PiS apie savo sprendimą dėl 41-erių K. Nawrockio, kuris šiuo metu eina Tautos atminties instituto pirmininko pareigas, paskelbė per susitikimą Krokuvoje. 

Tiksli Lenkijos prezidento rinkimų data dar nepaskelbta, tačiau tikimasi, kad pirmasis turas vyks gegužės mėnesį. Tuo tarpu oficiali rinkimų kampanija prasidės sausio 8 dieną.

Pagrindiniu K. Nawrockio varžovu laikomas Varšuvas meras Rafalas Trzaskowskis (Rafalas Tšakovskis). Jį savo kandidatu į prezidentus šeštadienį paskelbė ministro pirmininko Donaldo Tusko partija „Pilietinė platforma“. 

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) savo antrą ir paskutinę penkerių metų kadenciją užbaigs 2025-ųjų rugpjūtį. Kandidatuoti dar kartą jam neleistų konstitucija.

The post Lenkijos dešinieji paskelbė savo kandidatą į prezidentus appeared first on LAIKMETIS.

Apie tai paskelbė Lenkijos radijas.

Varšuvos apygardos teismas paskyrė pirmojo posėdžio datą – 2025-ųjų spalio 24-ąją. Tai reiškia, kad teismas turi prasidėti po Lenkijos prezidento rinkimų. Balsavimas turi įvykti iki kitų metų gegužės vidurio. Antrą kadenciją prezidento poste dirbantis A. Duda nebegalės siekti perrinkimo.

Byla bus nagrinėjama nuotoliniu būdu.

Kaip socialiniame tinkle „X“ teigė ieškinį pateikęs Rasistinio ir ksenofobinio elgesio stebėsenos centras, veiksmų imtasi dėl pernai A. Dudos per televiziją ištartų žodžių, kai jis lenkus pavadino kiaulėmis. 

Prezidentas, kalbėdamas per „TVP Info“ apie Agnieszkos Holland (Agneškos Holand) filmą „Žalioji siena“ (Zielona Granica) apie migracijos krizę Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje, sakė, kad jo nenustebino, jog filmą matę pasieniečiai panaudojo frazę „kine sėdi tik kiaulės“, pažįstamą iš nacių okupacijos laikų, kai kino teatruose būdavo rodomi propagandiniai filmai.

Pirmadienį paskelbtame pareiškime Rasistinio ir ksenofobinio elgesio stebėsenos centras pareiškė, kad „taip Lenkijos prezidentas žmones, kurie yra jo  šalies piliečiai, pavadino kiaulėmis. Taip A. Duda įrodė, kad jis yra tik tų lenkų, kurie balsuoja už partiją „Teisė ir teisingumas“, prezidentas“.

„Dabar mūsų neabejotinai laukia sunkus teismo procesas, bet jis to vertas – norime, kad Andrzejus Duda įeitų į istoriją kaip pirmasis prezidentas, kurį Lenkijos žmonės patraukė atsakomybėn“, – teigė centras.

The post Lenkijos prezidentas buvo paduotas į teismą dėl galimo lenkų įžeidimo appeared first on LAIKMETIS.

Čenstakavos Dievo Motinos šventovė yra Doilestaune. Joje bus pagerbta istorinė Juodosios Madonos ikona, esanti Lenkijos pietiniame Čenstakavos mieste.

D. Trumpo kampanija CNA patvirtino, kad abu lyderiai dalyvaus tame pačiame šventovės renginyje.

Šventovės spaudos sekretorius tėvas Maximilianas Ogaras (Maksimilianas Ogaras) teigė, kad D. Trumpas ir A. Duda dalyvaus renginyje šventovės kapinėse atidengiant paminklą, kuris įamžins Lenkijos solidarumo judėjimo kovą už nepriklausomybę prieš sovietų remiamą komunistinį režimą nuo 1940-ųjų iki 1980-ųjų.

Renginį organizuoja Lenkijos ir JAV Smolensko katastrofos atminimo komitetas. M. Ogaras negalėjo patvirtinti tikslaus renginio laiko, bet sakė, kad jis vyks po pietų. Jis sakė, kad D. Trumpas ir A. Duda yra „abu komiteto kviestiniai svečiai“, ir pabrėžė, kad tai nėra nei mitingas, nei rinkimų kampanijos renginys. Renginyje galės dalyvauti „labai ribotas žmonių skaičius“, galbūt apie 1 000 žmonių.

„[Trumpas] čia atvyksta kaip privatus asmuo, kaip piligrimas, kad atiduotų pagarbą žmonėms“, - sakė M. Ogaras ir pridūrė, kad „dauguma renginių vyks mūsų kapinėse".

Po renginio D. Trumpas „praleis šiek tiek laiko šventovėje“ ir turės galimybę atsakyti į žiniasklaidos atstovų klausimus. Šventovės atstovas teigė, kad A. Duda dalyvaus Mišiose šventovėje.

2020 m. D. Trumpas save apibūdino kaip „nereligingą krikščionį“. Jo žmona Melanija, gimusi Slovėnijoje, yra katalikė.

Čenstakavos „Juodoji Madona“, visame pasaulyje garsi Dievo Motinos Marijos su kūdikiu ikona, dar vadinama Šviesiojo kalno Dievo Motina, yra bene žinomiausias pasaulyje Lenkijos paveikslas. Jis laikomas stebuklingu, todėl krikščionys nuo seno, ypač šventovės iškilmių progomis, miniomis plūsta į Čenstakavos šventovę arba meldžiasi prie jos atvaizdo vietos bažnyčioje ar savo namuose, kad prie Dievo gimdytojos Marijos kojų sudėtų savo asmeninius ir bendruomeninius džiaugsmus ir vargus, prašymus ir skundus.

The post D. Trumpas ir Lenkijos prezidentas dalyvaus katalikų šventovės Pensilvanijoje renginyje appeared first on LAIKMETIS.

Ukrainos sostinėje per iškilmingą ceremoniją, skirtą šalies nepriklausomybės deklaracijos 33-iosioms metinėms paminėti, šeštadienį susitikę A. Duda ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi apie bendradarbiavimą ir saugumą, praneša Lenkijos naujienų agentūra PAP.

Rugpjūčio 24 dieną minimos metinės, kai 1991 metais Ukrainos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Rada priėmė Ukrainos nepriklausomybės deklaraciją.

Sakydamas kalbą per ceremoniją, A. Duda kreipėsi į ukrainiečius teigdamas, kad „Lenkija yra su jumis, ji buvo su jumis nuo pat Rusijos agresijos pradžios“.

Jis pridūrė, kad kartu su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda lankėsi Kyjive 2022 metų vasario 23 dieną, Rusijos invazijos išvakarėse, ir kad nuo karo pradžios daug kartų buvo susitikęs su V. Zelenskiu tiek Ukrainoje, tiek Lenkijoje, tiek tarptautiniuose forumuose.

„Tačiau man ypatinga garbė kalbėti prieš jus, Ukrainos piliečius, čia, Kyjive, minint 33-iąsias Ukrainos nepriklausomybės atkūrimo metines“, – sakė A. Duda.

Jo teigimu, be nepriklausomos Ukrainos sunku galvoti apie nepriklausomą ir saugią Lenkiją, Lietuvą ar kitas regiono šalis.

„Jūsų nepriklausomybės diena tam tikra prasme yra ir visos Vidurio Europos nepriklausomybės šventė, nes be nepriklausomos Ukrainos sunku galvoti apie nepriklausomą ir saugią Lenkiją, Lietuvą ar kitas mūsų regiono šalis. Mes tai gerai žinome, todėl dar labiau džiaugiuosi, kad šiandien esame čia kartu“, – kalbėjo Lenkijos lyderis.

A. Duda taip pat sakė, kad jau beveik pustrečių metų ukrainiečiai didvyriškai kovoja už savo šalį ir gina jos nepriklausomybę, už tai sumokėdami aukščiausią kainą – savo gyvybių ir kraujo kainą.

„Atminkite, kad šiame sunkiausiame išbandyme esate ne vieni. Lenkija rėmė, remia ir toliau rems jūsų teisingą kovą iki jos pergalingos pabaigos“, – pažadėjo jis.

Tai penktasis A. Dudos vizitas Kyjive nuo 2022-ųjų vasario 24-osios, kai prasidėjo Rusijos invazija.

The post Be nepriklausomos Ukrainos sunku galvoti apie nepriklausomą ir saugią Lenkiją, Lietuvą ar kitas regiono šalis - A. Duda appeared first on LAIKMETIS.

Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda, lydimas žmonos Agatos Kornahaser-Dudos, lankosi Kinijoje, kur surengė išsamias derybas su Kinijos Prezidentu Xi Jinpingu. Jose A. Duda perdavė Lenkijos požiūrį į karą Ukrainoje ir Europos saugumo situaciją.

"Pateikiau mūsų požiūrį į saugumo padėtį Europoje ir pasaulyje, visų pirma mūsų Europos dalyje", - sakė A. Duda žurnalistams po susitikimo Pekine.

Duda išreiškė viltį, kad Kinija rems tarptautines pastangas, kuriomis siekiama taikaus sprendimo dėl Rusijos agresijos Ukrainoje. Jis pabrėžė, kad bet koks sprendimas turi atitikti tarptautinę teisę ir gerbti pripažintas Ukrainos sienas.

Duda išreiškė viltį, kad Kinija rems tarptautines pastangas, kuriomis siekiama taikaus sprendimo

"Tikiuosi, kad Kinija rems pastangas siekti taikaus Rusijos Ukrainoje vykdomo karo pabaigos", - pareiškė jis, pabrėždamas Ukrainos teisėtumo ir teritorinio vientisumo svarbą.

Lenkijos prezidentas nusprendė neatskleisti jokių jų privataus pokalbio detalių, pažymėdamas, kad nederėtų atskleisti jautrių diplomatinių pokalbių. Tačiau jis patikino, kad išsamiai paaiškino Lenkijos poziciją, netgi nurodė istorinius kontekstus, kad geriau iliustruotų savo mintis.

Atsakydamas į klausimą, ar Pekinas dalyvaus taikos procese dėl Ukrainos, A. Duda paminėjo, kad Kinija turi savo būdą dalyvauti pasauliniuose reikaluose, pabrėždamas Kinijos, kaip pasaulinės galybės ir nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės, statusą.

Keturias valandas trukusiame susitikime taip pat aptarti svarbūs susitarimai dėl Lenkijos maisto produktų eksporto į Kiniją. Prezidentas A. Duda pabrėžė artėjančią "regionalizaciją", kuri iki metų pabaigos leis Lenkijos paukštienos gamintojams parduoti savo produktus Kinijoje; šį žingsnį jis pavadino istoriniu Lenkijos žemės ūkio sektoriui.

"Būsime ketvirtoji šalis pasaulyje, greta Prancūzijos ir Jungtinių Valstijų šioje eksporto srityje", - paaiškino A. Duda.

Be to, A. Duda atskleidė, kad Kinijos valdžios institucijos jį informavo apie netrukus įsigaliosiantį bevizį režimą Lenkijos piliečiams, pagal kurį jie galės atvykti į Kiniją be vizos ir būti joje ne ilgiau kaip 15 dienų verslo, turizmo, šeimos vizitų ir tranzito tikslais. Tikimasi, kad šis pokytis sustiprins dvišalius santykius ir padidins asmeninius ir verslo mainus tarp abiejų tautų.

The post Lenkijos prezidentas A. Duda dėl taikos Ukrainoje derasi Pekine appeared first on LAIKMETIS.

„Stengiuosi palaikyti draugiškus santykius su Kinija. Lenkija visada palaikė padorius santykius su Kinija ir norėčiau, kad tai tęstųsi“, – sakė A. Duda penktadienį interviu privačiam radijui „Radio Zet“.

Prezidentas sakė, kad derybų su Kinijos vadovu Xi Jinpingu metu bus aptarta taika Ukrainoje.

Paklaustas, ar mano, kad Kinija turi raktą į taiką Rusijos ir Ukrainos konflikte, A. Duda atsakė: „Manau, kad didele dalimi taip.“

„Lenkijos pozicija yra aiški: siekiame taikos pasaulyje. Mums kelia nerimą karas, kurį Rusija kariauja prieš Ukrainą, be to, tai trikdo mūsų verslo santykius su Kinija ir trikdo „Juostos ir kelio iniciatyvos“ įgyvendinimą“, – pirmadienį Pekine sakė prezidentas A. Duda, paminėdamas nevienareikšmiškai vertinamą geopolitinį Kinijos investicijų projektą.

Per derybas su trečiu pagal rangą Kinijos pareigūnu, įtakingu įstatymų leidėju Zhao Leji (Džao Ledzi) A. Duda kalbėjo apie Lenkijos ir Kinijos bendradarbiavimą įgyvendinant šį projektą.

Nors Kinija teigia, kad yra neutrali karo klausimu, ji yra tvirtinusi, kad NATO plėtra išprovokavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pradėti invaziją, ir palaiko tvirtus prekybos ir diplomatinius santykius su Maskva.

Su Ukraina besiribojanti Lenkija suteikė prieglobstį milijonams nuo karo bėgančių ukrainiečių bei tvirtai palaiko Kyjivą.

A. Duda sakė, kad jis taip pat kalbėsis su Xi Jinpingu apie Baltarusijos hibridinį karą pasitelkiant nelegalius migrantus.

Lenkijos prezidentas taip pat sieks bevizio režimo į Kiniją vykstantiems lenkams ir ieškos galimybių padidinti eksportą į Kiniją, kad būtų subalansuoti jų prekybos santykiai. Kinija į Lenkiją eksportuoja prekių už keliolika kartų didesnę sumą nei Lenkija į Kiniją.

Penkių dienų vizito metu ketinama pasirašyti keletą prekybos susitarimų.

Kinijoje A. Duda dar turi susitikti su premjeru Li Qiangu (Li Čiangu).

Trečiadienį A. Duda skris į finansų centrą Šanchajų, kur dalyvaus Lenkijos ir Kinijos ekonomikos forume.

The post Lenkijos prezidentas lankosi Kinijoje appeared first on LAIKMETIS.

Forumas, skirtas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui ir VDU atkūrimo 35-mečiui, subūrė žemyno politikus, intelektualus ir mokslininkus. Renginio dalyviai keitėsi idėjomis, įžvalgomis ir geriausiomis praktikomis, kuriančiomis Europos ateitį. Forumo pagrindinės temos buvo ES plėtra ir su tuo susiję iššūkiai, migracija bei universitetų vaidmuo Europoje. Forumo metu vyko dvi diskusijos: pirmoji, ekspertų, buvo skirta ES ir jos galimoms ateitims, antroji – Lietuvos ir Lenkijos prezidentų pokalbiui.

Įžanginėje kalboje Lenkijos Respublikos Prezidentas pažymėjo, kad Lietuva ir Lenkija šiandien yra svarbios partnerės, kurios tapo vienomis svarbiausių veikėjų kuriant vieningą Europą dar po komunizmo griūties. „Lietuvių ir lenkų laisvės siekis ir sovietinio dominavimo atstūmimas patvirtina, kad bet kokius atminties skirtumus pranoksta mus vienijantis bendrystės jausmas. Esame kartu, esame partneriai, sąjungininkai ir draugai. Tikiu, kad mūsų bendradarbiavimo dėka įveiksime visus iššūkius ir grėsmes iš Rytų šiuo nerimastingu metu. Kartu esame stipresni, mes – sėkmės ir pergalės tautos“, – kalbėjo A. Duda.

Priminė apie švietimo galią kurti pokyčius

„Lietuvos pastangos tapti Europos Sąjungos nare buvo ne tik istorinė ir politinė, bet ir asmeninė kelionė kiekvienam iš mūsų, prisidėjusi prie stipresnės, vieningesnės Europos. Paradoksalu, bet šiandien daugelis naujesnių ES narių, ypač Lenkija, Lietuva, Baltijos šalys, yra pasiryžusios paaukoti daugiau už senąsias Europos demokratijas tam, kad žemyno vertybės būtų išsaugotos. Rusijos invazija į Ukrainą suvienijo mus bendram pasipriešinimui ir Ukrainos palaikymui“, – sveikinimo kalboje prieš prezidentų pokalbį sakė VDU rektorius prof. Juozas Augutis, dėkodamas Lietuvos ir Lenkijos lyderiams už ryžtą kovoti su Rusijos grėsme Europoje.

Rektorius priminė, jog Ukrainą aktyviai remia ir Vytauto Didžiojo universitetas. VDU veikia ne tik pirmųjų Lietuvos ir Ukrainos ponių iniciatyva atidarytas Ukrainos centras, bet ir Mariupolio valstybinio universiteto centras. VDU taip pat yra Europos universitetų aljanso „Transform4Europe“ narys. Aljansui priklauso dešimt žemyno aukštojo mokslo institucijų bei vienas asocijuotas partneris – Mariupolio valstybinis universitetas. Nuo plataus masto karo pradžios, VDU  priėmė daugiau nei 300 ukrainiečių studentų, Ukrainai skiriamas palaikymas  paramos akcijomis, apgyvendinimo ir įsidarbinimo, psichologinės pagalbos, užsienio kalbų studijų, laisvalaikio ir įvairiomis kitomis galimybėmis.

„Apmąstydami Europos iššūkius ir galimybes, nepamirškime pokyčius skatinančios galios, kurią turi švietimas. Investuokime į savo universitetus, įgalinkime studentus ir mokslininkus, palaikykime mokymąsi visą gyvenimą. Pasitelkdami švietimą, galime realizuoti savo žemyno potencialą ir užtikrinti geresnę ateitį visiems“, – pabrėžė prof. J. Augutis.

Lenkijos ir Lietuvos Prezidentų diskusiją moderavo VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas, profesorius Šarūnas Liekis.

Diskusijoje apie ES aptarė karą Ukrainoje ir kitas krizes

Pirmoje forumo diskusijoje, skirtoje Europos Sąjungos galimoms ateitims, buvęs Švedijos nuolatinis atstovas prie ES Larsas Danielssonas pabrėžė, jog geriausia Bendrijos savybė yra vienybė, o dabar svarbiausi klausimai yra susiję su Ukraina bei Rusijos agresijos sustabdymu.

„Ukraina atliko nuostabų darbą transformuodama savo visuomenę net karo metu, o ES turi atlikti namų darbus. Kaip užtikrinti, kad Ukraina kuo greičiau taptų ES nare? Esu tikras, kad Ukraina atliks tai, kas reikalinga, iš savo pusės, dabar mums reikia padaryti tai, kas priklauso nuo mūsų. Nors yra politinių skirtumų, bet kol kas parodėme nepaprastą vienybę. Tačiau turime paspartinti darbus. Kai tik pasibaigs rinkimų ciklas, tai bus pagrindinė užduotis“, – tikino L. Danielssonas, pasidžiaugęs, jog prie pažangos šioje srityje turėtų prisidėti Lenkijos pirmininkavimas ES Taryboje kitais metais.

Europos Komisijos Atstovybės Lietuvoje laikinai einanti pareigas vadovė Agnė Kazlauskaitė priminė, jog Europos institucijoms netolimoje praeityje teko kovoti su įvairiomis krizėmis – pandemija, migracijos krize Lietuvos pasienyje, Ukrainos pabėgėlių priėmimu.

„Vienas iš Europos integracijos pradininkų Winstonas Churchillis yra sakęs, kad Europos istoriją apibrėžia kova su viena krize po kitos, neprarandant entuziazmo. Susitelkimas, solidarumas ir bendradarbiavimo dvasia padeda mums mobilizuoti pastangas ir kovoti su krizėmis“, – pažymėjo A. Kazlauskaitė.

Būti Europos Sąjungoje – kvėpuoti laisvai

Diskusijoje dalyvavo ir Mariupolio valstybinio universiteto (MVU) rektorius Mykola Trofymenko. MVU pastatai buvo suniokoti Rusijos vykdomo karo metu, tačiau universitetas sėkmingai atnaujino veiklą ir plečia ryšius Europoje ir visame pasaulyje. Pasak M. Trofymenko, MVU siekia parodyti, jog universitetas – tai ne jo pastatų sienos, o žmonės, todėl jį galima sėkmingai atstatyti ir atkurti.

„Noriu priminti europiečiams pamirštą jausmą, kas yra Europos Sąjunga. Aš šį jausmą pajutau, kai man pavyko ištrūkti iš Mariupolio po trijų savaičių apšaudymų, kai rusai naikino mano miestą. Kovo 15-ąją pasiekęs Ukrainos valdomą teritoriją, perėjęs rusų okupuotas teritorijas, daugiau nei dvidešimt rusų patikros punktų, pirmas jausmas, kurį pajutau Ukrainos teritorijoje, buvo – aš galiu kvėpuoti laisvai. Tai bazinis jausmas, kurį turėtumėte prisiminti. Tai didžiulis pavojus, kad kaimynas gali ateiti ir atimti šią jūsų teisę – kvėpuoti laisvai“, – sakė M. Trofymenko.

Universitetai – Europos vertybių gynėjai

Latvijos universiteto rektorius Gundars Bērziņš renginyje pasidalino įžvalgomis, kokiais principais turėtų vadovautis Europos Sąjunga ir kokius vaidmenis Europoje bei pasaulyje turėtų atlikti universitetai. Anot jo, universitetai šiandien turėtų ne tik skleisti žinias, kurti vertę visuomenei, bet ir tapti žinių apsikeitimo centrais, stabilumo ir vietinių identitetų saugotojais.

„Globalizuotame pasaulyje mūsų unikalūs paveldai nėra suvokiami kaip duotybė, turime juos ginti, parodyti, kaip svarbu, kad mūsų vietinės tradicijos būtų palaikomos. Tai yra mūsų identitetų pagrindas ir mūsų motyvacija vystyti savo nacionalines valstybes, o tai svarbu tam, kad visa ES funkcionuotų kaip vieninga sistema, skirta bendram tikslui“, – paaiškino Latvijos universiteto rektorius.

Jam antrino Silezijos universiteto Lenkijoje tarptautinio ir vietinio bendradarbiavimo prorektorius Tomaszas Pietrzykowski, akcentavęs, jog universitetai yra Europos vertybių gynėjai, ypač svarbūs sunkiais laikais. „Šiandien universitetai vis labiau tampa Europos integracijos varikliais. Esame atviresni, progresyvesni, entuziastingesni savo siekiuose suvienyti ES. Tai ypatinga atsakomybė“, – teigė T. Pietrzykowski.

Ekspertų diskusiją moderavo VDU mokslo darbuotoja Emilija Pundziūtė-Gallois.

Pirmasis „Europos idėjos“ forumas vyko 2022 m. lapkritį, kaip „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. Tuomet renginys subūrė ne tik Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Latvijos ir Rumunijos prezidentus, bet ir intelektualus iš viso žemyno. „Šumano deklaracija, iš kurios kilo Europos Sąjungos pirmtakė, skelbia: „Europa nebus sukurta iškart“. Remiantis idėja, kad Europos kūrimas yra nuolatinis uždavinys, Forumas taps reguliariai organizuojamu renginiu, skirtu paklausti, kas yra Europa ir kokią vietą ir vaidmenį ji turi pasaulyje“, – pažymi organizatoriai.

The post Lenkijos Prezidentas A. Duda: „Rusijos pasaulis“ mums nereikalingas appeared first on LAIKMETIS.

Apie didžiausius Europos Sąjungos (ES) šiuo metu patiriamus iššūkius Gitanas Nausėda ir Andrzejus Duda (Andžejus Duda) penktadienį kalbėjo Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Kaune surengtame tarptautiniame forumas „Europos idėja“.

A. Duda: ES turi atverti duris Moldovai, Ukrainai

Lenkijos prezidento teigimu, ES patiria daug geopolitinių iššūkių, tačiau kiekvienai valstybei jie kitokie, priklausantys nuo skirtingos realybės, kurios šalys gyvena.

„Mūsų (Lenkijos – BNS) tikrovė šiuo metu, deja yra, Rusijos agresija prieš Ukrainą ir potencialios Rusijos invazijos į kitas šalis grėsmė“, – kalbėjo A. Duda.

„Didelis iššūkis ES šiandien yra iš tikro atverti duris į Bendriją Ukrainai ir Moldovai. Nepaisant karo, Rusijos agresijos, galbūt siaubingos Ukrainos atstatymo kainos po šio karo“, – pabrėžė Lenkijos prezidentas.

Jo teigimu, tiek Lenkijos, tiek kitų Baltijos valstybių ir visos ES saugumui privalu prisiimti Ukrainos paramos naštą.

„Turime padėti Ukrainai, atstatyti Ukrainą, padėti ukrainiečiams ir daryti viską, ką galima, kad ateityje turėtume Ukrainą kaip lygiavertę ES narę. Tai didžiausias iššūkis Lenkijai, taip pat Lietuvai, Baltijos valstybėms, apskritai ES“, – teigė A. Duda.

G. Nausėda kvietė kliautis partneriais, saugumu rūpintis patiems

Lietuvos vadovas sakė negalintis įsivaizduoti savo šalies saugumo be Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pėdsako šalyje.

„Iš to veda, kad labai svarbu, nepaisant politinių ciklų ir rinkimų baigties abiejose Atlanto pusėse, turime išlaikyti transatlantinį ryšį stiprų, kadangi tai labai svarbu NATO ir ES“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jis savo sveikinimo kalboje forume taip pat deklaravo, kad nepaisant saugumo garantijų, kurias teikia ryšys su JAV, „atėjo laikas patiems imtis daugiau atsakomybės dėl mūsų saugumo aplinkos“.

„Atėjo laikas mums pasipriešinti žalingų idėjų ir įtakų sklaidai mūsų galiniame kieme. Iššūkis mums dabar yra didinti sprendimų priėmimo spartą, kad atrakintume savo potencialą. Privalome pritaikyti savo ekonomikas, investuoti į savo saugumą ir atstatyti tvarią saugumo pramonę“, – teigė Lietuvos prezidentas.

Jis su Lenkijos vadovu penktadienį taip pat stebėjo Suvalkų koridoriuje, Alytaus rajone, vykusias karines pratybas „Narsus Grifonas 24/II“ (angl. Brave Griffin 24/II). Pratybose dalyvavo Lietuvos, Lenkijos, Portugalijos, JAV pajėgos, iš viso – 1,5 tūkst. karių ir 200 karinės technikos vienetų.

Minint Lietuvos prisijungimo prie ES 20-metį, penktadienį vykusio tarptautinio VDU forumo pagrindinės temos buvo ES plėtra ir su tuo susiję iššūkiai, migracija bei Europos konkurencingumas pasaulyje.

Pirmasis „Europos idėjos“ forumas vyko 2022 metais, kaip „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.

The post Lietuvos ir Lenkijos vadovai sutaria: pagrindinis iššūkis Europai - karas Ukrainoje appeared first on LAIKMETIS.

Apie dviejų užpuolikų sulaikymą Lenkijoje G. Nausėda viešai paskelbė praėjusį penktadienį, o pati sulaikymo operacija vyko balandžio 3 dieną.

„Lenkijos pusės prašymu, kol buvo atliekami visi reikalingi operatyviniai veiksmai, šita informacija nebuvo viešinama ir nebuvo skelbiama“, – Žinių radijui antradienį sakė G. Nausėdos patarėjas Frederikas Jansonas.

„Tada, kai Lenkijoje tą pačią dieną vyko tų sulaikytųjų teismas, (...) kurio metu buvo kalbama apie jų išdavimą į Lietuvą, tai yra visi operatyviniai veiksmai buvo atlikti ir jau buvo priimami sprendimai, kurie šiaip jau Lenkijoje yra vieši, iš Lenkijos pusės buvo gautas leidimas pranešti apie tai Lietuvoje, ką prezidentas ir padarė“, – pridūrė jis.

Pasak F. Jansono, prezidentas nusprendė žinią pranešti pats, nes L. Volkovas buvo užpultas dėl politinių motyvų, o įtariamųjų sulaikymas taip pat siunčia politinę žinutę Kremliui, jog „mes jus išgaudysime“.

Patarėjo teigimu, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) dar kitą dieną po sulaikymo operacijos informavo G. Nausėdą apie savo šalies teisėsaugos veiksmus.

Apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs G. Nausėda sulaukė kritikos, kad galėjo pakenkti tebevykstančiam tyrimui, tačiau prezidentas dar praėjusią savaitę pareiškė, jog taip nėra ir tai buvo kruopščiai vertinta prieš viešinant informaciją apie įvykius.

F. Jansonas antradienį sakė, kad Lietuvos teisėsauga apie prezidento sprendimą skelbti apie sulaikymus nebuvo iš anksto informuota.

„Aš bandau įsivaizduoti: prezidentas kalbasi su kitos valstybės vadovu, aptaria ir prieš informuodamas jis turi apibėgti Lietuvą ir apklausti visų ministrų, kad, žiūrėkit, aš čia turiu tokią žinią, ar galiu aš pasakyti?“ – teigė prezidento patarėjas.

„Šiuo atveju visi operatyviniai veiksmai buvo atliekami Lenkijoje, visi sulaikymai buvo atliekami Lenkijoje. Su visais, kas vykdė operatyvinius veiksmus, buvo suderinta“, – pridūrė jis.

Tą pačią dieną Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pranešė, kad jo šalyje buvo sulaikytas ir L. Volkovo užpuolimą užsakęs Baltarusijos pilietis.

Įtariamieji užpuolimo vykdytojai Lenkijos piliečiai Lietuvai turėtų būti perduoti gegužę.

Kalėjime šių metų pradžioje mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bendražygis L. Volkovas buvo užpultas kovo 12-osios vakare Vilniuje automobilyje netoli savo namų.

Užpuolikas išdaužė automobilio langą, papurškė ašarinių dujų ir pradėjo L. Volkovą daužyti mėsos muštuku. Jam sulaužyta ranka, sumušta koja.

The post Varšuva leido pranešti apie Rusijos opozicionieriaus užpuolikų Vilniuje sulaikymą - prezidento patarėjas appeared first on LAIKMETIS.

NATO vadinamoji branduolinio dalijimosi (Nuclear Sharing) programa yra branduolinio atgrasymo politikos dalis, sudaranti sąlygas branduolinio ginklo neturinčioms šalims narėms dalyvauti Aljansui planuojant dėl jo panaudojimo.

Branduoliniai ginklai yra dislokuoti tam tikrose šalyse, bet juos kontroliuoja Jungtinės Valstijos.

Interviu svetainei Fakt.pl, kuris buvo paimtas per A. Dudos vizitą JAV, buvo paskelbtas penktadienį. Lenkų prezidentas sakė, kad branduolinio dalijimosi programa jau kuris laikas buvo Lenkijos ir JAV derybų darbotvarkėje.

„Jau kelis kartus kalbėjau šia tema. Turiu pripažinti, kad kai apie tai paklausiau, išreiškiau mūsų pasirengimą. Rusija vis labiau militarizuoja Karaliaučiaus [sritį]. Neseniai ji dislokavo savo branduolinių ginklų Baltarusijoje“, – sakė A. Duda.

„Jei mūsų sąjungininkai nuspręstų dislokuoti branduolinių ginklų [...] ir mūsų teritorijoje, kad būtų pastiprintas NATO rytinio sparno saugumas, mes tam pasirengę“, – teigė jis.

„Esame sąjungininkas Šiaurės Atlanto aljanse ir taip pat turime įsipareigojimų šiuo atžvilgiu; paprasčiausiai įgyvendiname bendrąją politiką“, – pridūrė A. Duda.

Nuo 2009 metų lapkričio JAV branduolinių ginklų pagal branduolinio dalijimosi schemą yra dislokuota Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Nyderlanduose.

Lenkija paraišką dėl prisijungimo prie šios programos pateikė 2023 metų birželio 30 dieną.

Tuometinis lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) sakė, kad reaguodama į Rusijos vykdomą taktinių branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijoje, Lenkija norėtų savo teritorijoje priimti JAV branduolinius ginklus.

The post Lenkijos prezidentas: esame pasirengę prisijungti prie NATO dalijimosi branduoliniais ginklais appeared first on LAIKMETIS.