Be to, jau pradėtas atnaujinti netoliese esantis visuomenės iniciatyva įkurtas kryžių kalnelis, koplyčia.

Projektas šią savaitę pristatytas Seimo Kultūros komiteto bei Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos nariams.

„Norime šią vietą paversti tikra memorialine vieta, kadangi susidomėjimas ja ir jos reikšmė yra labai didelė“, – sakė Varėnos rajono meras Algis Kašėta.

2016 metais savivaldybė su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru buvo paskelbusi idėjų konkursą šiai vietai sutvarkyti, atrinko laimėtoją ir užsakė techninį projektą.

„Planuojamas Dainavos partizanų atminimo muziejus ir kryžių kalnelis jau turi techninius projektus“, – pabrėžė meras.

Anot jo, Varėnos savivaldybė šiuo metu baigia restauruoti kryžių kalnelio koplyčią.

Pokariu šioje vietoje užkasti stribų nužudyti Lietuvos partizanai, vėliau įrengtas mokyklos stadionas. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę vietos gyventojai spontaniškai ten pradėjo statyti kryžius, koplytstulpius.

A. Kašėta priminė, kad bendruomenės iniciatyva netoliese pastatytas paminklas vienam iš partizanų vadų Adolfui Ramanauskui-Vanagui.

Tačiau meras tvirtino, kad sutvarkyti prastos būklės buvusį NKVD pastatą ir ten įrengti muziejų savivaldybė finansiškai nepajėgi.

„Iš tikro kaštai gana dideli, preliminari bendra suma ir memorialo, ir muziejaus sudaro 1,4 mln. eurų“, – teigė jis.

Pasak A. Kašėtos, lėšų sutvarkyti memorialo teritoriją planuojama gauti iš ES paramos kaip Alytaus regiono funkcinės zonos strategijos projektas.

„Bet reikia pagalbos ieškant lėšų dėl muziejaus įrengimo. Ir mes, ir Genocido centras manome, kad Merkinė – tinkamiausia vieta įamžinti Dainavos apygardą, ji labiausiai susijusi su tokiomis iškiliomis asmenybėmis kaip Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Juozas Vitkus-Kazimieraitis, Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, būtent čia vyko bene intensyviausia tuose kraštuose partizaninė kova, mūšiai“, – sakė Varėnos meras.

„Buvusiame NKVD pastate norėtume įrengti modernų inovatyvų muziejų, skirtą Dainavos apygardos partizanams, kuris galėtų atlikti labai svarbų vaidmenį ir ugdant Lietuvos jaunimą, ir primenant visuomenei laisvės kovų svarbą“, – kalbėjo A. Kašėta.

Varėnos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus specialistas Eugenijus Peikštenis atkreipė dėmesį, kad muziejus visuomeniniais pagrindais buvusiame stribyne įkurtas anksčiau, sukaupta apie 1,5 tūkst. eksponatų, tačiau jis veikti negali dėl prastos pastato būklės.

Šis pastatas priklauso Merkinės krašto muziejui, bet ten įrengti partizanams skirtos ekspozicijos taip pat nėra galimybių.

„Šiuo metu Merkinės muziejus įsikūręs buvusioje cerkvėje, ten neįmanoma atspindėti partizaninių kovų, kadangi reikia atspindėti labai turtingą viduramžių istoriją ir kita, dėl to viskas yra fondų saugyklose“, – sakė E. Peikštenis.

Jis pranešė, jog šiais metais planuojama kryžių kalnelyje ekshumuoti šešis palaikus, juos identifikuoti, taip pat numatoma atlikti neinvazinius tyrimus ieškant kitų palaikų.

Pagal projektą, buvusio stadiono vietoje, kur dabar yra pieva su koplytstulpiais, turėtų būti įrengti takai, išgrįsta aikštelė renginiams, tačiau bus palikta ir atminties pieva.

Partizaninis karas prieš Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje vyko 1944–1953 metais. Jame dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.

The post Merkinėje planuojama įrengti partizanams skirtą muziejų appeared first on LAIKMETIS.

Galimybė karinių mokymų teritoriją steigti Varėnos rajone aptarta šią savaitę jame apsilankius prezidentui Gitanui Nausėdai, susitikime su savivaldybių vadovais.

„Prezidentas su savivaldybės vadovais aptarė Lietuvos kariuomenės poreikį turėti dar vieną karinių mokymų teritoriją ir galimybę ją įsteigti Varėnos rajone. Lietuvoje augant dislokuotų sąjungininkų karių skaičiui, nusprendus šalyje dislokuoti Vokietijos brigadą, vykstant Lietuvos kariuomenės plėtrai valstybei kyla poreikis steigti naują karinio mokymo teritoriją, tinkamą brigados dydžio vienetui atlikti manevrą“, – nurodoma Prezidentūros pranešime. 

Tačiau pats meras teigė tokią idėją vertinantis skeptiškai.

„Tai nebuvo kažkoks detalus aptarimas. Prezidentas pasakė, kad bus ieškoma vietos poligonui. Jau šį sykį, be šaudyklų, paprastesniam variantui (...) ir klausė, kokia būtų mano nuomonė (...). Tai aš išsakiau skeptišką požiūrį į tokį variantą“, – BNS sakė meras.

„Skeptiškai dėl to, kad iš vienos pusės, į mus žiūrima visose valstybės strategijose, baltosiose knygose, kaip į dėkingą turizmui kraštą (...). Mes netgi negalime miško paskirties žemės keisti paskirties – ekonominei, pramoninei veiklai, elementariam sandėliavimui, nors norėtumėme, kad laisvesnės būtų rankos, nes pas mus beveik 70 proc. yra miškais apaugusi teritorija. (...) o dabar lengva ranka paversti, sakykim, sukarinta zona, tai ne visiškai turbūt atspindi iki šiol deklaruotą ir mums argumentuotą valstybės poziciją, dėl ko mes negalime turėti ekonominių teritorijų miško žemėje“, – kalbėjo jis.

Meras taip pat pažymėjo, jog susitikimo metu Varėnos rajonas įvardintas kaip vienas iš galimų variantų.

Savo ruožtu atsakyme BNS Krašto apsaugos ministerija (KAM) nurodė, jog kartu su savivaldybėmis bus vertinamos galimybes plėtoti mokymų laukus, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu įgyvendinti karinio manevravimo teritorijos įsteigimą, tačiau nedetalizavo, apie kurias konkrečias savivaldybes yra svarstoma.

„Jeigu bus kažkokie rimtesni siūlymai ir planai, ar tai būtų KAM, ar kariškių. Tai, be abejo, (...) mes norėsime tikrai dalyvauti diskusijose ir žinodami aiškesnį pasiūlymą arba situaciją mes suformuluosime savo požiūrį“, – sakė A. Kašėta.

Lietuvoje šiuo metu didžiausi yra Pabradės ir Gaižiūnų poligonai, bet stiprėjant Lietuvos kariuomenei ir augant sąjungininkų karių skaičiui jų ima nebepakakti.

KAM pabrėžia, kad artimiausiu metu daugiausia dėmesio tikslingiausia būtų skirti esamų poligonų plėtrai.

„Įvertintus artimiausio laikotarpio Lietuvos kariuomenės poligonų ir karinių teritorijų vystymo planus, kurie apima ir neseniai pradėtą atkurti Rūdninkų poligoną, prisiimtus įsipareigojimus Lietuvoje dislokuotoms sąjungininkų pajėgoms dėl reikiamos infrastruktūros išvystymo, taip pat ir į finansavimo galimybes, artimiausiu laikotarpiu būtų tikslinga plėtoti esamus poligonus“, – teigia ministerija.

The post Varėnos meras karinio poligono steigimo rajone galimybes vertina skeptiškai appeared first on LAIKMETIS.