Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, transliuotojai ARD ir ZDF ir kita žiniasklaida skelbia, kad šis aljansas turėtų surinkti 29 proc. balsų.

CDU vadovas Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) laikomas realiausiu kandidatu užimti kanclerio postą.

Antrą vietą apklausos žada dešiniesiems „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) su 19,5 proc. balsų.

Treti liko dabartiniai valdantieji socialdemokratai (SPD) su 16 proc. balsų, rodo apklausos.

Ketvirtoje vietoje atsidūrė SPD koaliciniai partneriai žalieji, jiems žadama apie 13,5 proc. balsų.

AfD lyderė gyrė partijos rinkimų rezultatus sekmadienį, balsavusiųjų apklausoms parodžius, kad ji turėtų surinkti rekordinę 19,5–20 proc. balsų dalį.

„Pasiekėme istorinį rezultatą“, – sakė partijos lyderė Alice Weidel (Alis Veidel) džiūgaujantiems šalininkams AfD rinkimų nakties vakarėlyje Berlyne ir pridūrė, kad antiimigracinė partija dabar yra „tvirtai įsitvirtinusi“ politiniame kraštovaizdyje.

Pranešama, kad rinkėjų aktyvumas siekė 84 procentus. Tai didžiausias skaičius nuo 1990-ųjų.

Rinkimai įvyko septyniais mėnesiais anksčiau nei buvo planuota, po to, kai lapkritį subyrėjo vidinių konfliktų krečiama Olafo Scholzo (Olafo Šolco) koalicija, dirbusi nuo 2021 metų.

Vokietijos naujojo kanclerio rinkimai Bundestage negalės įvykti tol, kol nebus suformuota valdančioji koalicija. Šis procesas gali užtrukti kelis mėnesius.

Ar F. Merzui reikės vieno ar dviejų partnerių koalicijai sukurti, priklausys nuo to, kiek partijų pateks į parlamentą.

„Vienas dalykas aiškus: Sąjunga laimėjo rinkimus, – sakė Carstenas Linnemanas (Karstenas Linemanas), CDU generalinis sekretorius. – Naujasis kancleris bus Friedrichas Merzas.“

SPD lyderis, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) liks pareigose, kol Bundestagas išrinks naują kanclerį.

The post Preliminarūs rinkimų rezultatai Vokietijoje rodo valdančiųjų pralaimėjimą appeared first on LAIKMETIS.

Tarp susirinkusiųjų buvo Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, Italijos vicepremjeras Matteo Salvini (Matėjas Salvinis), Prancūzijos Nacionalinio sambūrio (RN) partijos lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) ir kiti.

M. Salvini ir „Vox“ pirmininkas Santiagas Abascalis (Santjagas Abaskalis) nesureikšmino D. Trumpo grasinimų padidinti muitus iš Europos importuojamoms prekėms ir tvirtino, kad Europos Sąjungos mokesčiai ir taisyklės kelia didesnį pavojų Europos klestėjimui.

„Didysis muitas yra Žaliasis kursas ir Briuselio bei socialistų vyriausybių visoje Europoje taikomi konfiskacijai prilygstantys mokesčiai“, – sakė S. Abascalis.

M. Salvini užsiminė apie „istorinę galimybę“ prieš vasario 23 dieną Vokietijoje vyksiančius rinkimus: pagal apklausas dėl palaikymo, dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) užima antrą vietą ir atsilieka tik nuo centro dešiniųjų opozicijos lyderio Friedricho Merzo (Frydricho Merco) Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) bloko.

„Dėl katastrofiškiausios pokario laikotarpio vyriausybės Europos variklis sustojo“, – sakė M. Salvini, kalbėdamas apie Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) vyriausybę.

Dar viena tema, apie kurią kalbėjo kiekvienas dvi dienas trukusio renginio pranešėjas, buvo Europos sienų apsauga nuo neteisėtos imigracijos, nors, remiantis Europos Sąjungos (ES) sienų apsaugos agentūros „Frontex“ surinktais duomenimis, neteisėtų ES sienų kirtimo atvejų 2024 metais smarkiai sumažėjo.

M. Le Pen sakė, kad dėl D. Trumpo pergalės rinkimuose Europa atsidūrė prieš „tikrus pokyčius“, ir teigė, kad ES paliko žemyną dirbtinio intelekto ir kitose srityse vykstančių technologinių revoliucijų paribiuose.

Ji taip pat sakė, kad būtent susitikime dalyvavę Europos lyderiai, kurių frakcija „Patriotai už Europą“ turi 84 vietas Europos Parlamente, turi daugiausia galimybių bendrauti ir dirbti su D. Trumpu.

„Mes vieninteliai galime kalbėtis su naująja D. Trumpo administracija“, – pabrėžė M. Le Pen.

The post Europos dešiniųjų lyderiai Ispanijoje: Europa atsidūrė prieš tikrus pokyčius appeared first on LAIKMETIS.

Pirmadienį, po D. Trumpo inauguracijos JAV Kapitolijuje, E. Muskas pasirodė Vašingtono centre esančios „Capital One Arena“ arenos scenoje. Čia respublikonas surengė mitingą, į kurį pasveikinti jo susirinko gausus rėmėjų būrys. 

Padėkojęs miniai už tai, kad ji padėjo 78-erių D. Trumpui grįžti į Baltuosius rūmus, „Tesla“, „SpaceX“ ir „X“ bosas E. Muskas dešine ranka bakstelėjo į kairę krūtinės pusę, tada ištiesė ranką atviru delnu ir šį gestą pakartojo miniai už jo.

Istorikė Claire Aubin (Kler Oben), tyrinėjanti nacizmą Jungtinėse Valstijose, pritarė, kad šis technologijų magnato gestas priminė nacistinį pasveikinimą. 

„Mano profesinė nuomonė yra tokia, kad viskas gerai, turėtumėte tikėti savo akimis“, – socialiniame tinkle „X“ rašė istorikė, pritardama tiems, kurie teigė, kas šis gestas buvo atvira nuoroda į nacizmą. 

Fašizmą tyrinėjanti istorikė Ruth Ben-Ghiat (Rut Ben-Giat) taip pat mano, kad E. Muskas demonstravo nacių pasveikinimą ir, jos nuomone, šis gestas buvo itin agresyvus. 

Į šį incidentą taip pat greitai sureagavo Demokratų partijos atstovai. 

Kongreso narys Jimmy Gomezas (Džimis Gomesas) „X“ parašė: „Na, tai truko neilgai.“

Pats E. Muskas antradienį pareiškė, kad jo oponentams reikia „geresnių nešvarių triukų“.

Pats E. Muskas antradienį pareiškė, kad jo oponentams reikia „geresnių nešvarių triukų“.

„Atvirai kalbant, jiems reikia geresnių nešvarių triukų. Puolimas „visi yra Hitleris“ yra labai pasenęs“, – rašė E. Muskas savo paskyroje „X“ platformoje.

Vienas iš mitinge dalyvavusių žmonių naujienų agentūrai AFP sakė manąs, kad E. Muskas tiesiog juokauja. 

„Jis labai šmaikštus ir naudoja daug sarkazmo. Taigi, kai jis tai padarė scenoje, nemanau, kad jis tai turėjo omenyje“, – sakė 29-erių pastorius ir technologijų darbuotojas Brandonas Galambosas (Brendonas Galambosas).

Žurnalų „Wired“ ir „Rolling Stone“ pranešimuose teigiama, kad JAV dešiniųjų pažiūrų veikėjai, pavyzdžiui, rašytojas Evanas Kilgore'as (Evanas Kilgoras), pavadinęs šį pasveikinimą „neįtikėtinu“, gyrė tokį E. Musko elgesį.

Artėjant vasario 23 dieną Vokietijoje vyksiantiems visuotiniams rinkimams, E. Muskas anksčiau šį mėnesį dar kartą išreiškė paramą vokiečių dešiniųjų partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). 

Jis taip pat tvirtina, kad remia Jungtinės Karalystės (JK) dešiniojo sparno partiją „Reform UK“. 

Tačiau praeityje E. Musko veiksmus kritikavusi kovai su antisemitizmu įkurta organizacija „Anti Defamation League“ (ADL), šįkart gynė technologijų magnatą.

„Atrodo, kad Elonas Muskas entuziazmo akimirką padarė nepatogų gestą, o ne nacių pasveikinimą“, – sakoma organizacijos išplatintame pranešime. 

Demokratų atstovė Alexandria Ocasio-Cortez (Aleksandrija Okazio-Kortez) pasipiktino ADL reakcija ir „X“ pareiškė: „Kad būtų aišku, jūs ginate „Heil Hitler“ pasveikinimą, kuris buvo atliktas ir pakartotas siekiant atkreipti dėmesį ir užtikrinti aiškumą.“

E. Muskui metamus kaltinimus neigė ir istorikas Aaronas Astoras (Aronas Astoras). 

„Daug kartų kritikavau Eloną Muską už tai, kad jis leido neonaciams teršti šią platformą (socialinį tinklą „X“), –„X“ rašė istorikas. – Tačiau šis gestas nėra nacių pasveikinimas.“

„Tai socialiai nepatogus autistiško vyro mostas miniai, kuomet jis sako: „Mano širdis su jumis“, – pridūrė A. Astoras. 

2021 metais E. Muskas paskelbė, kad jam buvo diagnozuotas tam tikros formos autizmas – Aspergerio sindromas. 

The post E. Musko gestai – po padidinamuoju stiklu appeared first on LAIKMETIS.

"Mes grąžinsime užsieniečius į jų tėvynę. Milijonais", - rašė jis X. "Tai nėra slaptas planas. Tai yra pažadas. Dėl didesnio saugumo. Už daugiau teisingumo. Kad išsaugotume savo tapatybę. Už Vokietiją."

AfD pastaruoju metu propaguoja savo "remigracijos" politiką, tačiau daugiausia dėmesio skiria už nusikaltimus nuteistiems migrantams, kurių Vokietija negali išsiųsti. Vis dėlto, nors Vokietijoje "toleruojami" šimtai tūkstančių migrantų, Springerio pateiktas milijonų skaičius reikštų kur kas didingesnį deportacijos tikslą.

Šios savaitės pradžioje AfD pareiškime išsamiai išdėstė ilgą sąrašą nusikaltimų, susijusių su migrantais per Naujųjų metų šventes, įskaitant atvejį, kai trys migrantai Berlyno ligoninėje vaizdo įrašuose užfiksuotame vaizdo įraše sumušė gydytoją iki sąmonės netekimo, 20-metis somalietis traukinyje netoli Švecingeno gesintuvu sumušė moterį, o ukrainietis migrantas Bad Lippspringe buteliu trenkė 46-erių metų vyrui.

"Kasdienis gyvenimas "spalvotoje respublikoje", Tokios kasdienės sąlygos šokiruoja ir leidžia suprasti: 2024-ieji turi būti remigracijos metai! Visiems, kurie niokoja restoranus ir traukinių stotis, puola gydytojus ar kelia riaušes traukiniuose, čia ne vieta ir jie turi būti nedelsiant deportuoti. Pagaliau turi būti imtasi veiksmų", - rašoma AfD pareiškime.

Tokios kasdienės sąlygos šokiruoja ir leidžia suprasti: 2024-ieji turi būti remigracijos metai!

Springerio pranešimas apie deportaciją paskelbtas tuo metu, kai AfD ką tik pasiekė rekordinį 24 proc. lygį naujoje "YouGov" nacionalinėje apklausoje - dar prieš metus dauguma manė, kad toks apklausos rezultatas yra neįsivaizduojamas.

Kai kurie X naudotojai dėl sparčiai augančių AfD apklausų rezultatų pasidžiaugė pergale.

"Naujos "Forsa" apklausos! AfD Saksonijoje: 37 %, AfD Tiuringija: AfD Brandenburgas: 36 proc: 32%. Ar pagaliau tai supratote, brangios senosios partijos ir senoji žiniasklaida? Mums netrukdo, kad AfD nori #Remigracijos. Priešingai, mes - ir vis daugiau vokiečių - balsuojame už AfD TODĖL, kad jie nori remigracijos!" - rašė vienas vartotojas.

Tačiau partijoje kilo diskusijų, kokiu mastu turi būti vykdomos deportacijos: vieni pasisako už masines deportacijas, siekiančias milijonus, įskaitant ir Vokietijos pilietybę turinčius užsieniečius, o kiti partijos nariai nemano, kad tai yra realu. Tačiau AfD vakar paskelbė, kad nedeportuos Vokietijos piliečių, nes teisės ekspertai teigia, kad tai pažeistų šalies konstituciją.

Istorijoje yra panašaus masto masinių deportacijų precedentų. Valdant buvusiam prezidentui Barackui Obamai iš šalies buvo deportuoti milijonai migrantų. Tiesą sakant, duomenys rodo, kad jis deportavo daugiau migrantų nei buvęs prezidentas Donaldas Trumpas. Vos pernai Pakistanas pradėjo vykdyti programą, kuria siekiama skubiai deportuoti 1,7 mln. migrantų iš Afganistano, iš kurių daugelis jau buvo priversti palikti šalį. Vokietija, tiesą sakant, pažadėjo priimti tam tikrą skaičių šių migrantų.

Jei AfD ateitų į valdžią ir įgyvendintų tokią programą, tai reikštų staigų posūkį nuo kairiųjų liberalų vyriausybės atvirų sienų politikos ir planų natūralizuoti milijonus užsieniečių. Tačiau partija gali sulaukti didelio Vokietijos visuomenės palaikymo tokiai politikai, nes apklausos rodo, kad didžioji dauguma vokiečių mano, jog migrantai atneša daugiau problemų nei naudos, ir nori sustabdyti imigraciją.

The post Vokiečių parlamentaras: migrantus iš Vokietijos siųsime milijonais appeared first on LAIKMETIS.

Dailidė Timas Lochneris (Timas Lokneris) laimėjo antrąjį turą Pirnoje. Šis miestas įsikūręs rytinėje Saksonijos žemėje ir turi apie 40 tūkst. gyventojų.

Ši pergalė pasiekta praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Vokietijos vidaus žvalgybos agentūra įvardijo AfD Saksonijoje ekstremistine organizacija, pabrėždama jos antiimigracinę retoriką ir pastangas pakenkti demokratijai.

Pirminiais duomenimis, T. Lochneris, kovojęs su dar dviem kandidatais, gavo 38,5 proc. balsų.

Jis yra AfD frakcijos miesto taryboje narys, nors nepriklauso šiai partijai.

Socialiniame tinkle „X“ viena iš AfD lyderių Alice Weidel (Elis Veidel) šią pergalę pavadino istorine.

Saksonijos žalieji tinkle „X“ pareiškė, kad jie „sunerimę dėl to, kad meru išrinktas partijos, kuri praėjusią savaitę buvo pripažinta ekstremistine“.

AfD susikūrė 2013 metais kaip euroskeptiška platforma, o vėliau iškilo dėl masinės migracijos į Vokietiją.

Nacionaliniu lygmeniu naujausios viešosios nuomonės apklausos rodo, kad šią partiją remia 22 proc. respondentų ir ji atsilieka tik nuo pagrindinės opozicinės konservatorių partijos

Birželį partija gavo pirmąjį apygardos administratoriaus postą vidurio Vokietijos žemėje Tiuringijoje, o liepą – pirmąją miestelio mero kėdę kaimyninėje Saksonijoje-Anhalte.

Pastaraisiais mėnesiais kiti AfD kandidatai buvo priartėję prie pergalės mero rinkimuose, tačiau jiems nepavyko laimėti.

Nacionaliniu lygmeniu naujausios viešosios nuomonės apklausos rodo, kad šią partiją remia 22 proc. respondentų ir ji atsilieka tik nuo pagrindinės opozicinės konservatorių partijos.

Žurnalo „Der Spiegel“ užsakymu atliktos naujausios apklausos duomenimis, parama AfD yra ypač didelė buvusioje Rytų Vokietijoje, kur ji siekia apie 32 procentų.

Kitų metų rugsėjį Saksonija kartu su kitomis dviem buvusiomis Rytų Vokietijos žemėmis – Brandenburgu ir Tiuringija – rinks regioninį parlamentą.

The post AFD Vokietijoje laimėjo pirmąjį mero postą appeared first on LAIKMETIS.