Tai paskelbta sekmadienį po vidurnakčio, pasibaigus paramos koncertui.

„Matydamas šią sumą, sakau, kad mes nupirksim 1 115 saugaus kario komplektų“, – sakė vienas iš renginio vedėjų ir akcijos organizatorių Andrius Tapinas.

Prezidentas Gitanas Nausėda per akcijos „Radarom!“ finalinį koncertą, minint antrąsias Rusijos pradėtos plataus masto invazijos Ukrainoje metines sakė, kad dabar ypač svarbu padėti kariaujančiai Ukrainai, kai dalis visuomenių ir politikų yra praradę viltį dėl šalies pergalės kare.

„Šie dveji metai mums labai daug ką parodė. Pirmiausia tai, kad agresorius yra ypatingai žiaurus, ypatingai kraugeriškas ir neturi jokių ribų savo žiaurumui demonstruoti“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Kita vertus, mes pamatėme ir įgijome didžiulę pagarbą Ukrainos tautai“, – sakė šalies vadovas.

Prezidento teigimu, prievolė padėti Ukrainai buvo ne tik prieš metus, kai viltis, kad karas baigsis greitai, buvo didesnė.

„Bet ypatingai padėti dabar, kai ypatingai sunku, kai galbūt kai kas praranda optimizmą arba kai kurie užsienio šalių politikai galvoja, kad štai dabar keičiasi politiniai ciklai, keičiasi rinkėjų nuotaikos“, – teigė G. Nausėda.

„Mes neturime teisės jokiems politologiniams svarstymams. Mes privalome padėti Ukrainai, nes šiandien tai – absoliuti būtinybė“, – pridūrė prezidentas.

Šalies vadovas žadėjo, kad parama kariaujančiai Ukrainai bus ir toliau telkiama „tiek politiniu, tiek kariniu, tiek kitu formatu“.

„Mes kartu su jumis iki pergalės“, – kalbą baigė G. Nausėda.

Nuo sausio pabaigos Lietuvoje vyksta didžiausia pastarojo metu paramos Ukrainai akcija „Radarom!“.

Jos metu renkamos lėšos vadinamiesiems saugaus kario paketams ukrainiečiams kariams. Apie 7,5 tūkst. eurų vertės paketą sudaro Lietuvos įmonių gaminti naktinio matymo monokuliaras, lazerinis taikiklis bei individualus „antidronas“.

2022 metų vasario 24-ąją prasidėjęs Rusijos puolimas atnešė milžiniškus nuostolius Ukrainai, o Maskva sulaukė beprecedenčio pasmerkimo iš Vakarų ir sankcijų.

Šiemet sausio pabaigoje prasidėjusios akcijos metu lėšos rinktos vadinamiesiems saugaus kario paketams ukrainiečiams kariams.

Apie 7,5 tūkst. eurų vertės paketą sudaronaktinio matymo monokuliaras, lazerinis taikiklis bei individualus „antidronas“.

Profesionali įranga yra pagaminta Lietuvoje įmonių „Brolis Semiconductors“ ir „NT Service“.

Keturias savaites trukusią akciją organizavo LRT kartu su organizacijomis „Blue/Yellow“, „Laisvės TV“, „Stiprūs kartu“ bei visuomenininke, žurnaliste Rita Miliūte.

„Kiekvienas tas rinkinys yra išgelbėtas gyvenimas ir nebūtinai vienas gyvenimas, tas kupolėlis gali siekti truputį daugiau ir išgelbėti daugiau žmonių, kurie kovoja už mus“, – labdaros renginio metu sakė R. Miliūtė.

Minint antrąsias plataus masto Rusijos invazijos Ukrainoje metines, šeštadienį šia proga Lietuvoje taip pat vyko įvairūs renginiai, įskaitant mitingus ir eitynes.

2022 metų vasario 24-ąją prasidėjęs Rusijos puolimas atnešė milžiniškus nuostolius Ukrainai, o Maskva sulaukė beprecedenčio pasmerkimo iš Vakarų ir sankcijų.

Pernai per akciją „Radarom!“ buvo surinkta 14 mln. eurų, už juos nupirkta taktinių oro erdvės stebėjimo radarų.

The post Per akciją „Radarom!“ surinkta daugiau nei 8,2 mln. eurų appeared first on LAIKMETIS.

R. Žemaitaitis įrašuose „Facebook“ kėlė klausimą, ar „Laisvės TV“ įkūrėjas, rinkęs lėšas Ukrainai skirtam koviniam dronui „Bayraktar“, nepralošė tų pinigų kazino, o šį lėšų rinkimą jis pavadino galima afera. Dar kitame įraše R. Žemaitaitis kėlė prielaidą, kad „Tapinas ir visi kiti dvaro samdomi nuomonių formuotojai palaiko Hitlerį ir jo siaubingus veiksmus su žydais?“

Pernai gruodį teismas pripažino R. Žemaitaičio įrašus kaip paskleistą žinią, o ne nuomonę.

Teismas įpareigojo politiką socialiniame tinkle „Facebook“ savo paskyroje per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti tikrovės neatitinkančią informaciją paneigiantį pranešimą, kuris turi likti jo paskyroje „Facebook“ neribotą laiką, ir panaikinti anksčiau skelbtus įrašus.

Klaipėdos apylinkės teismo atstovė Monika Vismantė BNS informavo, kad atsakovas pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo gruodžio 13 dienos sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę bei orumą, dalykinę reputaciją, o žalos atlyginimą pripažinti nepagrįstu.

Taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Pirmosios instancijos teismas A. Tapinui priteisė 2 tūkst. eurų, o „Laisvės TV“ – 1 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Teismo sprendimą apskundė ir A. Tapinas – jis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ir jam ir televizijai priteisti iš politiko po 10 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Visuomenininkas taip pat prašo perskirstyti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas, priteisiant iš atsakovo apeliantų naudai visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pirmosios instancijos, ir apeliaciniame teismuose.

Šalių skundai teisėjos rezoliucija priimti sausio 15 dieną, abiem šalims nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimams pateikti, BNS informavo teismas.

A. Tapino atstovai ieškinyje nurodė, kad R. Žemaitaitis 2022 metų liepą ir rugpjūtį įrašais socialiniame tinkle „Facebook“ paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją. Politikui buvo pateikta pretenzija, reikalaujanti paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, tačiau šis nereagavo.

A. Tapinas ieškinyje akcentavo, kad R. Žemaitaičio teiginiai teisine prasme nėra vertintini kaip nuomonė, nes atitinka žinios požymius. Taip pat pabrėžta, kad „Laisvės TV“ dalykinė reputacija bei A. Tapino garbė ir orumas buvo pažeisti atsakovo ciniškais pasisakymais, kurie visiškai neatitinka tikrovės, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas bei yra įžeidžiantys, todėl turi būti paneigti bei, tikrovės neatitinkantys duomenys, panaikinti.

R. Žemaitaitis su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad jis savo paskyroje jokios klaidinančios ar tikrovės neatitinkančios informacijos apie ieškovus nepaskelbė, o tik išdėstė savo nuomonę apie ieškovų tam tikrą viešai deklaruojamą elgesį bei asmeniškai vertino ir sugretino pačių ieškovų viešai skelbiamas naujienas.

Politikas nurodė, kad jo viena iš pareigų yra viešai dėstyti savo nuomonę visuomenei rūpimais klausimais ir atkreipti visuomenės dėmesį į tam tikras aktualias problemas, tad jis negali būti už tai nepagrįstai baudžiamas ar kitaip ribojama jo teisė viešai dėstyti nuomonę.

„Įvertinęs įrašus, teismas nustatė, kad, nors dėstomą informaciją bandyta pateikti kaip nuomonę, naudojant klausiamąją formą, žodį „galimai“, tačiau išanalizavęs visą įrašų turinį, teismas padarė išvadą, kad pateikiama informacija turi ryškių faktų konstatavimo bruožų, todėl pripažino, kad minėtuose įrašuose pateikta informacija kvalifikuotina, kaip žinia, o ne nuomonė“, – informavo teismas.

R. Žemaitaičio paskleista informacija pripažinta kaip pažeidžianti garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją – teismas įvertino paskleistos informacijos turinį, paskleidimo mastą, aplinkybę, jog abi pusės yra viešieji asmenys, o informacija buvo paskelbta keletą kartų, taip sukeliant abejones A. Tapinu ir jo vykdoma veikla. 

The post R. Žemaitaitis prašo panaikinti teismo sprendimą dėl A.Tapino šmeižimo appeared first on LAIKMETIS.

„Dabar negaliu pasakyt, tokios informacijos negavom dėl mūsų tarybos narių, faktas yra tas, kad tvarka savivaldybėse labai skirtinga, vienur patvirtinta reglamentas, kitur ne, ir gali būti, kad visose partijose (yra), gali būti, kad tarybose dirbę asmenys naudojosi tvarka, kuri mums atrodo neskaidri. Šita problema yra sisteminė ir savivaldoj tai yra, todėl pasakyti, kad nei vienas „valstiečių“ narys negalėjo pasinaudoti situacija, negalėčiau“, – penktadienį interviu Žinių radijui sakė R. Karbauskis.

Tačiau, pasak R. Karbauskio, nors galimai neskaidria išmokų tvarka galėjo naudotis visi savivaldos politikai, prisiimti atsakomybę turi abejonių dėl savo išlaidų sukėlę Vyriausybės nariai ir einantys kitas aukštas pareigas.

„Aš neabejoju, kad mūsų (LVŽS) Seimo nariai ir Vyriausybės nariai, jei būtų tokie skandalai, kaip dabar dėl trijų ministrų Vyriausybėje, jie atsistatydintų, ir prezidentas teisus sakydamas, kad reikia prisiimti atsakomybę, tie žmonės, kurie užima tokią aukštą poziciją politinėje hierarchijoje, turi prisiimti atsakomybę“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasakė, kad klausimų dėl išlaidų dirbant Kauno savivaldoje sulaukusių švietimo, kultūros ir finansų ministrų atsistatydinimas būtų geriausias sprendimas Vyriausybei.

Šalies vadovas interviu LRT televizijai pažymėjo, kad susidariusi situacija šiuo metu kelia didelį pavojų valstybės stabilumui, nes atskirų ministrų problemos tampa premjerės Ingridos Šimonytės bei visos Vyriausybės problemomis.

Išmokų naudojimo skandalo epicentre atsidūrusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ketvirtadienį paskelbė įteikusi premjerei atsistatydinimo pareiškimą, tačiau premjerė iki šiol nėra atsakiusi, ar jį tenkins. Iki šiol Vyriausybės vadovė keliskart pakartojo pasitikinti ministre.

Atsistatydinimo pareiškimą ministrė įteikė visuomenininkui Andriui Tapinui paviešinus, kad dabartinės ministrės išlaidos jai dirbant Kauno miesto savivaldybės tarybos nare 2019–2020 metais siekė 13,8 tūkst. eurų ir suabejojus, ar pinigai buvo panaudoti skaidriai.

Kauno taryboje taip pat yra dirbęs kultūros ministras Simonas Kairys bei finansų ministrė Gintarė Skaistė. BNS turimos pačių politikų savivaldybei teiktos ataskaitos rodo, kad per maždaug šešerius su puse metų S. Kairio išlaidos taryboje sudarė 35,1 tūkst. eurų, o G. Skaistės per maždaug ketverius – 20,4 tūkst. eurų.

Visi ministrai teigia pinigus leidę darbo reikmėms, tačiau nevedę išlaidų apskaitos, kad galėtų jas pagrįsti.

Buvęs Kauno vicemeras Povilas Mačiulis ketvirtadienį, viešojoje erdvėje kilus klausimų dėl Kauno savivaldybės savivaldybės politikų išlaidų pagrįstumo, pasitraukė iš prezidento Gitano Nausėdos patarėjo pareigų. Šalies vadovas tenkino jo atsistatydinimo pareiškimą.

The post R. Karbauskis: galimai neskaidria išmokų tvarka galėjo naudotis visi savivaldos politikai appeared first on LAIKMETIS.

„Prezidiume spręsime (...) dėl bendros laikysenos. Manau, kad reikia spręsti ir dėl Vyriausybės pasitraukimo, ir dėl išankstinių Seimo rinkimų“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė G. Landsbergis.

„Gali būti toks sprendimas. Aš neatmetu jokio sprendimo“, – paklaustas, ar gali būti priimtas sprendimas trauktis Vyriausybei, sakė konservatorių lyderis.

Pasak konservatorių vadovo, šis klausimas bus svarstomas ir su koalicijos partneriais, juos, kaip ir premjerę Ingridą Šimonytę, jis teigė informavęs apie savo poziciją.

„Šiandien renkame partijos prezidiumo posėdį, netrukus, neatidėliotinai, taip pat siūlysiu kviesti koalicijos pasitarimą, irgi taip pat netrukus, negaliu pasakyti tiksliai kada, reikia suderinti ir tartis, kokiu keliu mes judame“, – sakė G. Landsbergis.

Anot jo, koalicijos partneriai dėl politinė sistemos pokyčių turėtų tartis netrukus. 

„Premjerei (poziciją) pristačiau, koalicijos partnerius apie mūsų laikyseną arba siekį formuluoti laikyseną esame informavę, diskusiją formalią apie tai turėsime ir tikiuosi, kad netrukus. Tai ne savaičių, o dienų ar valandų klausimas“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Išmokų naudojimo skandalo epicentre atsidūrusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ketvirtadienį paskelbė įteikusi premjerei Ingridai Šimonytei atsistatydinimo pareiškimą, tačiau premjerė dar nėra atsakiusi, ar jį tenkins. Iki šiol Vyriausybės vadovė keliskart pakartojo pasitikinti ministre.

Atsistatydinimo pareiškimą ministrė įteikė visuomenininkui Andriui Tapinui paviešinus, kad dabartinės ministrės išlaidos jai dirbant Kauno miesto savivaldybės tarybos nare 2019–2020 metais siekė 13,8 tūkst. eurų ir suabejojus, ar pinigai buvo panaudoti skaidriai.

G. Landsbergis savo ruožtu pabrėžė, kad neskaidraus išmokų savivaldoje problema yra sisteminė ir „tikrai nesusijusi tik su vienu asmeniu, kuris taip atsitiko, kad yra labiausiai linksniuojamas žiniasklaidos ir visuomenės“. 

„Esu stipriai nusiteikęs prieš linčo teismą ir stengiuosi į problemas, kurios yra valstybėje, žiūrėti sistemiškai. Jeigu tai yra sisteminės problemos, aš keliu klausimą, kuris yra pagrindinis, ar tokį aukštą skaidrumo ir atskaitomybės standartą politinė Lietuvos sistema gali atlaikyt, ir aš tuo abejoju“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Anot jo, susidarius tokiai situacijai vienas iš kelių yra „perkrauti sistemą“ ir leisti spręsti rinkėjams.

„Perkraukim sistemą ir leiskim rinkėjams atsakyt, ar jiems priimtina ar ne, ir ar tie, kurie bus išrinkti iš naujo, atlaikys tą standartą“, – sakė konservatorių vadovas.

Jis taip pat teigė, kad „šiuo atveju standartas keliamas taip aukštai, kad jo paprasčiausiai negalima išpildyti“.

„Jo negali išpildyti ministrė J. Šiugždinienė, negali, nėra galimybių. Gali būti, kad jo negalės išpildyti dar keli ministrai“, – sakė G. Landsbergis.

Jis taip pat kėlė klausimą, ar „politinės sistemos perkrovimas galėtų apimti ir platesnį ratą“ bei minėjo prezidentui Gitanui Nausėdai keliamus klausimus dėl jo komandos patikros kampanijos metu, finansų.

Pasak G. Landsbergio, tai, kad iš pareigų ketvirtadienį pasitraukė taip pat Kauno taryboje dirbęs prezidento patarėjas Povilas Mačiulis, šių klausimų neišsprendžia.

„Man rodos, kad prezidento patarėjo pasitraukimas yra šiaip teisingas žingsnis, bet tai neturėtų padėti neatsakyti kitų klausimų, kurie anksčiau užduoti, ir aš labai tikiuosi, kad kas nors paklaus tuos klausimus, kurie yra visuomenėje kokie dveji–treji, daugiau metų, kurie kalba apie didžiulius pinigus ir įvairias kitas situacijas“, – teigė konservatorių vadovas.

Jis taip pat sakė pritariantis, kad Seime būtų atliktas parlamentinis tyrimas dėl G. Nausėdos aplinkos tikrinimo ir kitų su jo prezidentine kampanija susijusių aplinkybių, kurios buvo aprašytos vasarį žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės išleistoje knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“.

„Klausimai yra užduoti, jie neatsakyti, ir manau, yra gera proga tuos klausimus atsakyti, bet prieš tai turime apsispręsti, kokia forma ir kaip toliau dirbame. Kaip valstybė, turiu omenyje“, – sakė G. Landsbergis.

The post G. Landsbergis: reikia spręsti ir dėl Vyriausybės pasitraukimo, ir dėl išankstinių Seimo rinkimų appeared first on LAIKMETIS.

Apie tai jis ketvirtadienį paskelbė savo feisbuko paskyroje.

„Stabdau narystę Laisvės partijoje. Apmaudu, ketverius darbo Vilniui metus mėginama apibrėžti nepagrįstais kaltinimais nesąžiningumu. Juos pateikusiems teks arba įrodyti, arba paneigti bei atlyginti padarytą žalą“, – skelbė G. Jaunius. 

„Iki tol nenoriu niekam kelti rūpesčių, todėl stabdau narystę Laisvės partijoje, vildamasis šiuo veiksmu galutinai atsiriboti nuo bet kokių tolimesnių politinių insinuacijų. Pasibaigus Vilniaus tarybos nario įgaliojimams nedalyvauju politikoje ir neužimu jokių visuomeninių pareigų“, – pranešė buvęs tarybos narys. 

Jis teigė lauksiantis teisėsaugos darbo rezultatų ir nustačius pažeidimus ketinantis atlyginti žalą.

„Esu tikras, mesti kaltinimai yra nepagrįsti. Ir te niekam nekyla abejonių, garbę ir orumą, kaip ir kitas savo teises esu ryžtingai nusiteikęs ginti“, – skelbė G. Jaunius. 

Tokį sprendimą jis priėmė visuomenininkui ir žurnalistui Andriui Tapinui šią savaitę paviešinus Vilniaus savivaldybės tarybos narių išmokų analizę. Joje atsidūrė ir Laisvės partijos narys G. Jaunius. Skelbiama, kad jis už 13,2 tūkst. eurų nuomojosi automobilį iš jam pačiam priklausančios įmonės.

G. Jaunius paskelbė nesutinkantis, kad šios lėšos buvo panaudotos netinkamai. Anot jo, minima įmonė už automobilį atsiskaitydavo lizingu, o išlaidos įmokoms ir kuro sąnaudos buvo gerokai didesnės nei kompensacija.

Buvusio tarybos nario teigimu, visi dokumentai yra tvarkingi ir iki šiol jokių priekaištų sulaukti neteko.

The post Gediminas Jaunius stabdo savo narystę Laisvės partijoje appeared first on LAIKMETIS.

Kaip rašoma penktadienį išplatintame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pranešime, eidama tarybos narės pareigas ministrė veikė „pagal savivaldybės reglamentą, nepadarė jokių nusižengimų“.

Pareiškimą dėl ministrės palaikė visi balsavę prezidiumo nariai. Tokių buvo 21, iš viso partijos prezidiume yra 33 nariai. Prezidiumui priklausančios premjerė Ingrida Šimonytė ir pati J. Šiugždinienė balsavime nedalyvavo.

Visuomenininkas Andrius Tapinas šią savaitę pranešė, kad prieš tapdama švietimo ministre ir dirbdama Kauno miesto savivaldybėje, J. Šiugždinienė 2019-2020 metais paėmė 13,8 tūkst. eurų išmoką ir turbūt negalės pagrįsti, jog išleisti pinigai susiję su darbu.

Jis taip pat paragino ministrę pateikti išlaidų ataskaitą.

Savo ruožtu pati J. Šiugždinienė „Facebook“ paskyroje penktadienį pranešė, jog raštu kreipėsi į Kauno savivaldybę, prašydama pateikti „informaciją apie visų 2019-2023 metų kadencijos Kauno miesto savivaldybės tarybos narių išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, ataskaitas“.

„Kaip ir minėjau ankščiau, visos mano išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, ataskaitos yra pateiktos Kauno miesto savivaldybei jos nustatyta tvarka. Todėl tikiu, kad greitu metu savivaldybės pateikti atsakymai tai patvirtins ir bus atsakyti visuomenei rūpintys klausimai“, – rašė ministrė.

ministrė veikė „pagal savivaldybės reglamentą, nepadarė jokių nusižengimų“.

Anksčiau J. Šiugždinienė teigė, kad minėtus pinigus ji išleido, pavyzdžiui, kurui, telefono sąskaitoms. Tuo metu A. Tapinas kelia klausimus, kur ir kokiu tikslu pandemijos metu galėjo keliauti dabartinė ministrė, turint omenyje, jog per mėnesį ji išleisdavo per 700 eurų.

Savo ruožtu konservatorių prezidiumas taip pat teigia, jog partija „vadovaujasi skaidrumo politikoje principais ir kelia aukštus reikalavimus savo bendruomenės nariams“.

„Ne kartą esame pademonstravę, kad netoleruojame piktnaudžiavimo, korupcijos apraiškų ir nemoralaus elgesio. Paaiškėjus faktams apie galimą piktnaudžiavimą ar finansinių dokumentų klastojimą, TS-LKD vertinimas yra vienareikšmis – tai yra nepriimtina“, – rašoma pranešime.

„Todėl, pavyzdžiui, Neringos savivaldybės Tarybos narys sustabdė savo narystę TS-LKD partijoje. Narystės stabdymo ar šalinimo iš partijos sprendimai bus taikomi ir kitiems TS-LKD nariams, jei paaiškėtų dokumentų klastojimo, nepotizmo ar panašios korupcinio pobūdžio praktikos“, – teigiama jame.

Vis dėlto TS-LKD atkreipia dėmesį, kad „vertinimai negali būti identiški, nes kiekvienoje savivaldybėje galiojo skirtingai reglamentuota tvarka, kaip naudojamos, apskaitomos savivaldybės tarybos nariams skirtos lėšos ir kaip už jas atsiskaitoma“.

Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį teigė išklausiusi J. Šiugždinienės paaiškinimų dėl jos išlaidų ir žada situaciją aiškintis detaliau, susipažinusi su kanceliarinių lėšų panaudojimo tvarka Kauno savivaldybėje.

Viešojoje erdvėje pastaruoju metu nuskambėjo keli atvejai dėl galimo savivaldybių tarybų narių piktnaudžiavimo išmokomis už darbą, susijusį su tarybos nario veikla.

Teisėsauga šiuo metu aiškinasi aplinkybes dėl kelių savivaldybių tarybų narių išmokų. Tarp jų – Pagėgių, Šilutės, Neringos, Šiaulių, Mažeikių, Kauno miesto bei rajono savivaldybės.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, savivaldybių tarybų nariai atlyginimo negauna, tačiau jiems atlyginama už darbo laiką, kai jie eina savivaldybės tarybos nario pareigas.

Taip pat savivaldybės tarybos nariui gali būti skiriama išmoka apmokėti su veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos ir kitoms išlaidoms Ji gali būti skiriama kas mėnesį ir už ją turi būti atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius.

The post Konservatoriai mūru stoja už savo deleguotą švietimo ministrę appeared first on LAIKMETIS.

Nors dabar didžiausia šio skandalo liepsna, A. Tapino dėka, įsimetė į TS-LKD partiją, kuri, kaip žinote, mano mylimiausių partijų sąraše užima kokią garbingą 11 vietą, o šiandien liepsnos pradėjo kėsintis ir į vienos ministrės kėdę, bet, objektyvumo vardan, į šį skandalą aš žiūriu kiek labiau rezervuotai nei kiti.

Ne, A. Tapinas šiuo aspektu gerą darbą padarė, neneigsiu to. Bet ne dėl to, kad apdegins TS-LKD reitingus ar net kokią ministrę iš posto išvers, o dėl to, kad gal pagaliau bus sutvarkyta ši sritis.

Reikalo esmė yra ta, kad, remiantis Vietos savivaldos įstatymo 12 str., savivaldybės tarybos narys, eidamas, tarybos nario pareigas, gali pretenduoti į trejopos formos išmokas: atlyginimą už darbo laiką, sugaištą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas; išmoką kanceliarinėms, interneto, pašto, telefono ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos, kitoms reglamente numatytoms išlaidoms apmokėti; komandiruotės išlaidas, jei savivaldybės tarybos narys yra komandiruojamas atstovauti savivaldybei už savivaldybės ribų. Tačiau pats atlyginimas už sugaištą darbo laiką yra labai mažas.

Dar daugiau, neatlyginama už tokius veiksmus, kaip klausimų skaitymas, gilinimasis į juos, savarankiškas informacijos rinkimas, paklausimų rašymas, kt. Jei nori, gali tą daryti, bet darysi savo laisvo laiko sąskaita ir apmokėjimo už tai negausi. O va iš taip vadinamų „kanceliarinių“ jau gali „susikombinuoti“, pririnkęs sąskaitų faktūrų ar kvitukų iš kur tik papuola.

Taigi, visa skandalo esmė yra ta, kad savivaldybių tarybų nariai, negaudami adekvataus atlyginimo už tarybos nario darbą, ėmė žiūrėti į tą „kombinavimosi“ su sąskaitomis ar kvitukais reikalą į savo, kaip tarybos nario, atlyginimo dalį.

Taigi, visa skandalo esmė yra ta, kad savivaldybių tarybų nariai, negaudami adekvataus atlyginimo už tarybos nario darbą, ėmė žiūrėti į tą „kombinavimosi“ su sąskaitomis ar kvitukais reikalą į savo, kaip tarybos nario, atlyginimo dalį.

Dabartinėje situacijoje visuomenei reikėtų atsakyti į vieną klausimą: ar savivaldybės tarybos narys turėtų gauti kažkokį apmokėjimą už savo, kaip savivaldybės tarybos nario, darbą? Jei visuomenė atsako, kad ne, neturėtų, tuomet keičiam Vietos savivaldos įstatymo 12 str., nurodydami, kad savivaldybės tarybos nario pareigos yra atliekamos neatlygintinai ir joks apmokėjimas ar kompensavimas jam nepriklauso.

Tačiau, kad ir kaip viliotų atsakymą į aukščiau užduotą klausimą pateikti, kad ne, nieko tiems valdžiažmogiams nemokam, dar to betrūko, vis dėlto, siūlyčiau apsvarstyti tokio atsakymo pasekmes.

Nes praktika patvirtina, kad iš idėjos dirbti galima mėnesį, gal du. O toliau darbas iš idėjos apkarsta ir yra elementariai užmetamas. O tuomet jau meras, kuris atlyginimą gauna pilną, o dabar tą atlyginimą dar ketinama ir ženkliai padidinti, reikalus spręs vienašališkai, kadangi visi kiti savivaldybės nariai nei turės kažkokio noro į kažką gilintis, nei turės tam kažkokių galimybių.

Antra, kas tuomet eis į tas tarybas? Jei manot, kad eis idėjiniai savo krašto patriotai, pasiruošę už dyką art vardan savo krašto gerovės, tai ne, greičiausiai, tokių jei ir bus, tai tik vienetai. O ateis, iš esmės, dviejų tipų kandidatai. Pirmieji bus tie, kuriems jokio atlyginimo ir nereikia, nes jie eis dėl kitų priežasčių. Ir ne dėl patriotiškumo. Pavyzdžiui, koks nors verslininkas, kuris manys, kad, būnant savivaldybės tarybos nariu, tai bus puiki proga susitvarkyt savo verslo reikalus. Na, pavyzdžiui, kad savivaldybė iki jo vystomo projekto komunikacijas nutiestų, gatvę išasfaltuotų, ir kt.

Jei manot, kad eis idėjiniai savo krašto patriotai, pasiruošę už dyką art vardan savo krašto gerovės, tai ne, greičiausiai, tokių jei ir bus, tai tik vienetai.

Antrasis tipas kandidatų būtų tie, kuriems atlyginimą per kitur duotų juos delegavusi partija. Pavyzdžiui, per 5 minutes išsiguglinęs radau 9 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius iš TS-LKD frakcijos, kurie yra įdarbinti arba TS-LKD frakcijos Seimo narių patarėjais, arba ministrų patarėjais, arba įdarbinti frakcijos atstovu spaudai, arba įdarbinti tiesiogiai pačioje partijoje. Taigi, beveik pusė iš TS-LKD frakcijos Vilniaus miesto savivaldybės narių darbines pajamas gauna, tačiau jas gauna išimtinai iš partijos malonės. Jei partija panorės, vienas ar kitas tarybos narys darbinių pajamų staigiai nebeteks.

Todėl akivaizdu, kad šie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai, išimtinai priklausantys nuo partijos malonės, atstovaus ne savivaldybės gyventojams, o partijai. Tai yra, bus labai klusnūs partiniai rankų kilnotojai. Partija lieps ranką pakelti – pakels. Partija lieps nekelti – nekels. Partija lieps ateiti į posėdį – ateis. Partija lieps neateiti – neateis. Tokiu būdu TS-LKD partija užsitikrina, kad visi jai reikalingi klausimai „važiuos buldozeriu“ ir kad niekas net nepagalvos rengti kokį „maištą laive“ viename didžiausių TS-LKD partijos turimų administracinių resursų – Vilniaus miesto savivaldybėje.

Todėl mano pasiūlymas būtų savivaldybių tarybos nariams mokėti ir mokėti kažkokio fiksuoto dydžio išmoką, kurią reikėtų diferencijuoti pagal savivaldybės dydį. Į kurią jau įeitų ir visos kanceliarinės išlaidos ir kt. Kad kiekvienas tarybos narys žinotų, jog mėnesio gale jis gaus X dydžio išmoką už darbą savivaldybės taryboje, kad tokią išmoką visi tarybos nariai gaus vienodą, todėl nėra jokio reikalo „kombinuotis“ su kvitukais ar sąskaitėlėmis.

The post Dominykas Vanhara. Naujas „susikombinavimo" skandalas appeared first on LAIKMETIS.

25-ieji Šv. Kristoforo apdovanojimai skirti vienuolikai žmonių ar iniciatyvų, šešiems iš jų – už pagalbą prieš Rusijos invaziją kovojančiam Kyjivui, Vilniuje prieglobstį radusiems ukrainiečiams.

„Ne be reikalo mūsų miestas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio įsaku antradienį paskelbtas „miestu gelbėtoju“. Tai mūsų – visų miestiečių – pastangų įvertinimas. Visų. Tačiau tarp visų yra tie, kurie padarė ir tebedaro didžiausius, ryškiausius darbus. Ir kaip tik todėl šiemet Vilniaus Šv. Kristoforo apdovanojimuose dominuoja šie mūsų herojai ir Ukrainos kova“, – renginyje sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Visuomenininkas Andrius Tapinas įvertintas už daugybės žmonių sutelkimą ir įkvėpimą aukoti už savo laisvę kovojantiems Ukrainos žmonėms, už aukotojų ir savanorių rankomis paleistas karinių bepiločių dronų ir kitas laisvės vėjo Ukrainai iniciatyvas.

Visuomenininkas, humoristas Olegas Šurajevas už palaikymo akcijas, mitingus, fondo Ukrainai „1K paramos fondas“ veiklą. Jonas Ohmanas Šv. Kristoforo statulėle apdovanotas už nevyriausybinės organizacijos „Blue / Yellow“ įsteigimą ir pagalbos ukrainiečiams teikimą.

Lietuvos ir Ukrainos švietimo projektų vadovė Agnė Klimčiauskaitė-Janavičienė apdovanota už pagalbą persikeliantiems pabėgėliams ukrainiečiams. Laidų kūrėjas Laurynas Šeškus apdovanotas už tai, kad Šiuolaikinio meno centrą Vilniuje pavertė ukrainiečių vaikų, mamų, močiučių susibūrimo, žaidimų, koncertų ir įvairiausių kitų veiklų vieta. Iniciatyva „Stiprūs kartu“ apdovanoti už pagalbą Ukrainos pabėgėliams rasti namus.

Vilniaus klubui apdovanojimas įteiktas už miesto ateities kūrimą, kur susibūrę aktyviausi verslo, mokslo, kultūros žmonės puoselėja mecenatystės tradicijas. Genetikė, profesorė Sonata Jarmalaitė įvertinta už nuopelnus onkologijos mokslui.

Už muzikos meno puoselėjimą, Vilniaus vardo garsinimą pasaulio scenose apdovanotas įvertintas vienas ryškiausių šalies dirigentų Modestas Pitrėnas. Habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas ir tikrasis narys Jūras Banys buvo apdovanotas už nuopelnus mokslui, jų sklaidą bei tyrimus. Už šiuolaikinę architektūrą Vilniuje Šv. Kristoforo statulėlė įteikta architektui Remigijui Bimbai. 

Šv. Kristoforo apdovanojimai teikiami nuo 1998-ųjų. Nominacijas apdovanojimui už nuopelnus mokslui, teisėsaugai, švietimui, kultūrai ir menui, Vilniaus istorinei atminčiai, sportui, verslui, turizmo plėtrai, labdarai, architektūrai siūlo vilniečiai. Taip pat galimos ir kitos vilniečių pasiūlytos nominacijos.

The post Vilniuje apdovanoti labiausiai nusipelnę miestiečiai appeared first on LAIKMETIS.

Apie iškeltą bylą BNS penktadienį patvirtino ministrės patarėjas Paulius Žeimys.

„Teisingumo ministrė įvertino Andriaus Tapino pateiktą skundą ir nusprendė iškelti drausmės bylą, kurią nagrinės Advokatų garbės teismas“, – sakė jis.

Drausmės byla advokatui iškelta dėl to, kad jis viešojoje erdvėje pasisakydamas apie asmenų, kurie organizavo paramą COVID-19 pandemijos metu ir karo Ukrainoje metu, veiklą galėjo suklaidinti visuomenę, sudarydamas prielaidas nepagrįstai abejoti nurodytų asmenų veiklos sąžiningumu ir skaidrumu.

„Vertinant advokato Igno Vėgėlės veiksmus ypač svarbu tai, kad advokatas yra buvęs Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininkas, šiuo metu Advokatų garbės teismo narys. Dėl to jo vardas viešoje erdvėja tampa sunkiai atsiejamu nuo Advokatūros, o jo, kaip aktyviai advokatų savivaldos veikloje dalyvaujančio advokato, etikai taikomi aukščiausi reikalavimai“, – savo sprendimo motyvą „Facebook“ paaiškino teisingumo ministrė.

I. Vėgėlė penktadienį BNS sakė, kad, jo nuomone, E. Dobrowolska, iškeldama jam drausmės bylą pagal „Laisvės TV“ įkūrėjo, visuomenininko Andriaus Tapino skundą, gali patekti į interesų konfliktą.

„A. Tapinas, kuris, kiek man žinoma, yra vienas iš „Laisvės TV“ dalyvių, atvirai rėmė dabartinę ministrę, kuri yra Laisvės partijos deleguota atstovė Vyriausybėje, per rinkimus į Seimą 2020 metais. Mano įsitikinimu, tai galėtų būti ne tik interesų konfliktas, bet galėtų būti ir kai kas daugiau. Derėtų prisiminti ir pono Pakso apkaltą“, – tvirtino advokatas.

Mano įsitikinimu, tai galėtų būti ne tik interesų konfliktas, bet galėtų būti ir kai kas daugiau, - I. Vėgėlė.

Pasak jo, įprasta, kad dėl advokatų veiklos skundžiamasi Advokatų tarybai, kuri sprendžia dėl drausmės bylos kėlimo.

„Ministras, mano žiniomis, iškėlęs bylas advokatams, yra ko gero ne daugiau kaip tris kartus. Ir tas pono Tapino kreipimasis į ministrę, o ne į Advokatų tarybą rodo jo norimą padaryti įtaką ir ministrės pasidavimą įtakai tuose kontekstuose, kur, mano įsitikinimu, yra interesų konfliktai“, – sakė I. Vėgėlė.

I. Vėgėlė BNS sakė, kad jei A. Tapinas mano, kad buvo pažeminta jo garbė ir orumas, turėjo kreiptis į teismą ir civiline tvarka spręsti ginčą.

„Mano įsitikinimu, to nedaroma, nes nėra net prielaidų kalbėti ir galvoti, kad šitame kontekste, kokiame yra mano parašytas straipsnis, kad jame yra šitų pažeidimų“, – teigė advokatas.

A. Tapinas savo „Facebook“ paskyroje rugsėjo 19 dieną pranešė išsiuntęs teisingumo ministrei prašymą iškelti drausmės bylą advokatui I. Vėgėlei „dėl galimai pažeistos advokato priesaikos ir, atitinkamai, advokatų veiklą reglamentuojančių teisės aktų“, kurie įpareigoja jį elgtis sąžiningai, nemenkinti visuomenės pasitikėjimo advokatais.

„Advokatas Ignas Vėgėlė, manipuliuodamas informacija, siekia sudaryti klaidinamą įspūdį, kad paramos teikėjai, įskaitant ir VšĮ „Laisvės TV“ bei mane patį, neva veikia neskaidriai, tariamai pažeidinėja įstatymą tariamai nevykdydami pareigos teikti ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai“, – rašė A. Tapinas.

Viešame komentare liepos viduryje I. Vėgėlė kėlė abejones dėl paramos medikams per koronaviruso pandemiją ir Rusijos užpultiems ukrainiečiams rinkimo skaidrumo.

„Atskleidžiu paslaptį – nė vienas subjektas, teikęs paramą ar labdarą per pandemiją, šios pareigos laiku (iki gegužės 1 dienos) neatliko. Gal nebuvo jokios paramos? Tas pats ir su pagalba Ukrainai? Atviras ir viešas klausimas: ar VMI nubaudė kokią įstaigą ar įmonę, gal girdėjome apie patikrinimus? Ne, baikit, kam? Gavai labdaros ir – į užsienį pokerio žaisti. Žiūrėk ir išloši labdaringus pinigus...“ – naujienų portale „Delfi“ paskelbtame komentare teigė I. Vėgėlė.

Savo feisbuko paskyroje I. Vėgėlė taip komentavo teisingumo ministrės veiksmus: „Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje drausmės byla keliama už valdžios kritiką. Ji yra keliama dėl straipsnio, kuriame ironiškai nagrinėju Lietuvos kaip gerovės valstybės padėtį ir netinkamus valdymo sprendimus.

Drausmės byla keliama už tai, kad atskleidžiau Labdaros ir paramos įstatymo neskaidrumą ir galimas korupcijos rizikas. Mano abejones vėliau patvirtino Specialiųjų tyrimų tarnyba. 2022 m. rugpjūčio 12 dienos Antikorupciniame minėto įstatymo vertinime STT prieina išvados, kad: „Įstatymu nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi galimai sudaro prielaidas juridinių asmenų nesąžiningam elgesiui ir apsunkina paramos teisėtumo ir kontrolės funkcijų įgyvendinimo užtikrinimą.” Pasirodo, tapo nebegarbinga siekti skaidrumo,“ – teigia advokatas.

Toliau jis tęsia: „Antra, bet kokio asmens pažemintas, jo garbė ir orumas ginami visų pirma civiline tvarka. Kodėl minėtas FB vartotojas (A. Tapinas – red. past.) nesikreipia į teismą? Nes visiems teisininkams akivaizdu, kad nėra pagrindo laimėti nei civilinės bylos, nei tuo labiau baudžiamojo persekiojimo. Bylą užvesti, žinoma, galima. Bet tam, kad ją laimėti, reikia „šmeižimo“ faktų ir duomenų, kurių tiesiog nėra. Todėl pasirenkamas „politinis“ kelias – kreiptis į teisingumo ministrę.“

„Trečia, p. Tapinas, kuris, kiek man yra žinoma, yra LaisvėsTV vienas iš dalyvių, per 2020-ųjų Seimo rinkimus atvirai rėmė dabartinę ministrę, kuri yra Laisvės partijos deleguota atstovė Vyriausybėje. Tai yra ne tik akivaizdus interesų konfliktas, bet galėtų būti ir daug daugiau,“ – atkreipia dėmesį profesorius.

„Ketvirta, įprastai drausmės byla advokatui keliama kreipiantis į Advokatų Tarybą. Ministras drausmės bylas advokatams kelia ypatingai retais atvejais. Nepriklausomos Lietuvos ir Advokatūros istorijoje – tai, kiek pamenu, yra tik trečias kartas.

Sprendime kelti drausmės bylą ministrė „nevertina" Europos žmogaus teisių konvencijoje, Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintos teisės kritikuoti valstybės įstaigų ir pareigūnų darbą, saviraiškos ar įsitikinimų laisvės ir kt. Tai įrodo, kiek politizuotas, šališkas ir nepagrįstas yra šis sprendimas,“ – įsitikinęs I. Vėgėlė.

Pagal įstatymą, drausmės bylą advokatui gali iškelti arba Advokatūra, kaip savivaldos institucija, arba teisingumo ministras, sulaukęs skundo.

The post I. Vėgėlė: pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje drausmės byla keliama už valdžios kritiką appeared first on LAIKMETIS.

Laisvas žodis visada buvo didžiausias tironijų ir dogmatinių ideologijų priešas, o cenzūra - ginklas prieš neparankius kalbėtojus. Skaudžios XX amžiaus pamokos privertė suprasti žodžio laisvės svarbą demokratijoje ir įtvirtinti ją žmogaus tiesių dokumentuose. Vakarietiškos valstybės tik išimtinais atvejais gali riboti kalbą.

Tačiau žmogaus prigimtis keičiasi sunkiai. Žmogus buvo ir yra linkęs tildyti tuos, kurių žodžiai jam nepatinka. Pastaraisiais dešimtmečiais įsivyravo neformalios cenzūros formos, kurias įgalino technologijos ir ypatingai - socialiniai tinklai. Jau ir Lietuvoje pagreitį įgauna taip vadinama cancel (atšaukimo) kultūra.

Kaip veikia cancel kultūra?

Cancel kultūroje asmuo, išsakęs vienai ar kitai grupei nepatikusius teiginius, baudžiamas viešu gėdinimu, žeminimu, siekiant sugriauti reputaciją, pašalinti iš darbo, aukštų pareigų, užkirsti kelią tolimesnei karjerai. Reputacija trypiama už pasakytus žodžius, ignoruojant visą iki tol nugyventą gyvenimą, pasiekimus ir padarytus gerus darbus.

Atvejis po atvejo cancelinimas (atšaukimas) tampa įprasta praktika, geru tonu ir pilietine už ekrano besislepiančio aktyvisto pareiga. Šis akimirksniu virtualiai mases suburiantis reiškinys naudojamas kaip galingas ginklas vykstančiose politinėse ir ideologinėse kovose.

Cancel kultūroje ypatingai klesti narcisistinio tipo asmenybės. Narcizai svaigsta nuo savo žavesio, trokšta dėmesio ir geba apsvaiginti aplinkinius. Talentingesni tampa socialinių medijų liūtais – įtakingais influenceriais, kurie savo sekėjams nurodo, kaip reikia mąstyti, kuo žavėtis, ką niekinti ir ką užsipulti. Narcizams trūksta empatijos, jie jaučiasi reikšmingesni už kitus, todėl Dieve padėk tam, kuris išdrįsta paklausti: „O gal karalius vis dėl to nuogas?“.

Socialiniai tinklai yra puiki terpė narcizams ne tik reklamuoti savo geradarystes, sumanymus, politinius favoritus, ideologines dogmas, bet ir inicijuoti linčo teismus jų nepripažįstantiems. Įprastai mėgavimasis savo šaunumu ir kito asmens žeminimu, traukiant iš paskos kraujo trokštančius sekėjus, visuomenėje yra laikomas socialiai destruktyviu elgesiu, tačiau socialinės medijos už tokį elgesį nebaudžia, bet netgi  pritaria ir skatina.

Taigi cancel kultūros problema ne tik ta, kad dorojami savo nuomonę išsakę asmenys, kad įsigali neformali cenzūra, bet ir ta, kad viešai klesti ir plinta iš esmės asocialus elgesys.

A.Tapinas vs. I.Vėgėlė

Vienas iš ryškių cancelinimo pavyzdžių – Igno Vėgėlės ir Andriaus Tapino susidūrimas viešojoje erdvėje. Esmė ta, kad I.Vėgėlė Delfi publikuotame tekste šalia daugybės kitų mūsų šalies valdymo problemų iškėlė abejonę dėl skubių Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimų bei netiesiogiai - dėl ekstremalios ir nepaprastosios padėties metu vykdomų paramos akcijų skaidrumo. A.Tapinas į tai reagavo itin jautriai ir agresyviai. Lyg bulius į raudoną skudurą.

Audringa A.Tapino reakcija pirmiausia pasireiškė atakomis prieš I.Vėgėlę feisbuke, kurios nuaidėjo mažesnio kalibro influencerių (kaip visada, tų pačių) įrašais. Po jais vyko mažvaikiškų komentarų lenktynės – kas sumaniau pažemins „nusikaltėlį“.

Apsidairius neapykanta kunkuliuojančiame komentarų sraute, kur sumanumo viršūnė – žuvies nuotrauka, susidaro įspūdis, kad tame socialiniame burbule jau susiformavęs bandos imunitetas, saugantis nuo elementarios moralės ir intelekto.

Pamatėme ir iki šiol Lietuvoje neregėtą reiškinį – A.Tapinas paskelbė paramos akciją bylinėjimuisi su tais, kurie kelia klausimus dėl Laivės.tv renkamos paramos skaidrumo. Oho. Pandemijos, karo ir prasidedančios ekonominės krizės metu influenceris grasina masiniais ieškiniais, bet ne iš savo, o rėmėjų lėšų.

Nuo kada tapo draudžiama kelti klausimus apie labdaros tikslais surinktų lėšų naudojimo skaidrumą? Kodėl jie nepatogūs? Iššaukiantys tiek emocijų?

Iki šiol nekilo minčių abejoti paramos skaidrumu, bet tokia neadekvati paramos rinkėjo reakcija privertė suklusti. Geradarys, kuris pasiryžęs į gabalus sudraskyti abejojančius jo gerumu, nebepanašus į geradarį.

Koks viso šio spektaklio tikslas? Jei ne baimė dėl galimų finansinių pažeidimų atskleidimo, tai proga prieš rinkimus nucancelinti ryškiausią iš galimų naujų politinių veidų? Sugriauti reputaciją ir pakirsti pasitikėjimą? Atbaidyti sekėjus ir galimus rinkėjus? Išgąsdinti? Pademonstruoti pavyzdį, kas laukia keliančių nepatogius klausimus? Nutildyti?

Vargu, ar ši cancelinimo akcija pavyks. I.Vėgėlė matęs ir šilto, ir šalto, virtualaus puolimo neišsigąs. A.Tapinas veikia savo socialiniame burbule, kuris nepersidengia su I.Vėgėlės sekėjais. Veikiau profesorius gaus papildomų žinomumo ir populiarumo taškų – lietuviai linkę užjausti puolamus.

Bėda, kad tai ne išimtis – politiškai ar ideologiškai neparankių asmenų cancelinimas jau ne pirmus metus yra nuolatinė A.Tapino ir kitų influencerių bei žurnalistų veikla. Visuomenė prie tokio elgesio jau priprato, toleruoja ir dalis aktyviai įsitraukia. Dalis su pasimėgavimu stebi lyg kruvinas gladiatorių kovas Koliziejuje. Tai kuria nesveiką susipriešinimo ir pykčio atmosferą viešojoje erdvėje, o ši veda į aklavietę – į vis augantį socialinį chaosą.

Kaip nucancelinti cancel kultūrą?

Sakoma, kad protingi mokosi iš svetimų klaidų, o kvailiai nepasimoko nė iš savų.

Pažvelkime į istoriją. Nors moderniai cancel kultūrai, neapykantos kalbai, etikečių klijavimui ir tiesiog elementarioms paskaloms bei chamizmui patogią platformą sukūrė socialiniai tinklai, tačiau istorijoje pavyzdžių, kai laisvas žodis buvo išstumtas iš visuomenės gyvenimo, apstu.

Prisiminkime senovės Graikijoje klestėjusį ostrakizmą, kai daugumą galėjo tiesiog išbalsuoti nepatogų asmenį anonimiškai surašydami vardus. Daugiausia kartų paminėtas buvo išvaromas ribotam ar visam laikui iš bendruomenės.

Mes patys gyvenome totalitarinėje visuomenėje, kai cancel kultūra pasireiškė okupacinės valdžios ir jos represinio aparato institucijų sudarytais sąrašais: knygų, kurias buvo draudžiama turėti ir skaityti; žmonių, kurių pavardės turėjo būti ištrintos iš istorijos vadovėlių ir tautos atminties... Ir žinoma, sistemos efektyvumą palaikė anų laikų influenceriai ir laikintojai – KGB informatoriai ir skundikai, uoliai raportuodavę apie netinkamą kalbėjimą tam tikromis temomis.

Drįsę nepaklusti anų laikų „vierchams“ taip pat buvo cancelinami anų laikų metodais – išmetami iš darbų, nespausdinami jų kūriniai ir t.t.

Ironiška, kad šiemet minime Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos 50-ąsias metines ir prisimename dėl laisvo žodžio tremtus, kalintus ir nužudytus. Ir čia pat naujomis formomis cancelinami nepatogūs asmenys.

Ar socialiniuose tinkluose įsitvirtinę naujieji Pavlikai Morozovai turės įgaliojimus reguliuoti, ką galima ir ko negalima sakyti, kokius klausimus draudžiama kelti? Tai priklauso nuo mūsų.

šiemet minime Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos 50-ąsias metines ir prisimename dėl laisvo žodžio tremtus, kalintus ir nužudytus. Ir čia pat naujomis formomis cancelinami nepatogūs asmenys.

Žodžio laisvė gali būti atimta, bet gali būti ir atiduota. Mes ją atiduodame, nutardami, kad „geriau patylėti“. Mes ją atiduodame, kai iš už kampo bailiai žiūrime, kaip doroja mūsų bendramintį. Cancel kultūra yra paremta baime ir susitaikymu, kai formaliai žodžio laisvę turintys žmonės ja tiesiog nebesinaudoja. Nuo to galų gale nukenčia visi, net ir patys cancelintojai.

Kodėl? Nes tai pakerta laisvos visuomenės pagrindus.

Nes neįmanoma spręsti realių problemų, jei negalime susikalbėti, bet tik vaidiname politinius spektaklius prieš savo auditorijas. Nes siaubingas pasaulis, kuriame neišlipę iš lovos galime griauti vieni kitų gyvenimus dėl neįtikusios nuomonės ar nepatogios kritikos.

Neverta prieš cancel kultūrą kovoti jos metodais – tuo pačiu destruktyviu elgesiu. Vienintelis būdas ją įveikti – tai jos nepaisyti. Tiesiog kalbėkime, kad ir toliau galėtume kalbėti. Šiandien turime pareigą puoselėti žodžio laisvės kultūrą. Pareigą netylėti, kai yra, ką pasakyti. Pareigą užstoti, kai kažkas linčiuojamas už pasakytus žodžius, nesvarbu, bendramintis ar kitamintis.

Nebėra kitos išeities, turime ištiesti ranką vieni kitiems, net jeigu žinome, kad ją nudegsime.

The post Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Cancel kultūra kaip Pavliko Morozovo dvasios reinkarnacija appeared first on LAIKMETIS.