Jos teigimu, ES Tarybai pirmininkausianti Čekija žada išskirtinį dėmesį migracijos politikai.

Pasak A. Bilotaitės, akivaizdu, kad būtinas specifinis teisinis reguliavimas, kuris leistų ES valstybėms narėms užtikrinti veiksmingą atsaką migracijos instrumentalizavimo ir hibridinės atakos atvejais.

Ji atkreipė dėmesį, kad jau beveik metus apie tai kalbama, o ES teisė dar nesudaro galimybės šalims narėms apsiginti nuo Baltarusijos režimo hibridinių atakų prie išorinės ES sienos ir neužkerta kelio piktnaudžiavimui prieglobsčio sistema.

jau beveik metus apie tai kalbama, o ES teisė dar nesudaro galimybės šalims narėms apsiginti nuo Baltarusijos režimo hibridinių atakų prie išorinės ES sienos ir neužkerta kelio piktnaudžiavimui prieglobsčio sistema

„Priemonės, kurių ėmėmės nacionaliniu lygiu, buvo vienintelis veiksmingas būdas Lukašenkos planui sužlugdyti. Visada dėl savo sprendimų konsultavomės su Europos Komisija ir tai darysime toliau“, – tvirtino A. Bilotaitė.

Iš viso pernai iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, daugiausiai iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių. Migrantų iš Baltarusijos antplūdį Lietuva vadina Minsko režimo hibridine ataka.

Migrantų srautą sustabdyti pavyko pernai rugpjūčio pradžioje pradėjus taikyti vadinamąją apgręžimo politiką, tačiau ji sulaukė kritikos iš žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo.

Birželio 30 dieną šis teismas paskelbė, kad Lietuvos teisės normos, nesuteikiančios galimybės neteisėtiems migrantams prašyti prieglobsčio ir leidžiančios juos sulaikyti vien dėl patekimo į šalį neteisėtai, prieštarauja Europos direktyvoms. 

Vidaus reikalų ministrė savo ruožtu sakė, kad Lietuva turi gintis ir neatsitrauks nuo savo sprendimų dėl migrantų.

ES vidaus reikalų ministrai Prahoje taip pat aptars regiono saugumo, pagalbos Ukrainai ir Moldovai, vaikų seksualinio išnaudojimo internete užkardymo klausimus, bus ieškoma būdų stiprinti pastangas tiriant karo nusikaltimus, išminuojant Ukrainos teritorijas.

Prahoje A. Bilotaitė pasirašys susitarimą su Slovakija dėl bendradarbiavimo pasienyje su Ukraina, siekiant užkirsti kelią neteisėtam ginklų patekimui į ES.

The post Lietuva Prahoje kels klausimus dėl ES migracijos politikos peržiūrėjimo appeared first on LAIKMETIS.

Organizacijos rekomendacijose Lietuva raginama „nedelsiant sustabdyti pabėgėlių ir migrantų apgręžimą į Baltarusiją ir užtikrinti, kad būtų laikomasi negrąžinimo principo, tai yra niekas nebūtų perkeltas į vietą, kurioje jam grėstų realus persekiojimo ar kitų rimtų žmogaus teisių pažeidimų pavojus arba kur jam grėstų tolesnis grąžinimas“.

„Amnesty International“ taip pat ragina „nedelsiant paleisti visus prieglobsčio prašytojus ir neteisėtus migrantus, kurie buvo savavališkai sulaikyti, įskaitant tuos, kurie buvo sulaikyti pagal laikino apgyvendinimo principą ir užtikrinti jų laisvę bei laisvę judėti Lietuvoje, nebent būtų įrodyta, kad jų teises ribojančios priemonės yra būtinos ir proporcingos atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes“.

Organizacijos Europos regiono direktorius Nilsas Muižniekas ataskaitoje teigė, kad migrantai Lietuvoje „buvo ištisus mėnesius neteisėtai laikomi pasibaisėtinomis sąlygomis ir patyrė fizinį ir psichologinį smurtą bei kitokį žeminantį elgesį“.

„Visi šiuose sulaikymo centruose sulaikyti asmenys privalo būti nedelsiant paleisti ir turėti galimybę pasinaudoti sąžininga prieglobsčio procedūra“, – sakė jis.

Ataskaita rėmėsi duomenimis gautais, „Amnesty International“ atstovų vizito Lietuvoje metu 2021 metų lapkričio–2022 metų gegužės mėnesiais.

Jie apklausė 47 migrantus, aplankė Medininkų ir Kybartų užsieniečių registracijos centrus (URC).

Iš viso pernai iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, daugiausiai iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių. Migrantų iš Baltarusijos antplūdį Lietuva vadina Minsko režimo hibridine ataka.

Nuo pernai rugpjūčio pasieniečiai apgręžė daugiau nei 10 tūkst. neteisėtai į Lietuvą bandžiusių patekti asmenų.

Neteisėta apgręžimo politika

Organizacija kritikuoja Lietuvos vykdomą migrantų atstūmimo politiką. Ataskaitoje teigiama, jog tokia politika yra neteisėta pagal tarptautinę teisę ir pagal ES teisės aktus. 

„Visiškai nesilaikant Lietuvos įsipareigojimų pagal tarptautinę ir ES teisę, bandyta įteisinti nacionaliniais teisės aktais paremtą apgręžimo politiką. Pagal tarptautinę teisę ir ES teisės aktus apgręžimas visada yra neteisėtas“, – teigiama ataskaitoje.

Visiškai nesilaikant Lietuvos įsipareigojimų pagal tarptautinę ir ES teisę, bandyta įteisinti nacionaliniais teisės aktais paremtą apgręžimo politiką. Pagal tarptautinę teisę ir ES teisės aktus apgręžimas visada yra neteisėtas

Taip pat pažymima, kad pabėgėliai ir migrantai nuolat pranešdavo, jog Lietuvos institucijos ir pareigūnai naudojo apgaulę ir smurtą, kad vykdytų apgręžimą. Trys „Amnesty International“ kalbinti asmenys nurodė, kad Lietuvos pasieniečiai prieš migrantus naudojo elektrošoką.

„Jie įsodino mus į baltą furgoną, šešis sirus. Jis buvo labai mažas, todėl jame nebuvo vietos. Vienas iš vyrų turėjo gliukozės kiekio kraujyje problemų. Jis tai pasakė, vienas iš vyrų šiek tiek kalbėjo angliškai, todėl paprašė Lietuvos kariuomenės pagalbos. Jie sustabdė automobilį ir išlipę paklausė, kas turi problemų dėl gliukozės kiekio kraujyje“, – ataskaitoje cituojamas Adil įvardytas siras.

„Amnesty International“ taip pat pareiškė, kad tiek Medininkų, tiek Kybartų URC yra netinkami, ypač ilgam sulaikymo laikotarpiui, juose pabėgėliai ir migrantai buvo laikomi siaubingomis sąlygomis.

Organizacijos teigimu, centrams trūko išteklių, kad būtų užtikrintos tinkamos medicininės ir psichinės sveikatos priežiūros paslaugos, trūko gydytojų, psichologų ir socialinių darbuotojų.

Ji taip pat nurodė, kad Lietuvos valdžios institucijos nepaisė tinkamo prieglobsčio prašymų nagrinėjimo proceso, trukdė prieglobsčio prašytojams susipažinti su reikalingais įrodymais ir dažnai neužtikrino tinkamo vertimo žodžiu. Organizacija tokią teisinės pagalbos sistemą įvertino kaip apgaulę. 

„Ši ad hoc sistema grindžiama pavojinga interesų konflikto rizika. Pabėgėliai ir migrantai nuolatos negauna pagalbos iš tariamai jiems padėti ir juos apginti samdomų teisininkų, kurie netgi kartais teisme veikia prieš juos. Ši apgaulė – tai dar viena kliūtis apsaugos siekiantiems žmonėms“, – pranešime cituojamas N. Muižnieks.

The post „Amnesty International“ Lietuvos pasieniečių apgręžimo politiką vadina neteisėta, reikalauja paleisti į laisvę visus migrantus appeared first on LAIKMETIS.