Pirmadienį jis surengs derybas su Xi Jinpingu „prekybos, ekonomikos, investicijų ir tarptautinio bendradarbiavimo“ klausimais, sakoma sekmadienį paskelbtame prezidentūros pranešime, kuriame nenurodoma, ar A. Lukašenka jau atvyko į Pekiną.

Pastarąjį kartą A. Lukašenka Kinijoje lankėsi vasario ir kovo sandūroje. Šis vizitas buvo atidžiai stebimas atsižvelgiant į Rusijos karą Ukrainoje.

Baltarusijos pareiškime dėl vizito Rusijos invazija nebuvo paminėta.

Kinija, artima Maskvos partnerė, niekada viešai nepasmerkė Rusijos dėl jos puolimo, nors Jungtinės Valstijos, jos sąjungininkės Europoje ir kitos šalys ragino tai padaryti.

The post A. Lukašenka vyksta į Kiniją, susitiks Xi Jinpingu appeared first on LAIKMETIS.

„Būtų veidmainiška stovėti petys petin su valstybės, tapusios Rusijos agresijos prieš Ukrainą placdarmu, vadovu ir it niekur nieko diskutuoti apie pasaulio ateitį ir klimato kaitą. Baltarusijos režimas prisideda prie pasaulio ateities naikinimo ir kartu su Rusija yra atsakingas už tai, kas vyksta Ukrainoje – nuo žmonių žūčių iki katastrofiško poveikio aplinkai“, – prezidento komunikacijos grupės BNS perduotame komentare sakė G. Nausėda.

„Tai vadinama šeimos nuotrauka. Lukašenka nepriklauso šeimai, kuriai mes norime priklausyti“, – pridūrė prezidentas.

Kartu su juo bendros nuotraukos Dubajuje vykstančiame JT klimato kaitos konferencijos COP28 pasaulio vadovų susitikime atsisakė ir Latvijos bei Lenkijos prezidentai Edgaras Rinkevičius ir Andrzejus Duda (Andžejus Duda).

Vakarų valstybės kaltina A. Lukašenką leidus Rusijai pasinaudoti Baltarusijos teritorija kaip placdarmu Ukrainai pulti, leidžiant Maskvai dislokuoti taktinius branduolinius ginklus šalyje.

Dar iki 2022-ųjų Rusijos pradėto karo Ukrainoje autoritarinis lyderis buvo smerkiamas už susidorojimą su opozicija, demokratinių laisvių varžymą, migrantų antplūdį į rytines ES nares.

COP28 renginyje šalys raginamos sparčiau mažinti planetą šildančių išmetamųjų teršalų kiekį ir palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro. Šiųmetinės konferencijos, kurioje dalyvauja apie 70 tūkst. žmonių, prioritetai yra energetikos pertvarkos spartinimas, kovos su klimato kaita finansavimo nustatymas, klimato srities veiksmų nukreipimui į gamtą, žmones, gyvenimą ir pragyvenimo šaltinius.

G. Nausėda vėliau penktadienį konferencijoje ketina skaityti pranešimą, ragindamas pasaulio vadovus aktyviais veiksmais ir įsipareigojimais prisidėti prie klimato kaitos stabdymo, žada pabrėžti Lietuvos įsipareigojimus bei ambicijas žaliosios ekonomikos, energetikos ir neutralumo klimatui srityse.

COP28 paraštėse numatyti ir G. Nausėdos dvišaliai susitikimai su kitų valstybių vadovais.

The post COP28 - G. Nausėda, Latvijos ir Lenkijos vadovais nesutiko fotografuotis su A. Lukašenka appeared first on LAIKMETIS.

„Wagner“ šeštadienį užėmė karinius dalinius Rostovo prie Dono mieste netoli Ukrainos ir pasiuntė dalinius Maskvos link, nepaisydamos Rusijos prezidento Vladimiro Putino perspėjimo dėl pilietinio karo.

Visgi, įsibegėjant kelis dešimtmečius nematytai saugumo krizei Rusijoje, J. Prigožinas netikėtai paskelbė apie pajėgų atitraukimą siekiant išvengti kraujo praliejimo.

„Apsukame savo kolonas ir grįžtame į karines stovyklas“, – sakė J. Prigožinas, anksčiau šeštadienį žadėjęs nuversti Rusijos karinę vadovybę.

Jis tvirtino suprantantis akimirkos svarbą ir sakė nenorintis „pralieti rusiško kraujo“.

Kiek anksčiau Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka teigė, kad per derybas sutarė su J. Prigožinu dėl „Wagner“ judėjimo sustabdymo ir tolesnių žingsnių, skirtų mažinti įtampą.

Šeštadienį Kyjivas mėgavosi chaosu.

„Žmogus iš Kremliaus akivaizdžiai labai išsigandęs ir tikriausiai kažkur slepiasi“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi į tautą.

Ukrainos gynybos viceministrė Hana Mallar paskelbė, kad Ukrainos pajėgos šeštadienį atakavo Rusijos linijas netoli Orichovo-Vasylivkos, Bachmuto, Bohdanivkos, Jahidnės, Klišivkos ir Kurdiumivkos miestų.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tvirtino, kad V. Putinas dirbo Kremliuje ir nepabėgo iš Maskvos.

The post Prigožinas persigalvojo - Maskvos nepuls appeared first on LAIKMETIS.

Šis pareiškimas nuskambėjo didėjant nuogąstavimams, kad Minskas gali įsitraukti į Rusijos konfliktą su Ukraina.

„Mus provokuoja, – A. Lukašenkos žodžius citavo naujienų agentūra BelTA. – Turiu jums pasakyti, kad maždaug prieš tris dienas, galbūt kiek daugiau, mėginta smogti kariniams objektams Baltarusijoje iš Ukrainos. Ačiū Dievui, mūsų oro erdvės gynybos kompleksai „Pancir“ sugebėjo perimti visas raketas, paleistas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų.“

Ukraina praeitą savaitę pranešė, kad viena iš Baltarusijos paleista raketa smogė pasienio regione jos teritorijoje.

A. Lukašenka šeštadienį neigė, kad jo šalis siekia įsitraukti į konfliktą.

„Kaip sakiau prieš daugiau kaip metus, mes neketiname kariauti Ukrainoje“, – sakė jis, kalbėdamas per Nepriklausomybės dienos minėjimą.

Baltarusija, ilgametė Kremliaus sąjungininkė, teikė paramą Rusijos karinei invazijai į Ukrainą nuo pat jos pradžios vasario 24 dieną, veikdama kaip Maskvos pajėgų užnugario bazė.

Mėgindamos užimti Kyjivą, Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą per sieną su Baltarusija, bet ši operacija galiausiai žlugo.

A. Lukašenka yra smarkiai priklausomas nuo Rusijos karinės ir ekonominės pagalbos. Be to, Kremlius padėjo stabilizuoti A. Lukašenkos padėtį, kai Baltarusiją apėmė didžiulių protestų banga po 2020 metų rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šaliai geležiniu kumščiu vadovaujantis lyderis. Baltarusijos opozicija ir Vakarų šalys šiuo rinkimus laiko suklastotais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praeitą savaitę paskelbė, kad Maskva „ateinančiais mėnesiais“ perduos Baltarusijai balistinių raketų „Iskander M“, galinčių nešti branduolines kovines galvutes.

A Lukašenka šeštadienį taip pat apkaltino Vakarų šalis rengiant „provokacijas“ Ukrainoje ir kitur, siekiant eskaluoti padėtį, ir kad į tai yra įtrauktos Baltarusijos kaimynės Lenkija ir Lietuva. Anot jo, tokios provokacijos yra civilių žudynės Kyjivo priemiestyje Bučoje, dėl kurių Ukraina kaltina Rusijos pajėgas, taip pat Ukrainos grūdų eksporto trikdymas ir prekių tranzito per Lietuvą į Kaliningrado sritį „blokada“.

„Amerikiečiai įsakė visų pirma lenkams ir lietuviams stengtis aštrinti padėti, kad ir čia, kaip Ukrainoje, sukurstytų naują karą, – teigė autoritarinis  lyderis. – Mes laikomės – suprantame šias provokacijas ir laikomės. Geriau prasta taika, negu geras karas.“

„Ir mes jokiu būdu nieko nebauginame, – tęsė jis. – Nenorime pramušinėti jokių „Suvalkų koridorių“. Mes to nenorime. Nereikia mūsų šantažuoti. Jūs mūsų nelieskite – ir mes jūsų neliesime.“ 

The post A. Lukašenka: Ukraina paleido raketų į Baltarusiją appeared first on LAIKMETIS.

A. Lukašenka sakė, kad Baltarusija tranzito į Kaliningrado sritį „blokavimą“ laiko karo paskelbimu. 

„Pastaruoju metu auga informacijos srautas apie jų sumanymą nutraukti tranzitą iš Rusijos per Baltarusiją į Kaliningradą, izoliuoti Kaliningradą. Tai panašu į kažkokio karo paskelbimą. Dabartinėmis sąlygomis tai neleistina“, – kalbėjo A. Lukašenka per susitikimą su V. Putinu Sankt Peterburge. 

Praėjusią savaitę įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno, juodųjų metalų ir kitų prekių tranzitą į Kaliningradą, ir nurodė tai padariusi remdamasi Europos Komijos išaiškinimu.

Maskva pirmadienį pareiškė, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai, ir pagrasino atsaku. Lietuvos pareigūnai teigia, jog Rusija šalį dėl tranzito ribojimų kaltina nepagrįstai, nes ji tiesiog įgyvendina ES sankcijas.

The post Baltarusija tranzito į Kaliningrado sritį „blokavimą“ laiko karo paskelbimu appeared first on LAIKMETIS.

„Puikiai suprantame, kad Kazachstano atiduoti negalima. Nes tai būtų tokia dovana, kaip Ukraina Amerikai, NATO... Noriu, kad teisingai suprastumėte, kodėl priimtas sprendimas įvesti [į Kazachstaną] Baltarusijos taikos palaikymo pajėgas“, – per vieną pasitarimą Minske sakė A. Lukašenka. Jo žodžius cituoja baltarusių prezidentūrai artimas platformos „Telegram“ kanalas „Pul Pervogo“.

Pastarosiomis dienomis dešimtys tūkstančių žmonių išėjo į gatves per didžiausius protestus, supurčiusius Kazachstaną nuo nepriklausomybės įgijimo prieš tris dešimtmečius subyrėjus Sovietų Sąjungai. Pirmąsias demonstracijas išprovokavo netikėtas sprendimas dvigubai pabranginti suskystintas automobilines dujas, bet vėliau protestai išaugo ir išsiplėtė, atspindėdami platesnį nepasitenkinimą šalyje, nuo nepriklausomybės įgijimo valdomoje tos pačios partijos.

Nuo praeito savaitgalio šalį krečiantys protestai sukėlė didžiausią iki šiol grėsmę režimui, kurį įkūrė prezidentas Nursultanas Nazarbayevas (Nursultanas Nazarbajevas), atsistatydinęs 2019 metais ir savo įpėdiniu pasirinkęs Kassymą-Jomartą Tokayevą (Kasymą Žomartą Tokajevą).

Šalies vadovas bandė užkirsti kelią tolesniems neramumams anksti trečiadienį pranešdamas apie ministro pirmininko Askaro Mamino vadovaujamos vyriausybės atsistatydinimą, tačiau protestai tęsėsi.

Vėliau K.-J. Tokayevas pažadėjo griežtomis priemonėmis numalšinti neramumus, dėl kurių jis kaltino „užsienyje parengtų teroristų gaujas“. Galiausiai valstybės vadovas paprašė Maskvos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO), vienijančios šešias buvusias sovietines šalis, įskaitant Baltarusiją, pagalbos.

„Aš jus išsamiai perspėjau, kas nutiks. Štai ir vyksta. Tai dar net ne vidurys. Kas mūsų laukia – daug ko nežinome, bet turime būti viskam pasiruošę“, – pridūrė A. Lukašenka.

Pačią Baltarusiją beprecedenčiai opozicijos protestai apėmė 2020 metų rugpjūtį, kai tuomet įvykusių prezidento rinkimų nugalėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka, nepertraukiamai vadovaujantis šaliai nuo 1994-ųjų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Po rinkimų šalyje kilo beprecedenčiai protestai, o valdžia ėmėsi brutalių priemonių jiems nuslopinti. Buvo sulaikyta tūkstančiai žmonių, keli protestuotojai žuvo, o visi pagrindiniai A. Lukašenkos oponentai buvo įkalinti ar priversti pasitraukti į užsienį.

Europos Sąjunga ir kitos Vakarų šalys paskelbė A. Lukašenkos režimui griežtų ekonominių sankcijų.

The post A. Lukašenka: Kazachstano atiduoti negalima appeared first on LAIKMETIS.

ES yra nepriklausomų valstybių sąjunga. Tai komanda, ir joje nėra „savininko", kaip buvo Sovietų Sąjungoje. Lyderystė komandoje nusipelnoma veikiant atvirai, tariantis, o ne už komandos nugarų. Taigi, jeigu Vokietijos kanclerė ir Prancūzijos Prezidentas, kalbėdamiesi su Aliaksandru Lukašenka ir Vladimiru Putinu kitiems nelabai ką žinant, nesielgė kaip ES bendruomenės lyderiai. Tada jie veikė tik kaip daugiau save atstovaujantys, veikė tinkamai neinformavę suverenių ES šalių - Lietuvos ir Lenkijos, savo jėgomis ir rizika ginančių ES sienas.

Taip, Vokietija ir Prancūzija, kaip atskiros šalys, gali savarankiškai spręsti savo problemas, bet, spręsdamos visus ES liečiančius klausimus - privalo juos derinti su ES šalių vadovais.

Beje, prieš kelias dienas aukščiausius įgaliojimus turintis ES organas - Europos Vadovų Taryba - patvirtino veiksmų planą prieš A. Lukašenką, kurį „besitariantys asmenys", atrodo, jau sugriovė. Tikri lyderiai taip elgtis negali.

Tai, kad V. Putinas tai laikys savo pergale, galime neabejoti. Tačiau, kuo tai gresia ES? Tai, vis didėjančių pasaulinių iššūkių akivaizdoje, gali būti kelias į jos susilpnėjimą, ar net subyrėjimą. Jau nekalbant apie tai, kad daugeliui nejučia iškils daug sąmokslo teorijų, prisiminus buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Šrioderio tarnystę Rusijos koncernui „Gazprom“, taip pat Vokietijos entuziazmą tiesiant vamzdį iš Rusijos, ar Prancūzijos norą statyti karo laivus Rusijai.

Gal tai yra per niūrus scenarijus. Tačiau, šalia to matome ES komisarų įgaliojimus viršijantį jų spaudimą, Lenkijai ir Vengrijai dėl jų teisės tvarkytis nepataikaujant ES neaprobuotai LGBT ideologijai. Matome, kaip V. Putinas, turėdamas žymiai mažiau finansinių išteklių, bet žinodamas, ką nori padaryti, dažnai sugeba „apžaisti" vertybėse klaidžiojančius „lyderius". Stebime Prancūzijos vadovo dažną blaškymąsi, greičiausiai iš noro pasirodyti esant ES lyderiu.

Taigi, ES gresia virsti kol kas dar turtinga, bet sparčiai senstančia pasaulio dalimi, be efektyvios koordinacijos, bet su LGBT paradais. Lietuvai, Baltijos šalims ir Vidurio Europai kyla rimtas saugumo iššūkis, todėl privalome vienytis ir savo labui imtis tikros lyderystės, atkurdami tikrąsias ES vertybes, bei užtikrindami tikrą pagarbą nacionalinių valstybių teisėmis. Mokydami demokratijos kitus, turime patys pavyzdingai elgtis.

Gal gi ir konservatoriai, kurių lyderis atrodo nuoširdžiai nustebęs ir lyg ir bando prieštarauti tokiam „didžiųjų“ elgesiui, supras, koks prastas pasirinkimas yra „melstis moderniam liberalizmo dievui"?

The post Dr. Rimantas Jonas Dagys. Europos Sąjunga - be lyderių? appeared first on LAIKMETIS.

„Aš manau, kad tai, kas dabar Lietuvoj vyksta, yra kai kurių galbūt tokių ne visai subrendusių politikų emocijos, kurios kaltina pačią Vokietijos kanclerę, kuri kaip sunkiasvoris ES politikas padarė labai daug, tame tarpe ir Lietuvai. Tokių pareiškimų daryt nereikia, tai kenkia valstybei, valstybės prestižui, kada pradeda vykdomosios valdžios atšakos kelios, šiuo atveju ir Prezidentūra, ir Vyriausybė kalbėtis viešai tokias detales, apie kurias tikrai kalbėtis negalima“, – penktadienį interviu Žinių radijui sakė S. Skvernelis.

Jis taip pat teigė, kad A. Merkel kontaktai su autoritariniu Baltarusijos vadovu A. Lukašenka yra siekis spręsti migrantų krizę ir nelegitimizuoja Baltarusijos režimo.

„Visais atvejais, kokie dalykai neištiktų, pirmas žingsnis yra dialogas, kalbėjimas, bandymasis suprasti, kaip krizę išspręsti be didelių nuostolių ar kraujo praliejimo, Kas dabar vyksta, kalbant apie Vokietijos kanclerę A. Merkel, tai patyrusi politikė, viena iš ES lyderių, ir ji mato krizę keliais aspektais, tai krizė Europos Sąjungoj, ir tai kas vyksta prie sienos, Yra ir tam tikri reputaciniai dalykai, kalbant apie ES, ir ji galvoja, kaip spręsti krizę“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Vokietijos kanclerė A. Merkel šią savaitę dukart kalbėjosi su Baltarusijos autoritariniu prezidentu A. Lukašenka – tai buvo pirmieji kurio nors Vakarų lyderio pokalbiai su A. Lukašenka nuo pernai rugpjūtį įvykusių ir Vakarų nepripažįstamų prezidento rinkimų.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis žiniasklaidai sakė apie Vokietijos kanclerės A. Merkel skambučius Baltarusijos autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai sužinojęs ne iš Prezidentūros, o iš užsienio partnerių, ir situaciją pavadino apmaudžia.

Prezidentas G. Nausėda sako informavęs užsienio reikalų ministrą G. Landsbergį greičiausiai apie antrąjį iš dviejų šią savaitę vykusių A. Merkel ir A. Lukašenkos pokalbių.

Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė šią savaitę interviu Žinių radijui patvirtino, kad Prezidentūra tą pačią dieną buvo informuota apie planuojamą A. Merkel skambutį A. Lukašenkai, tačiau nesureikšmino to fakto, kad apie pokalbį nepranešė kitiems vadovams.

The post S. Skvernelis: Lietuvoje - ne visai subrendusių politikų emocijos appeared first on LAIKMETIS.

Interviu LRT laidai „Dienos tema“ ketvirtadienį jis pabrėžė, kad „negali būti nė kalbos apie jokį Lukašenkos pripažinimą Baltarusijos prezidentu, nes 2020-ųjų rinkimai buvo neteisėti, sufalsifikuoti, taigi, ir rezultatas yra nepripažintinas“.

„Sankcijos toliau bus tęsiamos, nes nematome priežasčių, kad šis režimas kažką keistų iš esmės. Bet humanitarinę problemą spręsti su ponu Lukašenka – turbūt, leisiu sau panaudoti analogiją, kaip su lėktuvo užgrobiku – yra kalbamasi, ar leidžiama tiesiog lėktuvo grobikams sušaudyti esančius keleivius? Reiškia, kalbėti reikia, nes egzistuoja problema, kurią sukūrė pats Lukašenka. Bet jos be Lukašenkos dalyvavimo išspręsti yra beveik neįmanoma arba nepaprastai sudėtinga“, – teigė G. Nausėda.

Jis tikino, kad šiandien jau matomi pirmieji situacijos deeskalavimo ženklai.

„Šiandien mes matome, kad vyksta tai, kas ir privalo vykti mūsų akimis: žmonės grįžta į tėvynę, kyla lėktuvas, pilnas keleivių, kyla iš Minsko oro uosto ir grąžina žmones į tėvynę. Reiškia, situacija kad ir labai nedaug, deeskaluojasi“, – kalbėjo prezidentas.

Jis taip pat tvirtino, jog Prezidentūra buvo informuota apie šios savaitės Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbio su A. Lukašenka turinį. Anot jo, Baltarusijos žiniasklaidoje minimi esą susitarimai dėl ES ir Baltarusijos atsakomybės pasidalijimo rūpinantis migrantais „yra paties Lukašenkos naratyvas“. Jis sako, kad toks sprendimas „yra prastas ir signalizuoja kaimyninės šalies diktatoriui, kad galima toliau vykdyti migrantų skraidinimą į Baltarusiją ir pastatyti Europos Sąjungą prieš faktą“. 

Tikslas – spręsti humanitarinę krizę

„Mes tokiu būdu įduodame ginklą į rankas – taip problema neturi būti sprendžiama. Problemos sprendimą matau tik vieną – grąžinti žmones namo, sveikus gyvus ir daugiau nelsieisti apgaudinėjamiems“. 

„A. Merkel tikslas buvo kalbėti apie problemą, apie humanitarinę tragediją – kitaip aš nepavadinsiu to, kas vyksta prie Lenkijos, o ir prie Lietuvos pasienio – ir pamėginti išspręsti šią problemą su ponu Lukašenka. Nes be jo dalyvavimo būtų labai sudėtinga susodinti tuos žmones į lėktuvus ir išsiųsti į kilmės šalį“, – tvirtino G. Nausėda.

Jo manymu, A. Merkel su A. Lukašenka kalbėjo kaip su „ponu Lukašenka, o ne kaip su prezidentu, nes jis toks nėra ir negali būti“, ir tai negali būti laikoma kaip jo pripažinimas Baltarusijos vadovu.

G. Nausėda taip pat patikino, jog A. Merkel, informuodama jį apie būsimą pokalbį su A. Lukašenka, klausė Lietuvos pozicijų, „ką mes laikytume svarbiu pasakyti šia proga“.

„Mes pabrėžėme labai svarbius dalykus, kad jokių susitarimų apie migracijos, migrantų naštos pasidalinimą neturi būti, nes tai yra skatinimas tęsti šitą veiklą. Kad pripažinimas A. Lukašenkai jokiu būdu nebūtų pažadamas. Taip pat, be jokios abejonės, kad migrantai, tai yra svarbiausias tokio pokalbio tikslas, turi būti grąžinami namo. Tad buvo tos, sakyčiau, kaip jas bepavadintume, raudonosios linijos, kurios yra svarbios Lietuvai ir kitoms regiono valstybėms“, – kalbėjo šalies vadovas.

Sankcijos „Belavia“ turi likti

Prezidentas taip pat sakė neturintis patvirtintos informacijos, kad iš galimų sankcijų gali būti išbraukta Baltarusijos valstybinė oro bendrovė „Belavia“. Apie tai, kad ES derybose „Belavia“ bandoma išbraukti iš naujo sankcijų sąrašo, trečiadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. 

„Pirmiausia, neteisinga komentuoti gandus – tokios patvirtintos informacijos aš neturiu, o kaltinti vieni kitus visokiais būtais ir nebūtais dalykais. Pats sprendimas išbraukti „Belavia“ yra neteisingas, nes tai yra problemos priežastis, viena priežasčių (...). Todėl „Belavia“ turi likti sąraše, diplomatiniais-politiniais kanalais turime padaryti, kad „Belavia“ nebūtų išbraukta“, – kalbėjo prezidentas.

Praėjusią savaitę Baltarusijos pasienyje su Lenkija susitelkė keli tūkstančiai migrantų. Jie pasienyje įkūrė stovyklas ir vis bando pralaužti užkardas, kad patektų į Lenkiją. Lietuvai baiminantis panašaus scenarijaus prie jos sienos su Baltarusija, šalies pasienyje įvesta nepaprastoji padėtis.

Į Lietuvą šiemet neteisėtai pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų.

Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. 

The post G. Nausėda: problemą spręsti su ponu Lukašenka tas pats kaip su lėktuvo užgrobiku appeared first on LAIKMETIS.

„Tai yra pirmas rimtas žingsnis į migracijos krizės sprendimą. Džiaugiuosi ir esu dėkingas Irako valdžiai, kad jie išgirdo Lietuvos ir Europos Sąjungos atstovų kreipimąsi bent jau tokiu būdu sustabdyti Baltarusijos organizuojamus migrantų srautus prie Europos ir Lietuvos sienos“, – BNS šeštadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Mes turime įsitikinti, kad tai yra tvarus sprendimas, nes tas „neterminuotam laikui“ – mes turime matyti, kad tai išlieka. To įsitikinimo reikia“, – teigė jis.

Anot ministro, jeigu sprendimas yra tvarus, tuomet Irakas galėtų tikėtis platesnio bendradarbiavimo su Europos Sąjunga.

Mes turime įsitikinti, kad tai yra tvarus sprendimas.

„Kas Irakui gali būti siūloma? Aš tą minėjau ir Bagdade, kad jeigu Irakas sprendžia šią krizę, prisideda prie sprendimo, tai tikrai yra galimybių, kaip plėsti Irako bendradarbiavimą su ES. Idėjų turime ir mes Lietuvoje, esame ir pasiūlę – tiek dėl vizų programos palengvinimo, kad žmonės, pasirenkantys į ES atvažiuoti legaliai, turėtų daugiau galimybių tą padaryti“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Savo feisbuko paskyroje G. Landsbergis rašė: „Irakas oficialiai paskelbė, kad neapibrėžtam laikui stabdo skrydžius. Į Minską skris tik tušti lėktuvai paimti žmonių. Nežinome dar, kiek laiko skrydžiai bus nutraukti. Dar vizito Bagdade buvo aišku, kad Vyriausybė į krizę žiūri rimtai, klausimas tik ką dėl to darys. Ką pavyko pasiekti - tai jau sulaukėmė Irako delegacijos, tarp vyriausybių užmegztas nuolatinis ryšys, Lietuvos atstovas artimiausiu metu vyksta dirbti į Bagdadą, laukiame Irako atstovo Lietuvoje".

Taip pat jis pridūrė: „Skrydžiai sustabdyti, tačiau turime dirbti, kad jie nebūtų atnaujinti, kol nebus garantijų, kad jais nevyksta nelegalūs migrantai. Ir toliau dirbsime, kad iš Lietuvos migrantai pajudėtų namo. Kuriomis kryptimis dar dirbame? Iš Turkijos oro uosto Istambule kyla keturiolika skrydžių per savaitę į Minską. Juose taip pat galimi migrantai".

Be kita ko, jis rašė, kad tikisi, jog Irako sprendimas bus geru pavyzdžiu ir Turkijai: „Atsakingas Irako pavyzdys galėtų užkrėsti ir Turkiją. Sužinojome, kad didžioji dalis Belavia lėktuvų yra nuomojami iš Airijos kompanijų. Keturiolika Belavia skrydžių per savaitę yra iš to paties Stambulo, juose taip pat galimi migrantai. Europos kompanijos neturėtų niekaip prisidėti prie nelegalių migracijos srautų. Apie tai jau vakar kalbėjausi Airijos užsienio reikalų ministrų. Sutarėme nuolat palaikyti ryšį".

Atsakingas Irako pavyzdys galėtų užkrėsti ir Turkiją.

„Ir dar. Vis daugiau informacijos pasiekia, kad migrantai, supratę kur pakliuvo Baltarusijoje jau prašosi grįžti namo, ypač, kad jų vyriausybė siunčia lėktuvus jiems paimti. Tačiau ne visiems tai leidžiama. Tarptautinės organizacijos, kurioms priklauso ir Baltarusija - pvz., Migracijos organizacija privalo nedelsiant įsitraukti ir padėti žmonėms pasiekti Minsko oro uostą ir grįžti namo. Kol kas dar atsargiais žingsniais bet iriamės į priekį. Išspręsime šitą krizę, nes kito kelio tiesiog neturime", - G. Landsbergis užbaigė savo kreipimąsi į jį sekančius žmones .

Irako Civilinės aviacijos administracija penktadienį pranešė neterminuotam laikotarpiui stabdanti visus keleivinius skrydžius į Minską. Iš Irako į Baltarusijos sostinę skris tik tušti lėktuvai, parsigabenantys Irako piliečius atgal.

Toks sprendimas, kaip skelbiama, priimtas Irako Vyriausybės nurodymais.

Anksčiau šią savaitę apie skrydžių stabdymą savaitei buvo pranešusi ir pati valstybinė kompanija „Iraqi Airways“, tačiau Minską vis dar pasiekdavo privačios kompanijos „Fly Baghdad“ lėktuvai.

Šiemet sieną iš Baltarusijos į Lietuvą perėjo daugiau kaip 4 tūkst. neteisėtų migrantų. Dauguma jų – irakiečiai.

Lietuva dėl išaugusios neteisėtos migracijos yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.

Lietuvai šią savaitę pradėjus taikyti apgręžimo priemones, neteisėtų migrantų srautai per Baltarusijos sieną gerokai sumažėjo, tačiau išaugusius neteisėtus sienų kirtimus dažniau fiksuoja kaimyninės Lenkija ir Latvija.

The post G. Landsbergis džiaugiasi pirmaisiais sėkmingais žingsniais suvaldant migrantų krizę appeared first on LAIKMETIS.