Prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) planuoja keturis kadencijas dirbusiai kanclerei įteikti ordino „Už nuopelnus“ Didįjį kryžių. Ji taps tik trečiąja buvusia šalies lydere, gavusia tokio lygio apdovanojimą. Kiti du buvo Konradas Adenaueris, pirmasis Vakarų Vokietijos lyderis, ir Helmutas Kohlis (Helmutas Kolis), kuris atvedė Vokietiją prie susivienijimo.

68-erių A. Merkel buvo pirmoji moteris, vadovavusi Vokietijai, ir pirmoji kanclerė, užaugusi už geležinės uždangos komunistinėje Rytų Vokietijoje.

A. Merkel palikimas susilaukia vis daugiau kritikos, daugiausia dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą

Nuo valstybės vairo ji pasitraukė 2021-ųjų gruodį, turėdama gerai įvertintą patirtį vadovaujant didžiausiai Europos ekonomikai per kelias krizes, įskaitant pasaulinę finansų krizę, euro zonos skolų krizę ir COVID-19 pandemiją. Ji nesiekė penktosios kadencijos ir yra antroji ilgiausiai po Antrojo pasaulinio karo dirbusi Vokietijos vadovė. Jos buvęs mentorius H. Kohlis dirbo 10 dienų ilgiau už ją.

Po jos pasitraukimo A. Merkel palikimas susilaukia vis daugiau kritikos, daugiausia dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Ji atkakliai gynė savo diplomatines pastangas, sakydama, kad daug kritikos sulaukęs 2015 metais sudarytas taikos susitarimas dėl Rytų Ukrainos Kyjivui davė brangaus laiko.

Ji taip pat neatsiprašinėjo dėl savo vyriausybės sprendimų pirkti didelius gamtinių dujų kiekius iš Rusijos, pagrindinės dujų tiekėjos Vokietijai tuo metu, kai A. Merkel baigė darbą, ir pernai sakė, kad „iš to meto perspektyvos“ šie sprendimai buvo prasmingi.

Po pasitraukimo iš kanclerės posto A. Merkel laikosi palyginti santūriai ir nesikiša į dabartines politines kovas. Tikimasi, kad pirmadienio ceremonijoje dalyvaus jos įpėdinis Olafas Scholzas (Olafas Šolcas).

The post Buvusi kanclerė A. Merkel bus apdovanota aukščiausiu Vokietijos apdovanojimu appeared first on LAIKMETIS.

Gerhardo Šrioderio ir Angelos Merkel mėgstamiausias „verslo" projektas - dujotiekis „Nord Stream" - nuo pat pradžių buvo Vokietijos geopolitinio pasirinkimo simbolis.

Praėjo šeši dešimtmečiai nuo to laiko, kai iš pradžių Bonoje, vėliau Berlyne buvo nuspręsta, kad santykiai su Sovietų Sąjunga ir jos teisių perėmėja Rusijos Federacija bus strateginė Vokietijos politikos Europoje kryptis. Septintajame dešimtmetyje tokių politikų kaip Willy Brandtas ir Egonas Bahras dėka buvo sukurti Vokietijos „Ostpolitik" pagrindai, pagrįsti prielaida, kad tik suartėjimas su Maskva gali leisti Vokietijai pasiekti svarbiausią savo nacionalinį tikslą po Antrojo pasaulinio karo - susivienijimą.

Greitai paaiškėjo, kad aukščiausio prioriteto santykiai su Rusija Vokietijai gali atnešti daug daugiau naudos. Be kelio, vedančio į trokštamą susivienijimą, jie atvėrė naujas, pelningas sutartis Vokietijos ekonomikai.

Mainais už Vokietijos investicijas, pinigus ir technologijas Maskva devintajame dešimtmetyje tapo pagrindine pigių energijos išteklių tiekėja.

Nikita Chruščiovas turėjo pasakyti Prancūzijos užsienio reikalų ministrui Christianui Pineau šiuos reikšmingus žodžius: „Jūs pamirštate, kad Vokietijos ekonomika papildo mūsų ekonomiką daug geriau nei jūsų".

Dėl to Vokietijos ekonomika įgijo išskirtinę persvarą Europoje, kurią Vokietija vėliau įtvirtino įvedusi bendrąją euro valiutą. Šis struktūrinis Rusijos ir Vokietijos ryšys buvo labai gilus. Timothy Gartonas Ashas savo knygoje „Europos vardu" pažymėjo, kad būtent Nikita Chruščiovas turėjo pasakyti Prancūzijos užsienio reikalų ministrui Christianui Pineau šiuos reikšmingus žodžius: „Jūs pamirštate, kad Vokietijos ekonomika papildo mūsų ekonomiką daug geriau nei jūsų".

Dar svarbiau, kad šis ryšys leido vokiečiams ir rusams kartu tvarkyti Vidurio Europos reikalus, taip pat diktuoti esminius klausimus transatlantinių Europos ir JAV santykių kontekste.

Kai šiandien į pensiją išėjusi Angela Merkel pasakė, kad, remiantis ilgalaike perspektyva, Europos saugumo architektūra turėtų būti kuriama kartu su Rusija, ji iš tiesų sako, kad neįsivaizduoja kitokio pasaulio, nei to, kuriame Vokietija per pastaruosius 60 metų turėjo tiek daug naudos.

Galų gale net ir Berlyne supras, kad tokia jų pasaulio vizija niekada nebegrįš.

The post Marekas Cichockis. Sprogę „Nord Stream" vamzdžiai simbolizuoja Vokietijos eros pabaigą appeared first on LAIKMETIS.

Duodama pirmą didelį interviu po pasitraukimo iš valdžios prieš šešis mėnesius A. Merkel tvirtino nebuvusi naivi, palaikydama ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

„Diplomatija nėra klaida vien dėl to, kad ji nesuveikė“, – 67 metų A. Merkel sakė vieno Berlyno teatro scenoje, duodama interviu naujienų televizijai „Phoenix“.

Ji priminė palaikiusi ekonomines sankcijas Rusijai dėl 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos, taip pat Vokietijos ir Prancūzijos pastangas išsaugoti Minsko taikos procesą, kuriuo siekta užbaigti konfliktą Ukrainoje.

„Neturiu kaltinti savęs, kad nepakankamai stengiausi, – sakė buvusi kanclerė. – Nemanau, kad turiu sakyti, jog „tai buvo klaida“ – štai kodėl man nėra dėl ko atsiprašyti.“

Veteranė lyderė, per 16 metų valdžioje ne kartą susitikusi su V. Putinu ir rėmusi prekyba pagrįstus, pragmatiškus santykius su Maskva, sakė, kad vasario 24-ąją Kremliaus pradėta invazija į Ukrainą žymėjo „lūžio tašką“.

„Nori sunaikinti Europą“

A. Merkel sakė, kad šiam „brutaliam“ ir neteisėtam agresyviam karui nėra „jokio pateisinimo“, ir pridūrė, kad V. Putinas padarė „didelę klaidą“.

„Jis nori sunaikinti Europą, – perspėjo ji. – Labai svarbu, kad dabar Europos Sąjunga laikytųsi išvien.“

Tačiau buvusi lyderė atmetė kritiką, esą ji padarė klaidą 2008 metais blokuodama Ukrainos stojimą į NATO. Pasak A. Merkel, Kyjivas tuo metu nebuvo pasiruošęs narystei, tad ji norėjusi išvengti „tolesnio eskalavimo“ su V. Putinu, jau tuomet reiškusiu nepasitenkinimą dėl Aljanso plėtros rytų kryptimi.

A. Merkel taip pat teigė, kad 2014–2015 metų Minsko taikos susitarimai, kurie dabar jau yra žlugę, anuomet buvo laikomi geriausia priemone užbaigti kautynėms Rytų Ukrainoje tarp prorusiškų separatistų ir Kyjivo pajėgų.

Taikos procesas „atnešė tam tikrą ramybę“, suteikusią Ukrainai septynerius papildomus metus vystyti demokratiją ir stiprinti savo kariuomenę, sakė ji, siųsdama užuominą apie daugybės pagyrimų sulaukusį Kyjivo gebėjimą priešintis įsiveržusioms Rusijos pajėgoms.

„Narsa ir aistra, su kuria jie kovoja už savo šalį, yra labai įspūdinga“, – sakė A. Merkel ir pridūrė, kad jaučia „didžiausią pagarbą“ Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

A. Merkel tvirtino, kad nėra galimybės išvengti derybų su V. Putinu, nes Rusija, kaip ir Kinija, yra pernelyg didelė, kad ją būtų galima ignoruoti

Tačiau A. Merkel tvirtino, kad nėra galimybės išvengti derybų su V. Putinu, nes Rusija, kaip ir Kinija, yra pernelyg didelė, kad ją būtų galima ignoruoti.

„Turime rasti būdą sugyventi, nepaisant visų mūsų skirtumų“, – pabrėžė ji.

„Kalba iš jėgos pozicijų“

Paklausta apie kritiką, kad politinis principas „pokyčiai per prekybą“, kurio atkakliai laikėsi kelios Vokietijos vyriausybės, iš tikrųjų nepasiteisino, A. Merkel sakė niekuomet neturėjusi iliuzijų, jog glaudūs prekybos ryšiai skatins Rusijoje demokratines reformas.

„Niekada negalvojau, kad Putinas pasikeis dėl prekybos“, – tvirtino ji. Visgi nesugebant pasiekti politinio suartėjimo „palaikyti tam tikrus ekonominius ryšius yra protinga“, pridūrė A. Merkel.

Vadovaujant A. Merkel Vokietija tapo itin priklausoma nuo rusiškų energijos išteklių importo. Ji ilgą laiką kėlė apmaudą sąjungininkams Vakaruose, remdama kontroversišką dujotiekio projektą „Nord Stream 2“, turėjusį padvigubinti Rusijos dujų tiekimo Vokietijai pajėgumus.

Dabartinio kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) vyriausybė šį projektą įšaldė vasario pabaigoje, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą. Dabar didžiausia Europos ekonomika kartu su partneriais Europos Sąjungoje stengiasi atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos tiekiamos naftos, dujų ir anglių.

Be to, O. Scholzas pažadėjo investuoti 100 mlrd. eurų Vokietijos kariuomenei modernizuoti. Šalies ginkluotosios pajėgos A. Merkel vadovavimo laikais nuolat kentė lėšų stygių.

Socialdemokratas O. Scholzas, A. Merkel vėliausioje koalicinėje vyriausybėje ėjęs finansų ministro pareigas, taip pat žadėjo, kad Vokietija skirs daugiau kaip 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto gynybai, viršydama NATO nustatytą mažiausią lygį.

A. Merkel sakė palaikanti savo įpėdinio sprendimus ir pažymėjo, kad galia yra „vienintelė kalba, kurią supranta Putinas“.

Duodama šį interviu A. Merkel, kuri Vokietijoje išlieka itin populiari, taip pat pateikė retų užuominų apie asmeninį gyvenimą. Ji sakė mėgstanti viena leisti laiką Baltijos pajūryje, vaikštinėti ir skaityti.

Po 30 metų politinėje arenoje A. Merkel sakė besidžiaugianti, kad jai nebereikia skubėti suspėti iš vieno susitikimo į kitą.

„Asmeniškai jaučiuosi gerai“, – ji sakė klausytojams, nors yra nusiminusi dėl karo Ukrainoje, „kaip ir daugybė kitų žmonių“.

„Savo laiką baigus eiti pareigas įsivaizdavau truputį kitaip“, – pripažino buvusi kanclerė.

The post A. Merkel neįžvelgia priežasčių atsiprašinėti dėl savo ryšių su Rusija appeared first on LAIKMETIS.

A. Merkel pernai pasitraukė iš pareigų, išdirbusi vyriausybės vadovo poste 16 metų. Ją pakeitė socialdemokratas Olafas Scholzas (Olafas Šolcas), subūręs trišalę koaliciją su žaliaisiais ir verslą remiančiais liberalais.

Dėl pralaimėjimo rinkimuose Krikščionių demokratų sąjungai (CDU) teko persigrupuoti: jos nariai tvirtai parėmė tradiciniam dešiniajam partijos sparnui priklausantį 66 metų F. Merzą, siekusį vadovo posto jau trečią kartą.

Vienintelis kandidatas F. Merzas per virtualų partijos suvažiavimą sulaukė 95 proc. iš 980 delegatų paramos. Po balsavimo jis pareiškė esąs „labai sujaudintas“ tokio palaikymo masto.

F. Merzo pergalė nesukėlė nuostabos, nes per ankstesnį partijos balsavimą gruodį jis užtikrintai įveikė du savo varžovus – buvusį aplinkos ministrą Norbertą Roettgeną (Norbertą Rėtgeną) ir buvusį A. Merkel administracijos vadovą Helge Brauną (Helgę Brauną).

CDU šiuo metu laižosi žaizdas po pralaimėjimo O. Scholzo socialdemokratams rugsėjį vykusiuose rinkimuose. Tuomet F. Merzo pirmtakas Arminas Laschetas (Arminas Lašetas) atvedė partiją prie prasčiausio rezultato jos istorijoje.

„Turime būti stipri opozicija“, – pareiškė F. Merzas ir pažadėjo sėkmingus pasirodymus per virtinę šiemet vyksiančių regioninių asamblėjų rinkimų.

Jis taip pat pažėrė kritikos O. Scholzui, ragindamas naująjį kanclerį laikytis griežtesnės pozicijos tiek dėl Rusijos ambicijų Ukrainoje, tiek dėl privalomo skiepijimo nuo COVID-19.

Naujasis CDU vadovas yra ilgametis A. Merkel oponentas. Jųdviejų priešprieša tęsiasi jau 20 metų, o prasidėjo buvusiai kanclerei išstūmus F. Merzą iš strategiškai svarbaus parlamentinės frakcijos pirmininko posto.

2009 metais jis pasuko iš politikos į finansų sektorių ir tapo milijonieriumi. Per tą laikotarpį F. Merzas ėjo aukštas pareigas keliose stambiose bendrovėse – pavyzdžiui, dirbo vienu iš vadovų investicijų bendrovėje „BlackRock“. Be to, jis užsiėmė teisininko praktika.

Šis tris vaikus auginantis vedęs katalikas, į parlamentą pirmąkart išrinktas 1994 metais, turi du lėktuvus ir pats vieną jų pilotuoja.

The post Vokietijos centro dešinieji naujuoju lyderiu išsirinko A. Merkel kritiką appeared first on LAIKMETIS.

ES yra nepriklausomų valstybių sąjunga. Tai komanda, ir joje nėra „savininko", kaip buvo Sovietų Sąjungoje. Lyderystė komandoje nusipelnoma veikiant atvirai, tariantis, o ne už komandos nugarų. Taigi, jeigu Vokietijos kanclerė ir Prancūzijos Prezidentas, kalbėdamiesi su Aliaksandru Lukašenka ir Vladimiru Putinu kitiems nelabai ką žinant, nesielgė kaip ES bendruomenės lyderiai. Tada jie veikė tik kaip daugiau save atstovaujantys, veikė tinkamai neinformavę suverenių ES šalių - Lietuvos ir Lenkijos, savo jėgomis ir rizika ginančių ES sienas.

Taip, Vokietija ir Prancūzija, kaip atskiros šalys, gali savarankiškai spręsti savo problemas, bet, spręsdamos visus ES liečiančius klausimus - privalo juos derinti su ES šalių vadovais.

Beje, prieš kelias dienas aukščiausius įgaliojimus turintis ES organas - Europos Vadovų Taryba - patvirtino veiksmų planą prieš A. Lukašenką, kurį „besitariantys asmenys", atrodo, jau sugriovė. Tikri lyderiai taip elgtis negali.

Tai, kad V. Putinas tai laikys savo pergale, galime neabejoti. Tačiau, kuo tai gresia ES? Tai, vis didėjančių pasaulinių iššūkių akivaizdoje, gali būti kelias į jos susilpnėjimą, ar net subyrėjimą. Jau nekalbant apie tai, kad daugeliui nejučia iškils daug sąmokslo teorijų, prisiminus buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Šrioderio tarnystę Rusijos koncernui „Gazprom“, taip pat Vokietijos entuziazmą tiesiant vamzdį iš Rusijos, ar Prancūzijos norą statyti karo laivus Rusijai.

Gal tai yra per niūrus scenarijus. Tačiau, šalia to matome ES komisarų įgaliojimus viršijantį jų spaudimą, Lenkijai ir Vengrijai dėl jų teisės tvarkytis nepataikaujant ES neaprobuotai LGBT ideologijai. Matome, kaip V. Putinas, turėdamas žymiai mažiau finansinių išteklių, bet žinodamas, ką nori padaryti, dažnai sugeba „apžaisti" vertybėse klaidžiojančius „lyderius". Stebime Prancūzijos vadovo dažną blaškymąsi, greičiausiai iš noro pasirodyti esant ES lyderiu.

Taigi, ES gresia virsti kol kas dar turtinga, bet sparčiai senstančia pasaulio dalimi, be efektyvios koordinacijos, bet su LGBT paradais. Lietuvai, Baltijos šalims ir Vidurio Europai kyla rimtas saugumo iššūkis, todėl privalome vienytis ir savo labui imtis tikros lyderystės, atkurdami tikrąsias ES vertybes, bei užtikrindami tikrą pagarbą nacionalinių valstybių teisėmis. Mokydami demokratijos kitus, turime patys pavyzdingai elgtis.

Gal gi ir konservatoriai, kurių lyderis atrodo nuoširdžiai nustebęs ir lyg ir bando prieštarauti tokiam „didžiųjų“ elgesiui, supras, koks prastas pasirinkimas yra „melstis moderniam liberalizmo dievui"?

The post Dr. Rimantas Jonas Dagys. Europos Sąjunga - be lyderių? appeared first on LAIKMETIS.

„Aš manau, kad tai, kas dabar Lietuvoj vyksta, yra kai kurių galbūt tokių ne visai subrendusių politikų emocijos, kurios kaltina pačią Vokietijos kanclerę, kuri kaip sunkiasvoris ES politikas padarė labai daug, tame tarpe ir Lietuvai. Tokių pareiškimų daryt nereikia, tai kenkia valstybei, valstybės prestižui, kada pradeda vykdomosios valdžios atšakos kelios, šiuo atveju ir Prezidentūra, ir Vyriausybė kalbėtis viešai tokias detales, apie kurias tikrai kalbėtis negalima“, – penktadienį interviu Žinių radijui sakė S. Skvernelis.

Jis taip pat teigė, kad A. Merkel kontaktai su autoritariniu Baltarusijos vadovu A. Lukašenka yra siekis spręsti migrantų krizę ir nelegitimizuoja Baltarusijos režimo.

„Visais atvejais, kokie dalykai neištiktų, pirmas žingsnis yra dialogas, kalbėjimas, bandymasis suprasti, kaip krizę išspręsti be didelių nuostolių ar kraujo praliejimo, Kas dabar vyksta, kalbant apie Vokietijos kanclerę A. Merkel, tai patyrusi politikė, viena iš ES lyderių, ir ji mato krizę keliais aspektais, tai krizė Europos Sąjungoj, ir tai kas vyksta prie sienos, Yra ir tam tikri reputaciniai dalykai, kalbant apie ES, ir ji galvoja, kaip spręsti krizę“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Vokietijos kanclerė A. Merkel šią savaitę dukart kalbėjosi su Baltarusijos autoritariniu prezidentu A. Lukašenka – tai buvo pirmieji kurio nors Vakarų lyderio pokalbiai su A. Lukašenka nuo pernai rugpjūtį įvykusių ir Vakarų nepripažįstamų prezidento rinkimų.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis žiniasklaidai sakė apie Vokietijos kanclerės A. Merkel skambučius Baltarusijos autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai sužinojęs ne iš Prezidentūros, o iš užsienio partnerių, ir situaciją pavadino apmaudžia.

Prezidentas G. Nausėda sako informavęs užsienio reikalų ministrą G. Landsbergį greičiausiai apie antrąjį iš dviejų šią savaitę vykusių A. Merkel ir A. Lukašenkos pokalbių.

Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė šią savaitę interviu Žinių radijui patvirtino, kad Prezidentūra tą pačią dieną buvo informuota apie planuojamą A. Merkel skambutį A. Lukašenkai, tačiau nesureikšmino to fakto, kad apie pokalbį nepranešė kitiems vadovams.

The post S. Skvernelis: Lietuvoje - ne visai subrendusių politikų emocijos appeared first on LAIKMETIS.

Interviu LRT laidai „Dienos tema“ ketvirtadienį jis pabrėžė, kad „negali būti nė kalbos apie jokį Lukašenkos pripažinimą Baltarusijos prezidentu, nes 2020-ųjų rinkimai buvo neteisėti, sufalsifikuoti, taigi, ir rezultatas yra nepripažintinas“.

„Sankcijos toliau bus tęsiamos, nes nematome priežasčių, kad šis režimas kažką keistų iš esmės. Bet humanitarinę problemą spręsti su ponu Lukašenka – turbūt, leisiu sau panaudoti analogiją, kaip su lėktuvo užgrobiku – yra kalbamasi, ar leidžiama tiesiog lėktuvo grobikams sušaudyti esančius keleivius? Reiškia, kalbėti reikia, nes egzistuoja problema, kurią sukūrė pats Lukašenka. Bet jos be Lukašenkos dalyvavimo išspręsti yra beveik neįmanoma arba nepaprastai sudėtinga“, – teigė G. Nausėda.

Jis tikino, kad šiandien jau matomi pirmieji situacijos deeskalavimo ženklai.

„Šiandien mes matome, kad vyksta tai, kas ir privalo vykti mūsų akimis: žmonės grįžta į tėvynę, kyla lėktuvas, pilnas keleivių, kyla iš Minsko oro uosto ir grąžina žmones į tėvynę. Reiškia, situacija kad ir labai nedaug, deeskaluojasi“, – kalbėjo prezidentas.

Jis taip pat tvirtino, jog Prezidentūra buvo informuota apie šios savaitės Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbio su A. Lukašenka turinį. Anot jo, Baltarusijos žiniasklaidoje minimi esą susitarimai dėl ES ir Baltarusijos atsakomybės pasidalijimo rūpinantis migrantais „yra paties Lukašenkos naratyvas“. Jis sako, kad toks sprendimas „yra prastas ir signalizuoja kaimyninės šalies diktatoriui, kad galima toliau vykdyti migrantų skraidinimą į Baltarusiją ir pastatyti Europos Sąjungą prieš faktą“. 

Tikslas – spręsti humanitarinę krizę

„Mes tokiu būdu įduodame ginklą į rankas – taip problema neturi būti sprendžiama. Problemos sprendimą matau tik vieną – grąžinti žmones namo, sveikus gyvus ir daugiau nelsieisti apgaudinėjamiems“. 

„A. Merkel tikslas buvo kalbėti apie problemą, apie humanitarinę tragediją – kitaip aš nepavadinsiu to, kas vyksta prie Lenkijos, o ir prie Lietuvos pasienio – ir pamėginti išspręsti šią problemą su ponu Lukašenka. Nes be jo dalyvavimo būtų labai sudėtinga susodinti tuos žmones į lėktuvus ir išsiųsti į kilmės šalį“, – tvirtino G. Nausėda.

Jo manymu, A. Merkel su A. Lukašenka kalbėjo kaip su „ponu Lukašenka, o ne kaip su prezidentu, nes jis toks nėra ir negali būti“, ir tai negali būti laikoma kaip jo pripažinimas Baltarusijos vadovu.

G. Nausėda taip pat patikino, jog A. Merkel, informuodama jį apie būsimą pokalbį su A. Lukašenka, klausė Lietuvos pozicijų, „ką mes laikytume svarbiu pasakyti šia proga“.

„Mes pabrėžėme labai svarbius dalykus, kad jokių susitarimų apie migracijos, migrantų naštos pasidalinimą neturi būti, nes tai yra skatinimas tęsti šitą veiklą. Kad pripažinimas A. Lukašenkai jokiu būdu nebūtų pažadamas. Taip pat, be jokios abejonės, kad migrantai, tai yra svarbiausias tokio pokalbio tikslas, turi būti grąžinami namo. Tad buvo tos, sakyčiau, kaip jas bepavadintume, raudonosios linijos, kurios yra svarbios Lietuvai ir kitoms regiono valstybėms“, – kalbėjo šalies vadovas.

Sankcijos „Belavia“ turi likti

Prezidentas taip pat sakė neturintis patvirtintos informacijos, kad iš galimų sankcijų gali būti išbraukta Baltarusijos valstybinė oro bendrovė „Belavia“. Apie tai, kad ES derybose „Belavia“ bandoma išbraukti iš naujo sankcijų sąrašo, trečiadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. 

„Pirmiausia, neteisinga komentuoti gandus – tokios patvirtintos informacijos aš neturiu, o kaltinti vieni kitus visokiais būtais ir nebūtais dalykais. Pats sprendimas išbraukti „Belavia“ yra neteisingas, nes tai yra problemos priežastis, viena priežasčių (...). Todėl „Belavia“ turi likti sąraše, diplomatiniais-politiniais kanalais turime padaryti, kad „Belavia“ nebūtų išbraukta“, – kalbėjo prezidentas.

Praėjusią savaitę Baltarusijos pasienyje su Lenkija susitelkė keli tūkstančiai migrantų. Jie pasienyje įkūrė stovyklas ir vis bando pralaužti užkardas, kad patektų į Lenkiją. Lietuvai baiminantis panašaus scenarijaus prie jos sienos su Baltarusija, šalies pasienyje įvesta nepaprastoji padėtis.

Į Lietuvą šiemet neteisėtai pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų.

Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. 

The post G. Nausėda: problemą spręsti su ponu Lukašenka tas pats kaip su lėktuvo užgrobiku appeared first on LAIKMETIS.

A. Merkel dalyvavo net 107 ES viršūnių susitikimuose per laikotarpį, regėjusį keletą didžiausių permainų pastarųjų laikų Europos istorijoje, įskaitant euro zonos skolų krizę, Sirijos pabėgėlių antplūdį, „Brexitą“ ir istorinį bloko atsigavimo po pandemijos fondo kūrimą.

„Jūs esate paminklas“, – pagerbdamas darbą baigiančią kanclerę pasakė viršūnių susitikimus šaukiantis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis). Jo žodžius pacitavo vienas susitikime už uždarų durų dalyvavęs pareigūnas.

ES viršūnių susitikimas „be Angelos yra tarsi Roma be Vatikano ar Paryžius be Eiffelio (Eifelio) bokšto“, sakė Ch. Michelis po to, kai 26 A. Merkel kolegos atsistoję surengė jai ovacijas.

Jis įteikė A. Merkel tai, ką pavadino šiuolaikinio Europos pastato, kuriame vyksta viršūnių susitikimai, „menine impresija“.

A. Merkel, kaip jai būdinga – be didelių fanfarų, padėkojo žurnalistams už jų ilgas naktis, praleistas viršūnių susitikimuose, tačiau taip pat griežtesniais žodžiais perspėjo dėl Europos Sąjungos ir jos įpėdinio Vokietijoje laukiančių iššūkių.

„Aš palieku Europos Sąjungą, kiek tai susiję su mano kaip federalinės kanclerės pareigomis, tokiu metu, kai yra pagrindo nerimauti“, -  pareiškė kanclerė.

„Įveikėme daug krizių, bet turime virtinę neišspręstų problemų“, – sakė ji po savo paskutiniojo ES viršūnių susitikimo.

Pasak A. Merkel, tos problemos susijusios su migracija, bloko ekonomika ir įstatymo viršenybės principu ES šalyse.

„Kompromisų mašina“

Liuksemburgo premjeras Xavier Bettelis (Ksavjė Betelis) pavadino A. Merkel „kompromisų mašina“, kuri „paprastai rasdavo ką nors mums suvienyti“ per ilgą ES tarpusavio derybų maratoną.

„Europa jos pasiilgs“, – sakė jis.

„Ji yra tas žmogus, kuris per 16 metų tikrai paliko savo pėdsaką Europoje, padėjo visoms 27 mūsų valstybėms priimti teisingus sprendimus, kurie kartais būdavo sunkūs, su dideliu humaniškumu“, – kalbėjo Belgijos ministras pirmininkas Alexander'as De Croo (Aleksandras De Kro).

Lietuvos prezidentas Gintaras Nausėda išreiškė viltį, kad A. Merkel, „didi politikė“, pasiliks politikos arenoje „viena ar kita forma“.

Lietuvos prezidentas Gintaras Nausėda išreiškė viltį, kad A. Merkel, „didi politikė“, pasiliks politikos arenoje „viena ar kita forma“.

Austrijos kancleris Alexander'as Schallenbergas (Aleksandras Šalenbergas) savo vokiečių kolegę pavadino „neabejotinai didžia europiete“ ir „taikos uostu, jei galima taip pasakyti, visoje Europos Sąjungoje“.

Jos išėjimas „paliks tuštumą“, pridūrė jis.

Paskutiniame A. Merkel viršūnių susitikime Briuselyje ir vėl prireikė jos švelniosios galios panaudojimo įgūdžių, siekiant sušvelninti aršų teisinį ginčą su Lenkija dėl jos ES teisinės sistemos nepripažinimo – dalyko, kuris, kaip daugelis mano, gali būti kitas egzistencinę grėsmę Europos Sąjungai keliantis klausimas.

Ketvirtadienį, pirmąją susitikimo dieną, Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) vėl gynė spalio 7 dieną jos Konstitucinio Tribunolo priimtą sprendimą, kad ES teisė taikytina tik tam tikrose apribotose srityse, o visur kitur pirmumą turi Lenkijos įstatymai.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis vėl gynė spalio 7 dieną jos Konstitucinio Tribunolo priimtą sprendimą.

A. Merkel, kurią palaikė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), pasinaudojo savo dideliu politiniu autoritetu, ragindama šalis siekti dialogo su Lenkija ir perspėdama dėl virtinės teisinių kovų, jeigu šis ginčas pasieks Europos Teisingumo Teismą.

Šią jos žinutę išgirdo Europos Komisija ir tokios šalys kaip Nyderlandai ir Belgija, norėjusios imtis griežtesnių veiksmų prieš Lenkiją ir kaltinančios ją siekiant panaikinti nacionalinių teismų nepriklausomumą ir nebesilaikyti demokratinių normų.

„Principai svarbiau už savanaudiškus interesus“

Nesutarimai tarp Rytų ir Vakarų ne kartą iškildavo per ilgą A. Merkel vadovavimo laikotarpį.

Jos kaip tarpininkės vaidmuo atspindėjo Vokietijos kaip didžiausios ES ekonominės galios poziciją ir leido į savo pusę palenkti daug buvusių sovietinio bloko šalių, kurių narystė Bendrijoje pakeitė politinę pusiausvyrą, pakreipdama rodyklę nuo Paryžiaus Berlyno naudai.

Šiame vaidmenyje taip pat atsispindėjo A. Merkel kilmė – vokiškos ir lenkiškos šaknys, be to sėkmingai naudojama taktika leisti nesutariantiems priešininkams iki išsekimo pasistumdyti užkulisiuose, o tada įžengti į sceną su siūlomu kompromisiniu sprendiniu.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Ch. Michelis netikėtai paskelbė įrašą socialiniame tinkle „Twitter“, kur buvęs JAV prezidentas Barackas Obama (Barkas Obama) giria A. Merkel kaip vieną tų retų lyderių, kuriems „jų principai yra svarbiau už bet kokius siaurus savanaudiškus interesus“.

„Tai rodo jūsų charakterį, kad jūs veikiausiai mieliau dirbtumėte Europos Tarybos susitikime vietoje to, kad būtumėte dėmesio centre kaip dabar“, – pridūrė jis.

Šiuo metu Vokietija tebeformuoja naująją vyriausybę, pakeisiančią A. Merkel kabinetą po rugsėjį įvykusių visuotinių rinkimų, kuriuose kanclerė nedalydavo ir kuriuose jos konservatorių partija CDU patyrė pralaimėjimą.

The post A. Merkel per paskutinį savo ES viršūnių susitikimą: yra pagrindo nerimauti appeared first on LAIKMETIS.

Rinkimų apylinkės duris atvėrė 6 val. Grinvičo (9 val. Lietuvos) laiku ir rinkėjų lauks iki 16 val. (19 val. Lietuvos) laiku.

Paskutinės apklausos rodo, kad Socialdemokratų partijos (SPD) kandidatas į kanclerio postą Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) nedideliu atotrūkiu lenkia A. Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir jos regioninės partnerės Bavarijoje – Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) – kandidatą Arminą Laschetą (Arminą Lašetą).

Ką tik prasidėję rinkimai jau yra vadinami vienais iš labiausiai neprognozuojamų naujausioje šalies istorijoje.

„Sekmadienį tikrai sulauksime staigmenų“, – pareiškė apklausų bendrovės „Infratest Dimap“  vadovas Nico Siegelis (Nikas Zygelis).

Nors apklausose pirmauja SPD, „negalima atmesti“ ir konservatorių pergalės „galimybės“, pridūrė jis.

Per sekmadienį daugiausiai gyventojų turinčioje Europos Sąjungos šalyje ir jos didžiausioje ekonomikoje vykstančius visuotinius rinkimus teisę balsuoti turi 60,4 mln. žmonių nuo 18 metų amžiaus. 

Apie 40 proc. šių rinkėjų yra sakę, jog dar neapsisprendė, kaip balsuos. Maždaug tokia pat dalis rinkėjų, tarp kurių buvo ir A. Merkel, jau balsavo paštu.

Manoma, kad nei SPD, nei CDU-CSU nesurinks reikalingos daugumos balsų, kad galėtų savarankiškai formuoti vyriausybę, todėl šalies gali laukti savaitės, o gal net mėnesiai sudėtingų derybų dėl koalicijos.

Po paskutinių rinkimų, kurie Vokietijoje įvyko 2017 metų rugsėjį, CDU-CSU koaliciją su SPD suformavo tik kitų metų vasarį.

The post Vokietijoje prasidėjo visuotiniai rinkimai - kas pakeis A. Merkel? appeared first on LAIKMETIS.

Migrantai. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad pagal blogiausią scenarijų per savaitę Lietuvos sieną iš Baltarusijos galėtų bandyti kirsti apie 300 nelegalių migrantų. Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos jau bandė patekti beveik trys šimtai neteisėtų migrantų, daugiausiai – Irako piliečių. Tai tris kartus daugiau nei per visus 2020-uosiuss

KT sprendimas. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Vyriausybės 2019-ųjų nutarimas labiau apmokestinti komandiruojamų vilkikų vairuotojų dienpinigius prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams. Vežėjų atstovų teigimu, šis sprendimas patvirtino jų kritiką, kad nutarimas mažina transporto įmonių konkurencingumą.

MMA diskusijos. Trišalėje taryboje ruošiantis pradėti svarstyti minimalios algos (MMA) augimą nuo kitų metų. Profsąjungos siūlo MMA didinti iki 750 eurų, tuo metu darbdaviai sako vieningos pozicijos dar neturintys. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigia pritarianti Lietuvos banko siūlymui MMA kitąmet padidinti 62 eurais iki 703 eurų.

Avarija Pakistane. Pietų Pakistane ankstų pirmadienį susidūrus dviem traukiniams žuvo 38 žmonės, dar dešimtys žmonių buvo sužeisti. Anot šalies geležinkelių atstovų, avarija įvyko atokioje vietoje, todėl susiduriama su sunkumais vykdant gelbėjimo darbus.

Bauda „Google“. Prancūzija skyrė 220 mln. eurų baudą JAV technologijų milžinei „Google“ už dominuojančios padėties išnaudojimą interneto reklamų rinkoje. Šalies konkurencijos priežiūros tarnyba nusprendė, kad „Google“ taikė išskirtines sąlygas savo pačios reklamos ploto pirkimo ir pardavimo platformoms.

Į kosmosą. „Amazon“ įkūrėjas, vienas turtingiausių pasaulio žmonių Jeffas Bezosas paskelbė liepą ketinantis skristi į kosmosą per jam priklausančios bendrovės „Blue Origin“ sukurtos raketos pirmąjį pilotuojamą skrydį. „Nuo pat laikų, kai buvau penkerių, visuomet svajojau nukeliauti į kosmosą. Liepos 20-ąją leisiuosi į šią kelionę kartu su savo broliu“, – pranešė J. Bezosas.

Veto ES. Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas pareiškė, kad turi būti panaikinta atskirų šalių teisė vetuoti Europos Sąjungos sprendimus. „Nebegalime būti tų, kurie savo veto paralyžiuoja Europos užsienio politiką, įkaitai“, – sakė H. Maasas. Jis neįvardijo konkrečių valstybių, tačiau paskutiniu metu keletą Bendrijos užsienio politikos pareiškimų blokavo Vengrija.

Demokratų pergalė. Vokietijos kanclerės Angelos Merkel krikščionys demokratai švenčia didelę pergalę prieš kraštutinius dešiniuosius svarbiuose regioniniuose rinkimuose. Partija Saksonijos-Anhalto žemėje gavo maždaug 37 proc. balsų, kai antroje vietoje likusi antiimigracinė ir antiislamiška kraštutinių dešiniųjų „Alternatyvą Vokietijai“ (AfD) gavo maždaug 21 proc. balsų. Šie rinkimai buvo paskutinis svarbus išbandymas prieš rudenį įvyksiančius visuotinius rinkimus, kuriuose 16 metų dirbanti kanclerė nebedalyvaus.

COVID pažymėjimas. Lietuvoje nuo pirmadienio popietės galima išsiimti skaitmeninį Europos Sąjungos COVID pažymėjimą, supaprastinantį keliones tarp Bendrijos šalių imunitetą turintiems žmonėms. Jie bus sugeneruoti artimiausiomis dienomis.

Koronaviruso situacija:

* Praėjusią parą nustatyti 84 nauji COVID-19 atvejai, mirė du žmonės. Paskutinį kartą mažesni paros atvejų skaičiai buvo tik rugsėjį. Praėjusią parą paskiepyta per 5 tūkst. žmonių, o 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 193. Premjerė Ingrida Šimonytė sakė besidžiaugianti sumažėjusiu naujų atvejų skaičiumi, bet paragino gyventojus ir institucijas neprarasti budrumo.

* Vyriausybė nusprendė, kad Lietuva nebepirks papildomų 616 tūkst. „Janssen“ vakcinos dozių, nes šios vakcinos Lietuva yra jau rezervavusi pakankamai, o „Janssen“ vakcina nėra tinkama revakcinacijai galvojant apie ateitį.

* Ispanija leido atvykti keliautojams iš viso pasaulio, pilnai paskiepytiems nuo COVID-19 bent prieš 14 dienų.

* Slovakija tapo antrąja Europos Sąjungos valstybe po Vengrijos, skiepijančia rusiška „Sputnik V“ vakcina, dar nepatvirtinta Europos vaistų agentūros.

* „Moderna“ pranešė siekianti leidimo savo vakciną nuo koronaviruso naudoti paauglių skiepijimui Europoje ir Kanadoje.

* Malta pranešė pirmą kartą nuo pernai liepos per parą nefiksavusi nė vieno naujo COVID-19 atvejo.

The post Svarbiausi birželio 7 - osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.