KT taip pat vertins, ar Konstitucijai neprieštarauja tvarka, pagal kurią pensijų fondo dalyviams gali būti mokamos skirtingų rūšių išmokos.

Grupė Seimo narių abejoja, ar nenumatyta galimybė pasitraukti iš kaupimo sistemos neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms dėl nuosavybės teisių apsaugos. Anot jų, teisė disponuoti nuosavybe apribojama tiek, kad asmuo negali priimti jokių savarankiškų sprendimų, o tai pažeidžia lygiateisiškumo principą.

Šiuo metu baigti kaupti fonde įmanoma tik dalyviui mirus, sulaukus pensijos ar gavus visą sukauptą išmoką, taip pat teismui pripažinus sutartį negaliojančia, atskira tvarka numatyta Europos Sąjungos institucijų darbuotojams ir Europos Parlamento nariams.

Antros pakopos pensijų kaupime šiuo metu dalyvauja apie 1,4 mln. žmonių.

Antros pakopos pensijų kaupime šiuo metu dalyvauja apie 1,4 mln. žmonių

Visuomenėje kilus diskusijoms dėl automatinio įtraukimo į antrąją pensijų sistemos pakopą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė leisti gyventojams prireikus iš antros pakopos pensijų fondų pasiimti iki 10,8 tūkst. eurų, tačiau šį pakeitimą siūlo svarstyti tik po KT išaiškinimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda rudenį pasiūlė keisti sistemą numatant galimybę žmonėms vieną kartą iš fondų išsiimti iki 25 proc. lėšų jų neapmokestinant, tačiau Seimas tuomet nepriėmė svarstyti tokios iniciatyvos.

Spalio pabaigoje Seimas priėmė svarstyti liberalo Jono Varkalio parengtas Pensijų kaupimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma leisti tiek pensinio, tiek darbingo amžiaus gyventojams, jau sukaupusiems pensijai daugiau nei 10 807 eurų, šios sumos neviršijančias lėšas pasiimti vienkartine išmoka.

The post KT aiškinsis, ar pasitraukimo iš pensijų kaupimo tvarka atitinka Konstituciją appeared first on LAIKMETIS.

„Pirmiausia, kas buvo kurta kaip pensijų sistema, tai ir turėtų tarnauti kaip pensijų sistemos papildoma dalis. Kai sukanka senatvės pensija, yra svarbu. (...) Tai, kas buvo kuriama kaip sistema, neturėtų būti pagal politinį užsakymą ar pasikeitusią politinę bangą griaunama ar koreguojama, nes tai ir pakerta pasitikėjimą“, – LRT radijui trečiadienį sakė M. Lingė.

„Jeigu buvo kurta vadovaujantis ekonominiais, demografiniais argumentais, tai tik tokiais pačiais argumentais ir galėtų būti koreguojama sistema“, – pridūrė jis. 

M. Lingė sako, kad stebint demografines aplinkybes – mažėjantį gimstamumą, darbo iššūkius ir senėjančią visuomenę, valstybės galimybės pakeisti darbo užmokestį oresne pensija bus labai sudėtinga. 

valstybės galimybės pakeisti darbo užmokestį oresne pensija bus labai sudėtinga

„Pakeitimo norma, kiek gaudavo žmonės pajamų darbinių ir kiek pensijų, tai maždaug apie 40 procentų. Norime, be abejo, orios senatvės, suprantame, kad pajamų reikia užtikrinti, kad lygiuotumėmės į tas Vakarų, EBPO valstybes, kur siekia virš 60 proc. ta pakeitimo norma. Apie tai galvojant ir suprantant, kad senatvės sodrinės dalies nepakaks, arba kad sukurtume tokias sąlygas, tam reikia papildomo kaupimo“, – sakė M. Lingė.

Anot jo, į klausimus apie sistemos koregavimo galimybes atsakys Konstitucinis Teismas.

„Dalis Seimo narių šiemet kreipėsi ir būtent dėl nutraukimo klausimo Konstitucinis Teismas yra priėmęs nagrinėti ir čia bus tas arbitras, ar tai, kas buvo kuriama kaip sistema, gali būti vienašališkai nutraukiama“, – sakė M. Lingė.

LRT užsakymu atliktos apklausos duomenimis, beveik devyni iš dešimties (88 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad turėtų būti leidžiama pasitraukti iš pensijų kaupimo dar nesulaukus pensinio amžiaus, o ir atsiimti sukauptus pinigus.

The post M. Lingė: antroji pensijų pakopa yra sistemos dalis, ji turi išlikti appeared first on LAIKMETIS.