Buvęs Darbo partijos pirmininkas teigia tą darantis dėl kilusių abejonių, „ar pakanka motyvacijos bei vidinio užsidegimo“ toliau būti politiku.

„Vis dažniau abejojant, ar tikrai darau tą, ką turiu daryti, ir esu ten, kur turiu būti, šiandien nusprendžiau pasitraukti iš artėjančių Seimo rinkimų tiek daugiamandatėje tiek ir vienmandatėje rinkimų apygardose. Stabdau bet kokią savo politinę veiklą, o kuriam laikui – parodys tik gyvenimas“, – socialiniame tinkle rašė parlamentaras.

A. Mazuronis iš Darbo partijos pirmininko pareigų, o vėliau ir iš partijos, pasitraukė „darbiečiams“ patyrus nesėkmę prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Prieš tai organizaciją paliko keli Seimo nariai, subyrėjo jos frakcija parlamente.

Parlamentaras liepą prisijungė prie Lietuvos regionų partijos frakcijos Seime.

Artėjančiuose rinkimuose A. Mazuronis iki šiol taip pat planavo dalyvauti kartu su Lietuvos regionų partija.

The post A. Mazuronis stabdo politinę veiklą appeared first on LAIKMETIS.

V. Valkiūnas į „darbiečių“ gretas perėjo 2022 metų rugsėjį, iki tol jis priklausė Regionų frakcijai.

Pats parlamentaras pasitraukimo iš „darbiečių“ frakcijos kol kas nekomentuoja.

Darbo partijos taryba pirmadienį nusprendė nesijungti su Lietuvos regionų partija ir spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose dalyvauti savarankiškai.

Pokyčius „darbiečiai“ svarstė po nesėkmingų prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimų. Iš partijos pirmininko posto praėjusią savaitę dėl to pasitraukė Seimo narys Andrius Mazuronis.

Be to, partiją neseniai paliko ilgametis jos narys, parlamentaras Viktoras Fiodorovas. Tokį sprendimą kiek anksčiau priėmė ir Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

„Darbiečius“ neseniai supurtė teisėsaugos atliekamas tyrimas dėl galimo daugiau nei 500 tūkst. eurų įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant EP narių padėjėjų darbo funkcijų. Dėl to buvo atliktos kratos „darbiečių“ būstinėje.

Vienintelis partijos atstovas EP yra kadenciją baigiantis buvęs politinės jėgos lyderis Viktoras Uspaskichas, susistabdęs narystę partijoje.

The post Pasitraukus V. Valkiūnui, „darbiečiai“ nebegali sudaryti frakcijos appeared first on LAIKMETIS.

„Kalbėsime, kaip gyvensime toliau. Rinkimus apšnekėsime, kas ką padarė, kas ko nepadarė, atsakomybes susidėliosime. Partija turės apsispręsti, kuria linkme juda ir ką toliau daro“, – posėdžio išvakarėse BNS sakė „darbiečių“ pirmininkas Seimo narys Andrius Mazuronis.

Per spaudos konferenciją pirmadienį jis užsiminė, kad gali trauktis iš Darbo partijos vadovo pareigų.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, sekmadienį vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose Darbo partija surinko 1,63 proc. arba 11,2 tūkst. balsų ir mandatų negavo.

Iki tol „darbiečiai“ turėdavo savo atstovą Europos Parlamente. Pastarąsias kelias kadencijas Darbo partijai atstovavo buvęs jos pirmininkas Viktoras Uspaskichas. Jis kovą sustabdė narystę partijoje ir nedalyvavo rinkimuose po to, kai teisėsauga pradėjo tyrimą dėl galimo daugiau nei 500 tūkst. eurų įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant EP narių padėjėjų darbo funkcijų.

Gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose A. Mazuronis gavo 1,38 proc. rinkėjų balsų, pernai per savivaldos rinkimus Darbo partija liko aštunta su 46 mandatais šalies savivaldybėse.

Gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose A. Mazuronis gavo 1,38 proc. rinkėjų balsų.

A. Mazuronio teigimu, po trijų iš eilės netenkinančių rinkimų rezultatų organizacijos lyderis turėtų prisiimti atsakomybę.

Situaciją sekmadienį apsunkino ir dabar jau buvusio Darbo partijos frakcijos seniūno Seime Viktoro Fiodorovo sprendimas palikti partiją.

„Norint atstovauti rinkėjams, o partija turi kitaip veikti. Man nepavyko partijos privesti iki  diskusijos apie pokyčius, netrukdysiu jau siekti savo tikslų, aš savo politinių tikslų sieksiu kitaip“, – žurnalistams sakė V. Fiodorovas.

Jis neplanuoja jungtis prie kitos politinės jėgos, žada vienas kandidatuoti į Seimą.

„Nepaisant to, kad visokiausių yra pasiūlymų, esu pasirengęs dalyvauti ir daugiausia dėmesio rodyti Kėdainių kraštui, iš kur esu kilęs ir kur mano turbūt didžiausia politinė širdis. Vakar buvome susitikę su komanda, su kuria dalyvavome 2023 metais mero rinkimuose, savivaldos rinkimuose ir su kuria parodėme rezultatą, kurio turbūt niekas nesitikėjo. Panašu, kad su ta komanda sieksime toliau tinkamai ir gerai atstovauti Kėdainiams“, – tvirtino politikas.

Iš Darbo partijos kovo pabaigoje pasitraukė ir buvusi jos vicepirmininkė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, ji savo žingsnį motyvavo išsiskyrusia partijos tarybos ir jos pozicija svarbiausiais klausimais, „darbiečių“ vadovybės sprendimu dalyvauti EP rinkimuose, nepaisant minėto teisėsaugos tyrimo.

Be to, Darbo partija kaip juridinis asmuo yra dukart nuteista baudžiamosiose bylose – dėl „juodosios buhalterijos“ ir dėl kyšininkavimo bei prekybos poveikiu.

The post Po nesėkmingų rinkimų „darbiečių“ pirmininkas sako, kad partija turės spręsti dėl ateities appeared first on LAIKMETIS.

„Aš ne apie kvietimus galvoju, bet apie galimybę likti pirmininko pozicijoje“, – pirmadienį BNS teigė politikas.

A. Mazuronis teigė nesąs įsitikinęs, kad ves Darbo partiją spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

„Nežinau, nešnekėjau dar, kadangi naktis buvo ilga ir varginanti, tai dar neturėjau galimybės šnekėti. (...) Trečiadienį šaukiamas tarybos posėdis. Kad nedarytume skubotų sprendimų, bet kažkokius sprendimus reikia daryti, nes akivaizdu, kad ne pirmi ir ne antri rinkimai, kurie yra su blogu rezultatu“, – sakė „darbiečių“ lyderis.

Jo teigimu, jeigu nuspręs atsistatydinti iš Darbo partijos vadovo pareigų, apie tai jis praneš dar šią savaitę.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, sekmadienį vykusiuose EP rinkimuose Darbo partija surinko 1,63 proc. arba 11,2 tūkst. balsų ir mandatų negavo.

Iki tol „darbiečiai“ turėdavo savo atstovą Europos Parlamente. Pastarąsias kelias kadencijas Darbo partijai atstovavo buvęs jos pirmininkas Viktoras Uspaskichas. Jis sustabdė narystę partijoje ir nedalyvavo rinkimuose po to, kai teisėsauga pradėjo tyrimą dėl galimo daugiau nei 500 tūkst. eurų įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant EP narių padėjėjų darbo funkcijų.

Gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose A. Mazuronis gavo 1,38 proc. rinkėjų balsų.

Be to, sekmadienį partiją paliko „darbiečių“ frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas. A. Mazuronis teigė, jog tai jam nebuvo didelė naujiena, tačiau nustebino pasirinktas laikas.

Iš partijos kovo pabaigoje pasitraukė ir buvusi jos vicepirmininkė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, ji savo žingsnį motyvavo išsiskyrusia partijos tarybos ir jos pozicija svarbiausiais klausimais, „darbiečių“ vadovybės sprendimu dalyvauti EP rinkimuose nepaisant minėto teisėsaugos tyrimo.

The post A. Mazuronis sako nesąs įsitikinęs, kad ves Darbo partiją spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose appeared first on LAIKMETIS.

„Akivaizdu, kad tikėjomės šiek tiek geresnio rezultato. Turime, ką turime. Akivaizdu, kad kažkur kažkokių klaidų padarėme. Reikės susirinkti visus duomenis, viską išanalizuoti, per savivaldybes pažiūrėti, per viešųjų ryšių specialistais pasitarti ir nuspręsti, kokios klaidos padarytos ir kur mes judame toliau“, – pirmadienį spaudos konferencijos Valdovų rūmuose metu kalbėjo A. Mazuronis.

„Čia mūsų bendruomenei užduotys ir namų darbai galvoti per trumpą laiką, ką padaryti, kad artėjantys Seimo rinkimai būtų kažkiek sėkmingesni“, – sakė jis.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, A. Mazuronis pirmajame ture surinko per 19 tūkst. arba beveik 1,4 proc. balsų. 

„Mes nieko nekaltiname, nemanome, kad mūsų balsus kas suvalgė ar pervalgė. (...) Rezultatas parodo, kad kažkur nesudirbome“, – teigė „darbiečių“ lyderis.

A. Mazuronis teigė, kad tikėjosi surinkti 4–5 proc.

Jis teigė manantis, kad Darbo partijos sprendimas dalyvauti prezidento rinkimuose buvo teisingas.

„Mes turėjome galimybę išeiti iš mums nepalankių diskusinių temų, kurios pastaruoju dominavo kalbant apie mus, ir pereiti prie realios politinės darbotvarkės, siūlymų, idėjų“, – sakė A. Mazuronis.

Pasak jo, prie prasto rezultato galėjo prisidėti ir Europos prokuratūros vykdomas tyrimas, kuris susijęs su buvusiu „darbiečių“ lyderiu Viktoru Uspaskichu.

„Jeigu partijoje daro kratas ir partijos pirmininkas praleidžia ten visą dieną, tai žmonėms pasąmonėje vis tiek užsifiksuoja, kad partija kažką prisidėjusi, nors tai absoliuti neteisybė. Ar tai padėjo dalyvauti rinkimuose? Ne, nepadėjo. Ar tai turėjo įtakos rinkimuose? Taip, turėjo“, – tvirtino A. Mazuronis.

Jis teigė, kad jei po Seimo rinkimų Darbo partija nebus parlamentinė partija, prisiims atsakomybę ir nekandidatuos į partijos pirmininko postą, pasibaigus jo kadencijai.

„Darbiečių“ lyderis sakė sunkiai suprantantis, kodėl dalis kitų parlamentinių partijų nekėlė savo kandidatų.

„Man atrodo, kad politinė partija nėra šachmatų ar šaškių būrelis, kur susirenka žaisti. Politinė partija susirenka tam, kad dalyvautų politiniuose procesuose“, – kalbėjo jis.

Savo kandidatų prezidento rinkimuose neturėjo Liberalų sąjūdis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų partija.

Socialdemokratai parėmė Gitaną Nausėdą, „valstiečiai“ – Igną Vėgėlę, liberalai nusprendė viešai neremti nė vieno kandidato.

Antrajame ture, kaip ir prieš penkerius metus, vėl susitiks dabartinis prezidentas G. Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė.

G. Nausėda surinko kiek daugiau nei 44 proc. balsų, I. Šimonytė – beveik 20 procentų.

Šiemet dėl prezidento posto varžėsi aštuoni politikai.

The post Mazuronis teigia tikėjęsis geresnio rezultato - analizuos klaidas appeared first on LAIKMETIS.

LVI anksčiau skelbtame straipsnyje jau apžvelgė savarankiškai išsikėlusių kandidatų Igno Vėgėlės, Eduardo Vaitkaus, Gitanos Nausėdos ir Remigijaus Žemaitaičio pažiūras. Dabar atėjo metas partijų keliamų kandidatų įvertinimui. Iš jų pabendrauti su LVI ir atsakyti į visus užduotus klausimus laiko rado vienintelis Andrius Mazuronis. Tiesa, paminėtina, kad iš rinkimų pasitraukęs ir paramą Ignui Vėgėlei išreiškęs Aurelijus Veryga taip pat išsamiai užpildė klausimyną. Su jo nuostatomis ir kita informacija apie LVI atliekamą tyrimą galima susipažinti čia.

Andrius Mazuronis

Šiuo metu pirmininko pavaduotojo pareigas Seime einantis A. Mazuronis yra vienas jauniausių šių rinkimų dalyvių, tačiau politikoje nebe naujokas – parlamente jis skaičiuoja jau ketvirtąją kadenciją. Karjerą pradėjęs „Tvarkoje ir teisingume“, vėliau ją tęsęs Liberalų sąjūdyje, šiandien A. Mazuronis yra skandalų blaškomos Darbo partijos pirmininkas. Nors pastarųjų dviejų partijų ideologija sunkiai gali būti apibūdinama kaip konservatyvi, pats A. Mazuronis atsakydamas į LVI jam užduotus klausimus atsiskleidė kaip sąlyginai konservatyvios politikos šalininkas.

A. Mazuronio teigimu, šeima, „kurią valstybė turi pasirinkti kaip savo politikos pagrindą“ yra „vienareikšmiškai – vyro ir moters sąjunga“, o „vienalyčių sąjungų sulyginimas su šeimos statusu <...> yra klaidinga“. Tokia samprata, jo teigimu, yra įtvirtinta ir Konstitucijoje, todėl „vienintelis kelias keisti dabartinę situaciją būtų konstitucijos keitimas“. Jis priduria, kad šeima taip pat yra ir „valstybės ekonomikos pagrindas“, todėl valstybės politika turėtų „socialiniu, kultūriniu, ekonominiu būdu skatinanti šeimas“. A. Mazuronio išsakytą nuomonę pagrindžia ir jo, kaip Seimo nario, balsavimai dėl šeimos sampratą apibrėžiančių įstatymų projektų šioje Seimo kadencijoje: jis balsavo prieš Partnerystės (2021 m.) ir Civilinės sąjungos (2023 m.) įstatymų projektus, sulyginančius vienalytes poras ir šeimą, ir už Artimojo ryšio įstatymo projektą (2023 m.).

Paklaustas apie lyčių skaičių A. Mazuronis nedaugžodžiavo: „Man asmeniškai čia net keistas klausimas, aišku, dvi lytys – vyrai ir moterys. Sunkiai įsivaizduoju keliasdešimties lyčių įvairovę.“ Vis dėlto, pastebėtina, kad A. Mazuronio pozicija dėl Stambulo konvencijos, kurioje įtvirtinta „socialinės lyties“ sąvoką, keitėsi. 2021 m. Seime kilus klausimui dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo, A. Mazuronis teigė neprieštaraujantis jos ratifikavimui: „Jei skaitai ją, tai nieko blogo ten nėra, o jei jau kažkas kažką įsivaizduoja skaitydamas – tai jau vaizduotės lakumo klausimas“. Kita vertus, 2023 m., Seimui nusprendus kreiptis į Konstitucinį teismą dėl Stambulo konvencijos atitikties Konstitucijai, A. Mazuronis tai pavadino „gudriu planu“ ir išreiškė nepritarimą valdančiųjų sumanymui legitimuoti konvenciją, pasitelkiant teisminę valdžią. Galiausiai, 2024 m. „Manobalsas.lt“ apklausoje jis nurodė, jog „visiškai nesutinka“ su teiginiu, kad  „Lietuva turi ratifikuoti Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje“.

Pasiteiravus apie jo požiūrį dėl tėvų teisės auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus, ypač lytinio ugdymo srityje, A. Mazuronis taipogi laikėsi konservatyvios pozicijos ir nurodė, jog tiek dorovinis ugdymas, tiek lytiškumo ugdymas privalo priklausyti auklėjimo šeimoje, o ne valstybinio švietimo prerogatyvai: „Jeigu mes leisime kažkokiems žmonėms šituos dalykus įrašyti į švietimo programas pagal jų supratimą, tai atsiras kitos grupės, visuomenės dalys, kurių požiūris į šitą dalyką bus diskriminuojamas ir paminamas.“ Tokią A. Mazuronio poziciją patvirtina ir jo, kaip Seimo nario, veikla: 2021 m. jis balsavo už Seimo rezoliuciją „Dėl tėvų teisių užtikrinimo švietimo sistemoje“, o 2023 m. – už siūlymą pašalinti progresyvistinį lytiškumo ugdymą iš mokyklose dėstomos Gyvenimo įgūdžių programos.

Nors LVI apklausoje nurodė, kad žmogaus gyvybė turėtų būti saugoma nuo embriono susiformavimo, viešų šaltinių analizė atskleidė, jog A. Mazuronis nėra griežtesnio abortų reguliavimo šalininkas. Šį pavasarį LRT vykdytoje kandidatų į prezidentus apklausoje jis nurodė: „Yra aplinkybių gyvenime, kai tiesiog turi būti palikta moteriai pasirinkti. Dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Aš priešininkas, kategoriškai esu priešininkas absoliutaus abortų uždraudimo.“ 2013 m., Seime svarstant Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektą, kuriuo siekta sugriežtinti negimusios gyvybės apsaugą, A. Mazuronis šį projektą pavadino „nežmoniško elgesio su moterimis įstatymu“ ir nurodė, kad abortų skaičius turėtų būti reguliuojamas ne draudimais, o jaunimo lytiniu švietimu, informavimu apie šeimos planavimą ir didinant kontracepcijos pasiūlą (Delfi.lt).

Liberalesnės nuomonės A. Mazuronis laikosi ir pagalbinio apvaisinimo klausimu, LVI apklausoje jis nurodė manantis, jog tai yra „ne tiek etiniai, kiek medicininiai dalykai“. 2021 m. jis balsavo už Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas, kuriomis atsisakyta neterminuoto žmogaus embrionų saugojimo, sukurtos teisinės prielaidos žmogaus embrionų naudojimui kitais nei pagalbinio apvaisinimo tikslais ir sukurtos teisinės prielaidos šia procedūra pasinaudoti vienos lyties asmenų poroms.

Paklaustas, kaip vertintų pasiūlymą įteisinti surogatinę motinystę Lietuvoje, A. Mazuronis nurodė: „Aš pagal savo vertybinę skalę sunkiai suprantu tokį dalyką, į tokį įstatymo projektą žiūrėčiau atsargiai.“

Politikas išreiškė konservatyvią nuomonę ir eutanazijos klausimu – nurodė šiai priemonei nepritariantis ir pridūrė: „Nemanau, kad kažkas iš šalies gali būti tinkamai kvalifikuotas, informuotas, kad nuspręstų, kada žmogui numirti.“ Pastebėtina, kad ir 2012 m., Seime parengus Eutanazijos įstatymo projektą, A. Mazuronis jo nepalaikė ir balsavo už jo išbraukimą iš sesijos darbų programos.

Galiausiai, A. Mazuronis, paklaustas apie krikščionių ir Bažnyčios dalyvavimą sprendžiant aktualius visuomenei klausimus, nurodė nesantis dvasininkų įtakos politikoje šalininkas: „Pasiūlymai turi nevirsti diktatu. Tokią praktiką esu matęs, kai aukščiausio lygio kunigai ateina į Seimą ir pradeda reguliuoti klausimus, kurių neturėtų reguliuoti. Atrodo, kad vykdomas lobizmas pasinaudojant savo turima galia visuomenėje.“ Kita vertus, kandidatas pabrėžė, kad tiek politikams, tiek kitų sričių specialistams turi būti garantuojama sąžinės laisvė ir sudarytos sąlygos profesinėje veikloje remtis savo įsitikinimais.

Ingrida Šimonytė

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų iškelta kandidatė į prezidentus, dabartinė šalies ministrė pirmininkė, žiniasklaidoje jau praminta „krizių premjere“, gali būti įvardijama ne tik kaip vienas populiariausių veidų savo atstovaujamoje partijoje, bet ir viena ryškiausių politikių šiuolaikinės Lietuvos istorijoje. Labiausiai I. Šimonytė išgarsėjo 2009–2012 m. eidama finansų ministrės pareigas Lietuvai ekonomiškai sunkiu laikotarpiu, dėl ko buvo praminta „sunkmečio ministre“. Antrą kadenciją Seimo narės pareigas einanti politikė dar labiau išpopuliarėjo 2019 m. kaip pagrindinė Gitano Nausėdos konkurentė rinkimuose į prezidentus. Gegužės 12 d. vyksiančiuose rinkimuose I. Šimonytė mes iššūkį G. Nausėdai ir vėl. Taigi, kokių pažiūrų lietuvius ji nori atstovauti?

Šeimos sampratos klausimu konservatorių iškeltos kandidatės pozicija yra labai aiškiai išreikšta ir nuosekliai liberali. Nuo 2016 m. I. Šimonytė Seime visuomet palaikydavo įstatymų projektus, kuriais numatoma galimybė vienalytėms poroms kurti šeimai prilygintinus santykius: balsavo už Civilinio kodekso pataisas, kuriomis įteisinama partnerystė (2017 m.), buvo viena iš Partnerystės įstatymo projekto iniciatorių (2021 m.), balsavo už Civilinės sąjungos įstatymo projektą (2023 m.). Žiniasklaidai kandidatė yra sakiusi: „Aš visada palaikiau sprendimus, susijusius su civilinės partnerystės ar civilinės sąjungos, kaip bepavadinsime, įteisinimu, galimybe įteisinti savo santykius žmonėms, kurie nenori arba negali susituokti pagal Lietuvos Konstituciją.“

Tuo pat metu, I. Šimonytė Seime balsavo prieš alternatyvius „Susitarimo dėl bendro gyvenimo“ (2017 m.) ir „Artimo ryšio“ (2023 m.) įstatymų projektus, kuriais mėginta sureguliuoti vienalyčių porų santykius taip, kad jie nebūtų prilyginti šeimai. Šias pastangas kandidatė apibūdino taip: „(...) tas alternatyvus projektas kalba apie Civilinio kodekso dalį, susijusią su sandorių teise. Tai jeigu mes norime pasakyti, kad du vienas kitą mylintys žmonės, tegu jie bus vienos lyties, yra ne šeima, o UAB, mano nuomone, tai yra labai nepagarbu tų žmonių atžvilgiu.“

Taip pat nuosekliai I. Šimonytė palaiko ir Stambulo konvencijos ratifikavimą – tiek vertinant pasisakymus viešojoje erdvėje, tiek ir balsavimus dėl šio klausimo Seime. Kritikų nuogąstavimus dėl joje įtvirtintos „socialinės lyties“ sąvokos ji laiko nepagrįstais: „Taip, yra ten diskusijų apie vertimą, kuris gal kažkam skamba taip, tarsi ten sukuria kažkokį 150 lyčių ar kažkokių kitų keistų interpretacijų, kurias mes girdime ir kitose šalyse ir kurių šaltinis, man atrodo, yra į rytus, nes tai yra lygiai tas pats naratyvas, kuris klaidžioja visur po Europą, kad ratifikavus šią konvenciją atsiras kažkokios keistos lytys, kurių šiaip gamtoje nėra, ta prasme toks nesusipratimas, visiškas neigimas tikros konvencijos esmės.“

Kita vertus, liberalias pažiūras deklaruojanti I. Šimonytė pasisako už valstybės vaidmens didinimą, kai kalba eina apie tėvų laisvo pasirinkimo teisę, kaip ugdyti savo vaikus. 2021 m. ji balsavo prieš Seimo rezoliuciją  „Dėl tėvų teisių užtikrinimo švietimo sistemoje“. I. Šimonytė gynė 2023 m. rugsėjį mokyklose startavusią Gyvenimo įgūdžių programą ir visuomenėje kilusią diskusiją dėl jos pavadino „manipuliatyvia“: „ (...) iš visos programos ištraukiami tie klausimai, kurie susiję su lytiškumu, ir bandoma pateikti, kad visa programa yra apie tai, kad tai yra kažkokia lytiškumo ugdymo programa. Kas yra visiškas melas. (...) Pagrindinis šios programos tikslas – ne lytiškumo ugdymas, o emocinio intelekto ugdymas.“ Seimo opozicijai pasiūlius lytiškumo ugdymo dalį iš Gyvenimo įgūdžių programos perkelti į tėvų sprendimu pasirenkamas dorinio ugdymo pamokas, ji balsavo prieš įstatymo projektą ir teigė, kad etikos ir tikybos dalykų mokytojai nėra apmokyti dėstyti lytiškumo temomis.

Negimusios gyvybės apsaugos klausimu I. Šimonytė žiniasklaidoje išsakė tokią nuomonę: „Abortų draudimui nepritarčiau. Manau, kad tai moteriai yra labai sunkus moralinis pasirinkimas, bet mūsų, kaip visuomenės, pareiga yra padaryti taip, kad moteriai nereikėtų daryti tokių pasirinkimų. Draudimas yra paprasčiausias pasirinkimas, bet klausimas, ar draudimas sprendžia tas problemas, kurias mes norime spręsti.“

Kalbant apie surogatinės motinystės klausimą, reikia priminti, jog būtent I. Šimonytės vadovaujamos vyriausybės Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo kilusi iniciatyva įteisinti neatlygintiną surogatinę motinystę. Tiesa, pati I. Šimonytė šiuo klausimu nuomonės nėra išreiškusi, 2020 m. ji nedalyvavo Seime balsuojant dėl rezoliucijos „Dėl visų formų surogacijos pasmerkimo“.

I. Šimonytė savo balsais Seime šią kadenciją palaikė pagalbinio apvaisinimo sistemos liberalizavimą: balsavo už įstatymo projektą, kuriuo atsisakyta žmogaus embrionų neterminuoto saugojimo, sukurtos teisinės prielaidos embrionus naudoti kitiems nei pagalbinio apvaisinimo tikslais ir leisti pagalbiniu apvaisinimu pasinaudoti vienos lyties asmenų poroms.

Atsakyti, koks I. Šimonytės santykis su Bažnyčia sudėtinga. Viena vertus, 2019 m. kandidatuodama į prezidentus, I. Šimonytė teigė, kad yra tikinti, jai tikėjime svarbiausia yra bendruomenė, o sprendimus priima remdamasi krikščioniška etika. Kita vertus, kai kurie katalikų kunigai apie ją atsiliepė neigiamai: disidentas kun. Robertas Grigas 2019 m. jos rinkimų kampaniją pavadino „naktiniu gėjų klubu“, o kun. Arūnas Peškaitis OFM teigė, kad „ultraliberalių pažiūrų“ I. Šimonytė siekia sunaikinti šeimą kaip visuomenės institutą, o jos pažiūros yra „pavojingos“ ir „kraupios“.

Įvertinus I. Šimonytės pasisakymus ir veiklą Seimą, galime drąsiai teigti, kad, nors atstovauja konservatorių partiją, tai liberaliai mąstančios visuomenės dalies atstovė. Nors apklausos ir politologai pergalės jai šiuose Prezidento rinkimuose nežada, kita vertus, išlieka intriga dėl to, ar šiai kandidatei pavyks neužleisti antrosios vietos kur kas konservatyvesniam I. Vėgėlei.

Dainius Žalimas

I. Šimonytės populiarumui neabejotinai koją pakišti gali Laisvės partijos iškeltas kandidatas Prezidento rinkimuose Dainius Žalimas, kuris taip pat atstovauja liberaliąją visuomenės dalį. Žiniasklaidoje D. Žalimas jau buvo prašytas paaiškinti, kuo jis skiriasi nuo I. Šimonytės. Atsakydamas į tai jis neslėpė, jog iš tiesų jų vertybės panašios. Vis dėlto, jis tikino, jog būtų kur kas nuoseklesnis už konservatorių kandidatę.

Prieš aptariant D. Žalimo pažiūras būtina pastebėti vieną detalę. Tai vienintelis kandidatas, kuris vienu metu dalyvauja ir Prezidento rinkimų kampanijoje, ir taip pat pirmuoju numeriu veda Laisvės partijos sąrašą mėnesiu vėliau vyksiančiuose rinkimuose į Europos parlamentą. Nors pats D. Žalimas teisinasi, kad laimėjęs Prezidento rinkimuose nebedalyvautų rinkimų į Europos parlamentą kampanijoje, visuomenės apklausos ir apžvalgininkai, toli gražu, jam nežada prezidentinės sėkmės, todėl Laisvės partijos kandidatas jau spėjo susilaukti kritikos, kad Prezidento rinkimus išnaudoja ne realiai siekdamas Prezidento posto, o būtent rengdamasis Europos parlamento rinkimams, kuriuose jam būti išrinktam tikimybė kur kas didesnė.

D. Žalimas visuomenėje geriausiai žinomas kaip buvęs Konstitucinių Teismo teisėjas ir pirmininkas. Būtent jo pirmininkaujamas Konstitucinis teismas priėmė žymųjį 2019 m. sausio 11 d. nutarimą, kuriame išaiškinta, kad konstitucinė šeimos samprata yra neutrali lyties požiūriu ir Lietuvos Respublikoje pripažįstamas ir kitoks nei santuokos pagrindu sudarytas šeimos modelis. Pats D. Žalimas komentuodamas šį nutarimą teigė: „Iš tiesų santuoka vienareikšmiškai pagal Konstituciją yra vyro ir moters laisvu sutarimu sukuriama sąjunga. Tuo tarpu šeima yra gerokai platesnė už santuoką ir tikrai neutrali lyties požymiu, nes šeimų gali būti visokių. Nebūtinai, kas akcentuojama šioje byloje, t.y., tos pačios lyties asmenų, sudariusių santuoką, arba registruota partnerystė užsienyje, bet mes turime begales tokių pavyzdžių, kai tos pačios lyties asmenys sudaro šeimą.“ Komentuodamas šioje Seimo kadencijoje kelią besiskinantį Civilinės sąjungos įstatymą, D. Žalimas jį apibūdino kaip nepakankamą ir, jeigu jis būtų priimtas, ginčytiną tiek Konstituciniame Teisme, tiek Europos Žmogaus Teisių Teisme: „Manau, kad dalis jo nuostatų neišvengiamai bus ginčijama kaip, pavyzdžiui, teisės nesuteikimas pasikeisti pavardę, net tas pats įvaikinimas. <...> Sakyti, kad vaiko interesai kenčia labiau, jeigu jis augtų, būtų įvaikintas civilinės sąjungos sudariusių asmenų ir tos pačios lyties asmenų, nematau jokio objektyvaus pagrindo taip tvirtinti.“

 Šių rinkimų kontekste paklaustas, ar palaiko vienalyčių porų santuokos įteisinimą ir galimybę joms įsivaikinti, D. Žalimas teigė, kad būtina eiti nuosekliai – pradžioje įteisinti vienalyčių porų partnerystę, o vėliau galima būtų kelti ir santuokos bei įvaikinimo klausimus: „Bet aš tikrai nematau čia jokios grėsmės, jeigu santuoka taip pat būtų garantuojama ateityje kažkada pakeitus Konstituciją. Kaip ir dėl įsivaikinimo – aš jokios grėsmės nematau, nes svarbiausia yra vaiko geriausi interesai. Ir tikrai mes neturime jokio pagrindo tvirtinti, kad tokiose šeimose augantys vaikai kažkaip nukenčia.“ 2023 m. Vilniaus apylinkės teismui atmetus tos pačios lyties asmenų prašymą registruoti partnerystę, D. Žalimas pareiškė, kad tokie teisėjai neturėtų dirbti teisme.

Iš viešų D. Žalimo pasisakymų galima daryti išvadą, jog jis palaiko ir socialinės lyties sampratą. Dar būdamas KT pirmininku, remdamasi 2019 m. sausio 11 d. nutarimu, jis yra sakęs, jog Konstitucija gina translyčių teises, o diskriminacija „lytinės tapatybės pagrindu“ yra draudžiama. Diskutuodamas apie būtinybę tinkamai reglamentuoti teisę į lytinės tapatybės pripažinimą, D. Žalimas teigė, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėka net nėra būtina Seimui priimti tai reglamentuojančių teisės aktų, kadangi tai jau galima daryti teisminiu keliu: „KT, manau, pakankamai principingai pasisakė, klausimas, koks tos nuostatos potencialas. Pagal Konstituciją, juolab, kad yra nusistovėjusi tam tikra praktika neįstatyminiu lygiu, teismų sprendimai, yra žmonių teisiniai lūkesčiai... (...) Jis taip pat teigė: „Abejoju, kad aprašus, susijusius su profesijom, su sveikatos paslaugomis, taisyti trukdo įstatymai.“

D. Žalimas ne kartą pasisakė už Stambulo konvencijos ratifikavimą, teigė, jog tai, kad Lietuvoje ji vis dar nėra įsigaliojusi, rodo mūsų šalies atsilikimą. Jo teigimu „priešinimasis Stambulo konvencijai su visa argumentacija apie nacionalinių ar krikščioniškų vertybių apsaugą objektyviai sutampa su rašizmo postulatais“.

Abortų klausimu D. Žalimas savo poziciją išsakė atsakydamas į LRT užduotus klausimus: „Moteris, kaip ir bet kuris kitas žmogus, turi teisę į savo kūną, tai, be abejo, jai svarbu apsispręsti iki tam tikro laiko, kada ji gali priimti sprendimą dėl nėštumo nutraukimo dėl vienų ar kitų priežasčių.“

D. Žalimas interviu „15min“ nurodė, kad yra tikintis, bet ne katalikas. Tai pakankamai gerai atsispindi ir kandidato kritikoje, nukreiptoje prieš Bažnyčios dalyvavimą sprendžiant visuomenei aktualius klausimus: „<...> jokia Katalikų bažnyčia arba jokia dauguma negali diktuoti, ar su tos pačios lyties asmeniu, ar su kitos lyties asmeniu šeimas kurti. Prie visos pagarbos religinėms nuostatoms, reikėtų pasakyti, kad teisės viršenybė suponuoja pasaulietinę valstybę, tai jokia Katalikų bažnyčia negali spręsti, kas turi būti pagal Konstituciją suprantama kaip šeima.“ Taigi, jo nuomone, ne tik Bažnyčia, bet ir krikščioniškų pažiūrų piliečių dauguma, valstybėje neturėtų spręsti dėl šeimos sampratos. D. Žalimas šių metų pradžioje kritikavo tradiciją katalikų Bažnyčiose vykdyti policijos komisariatų viršininkų tarnybos vietų keitimo ceremonijas, pareiškęs, jog tai prieštarauja konstituciniam valstybės ir bažnyčios atskyrimo principui, ir „rodo Lietuvos orbanizacijos tendenciją, labai primena kačinskinę Lenkiją“. Prezidento rinkimuose jis nurodė siūlantis rinktis „ne šalies orbanizaciją, o šiuolaikinę europietišką pasaulietinę Lietuvos valstybę, kurioje vienodai gerbiamas visų tikinčiųjų ir netikinčiųjų orumas bei teisės“.

Galima drąsiai teigti, kad D. Žalimo pasaulėžiūra, kaip ir I. Šimonytės, yra absoliučiai liberali, todėl abu jie artėjančiuose rinkimuose varžysis dėl panašiai mąstančių rinkėjų balsų. Įvertinti, kurio iš jų liberalizmas nuoseklesnis būtų sunku, tačiau galima teigti, kad D. Žalimo atstovaujama partija jam suteikia kur kas daugiau laisvės nedviprasmiškai atstovauti progresyvizmo idealus, kai tuo tarpu I. Šimonytę šiek tiek varžo TS-LKD pasidalijimas į liberalesnį ir konservatyvesnį flangus.

Giedrimas Jeglinskas

G. Jeglinskas – visiškai naujas ir sąlyginai mažai žinomas veidas Lietuvos politikoje, atstovaujantis naują, tačiau sąlyginai populiarią partiją Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, susikūrusią 2022 m., nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų atskilus Sauliaus Skvernelio šalininkams. Iki šiol G. Jeglinskas daugiausiai dirbo saugumo srityje: analitiku think-tanke „Atlantic Council“, NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju, Lietuvos krašto apsaugos viceministru, žvalgybos analitiku Lietuvos kariuomenėje. Todėl nenuostabu, kad savo ir rinkimų programoje G. Jeglinskas daugiausiai dėmesio skiria Lietuvos saugumo problemoms.

Nors nėra daug informacijos apie šio kandidato vertybines nuostatas, žiniasklaidoje galima aptikti tam tikrų jo pasisakymų šeimos sampratos, Stambulo konvencijos, abortų, lytinio švietimo klausimais.

G. Jeglinskas teigė palaikąs partnerystės įteisinimą ir, skirtingai nei dabartinis Prezidentas, nevetuotų tokio įstatymo: „Pagaliau turime žengti į Vakarus, jau tikriausiai likome paskutiniai pagonys šioje srityje.“ Paklaustas, ar vienalytės poros gali būti laikomos šeima, jis taip pat nurodė, jog „ne valstybei sakyti, kas yra šeima, kas ne šeima“ ir „yra įvairių šeimų ir visos tos šeimos turi turėti ir teises, ir atsakomybes, kad išaugintume dorus piliečius“. Jis taip pat pritarė Seime pateiktam Civilinės sąjungos įstatymo projektui.

Jis taip pat išreiškė palaikymą ir Stambulo konvencijos ratifikavimui teigdamas, kad „jei einame vienu žingsniu su Vakarais, tai Seimas turi priimti atitinkamus sprendimus“. Tiesa, kandidatas pridūrė: „Neįtikėtina, jog mes norime, kad kažkokia konvencija nurodinėtų, ką turime daryti šioje srityje.“

LRT paklaustas apie požiūrį į abortų problemą, G. Jeglinskas nurodė palaikantis moters laisvę apsispręsti: „Tikrai manau, kad tai yra moters, pirmiausia – moters sprendimas. Jos su partneriu, su savo šeima. Turėtume įgalinti žmones ir toliau galėti spręsti patiems.“

Galiausiai, dėmesio verta G. Jeglinskas pozicija vaikų švietimo klausimu. Visų pirmą, jis nurodė, jog palaiko idėją panaikinti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatą, pagal kurią informacija apie LGBT asmenis nepilnamečiams yra ribojama. Antra, jis teigė palaikantis lytiškumo ugdymą, apimantį reprodukcinių teisių ir įvairovės temas, mokyklose. Kita vertus, jis sukritikavo Gyvenimo įgūdžių programą, nurodydamas, jog ji tapo „pajuokos objektu“. G. Jeglinsko teigimu mokykla turi būti vieta, kurioje paaugliai „neideologiškai susipažintų su svarbiais lytiškumo ugdymo klausimais“, o tam reikalingas „profesionalus požiūris ir finansavimas tokios programos, kuri iš tiesų prisidėtų prie mokinių lavinimo“.

Taigi, iš negausios informacijos viešojoje erdvėje G. Jeglinsko pažiūras galima apibendrinti kaip su nedidelėmis išlygomis liberalias.

Bendras vaizdas

Apžvelgus partijų iškeltus kandidatus į prezidentus, A. Mazuronį galima drąsiai įvardinti kaip konservatyviausią iš visų – jis vienintelis tvirtai pasisako už prigimtinės šeimos sampratos išsaugojimą, nepritaria Stambulo konvencijai, pasisako prieš progresyvistinio lytinio švietimo diegimą Lietuvos mokyklose ir, atitinkamai, už tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus. Tuo tarpu I. Šimonytė, D. Žalimas ir G. Jeglinskas visais šiais klausimai laikosi kitos pozicijos ir atstovauja liberaliai mąstančiajai visuomenės daliai. Galiausiai, atlikta analizė parodė, kad visus kandidatus vienija gana liberalus požiūris abortų klausimu – nei vienas iš jų neišreiškė nuomonės, jog dabartinį reglamentavimą reikėtų griežtinti. Tai, beje, pasakytina ne tik apie partinius, bet ir apie nepriklausomus kandidatus.

The post Šarūnas Legatas. Kokios partijų keliamų kandidatų į LR Prezidentus nuostatos vertybiniais klausimais? appeared first on LAIKMETIS.

Antruosiuose Vyriausiosios rinkimų komisijos organizuojamuose prezidentiniuose debatuose LRT televizijos eteryje ketvirtadienį kandidatai diskutavo gynybos politikos klausimais.

Antros kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad pritaria visuotinio šaukimo reformai.

„Tačiau tai turi būti įgyvendinta protingai“, – kalbėjo dabartinis šalies vadovas.

Pasak jo, dabar galiojanti šauktinių atrankos sistema kelia klausimų dėl skaidrumo.

„Aiški sistema, aiškūs principai leistų mums visuotinio šaukimo būdu suformuoti pakankamą šauktinių skaičių, o tai turėtų automatiškai teigiamos įtakos aktyviajam mūsų kariuomenės rezervui“, – sakė G. Nausėda.

„Negalime turėti pakankamo rezervo, jei mes nepasitelkiame per visuotinį šaukimą mūsų jaunųjų“, – pridūrė jis.

Prezidento nuomone, reikėtų šaukti 18–22 metų amžiaus jaunuolius.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimuose iškelta premjerė Ingrida Šimonytė sutiko, kad priimti didesnį šauktinių skaičių dabartinės infrastruktūros nepakanka.

„Tačiau tai ne motyvas tos infrastruktūros nekurti ir nerengti instruktorių, kurie turėtų mokyti šauktinius, paskui ir rezervą nuolat atnaujinti įgūdžius“, – teigė I. Šimonytė.

Konservatorių kandidatės teigimu, visuotinis šaukimas yra viena iš esminių visuotinės gynybos principo sudėtinių dalių.

„Kad mes turime kuo daugiau žmonių, kurie yra pasirengę ginti tėvynę esant reikalui. Dėl to visuotiniam šaukimui be jokios abejonės pritariu“, – sakė I. Šimonytė.

„Jo įgyvendinimas įmanomas tik etapais, tuos etapus reikia susiplanuoti, tą Vyriausybė yra padariusi ir tais etapais reikia judėti į priekį“, – pridūrė ji.

Tarnauti galėtų ir fiziškai nepasirengę

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltas buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas sakė, kad visuotinis šaukimas yra svarbus elementas visuomenės stiprinimui.

„Turime suteikti jaunuoliams tiek tos patirties, kad jie išeitų labiau pasitikintys, tikri patriotai, pasirengę į rezervą“, – teigė G. Jeglinskas.

Visgi jis pagrindine užduotimi mato profesionalių karių pritraukimą į kuriamą diviziją.

G. Jeglinsko nuomone, svarbu gerinti socialines garantijas profesionaliems kariams.

„Tada atsiranda galimybės didinti ir šaukimą. (...) Su divizija mes galėsime išspręsti ir šaukimą, bet svarbiausia yra įgalinti mūsų karius, pasirūpinkime mūsų kariais, kurie yra pagrindinis kariuomenės svertas“, – kalbėjo kandidatas.

Laisvės partijos iškeltas buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas teigė, kad visi piliečiai „turi karo prievolę“.

„Mes prie to tikro visuotinumo prieisime, jei mes rimtai užsibrėžę, su atitinkamu finansavimu, sukursime nacionalinę diviziją“, – sakė D. Žalimas.

Jis teigė, kad visuotinio šaukimo atveju būtų galima pritaikyti ir netinkamo fizinio parengimo jaunuolių žinias.

„Galbūt pagal fizinį parengimą netinka, bet gal intelektines žinias tinka“, – kalbėjo buvęs KT pirmininkas.

Kelia klausimus dėl finansų

Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis teigė, kad nepritaria visuotiniam šaukimui, nes šalyje nėra pakankamai infrastruktūros išaugusiam šauktinių skaičiui, o visuotinis šaukimas pareikalautų daug papildomo finansavimo.

A. Mazuronio teigimu, šešių mėnesių tarnyba yra per trumpas laiko tarpas jaunuoliui įgyti bazinius karinius įgūdžius.

„Jeigu mes po šešerių mėnesių išleisime žmones, kurie nebus pasiruošę realiai vykdyti bazinių kario funkcijų, pinigai bus išmesti į balą“, – sakė „darbiečių“ lyderis.

A. Mazuronio nuomone, finansavimą, kuris būtų skiriamas visuotinio šaukimo įgyvendinimui, būtų galima investuoti į oro gynybos sistemas, priešlaivines gynybos sistemas, dronų pajėgumus.

„Investavus pinigus tai duotų grąžą pakankamai greitai ir daug didesnę, nei duotų visuotinis privalomas šaukimas“, – teigė Darbo partijos pirmininkas.

Savarankiškai išsikėlęs medikas Eduardas Vaitkus teigia, kad visuotinis šaukimas neišsprendžia Lietuvos saugumo ir gynybos problemų.

„Reikalinga diplomatija, kad jokio karo nebūtų“, – kalbėjo E. Vaitkus.

Pasak jo, Lietuvoje nebus pakankamo skaičiaus karių, kurie apsaugotų šalį.

„Tegu milijonas karių būna Lietuvoje, jie neapsaugos Lietuvos“, – sakė kandidatas.

Siūlo į gynybą įtraukti medžiotojus

Partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas, buvęs parlamentaras Remigijus Žemaitaitis teigė susilaikantis nuo palaikymo visuotiniam šaukimui. 

„Neatsakoma, kiek tai mums kainuos, neatsakoma, kokią mes turėsime naudą“, – teigė R. Žemaitaitis.

Jo nuomone, į visuotinę gynybą reikėtų aktyviau įtraukti medžiotojus, pasienio pareigūnus, gaisrininkus.

„Mūsų medžiotojai yra geriausiai ginkluota visuomenės grupė, turinti pačią moderniausią techniką“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.

Save išsikėlęs advokatas Ignas Vėgėlė teigė, kad visuotiniam šaukimui nepritaria dėl ribotų šalies finansinių resursų. Kandidato teigimu, šiuo metu reikia investuoti į profesionalios kariuomenės parengimą.

„Mes turėtume skubiai rengti savo kariuomenę, kad ji spėtų momentiškai, skubiai sureaguoti, jei atsitiktų kažkokia nelaimė“, – kalbėjo I. Vėgėlė.

Kandidato nuomone, reikėtų taikyti mažiau ribojimų įsigyti ginklus, kad daugiau gyventojų galėtų įsitraukti į visuotinę gynybą.

„Bet tą daryti tik taikos ir atgrasymo tikslais, kad potencialus priešas žinotų, kad kiekvienas turi ginklą ir kiekvienas gali apginti valstybę, jei atsitiktų tokia nelaimė“, – sakė I. Vėgėlė.

Kaip alternatyvą visuotiniam šaukimui I. Vėgėlė siūlo visuotinius karinio rengimo kursus.

Seimas pernai po pateikimo pritarė KAM parengtai privalomosios pradinės karo tarnybos pertvarkai.

Pagal naująjį modelį, tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai. Šiuo metu šaukiami 18–23 metų vaikinai.

Pokyčiai numato ir įprastos tarnybos diferencijavimą pagal trukmę – jaunuoliai turėtų galimybę atlikti šešių arba devynių mėnesių tarnybą.

KAM siekia, kad studijavimas aukštojoje mokykloje daugiau nebebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą. 

Šiuo metu į Lietuvos kariuomenę kasmet pašaukiami apie 4 tūkst. karių. Krašto apsaugos ministerija ketina po reformos šauktinių skaičių padidinti iki 5 tūkstančių.

Debatų laidos taip pat numatytos gegužės 6 ir 8 dienomis.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12-ąją.

The post Kandidatų į prezidentus nuomonės dėl visuotinio šaukimo - įvairios appeared first on LAIKMETIS.

Kaip penktadienį paskelbė FNTT, tiriamos aplinkybės dėl daugiau nei 500 tūkst. eurų dydžio Europos Sąjungos (ES) biudžeto lėšų galimo įgijimo apgaule, kaip įtariama, neatliekant, nevykdant ir imituojant EP narių padėjėjų darbo funkcijas, turint tikslą apgaule gauti darbo užmokestį bei nedarbo išmokas. 

Pranešama, kad tyrimas susijęs su EP nario iš Lietuvos buvusiu padėjėju.

Įtarimai pareikšti vienam asmeniui, jo teisėsauga neįvardijo. Tyrimui vadovaujantis Europos deleguotasis prokuroras kreipėsi į teismą dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros įtariamajam asmeniui skyrimo, nustatant draudimus bendrauti su konkrečiais asmenimis.

Šį prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį pilnai patenkino ir nustatė dviejų mėnesių taikymo terminą. Taip pat prokuroro nutarimu taikomi laikini nuosavybės teisės apribojimo veiksmai.

Skelbiama, kad lėšos apgaule įgytos 2014–2020 metais.

Kaip praneša FNTT, kovo 26–28 dienomis buvo vykdomos kratos fizinių asmenų gyvenamosiose vietose, taip pat su veika galimai susijusių asmenų buvusioje darbo vietoje – Darbo partijos būstinėje, atliktos proceso dalyvių, įskaitant liudytojus, apklausos, toliau atliekami ir kiti didelės apimties proceso veiksmai.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Europos deleguotųjų prokurorų biuras Lietuvoje, jį FNTT atlieka bendradarbiaudami su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba.

Antradienį Darbo partijos būstinėje teisėsauga atliko procesinius veiksmus, tyrimą kontroliuoja Europos deleguotasis prokuroras Vytautas Kukaitis.

Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis trečiadienį teigė, kad tyrimas susijęs su buvusios partijos vadovybės veikla EP. Vienintelis Darbo partijos atstovas EP yra jos įkūrėjas, garbės pirmininkas Viktoras Uspaskichas.

„Darbiečių“ lyderis sakė, kad tyrimas nėra susijęs „su kuo nors iš dabartinės partijos vadovybės arba kokias nors pareigas šiuo metu partijoje einančių asmenų“.

Jis V. Uspaskicho pavardės neįvardijo, tačiau netiesiogiai leido suprasti, jog tyrimas atliekamas dėl partijos įkūrėjo veiklos.

The post FNTT apie kratas „darbiečių“ būstinėje: tyrimas susijęs su EP nario iš Lietuvos buvusiu padėjėju appeared first on LAIKMETIS.

„Šiandien spręsime, svarstysime (ar Darbo partija turi ateitį – BNS). Visi variantai yra įmanomi, ir pasileidimas, ir visi kiti variantai, viskas yra įmanoma“, – Seime susirinkusiems žurnalistams ketvirtadienį sakė A. Mazuronis.

„Pavargome aiškintis dėl kitų žmonių prikurtų problemų, kuriose mes nei mes dalyvavome, nei mes žinome ir išgirdome tik prieš dvi dienas“, – pridūrė jis.

Pats partijos pirmininkas tarybos posėdyje ketina siūlyti „darbiečiams“ nebedalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose, bet, anot A. Mazuronio, diskusija posėdyje bus platesnė.

„Pasišnekėsime ir apie ateitį, kaip kas mato“, – sakė A. Mazuronis.

Anot jo, tarybos posėdyje bus kalbamasi ir apie dalyvavimą Seimo rinkimuose.

„Kažkokia forma vis tiek dalyvausime, jeigu liksime politikoje“, – teigė partijos pirmininkas.

A. Mazuronio teigimu, jo, kaip partijos pirmininko, siūlymas bus likti politikoje.

„Klausimas, ar mes matome dar save dalyvaujame politiniuose procesuose, ar nematome? Aš matau. (...) Mes turime ieškoti būdų, kaip mes dalyvausime toje politikoje ir rasti tokius būdus, kurie padėtų mums šiek tiek atsikratyti šleifo, kuris nėra labai malonus“, – sakė partijos pirmininkas.

Tas, kas vyksta, tos istorijos, kurios yra prasidėjusios ir susidėjusios per tiek metų partijoje mane nuoširdžiai vargina. Aš pavargau nuo visų istorijų, kurios juda kartu su Darbo partija

Kitas „darbietis“ Viktoras Fiodorovas teigė, kad pavargo nuo partiją lydinčių skandalų.

„Tas, kas vyksta, tos istorijos, kurios yra prasidėjusios ir susidėjusios per tiek metų partijoje mane nuoširdžiai vargina. Aš pavargau nuo visų istorijų, kurios juda kartu su Darbo partija“, – teigė V. Fiodorovas.

„Keisti partijos, mesti, pabaigti, palikti komandą čia ir dabar nesu nei pasirengęs, nei noriu tai daryti. Pasiūlymų visokiausių turiu, vienas iš jų – galbūt laikas pasileisti“, – pridūrė jis.

A. Mazuronis antrino V. Fiodorovui ir teigė, kad istorijos apie Darbo partiją vargina ir jį.

„Labai pavargau. Iš vieno „š“ į kitą „š“, kuriame aš net nedalyvavau. Ir pats pavargau, man ir vaikų gaila, kurie į mokyklą eina ir turi aiškintis. (...) Ne aš vienas ar vienas Fiodorovas pavargęs. Skyriuose žmonės demotyvuoti, pavargę, girdi komentarus iš kaimynų, iš bendradarbių, iš pažįstamų, iš laiptinėje gyvenančių žmonių, iš meilužių. Visiems nėra malonus tas dalykas“, – sakė partijos pirmininkas.

Jis teigė matantis riziką, kad iš Darbo partijos frakcijos Seime ir pačios partijos gali pasitraukti žmonės.

Nors tarybos posėdyje bus keliamas klausimas dėl dalyvavimo EP rinkimuose ir partijos ateities, A. Mazuronis neketina trauktis iš prezidento rinkimų.

„Nesvarstau (trauktis iš rinkimų – BNS). Gerbiu tuos žmones, tuos skyrius, kurie rinko parašus, rinko popierinius parašus ir labai sunkiomis aplinkybėmis“, – teigė A. Mazuronis.

Jis trečiadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė beveik 26 tūkst. kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. VRK duomenimis, surinkti 22 842 parašai rinkimų lapuose, dar 3085 rinkėjai pasirašė elektroniniu būdu.

Posėdyje taip pat ketinama aptarti Europos prokuratūros atliekamą tyrimą, kurio metu teisėsauga atliko procesinius veiksmus „darbiečių“ būstinėje Vilniuje.

A. Mazuronis trečiadienį teigė, kad tyrimas susijęs su buvusios partijos vadovybės veikla EP. Vienintelis Darbo partijos atstovas EP yra jos įkūrėjas, garbės pirmininkas Viktoras Uspaskichas. Jis taip pat šiemet turėjo vesti partiją į Europos Parlamento rinkimus.

„Darbiečių“ lyderis sakė, kad tyrimas nėra susijęs „su kuo nors iš dabartinės partijos vadovybės arba kokias nors pareigas šiuo metu partijoje einančių asmenų“.

Jis V. Uspaskicho pavardės neįvardijo, tačiau netiesiogiai leido suprasti, jog tyrimas atliekamas dėl partijos įkūrėjo veiklos. 

A. Mazuronis teigė siūlysiąs partijai stabdyti V. Uspaskicho narystę partijoje.

Antradienį Darbo partijos būstinėje teisėsauga atliko procesinius veiksmus, tyrimą kontroliuoja Europos deleguotasis prokuroras Vytautas Kukaitis.

Teisėsauga kol kas nekomentuoja nei tyrimo pobūdžio, nei kieno atžvilgiu jis atliekamas.

The post A. Mazuronis: taryboje svarstysime ir Darbo partijos likimą politikoje appeared first on LAIKMETIS.

„Nei čia opozicijoje bręsta (pirmalaikių rinkimų idėja – BNS), nei čia ką. Čia yra atskirų teisuolių, kaip aš juos vadinu, individualios iniciatyvos, kurios yra visiškai absurdiškos, neveda į niekur ir kurių pagrindinis tikslas yra bandyti ant šitos istorijos sau susikrauti kažkokį politinį kapitalą“, – penktadienį Žinių radijui sakė Darbo partijos lyderis.

Seime ketvirtadienį neužteko balsų panaikinti bausmę šiuo metu kalėjime atliekančio Darbo partijos frakcijos nario V. Gapšio mandatą. Balsuojant dėl keturių atskirų nusikalstamos veikos epizodų, nė už vieną nesurinkta privalomo mažiausio – 85 – Seimo narių balsų skaičiaus, kurio reikia mandatui panaikinti.

Po balsavimo valdančiųjų ir opozicijos atstovai apkaltino vieni kitus slaptais susitarimais, veidmainiavimu, o Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė bei Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas siūlė paleisti šį Seimą ir rengti pirmalaikius rinkimus.

A. Mazuronis kartojo manantis, kad Apeliacinio teismo sprendimas nėra galutinis, todėl lauks Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo.

Lietuvos apeliacinis teismas dėl korupcinių nusikaltimų V. Gapšiui skyrė puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę, jis šiuo metu kali Kauno kalėjime.

Politikui taip pat penkeriems metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Teismas konstatavo, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) viceprezidentas Raimondas Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus – tuometinę Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę ir narius bei žemės ūkio ministrę, – kad šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis.

Anot teismo, už tai susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie, V. Gapšiui pažadėjus paveikti prašomus asmenis ir pačiam atlikus R. Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, gauti kaip papildoma 12,1 tūkst. eurų  nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.

Šioje politinės korupcijos byloje kaltais pripažinta ir Darbo partija, Liberalų sąjūdis, koncernas „MG grupė“, R. Kurlianskis, buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis.

The post Pirmalaikių parlamento rinkimų idėją A. Mazuronis vadina absurdiška appeared first on LAIKMETIS.