kūdikį, taip pat Lietuvos politikų, Lietuvos žydų bendruomenės Fainos Kukliansky pasisakymais žiniasklaidoje.

Vienoje iš iškarpų konservatorius Kęstutis Masiulis televizijos laidoje aptariant versiją, esą žydai visuomenėje buvo nemėgstami dėl turtų, teigė, jog žydai Lietuvoje nebuvo turtingi, priešingai, vargstanti tauta. „Tai buvo vargstanti tauta, jei pažiūrėtumėt prieškarinį Vilnių, pamatytumėt, kad labiausiai vargstantis sluoksnis buvo žydai, tos prostitutės ir....“, – parodytame epizode svarstė K. Masiulis.

„Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis žydų moteris išvadina prostitutėmis, k***omis, tiesioginiame eteryje, jums atrodo tai moralu ir teisinga?“ – piktinosi R. Žemaitaitis bei citavo kitus politikus, keldamas klausimą, ar jie savo pasisakymais irgi nekurstė neapykantos. 

nesiruošiu keistis, man išvis keista, kad Seimas užsiima tokiais dalykais, kai biudžete skylė 3,7 milijardo

„Mano pasisakymai būna ir giežti, ir kartais kontroversiški, ir pakankamai emocionalūs, esu toks, koks esu, ir nesiruošiu keistis, man išvis keista, kad Seimas užsiima tokiais dalykais, kai biudžete skylė 3,7 milijardo. Jei jūs galvojate, kad jūs uždengsite Žemaitaičio apkalta, sėkmės jums“, – savo kalbą baigė R. Žemaitaitis.

Parlamentaro retorika išprovokavo pasisakyti premjerę Ingridą Šimonytę, ji tvirtino, kad ir gynybai turi būti tam tikros ribos, o salėje skambantys pareiškimai taps nauju pagrindu teisėsaugai imtis tyrimų dėl neapykantos kurstymo.

„Negana to, kad čia per šituos pasisakymus prokurorai turbūt vėl braukia prakaitą nuo galvos, galvodami, kiek čia kokių ikiteisminių tyrimų už pasisakymus. Aš žinau, kad yra Seimo narių, kurie galvoja, kad virš jų yra tik dangus, aš žinau, kad yra Seimo narių, kurie galvoja, kad jie yra apaštalai, bet turi būti ribos. Jau kuris laikas R. Žemaitaitis nieko daugiau nedaro, kaip varo visokio laipsnio whataboutizmą apie viską, tik ne apie savo pasisakymus. Tai manau, kad ribos turi būti ir tada, kada žmogus neva ginasi“, – sakė premjerė.

Žadėjo suvalgyti išvadą

Apkaltos komisijos pirmininkas konservatorius A. Valinskas pažadėjo suvalgyti apkaltos komisijos išvadą, jei R. Žemaitaitis pateiks dokumentus, kuriais pagrįstų pasisakymą, esą už Pirčiupių žudynes kalti žydai.

„Galbūt R. Žemaitaitis turi papildomos istorinės informacijos apie SS sudarytus dalinius iš žydų, ir jei jis ją turi aš mielai ją pažiūrėsiu, įvertinsiu ir, jei ji pasitvirtins, aš šitoje tribūnoje suvalgysiu tą apkaltos išvadą“, – sakė A. Valinskas.

R. Žemaitaitis viename iš savo įrašų buvo paskelbęs, kad „1944 m. birželio 3 dieną Lietuvos žydai kartu su rusais išžudė Pirčiupių kaimą ir ten gyvenusius žmones“.

„Mes, Lietuvių tauta, niekada neturime pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų tautos naikinimo!“ – tuomet parašė R. Žemaitaitis.

Už R. Žemaitaitį kalbėjęs Mišrios Seimo narių grupės atstovas Mindaugas Puidokas tvirtino, kad Izraelio ir Palestinos karo kontekste negalima stoti į vieną pusę, reikia ieškoti kompromiso, o valdančiuosius kaltino aklai palaikant Izraelį.

„Palestiniečiai turi teisę į savo valstybę nuo 1947 metų, mes, Lietuva, esame maža šalis, mes turime suprasti, kad jie turi teisę į valstybę, kad Jungtinių Tautų buvo priimtas sprendimas dėl dviejų valstybių įkūrimo. Izraelis kaip valstybė veikia jau daugelį dešimtmečių, Palestinos valstybės nėra įkurta iki šiol – akivaizdu, kad jie jaučia skriaudą, dėl tos skriaudos ir neteisybės jausmo turi terpę teroristinės organizacijos“, – sakė M. Puidokas.

Anot jo, karta iš kartos besiliejantis kraujas gimdys dar daugiau neapykantos ir pykčio.

„Lietuva turi būti tas darinys, kuris ragina siekti taikos, o ne kraujo, ką mes dabar darome Seime – mes paimame ir pasakome: viena pusė teisi, tegu karas tęsiasi, kiliminis bombardavimas, viskas gerai. Aš nesakau, kad Izraelis neturi teisės gintis, bet gynybos priemonės turi būti pamatuotos. Ir jei matome, kad karinėmis priemonėmis sprendimas negalimas, ir kraujas liejasi toliau, ir vaikai turi būti operuojami be anestetikų, ar tai geras dalykas? “ – kalbėjo M. Puidokas.

Konservatorė Rasa Petrauskienė tvirtino, jog Holokausto klausimas Lietuvoje yra ypač jautrus ir „jokios antisemitizmo ribos negali būti peržengtos“.

„Peržengiamos bet kokios ribos, kadangi Lietuvoje vyko Holokaustas, mes turime būti ypatingai atidūs žydų tautai ir jokios antisemitizmo ribos negali būti peržengtos, ir jeigu ribos yra peržengiamos, teisėsauga turi spręsti, kas teisus, ir kas, jei ne Seimas turi rodyti aukščiausius retorikos ir elgesio standartus, nes Holokaustas Lietuvoje tikrai yra baisus dalykas, į kurį visada reikia atsižvelgti ir prisiminti“, – kalbėjo konservatorė.

Pagrindas – antisemitiniai pasisakymai

Apkaltą parlamentarui R. Žemaitaičiui valdantieji inicijavo dėl jo antisemitinių pareiškimų. Jų teigimu, vieši politiko pasisakymai ir įrašai socialiniuose tinkluose yra antisemitiniai, kursto neapykantą. Pasisakymus ir įrašus įvertinusi speciali Seimo komisija konstatavo, kad pagrindas pradėti apkaltą yra. 

Komisija nustatė, kad R. Žemaitaitis kaltino visą žydų tautą dėl pavienių šios tautybės asmenų ar tam tikrų Izraelio Valstybės, jos institucijų veiksmų, pateikdavo tendencingus ir šališkus istorinių bei šiandieninių įvykių, susijusių su žydų tautybės asmenimis, vertinimus, atvirai reiškė pateisinimą ir pritarimą posakiams, skatinantiems smurtinį susidorojimą su žydų tautybės asmenimis.

Pagal Seimo statutą, komisijai nustačius, kad pagrindas apkaltai yra ir Seimui patvirtinus šią išvadą, parlamentarai turės kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis konstatuotų, ar parlamentaras šiurkščiai pažeidė Konstituciją, sulaužė priesaiką. Tam pakanka paprastos daugumos.

Jeigu pažeidimas KT būtų konstatuotas, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo būtų laikomas priimtu, jei už jį balsuotų ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.

R. Žemaitaitis su apkaltos komisija nebendradarbiavo, nereagavo į jos kvietimus dalyvauti posėdžiuose, apkaltos komisiją jis vadino neteisėta, o jam metamus kaltinimus – absurdiškais.

Generalinė prokuratūra savo ruožtu atlieka ikiteisminį tyrimą dėl viešo niekinimo ir neapykantos kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Teisinį imunitetą turintis R. Žemaitaitis jame apklaustas kaip specialusis liudytojas.

The post Svarstymai dėl R. Žemaitaičio apkaltos: nuo keiksmažodžių iki pažadų suvalgyti išvadą appeared first on LAIKMETIS.

„Ne kartą yra suklydę Seimo nariai, ir man yra tekę suklysti, galbūt netyčia ir pabalsavau“, – sakė P. Gražulis.

Po savo pasisakymo Konstitucinio Teismo posėdyje P. Gražulis pareiškė toliau procese nedalyvausiantis ir paliko salę.

„Aš viską pasakiau, yra mano parašytas atsiliepimas raštu, o man klausyti šitų marazmų, šitų konservatorių, nenoriu“, – palikęs KT posėdžių salę žurnalistams sakė P. Gražulis.

Išklausęs bylos dalyvius ir liudytojus Konstitucinis Teismas išėjo rašyti išvados.

Konstitucinio Teismo pirmininkas Gintaras Goda paskelbė, kad teismas išvadą turi parengti per mėnesį. 

Apkaltos iniciatoriai: tai buvo sąmoningas veiksmas

Konstitucinis Teismas trečiadienį viešame posėdyje pradėjo P. Gražulio apkaltos bylą.

Į KT kreipėsi Seimas, prašydamas įvertinti, ar balsuodamas už šalia jo Seimo salėje sėdintį socialdemokratą L. Jonauską šiam nematant P. Gražulis nesulaužė Seimo nario priesaikos ir šiurkščiai nepažeidė Konstitucijos.

Seimui byloje atstovaujantis konservatorius Andrius Vyšniauskas tvirtino, jog nėra abejonių, kad P. Gražulis už kolegą balsavo sąmoningai ir, parlamento vertinimu, taip sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

„2022 rugsėjo 15 dieną P. Gražulis balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos balsavo už Seimo narį L. Jonauską, šiam nematant. Seimo balsavimo sistemoje fiksuota, kad P. Gražulis balsavo prieš minėtą nutarimą, o L. Jonauskas susilaikė, tačiau atlikus ekspertizę nustatyta, kad L. Jonauskas fiksuojamas nusisukęs ir nefiksuojamas vykdantis tokius veiksmus, kaip paspausti mygtuką“, – sakė A. Vyšniauskas.

Jis taip pat pažymėjo, kad tai nebuvo smulkus procedūrinis pažeidimas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, o sąmoningas veikimas siekiant užkirsti kelią Seime svarstyti Civilinės sąjungos projektą, kuris įrašytas sesijos darbų programos projekte. Būtent per balsavimą dėl sesijos darbų programos P. Gražulis fiksuotas paspaudęs kolegos mygtuką.

„Tai nebuvo smulkus procedūrinis klausimas, tai buvo vertybiškai svarbus balsavimas. Keletą sesijų iš eilės mes turime situaciją, kai grupė Seimo narių siekia visomis išgalėmis blokuoti visos sesijos darbų programos patvirtinimą Seime, siekdama sustabdyti sesijos darbų programą, kuri suteikia galimybę svarstyti Civilinės sąjungos įstatymą, ir P. Gražulis tam ėmėsi neteisėtų veiksmų“, – tvirtino A. Vyšniauskas.

Procesą vadina susidorojimu

P. Gražulis pasisakydamas teisme teigė, jog apkaltos procesas pradėtas siekiant su juo susidoroti.

„Šiandien aš esu įsitikinęs, kad valdančioji dauguma priėmė sprendimą, o KT tą sprendimą įformins. Mano giliu įsitikinimu, jei KT būtų susipažinęs su byla, ją būtų atmetęs, aš galėjau suklysti ir pabalsuoti, ir nemačiau jokio motyvo balsuoti už konservatorių rudens sesijos programą“, – sakė P. Gražulis.

Šiandien aš esu įsitikinęs, kad valdančioji dauguma priėmė sprendimą, o KT tą sprendimą įformins

Jis pažymėjo esantis vienintelis parlamentaras, kuriam dėl balsavimo už kolegą pradėtas apkaltos procesas, nors mygtukus už kitus Seimo narius spaudė ir kiti parlamentarai.

„Dainius Kepenis du kartus suklydo ir pasakė per mikrofoną „atsiprašau, suklydau“, bet kadangi jis ne P. Gražulis, apkaltos nėra, Jurgitos Sejonienės atvejis, du kartus spaudė svetimą mygtuką registravimuisi. Bet jei tai būtų P. Gražulis, būtų apkalta, kadangi tai valdančiosios daugumo atstovas, apkaltos nėra“, – teigė P. Gražulis.

„Neparklupdysit jūs manęs. Jūs galite mane uždaryti, mandatą iš manęs atimti, bet neparklupdysit manęs“, – minėdamas valdančiuosius konservatorius sakė P. Gražulis.

Parlamentaras taip pat teigė galėjęs paspausti kolegos mygtuką, nors to neprisimenantis, pabrėžė, ir neturėjęs motyvo tą padaryti sąmoningai, nes papildomas balsas nebūtų buvęs lemiantis.

„Didžiausias nusikaltimas, jei netyčia paspaudei mygtuką – va čia tai Konstitucijos sulaužymas“, – piktinosi P. Gražulis.

Parlamentaras taip pat pažymėjo, kad Seimo apkaltos komisijos užsakyta teismo ekspertizė nenustatė, kad jis būtų balsavęs už kolegą.

„Teismo ekspertai nenustatė, kokius veiksmus atlikau, ko dar reikia, ar tai didžiausias nusikaltimas, vertas apkaltos ir dėl to dešimt metų negali būti renkamas Seimo nariu? Kur mes gyvenam, Šiaurės Korėjoj, Rusijoj?“ – palikęs KT posėdį žurnalistams sakė P. Gražulis.

„Jeigu teismo ekspertai nenustatė, kad aš balsavau, jūs ką, spiritizmo metu kambarėly išsikvietėt kažkokias dvasias ir nustatėt, kad aš balsavau? Kokiu būdu jūs nustatėt, ir dėl ko jūs nagrinėjat tą bylą?“ – kalbėjo P. Gražulis.

Balsavimui reikia mažiausiai dviejų veiksmų

Pirmajame teismo posėdyje savo pozicijas pristatė P. Gražulis bei vienas iš apkaltos iniciatorių parlamentaras A. Vyšniauskas, liudyti iškviesti Seimo nariai Linas Jonauskas, Andrius Palionis, Tomas Vytautas Raskevičius, Seimo kanceliarijos Veiklos administravimo departamento Informacinių sistemų skyriaus analitikas programuotojas Rytis Petronis.

Seimo  Informacinių sistemų skyriaus darbuotojo KT teisėjai klausė, kaip veikia balsavimo sistema, ar įmanomos klaidos, kiek trumpiausiai gali trukti tarp vieno ir kito parlamentaro veiksmo balsuojant ir kitų detalių.

„Procesas prasideda nuo to, kad Seimui pirmininkaujančio asistentas paspaudžia mygtuką ir pradedamas balsavimas, nusiunčiamas signalas centriniam blokui, tada balsavimo pulteliuose įsijungia balsavimo mygtukai, nes šiaip jie nebūna aktyvūs“, – pasakojo R. Petronis.

Seimo kanceliarijos atstovas pažymėjo, kad balsavimo langas įsijungia tik tuose pulteliuose, kuriuose įdėta Seimo narį identifikuojama kortelė.

„Seimo narys, kad balsuotų, turi atlikti du veiksmus, registracija, tam užtenka paspausti bet kurį mygtuką balsavimo pultelyje, tada aktyvuojami trys mygtukai – už, prieš arba susilaikymas. Nuspaudus mygtuką, kol vyksta procedūra, lieka degti tik indikatorius to mygtuko, kad Seimo narys matytų, kokį veiksmą atliko, ir kol nesibaigė balsavimo veiksmas, galima pakeisti, t. y. jei netyčia pabalsuota „už“, galima pabalsuoti „prieš“, – sakė R. Petronis.

Seimas mato pagrindą apkaltai

Birželio 1 dieną Seimas patvirtino apkaltos komisijos išvadą, kad esama pagrindo pradėti apkaltos procesą P. Gražuliui.

Komisija, remdamasi faktinių aplinkybių visuma, konstatavo, kad šis politikas 2022 metų rugsėjo 15 dieną per vakarinį posėdį dėl Seimo nutarimo priėmimo balsavo ne tik už save, bet ir už L. Jonauską ir tokiu būdu elgėsi nesąžiningai, parodė nepagarbą Konstitucijai ir įstatymams, diskreditavo Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetą.

P. Gražulis teigia neprisimenantis, ar balsavo už kolegą, o apkaltos jam iniciatyvą yra pavadinęs politiniu valdančiosios daugumos susidorojimu.

Vaizdo įraše fiksuota, kaip parlamentaras tiesia ranką balsuoti, tačiau aiškiai nematyti, ar jis paspaudė mygtuką. Tuo metu L. Jonauskas pripažįsta nebalsavęs, nors jo balsas užskaitytas elektroninėje sistemoje.

2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.

P. Gražuliui apkalta gresia ir dėl to, kad jis yra nuteistas už piktnaudžiavimą, nes 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas antradienį patvirtino ankstesnių teismų nuosprendžius, kad politikas piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi ir dėl to padarė didelę neturtinę žalą valstybei. Šis verdiktas yra galutinis ir neskundžiamas.

Be to, prokurorai nori šiam Seimo nariui pateikti įtarimus dėl homoseksualių asmenų viešo niekinimo ir tyčiojimosi iš jų. Kitą savaitę parlamentas planuoja balsuoti, ar panaikinti P. Gražulio teisinę neliečiamybę.

The post Apkaltos byla: P. Gražulis sako, kad neprisimena, ar balsavo už kolegą, galėjo suklysti appeared first on LAIKMETIS.

Šis sprendimas priimtas bendru sutarimu. Dėl to dar turės balsuoti Seimas.

„Komisija, remdamasi surinktų ir įvertintų įrodymų visuma, Konstitucijos nuostatų ir kito teisinio reglamentavimo, ekspertų apklausų pagrindu, konstatuoja, kad Seimo narys Remigijus Žemaitaitis savo 2023 metų gegužės 8, 9 ir birželio 13 ir 14 dienos įrašuose socialiniame tinkle „Facebook“ sąmoningai, pakartotinai ir tikslingai skleidė tiesos neatitinkančią informaciją apie žydų tautą bei žydų tautybės asmenis (...)“, – teigiama išvadoje.

Joje konstatuojama, kad Seimo narys žydų tautai priskyrė sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, įvykdytus kitų asmenų ar asmenų grupių, kaltino visą žydų tautą dėl pavienių šios tautybės asmenų ar tam tikrų Izraelio Valstybės, jos institucijų veiksmų.

Taip pat nurodoma, jog kalbėdamas apie Izraelio Valstybę, žydų tautybės asmenis ir visą žydų tautą, R. Žemaitaitis „naudojo žeminančią, nuasmeninančią, stereotipizuojančią, nužmoginančią retoriką, pateikdavo tendencingus ir šališkus istorinių ir šiandieninių įvykių, susijusių su žydų tautybės asmenimis, vertinimus“.

Komisija konstatavo, kad būdamas aukšto rango valstybės politikas, parlamentaras įžeidinėjo ir žemino Izraelio ambasadorę Lietuvai, akredituotą oficialų Izraelio Valstybės atstovą, įžeisdamas Izraelio Valstybę, atvirai reiškė pateisinimą ir pritarimą pasisakymams, skatinantiems smurtinį susidorojimą su žydų tautybės asmenimis, šiuos veiksmus atliko galimai su Seimo nario mandato jam suteikiamomis teisėmis ir pareigomis nesuderinamais tikslais.

Komisija konstatavo, kad būdamas aukšto rango valstybės politikas, parlamentaras įžeidinėjo ir žemino Izraelio ambasadorę Lietuvai

„Dėl šių priežasčių komisija konstatuoja, kad R. Žemaitaičio veiksmai yra vertintini kaip tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymas, šmeižtas bei dezinformacija, kurie yra nesuderinami su laisve reikšti informaciją (...)“, – rašoma patvirtintoje išvadoje.

Komisijos kvietimus ignoravo

Kad yra pagrindas pradėti apkaltą R. Žemaitaičiui, komisija buvo nusprendusi ir spalio pradžioje, tačiau netrukus ją pripažino negaliojančia ir paprašė pratęsti komisijos darbą. Tuomet nutarta dar pamėginti prisikviesti į posėdį R. Žemaitaitį, be to, komisijos darbe apsisprendė dalyvauti ir opozicijos atstovai, anksčiau ją boikotavę.

Apkaltos komisija išvadoje pabrėžė ne kartą įvairiais būdais ir kanalais kvietusi R. Žemaitaitį dalyvauti jos darbe, pateikti informaciją, tačiau parlamentaras į kvietimus nereagavo.

Politikas šią Seimo sudarytą komisiją vadina neteisėta.

Seimo statute numatyta, jog specialioji tyrimo komisija turi išklausyti asmens, kuriam taikoma apkalta, paaiškinimų bei argumentų. 

Prieš priimdama sprendimą apkaltos komisija išklausė teisininkų, istorikų, antisemitizmo tyrinėtojų, politologų vertinimus.

Sistemingi, tęstiniai veiksmai

Apkaltą R. Žemaitaičiui dėl jo viešų antisemitinių pareiškimų inicijavo valdančiųjų frakcijų atstovai. Jų teigimu, vieši šio politiko pasisakymai ir įrašai socialiniuose tinkluose yra antisemitiniai, kursto neapykantą.

Apkaltos tekste pateikiami tokie R. Žemaitaičio įrašai: „Pasirodo be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS“; „Mes Lietuvių tauta niekada neturi(me) pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų TAUTOS NAIKINIMO!“, „Gal kitą kartą Izraelis numes bombą ant Palestiniečių ligoninės su prierašu susprogdinome, nes bijojome, kad jie mus puls <...> AŠ JUMS NORIU SUTEIKTI ŠANSO MIELI IZRAELIO ŽYDAI ATSIPRAŠYTI PALESTINOS IR ES, UŽ JŪSŲ ŠLYKŠČIUS VEIKSMELIUS SVETIMOJE ŠALYJE Ir pasikartosiu „Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“ ir kiti.

„Komisijos nuomone, anksčiau išdėstyti pasisakymai liudija, jog Seimo nario R. Žemaitaičio veiksmai ir pasisakymai, išdėstyti apkaltos iniciatorių kaltinimuose, nebuvo atsitiktiniai ir neapgalvoti, rodo galimo neapykantos kurstymo tęstinumą, sistemingumą, sąmoningumą, antisemitinių nuostatų nuoseklumą ir aktyvią jų sklaidą“, – rašoma išvadoje.

Joje pabrėžiama, kad parlamentaras dėl savo teiginių nesigaili, neišsižada jų, laiko juos teisingais ir pagrįstais. Anot komisijos, tą įrodo jau spalį R. Žemaitaičio paskelbti įrašai „Facebook“.

Patvirtintoje išvadoje taip pat nurodoma, kad 2018 metais Lietuvos Vyriausybė pritarė Tarptautinio Holokausto atminties aljanso rekomendacijai dėl teisiškai neįpareigojančios darbinės antisemitizmo apibrėžties įtvirtinimo.

Pagal jį, antisemitizmu laikoma tam tikra samprata apie žydus, kuri gali pasireikšti neapykanta jiems, kai dėl vieno ar kelių asmenų veiksmų kaltinama visa tauta, teigiama, jog žydai yra bendrai atsakingi už Izraelio Valstybės veiksmus.

Tyrimo išvadoje pabrėžiama, kad Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė nėra absoliuti. Joje cituojama Europos Žmogaus Teisių Teismo pozicija, jog „politiniams veikėjams reiškiant savo poziciją viešai yra ypač svarbu vengti netoleranciją skatinančių pareiškimų.“

Dokumente teigiama, kad konstitucinė saviraiškos laisvė nesuderinama su tokiu minčių, pažiūrų, kuriomis kurstoma tautinė, rasinė, religinė ar socialinė neapykanta, prievarta bei diskriminacija, asmenys yra šmeižiami arba dezinformuojami, skleidimu, kai už tai nustatyta ne tik baudžiamoji, o ir kitokia teisinė atsakomybė.

Taip pat atkreiptas dėmesys į Konstitucinio Teismo 2017 metais priimtą nutarimą, jog šiurkščiai pažeisti Konstituciją ir sulaužyti Seimo nario priesaiką galima net ir tuomet, kai politiko veiksmai nėra tiesiogiai susiję su jo parlamentine veikla, bet tam naudojamasi parlamentaro statusu.

Suprato, ką daro

Komisija konstatavo, kad R. Žemaitaitis turėjo suprasti savo veiksmus skleisdamas antisemitinę poziciją.

Išvadoje primenama, kad jis Seimo nariu renkamas nuo 2008 metų, turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, yra dirbęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, Konstitucijos komisijoje, ėjęs Ekonomikos komiteto pirmininko pareigas, anksčiau ėjo Vilniaus miesto mero patarėju teisės ir ekonomikos klausimais pareigas.

„Turimas išsilavinimas ir darbo patirtis leidžia teigti, kad R. Žemaitaitis privalo suprasti  Konstitucijos 25 straipsnio turinį, turėjo žinoti ir suvokti Seimo nario priesaikos reikšmę bei atsakomybę šią priesaiką sulaužius“, – nurodoma dokumente.

Generalinė prokuratūra savo ruožtu atlieka ikiteisminį tyrimą dėl viešo niekinimo ir neapykantos kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Teisinį imunitetą turintis R. Žemaitaitis jame apklaustas kaip specialusis liudytojas.

Pats Seimo narys teigia, kad pagrindo jo apkaltai nėra, savo įrašų jis nelaiko antisemitiniais, o visus teiginius esą gali pagrįsti tarptautiniais dokumentais ar istoriniais šaltiniais.

Balsuos Seimas

Pagal Seimo statutą, išnagrinėjusi visas aplinkybes komisija turi Seimui pateikti siūlymą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą, ar nėra.

Komisijai nustačius, kad pagrindas apkaltai yra ir Seimui patvirtinus šią išvadą, parlamentarai turės kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis konstatuotų, ar parlamentaras šiurkščiai pažeidė Konstituciją, ar ne.

Jeigu pažeidimas būtų konstatuotas, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.

Tai antroji apkalta, inicijuota šios kadencijos Seime. Parlamentarai yra kreipęsi į Konstitucinį Teismą, ar Seimo narys Petras Gražulis nesulaužė priesaikos ir nepažeidė Konstitucijos tyčia balsuodamas už kitą Seimo narį.

The post Seimo komisija nutarė, kad yra pagrindas pradėti apkaltą R. Žemaitaičiui appeared first on LAIKMETIS.

Generalinė prokurorė prieš porą savaičių kreipėsi į Seimą prašydama panaikinti Seimo narių Mišrios grupės atstovo P. Gražulio imunitetą, kad jam būtų galima pateikti įtarimus dėl viešo tyčiojimosi ir žmonių grupės niekinimo dėl jų seksualinės orientacijos.

Pagal Seimo statutą, išklausius prokuroro kreipimąsi reikia sudaryti tyrimo komisiją, kuri ištirtų, ar yra pagrindas naikinti imunitetą, ar parlamentaras nėra persekiojamas dėl savo politinių įsitikinimų. Tuomet dėl šios išvados balsuos Seimas.

Teisę savo atstovus siūlyti į tokią komisiją turi visos parlamento frakcijos, tačiau narius delegavo tik valdantieji konservatoriai, liberalai ir Laisvės frakcija bei opoziciniai socialdemokratai. Kitų opozicinių frakcijų atstovai tvirtino šiame prokurorės kreipimesi dėl P. Gražulio įžvelgiantys politinę potekstę.

Praėjusią savaitę vykusiame komisijos posėdyje Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Jurgita Jasiūnienė teigė, kad P. Gražulio pasisakymais apie LGBTIQ bendruomenės atstovus buvo niekinama žmonių grupė, įtarimai pagrįsti lingvistų išvadomis.

Į posėdį pateikti savo poziciją buvo kviestas ir P. Gražulis, tačiau jis atėjo tik pareikšti, kad nedalyvaus, ir pakartojo, jog pradėtas procesas prieš jį yra politinis susidorojimas.

jis atėjo tik pareikšti, kad nedalyvaus, ir pakartojo, jog pradėtas procesas prieš jį yra politinis susidorojimas

Praėjusių metų gegužės 26 dieną, Seimui po pateikimo pritarus Civilinės sąjungos įstatymo projektui, įteisinančiam tos pačios lyties asmenų partnerystę, P. Gražulis, išėjęs iš plenarinių posėdžių salės Seime sutiko kelis LGBTIQ bendruomenės atstovus ir juos iškeikė, išvadino išsigimėliais, platinančiais venerines ligas, siūlė gydytis.

Baudžiamajame kodekse numatyta, kad tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, gali būti baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Pagal Konstituciją, Seimas narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali kitaip suvaržoma jo laisvė.

Generalinė prokurorė jau antrą kartą šioje kadencijoje prašys panaikinti Mišrios Seimo narių grupės parlamentaro P. Gražulio teisinį imunitetą. 

2020 metų gruodį jis panaikintas, kad būtų galima politikui pateikti įtarimus dėl piktnaudžiavimo „Judex“ koldūnų byloje.

Teisėsaugos duomenimis, pasinaudodamas Seimo nario statusu P. Gražulis padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, kai Rusijos pareigūnai 2015 metais šios įmonės produkcijoje rado listerijos bakterijų.

Už tai Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį politikui skyrė daugiau nei 15 tūkst. eurų baudą ir nurodė konfiskuoti per 3,3 tūkst. eurų. Antradienį galutinį verdiktą šioje byloje turėtų skelbti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Be to, P. Gražuliui pradėta apkalta už tai, kad tyčia balsavo už kitą Seimo narį.

The post Seimo komisija tvirtins išvadą dėl P. Gražulio teisinės neliečiamybės appeared first on LAIKMETIS.