Sprendimas atmestas 21-am tarybos nariui balsavus „prieš“, keturiems susilaikius ir 13-ai projektą palaikius.

Kaip posėdyje nurodė komisijos iniciatorius TS-LKD frakcijos narys Paulius Lukševičius, klausimas buvo svarstytas dviejuose komitetuose, kurie tokios komisijos sudarymo nepalaikė.

Šią poziciją savivaldybės administracija grindė jau veikiančia Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo darbo grupe, nors, P. Lukševičiaus teigimu, „čia yra visiškai ne tas pats“.

„Analogiška komisija veikia Vilniaus mieste, iš didžiųjų miestų būtume antras miestas, kuris turėtų tokią komisiją“, – kalbėjo politikas, posėdyje paklaustas, kaip istorinės atminties klausimai sprendžiami kituose miestuose.

Daugumą taryboje sudarantys „Vieningo Kauno“ atstovai svarstomu klausimu posėdyje nepasisakė.

Komisiją siūlyta sudaryti iš 16 narių: aštuonių ne savivaldybės įstaigų deleguotų atstovų, vieno mero deleguoto atstovo, dviejų savivaldybės administracijos atstovų direktoriaus paskyrimu ir penkių tarybos narių, kurių daugiau nei vienas priklausytų opozicijai.

Kaip anksčiau BNS sakė P. Lukševičius, iš specialistų komisiją turėtų sudaryti keturi istorikai, du architektai, vienas kultūrologas ir vienas menotyrininkas.

Istorinės atminties komisija būtų teikusi rekomendacijas savivaldybės administracijai rengiant projektus dėl viešųjų objektų pavadinimų, atminimo ženklų įrengimo, atminties kultūros programos įgyvendinimo ir kitais klausimais.

Politikas pažymėjo, kad siūlymą sudaryti tokią komisiją lėmė daug diskusijų viešumoje sukėlęs Kauno savivaldybės sprendimas inicijuoti paminklo prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui pastatymą.

Kilus diskusijoms dėl A. M. Brazausko paminklo Kaune ir dėl pulkininkui Kaziui Škirpai Vilniuje pakabintos atminimo lentos, kultūros ministras Simonas Kairys teigė, kad tokius klausimus svarstančios istorinės atminties komisijos savivaldybėse turėtų veikti privalomai.

The post Kauno taryba - prieš konservatorių siūlymą steigti Istorinės atminties komisiją appeared first on LAIKMETIS.

Tam pritarta tarybos posėdyje 25 miesto politikams balsavus „už“, septyniems balsavus „prieš“ ir septyniems susilaikius. 

Opoziciniai tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nariai klausimą pristačiusio Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo klausė, kurioje vietoje paminklą ketinama statyti, kiek jis kainuos.

„Vadovaujantis projekto konkurso taisyklės, sudaroma paminklo vertinimui komisija, kurios sudėtis bus patvirtinta administracijos direktoriaus įsakymu. Kas į ją įeis, šiuo metu tikrai negalėčiau atsakyti“, – tvirtino S. Rimas.

Jo minėta komisija turės apsispręsti ir dėl paminklo vietos – diskutuojama, jog jis galėtų atsirasti  Istorinės Prezidentūros kiemelyje, tačiau idėja sulaukė dalies politikų, kultūros atstovų kritikos.

Pasak S. Rimo, kiek lėšų reikės projektui, turėtų paaiškėti po konkurso.

„Sprendžiama dėl inicijavimo. Procedūriškai kaina paaiškėtų tik įvykus konkursui, atrinkus kažkurį darbą“, – kalbėjo Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.

Paminklo statymą klausimą inicijavęs meras Visvaldas Matijošaitis replikavo, kad „turbūt, bus pigiau negu vytį („Laisvės kario“ skulptūrą prie Kauno pilies – BNS) statyti.

Paminklo statymą klausimą inicijavęs meras Visvaldas Matijošaitis replikavo, kad „turbūt, bus pigiau negu vytį („Laisvės kario“ skulptūrą prie Kauno pilies – BNS) statyti.

„Turbūt, į šitą klausimą turėčiau atsakyti ne aš. Šiuo atveju, tiesiog vykdau procedūrą“, – TS-LKD narės Rasos Duobaitės-Bumbulienės klausiamas, ar nereikėtų dėl paminklo statymo surengti visuomenės apklausos, pažymėjo S. Rimas.

TS-LKD frakcijos narys Paulius Lukševičius prieš balsavimą konstatavo, kad šis sprendimas Kauną parodo neturint istorinės atminties politikos.

„Matome eilinį kartą, kad nėra pas mus Kaune istorinės atminties politikos. Ir iniciatyvos paprasčiausiai skaldo visuomenę. Šitas klausimas yra provokatyvus žvelgiant į Kauno istoriją kaip laisvės kovų istoriją, (…) šitos asmenybės įamžinimas yra skaldantis, nes puikiai prisimename jo veiklą kaip okupacinio režimo atstovo“, – teigė politikas.

Tuo metu konservatorių frakcijos seniūnas Martynas Prievelis tvirtino, kad istorinės atminties politika turėtų būti formuojama specialistų, ekspertų, ne atskirų politikų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Audronė Jankuvienė, pažymėjo, kad „subjektyvumas šiuo klausimu yra neišvengiamas“ ir bet kuris atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas galėtų pretenduoti į įpaminklinimą, tačiau nė vienam nėra vieta Istorinėje Prezidentūroje, nes tai „tarpukario prezidentų darbo vieta“.

Idėją buvusiam šalies vadovui statyti paminklą Kaune iškėlė šios savivaldybės meras V. Matijošaitis.

Idėją buvusiam šalies vadovui statyti paminklą Kaune iškėlė šios savivaldybės meras V. Matijošaitis.

„Kitąmet sueis 15 metų nuo prezidento mirties, bet iki šiol buvusiam valstybės vadovui nėra pastatyta deramo atminimo ženklo. Pabandysime tai padaryti Kaune“, – anksčiau savivaldybės pranešime buvo cituojamas Kauno meras.

Jo teigimu, mintį pastatyti paminklą buvusiam prezidentui pametėjo prieš kelias savaites gauta užklausa iš žiniasklaidos. Anot mero, žurnalistas priminė seną įvykį, kai paskutiniaisiais savo gyvenimo metais Kaune viešėjęs A. M. Brazauskas apsilankė Istorinėje Prezidentūroje ir sau būdingu sąmoju pasiteiravo, ar kada nors ateityje ten stovės ir jo skulptūra.

Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad paminklo vieta bus parinkta konkurso būdu, tačiau V. Matijošaitis yra užsiminęs, jog jis galėtų stovėti Istorinės Prezidentūros kiemelyje.

Idėja pastatyti atminimo ženklą A. M. Brazauskui šioje vietoje sulaukė dalies politikų, kultūrininkų kritikos.

Paminklas būtų statomas už savivaldybės lėšas.

A. M. Brazauskas Lietuvos prezidento pareigas vykdė 1993–1998 metais, o 2001–2006 metais buvo Vyriausybės vadovu.

Jis taip pat buvo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, 1992–1993 metais ėjo Seimo pirmininko pareigas, sovietmečiu kurį laiką vadovavo Sovietų komunistų partijos padaliniui Lietuvoje, 1988 metais jam vadovaujant Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos. A. M. Brazauskas buvo išrinktas jos vadovu, vėliau tapo Lietuvos demokratinės darbo, Lietuvos socialdemokratų partijų pirmininku.

A. M. Brazauskas po sunkios ligos mirė 2010 metų birželio 26 dieną.

The post Paminklas A. Brazauskui bus statomas, už jį mokės savivaldybė appeared first on LAIKMETIS.

„Kitąmet sueis 15 metų nuo prezidento mirties, bet iki šiol buvusiam valstybės vadovui nėra pastatyta deramo atminimo ženklo. Pabandysime tai padaryti Kaune“, – pranešime teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Kitą savaitę posėdžiausianti Kauno miesto taryba svarstys mero siūlymą pastatyti paminklą A. M. Brazauskui.

„Kiekvienas kaunietis ir bet kuris lietuvis turi prisiminti valstybės vadovus. Šiandien turbūt retas galėtų išvardyti šalies prezidentus eilės tvarka. Tarpukario prezidentų – Smetonos, Stulginskio, Griniaus – skulptūros stovi priešais Istorinę Prezidentūrą, bet neturime deramo atminimo ženklo dar 2010 metais mirusiam A. M. Brazauskui. Manau, tai neteisinga ir turi būti ištaisyta“, – tvirtino V. Matijošaitis.

Kauno mero įsitikinimu, A. M. Brazauską kauniečiai turėtų prisiminti ne vien kaip šalies vadovą, bet ir kaip aukštos kvalifikacijos inžinierių.

Anot savivaldybės pranešimo, vienas ryškesnių jo profesinių pasiekimų – darbas statant Kauno hidroelektrinę, 2014 metais jai suteiktas A. M. Brazausko vardas.

„Hidroelektrinė stovi tvirtai, bet šį tą dar liko padaryti ir mums – turime pastatyti šliuzą laivybai, kad vandens kelias Nemunu vėl būtų vientisas, nepertraukiamas“, – sakė Kauno meras.

Savivaldybės teigimu, jau eidamas premjero pareigas, A. M. Brazauskas politiniais sprendimais prisidėjo prie M. K. Čiurlionio tilto bei „Žalgirio“ arenos statybų Kaune, palaikė idėją Lietuvai 2011-aisiais surengti Europos krepšinio čempionatą, prisidėjo, kad Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose būtų pastatytos sporto arenos.

Pasak V. Matijošaičio, mintį pastatyti paminklą buvusiam prezidentui pametėjo prieš kelias savaites gauta užklausa iš žiniasklaidos. Žurnalistas priminė seną įvykį, kai paskutiniaisiais savo gyvenimo metais Kaune viešėjęs A. M. Brazauskas apsilankė Istorinėje Prezidentūroje ir sau būdingu sąmoju pasiteiravo, ar kada nors ateityje ten stovės ir jo skulptūra.

Kauno meras tvirtino sumanymą jau aptaręs su viena iš velionio prezidento dukterų. 

A. M. Brazauskas Lietuvos prezidento pareigas vykdė 1993–1998 metais, o 2001–2006 metais buvo Vyriausybės vadovu.

Jis taip pat buvo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, 1992–1993 metais ėjo Seimo pirmininko pareigas, sovietmečiu kurį laiką vadovavo Sovietų komunistų partijos padaliniui Lietuvoje, 1988 metais jam vadovaujant Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos. A. M. Brazauskas buvo išrinktas jos vadovu, vėliau tapo Lietuvos demokratinės darbo, Lietuvos socialdemokratų partijų pirmininku.

A. M. Brazauskas po sunkios ligos mirė 2010 metų birželio 26 dieną.

The post Kaunas inicijuoja paminklo prezidentui Brazauskui pastatymą appeared first on LAIKMETIS.

„Kas gi buvo A. M. Brazauskas? Didis žmogus, įtakingas politikas, reikšmingai pasidarbavęs Lietuvai“, – per minėjimą Seime sakė ilgametis A. M. Brazausko bendražygis, buvęs Seimo pirmininkas, Kovo 11-osios signataras socialdemokratas Česlovas Juršėnas.

„Ar viską jis darė gerai? Visko buvo, bet pastabas, pasiūlymus priimdavo, kritikuojančių nepersekiodavo, buvo žmogiškas, supratingas, lengvai bendravo su bet kuo, maloniai šypsojosi ir lieka jis mūsų atminty kaip nepajudama uola epochų lūžio laikotarpiu, kaip galingas ąžuolas, atlaikęs audras ir visų krypčių vėjus“, – kalbėjo Č. Juršėnas.

Jis taip pat pažymėjo, kad A. M. Brazausko vadovavimo laikotarpiu, jam iš pradžių būnant prezidentu o vėliau – premjeru, buvo įtvirtinta Lietuvos nepriklausomybė, Lietuvai 2004 metais tapus Europos Sąjungos ir NATO nare.

kritikuojančių nepersekiodavo, buvo žmogiškas, supratingas, lengvai bendravo su bet kuo, maloniai šypsojosi ir lieka jis mūsų atminty kaip nepajudama uola epochų lūžio laikotarpiu

„Itin svarbus Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimo etapas, kuris prasidėjo prezidento A. M. Brazausko laikais, baigėsi 2004 metais premjero ir jungtinės socialdemokratų partijos pirmininko A. M. Brazausko vaisingo veikimo metais“, – pažymėjo Č. Juršėnas.

Gyrė už drąsą Izraelyje

Seimo narys, Kovo 11-osios signataras konservatorius Emanuelis Zingeris prisiminė tuo metu prezidentu buvusio A. M. Brazausko vizitą Izraelyje 1995 metais. Pasak E. Zingerio, Knesete dėl žydų žudynių Lietuvoje atsiprašęs A. M. Brazauskas nutiesė tarp tautų tiltą, kuriuo ir dabar remiasi Lietuvos-Izraelio santykiai.

„Prieiname prie Kneseto, demonstracija, tokiomis baisiomis koncentracijos stovyklų kalinių uniformom, kurią dėvėjo ir mano mama, su plakatais, „Ar atsimenat, kas įvyko Lietuvoje“, ir žmonės stovi, žiūri į pirmą Lietuvos atstovą, atvykusį po tų žudynių, jiems tos žudynės atrodo ką tik įvykusios, lyg tai būtų vakar, – prisiminė kartu Izraelyje buvęs E. Zingeris. – Ir staiga A. M. Brazauskas meta viską, Algirdas, pavadinkim jį šią akimirką Algirdu, palieka išsižiojusią apsaugą ir nubėga prie demonstrantų grupės, išplėšia labiausiai šaukusį žmogų, štai, prašau, biurokratas Algirdas, joks ne biurokratas, jis, matydamas verkiančius žmones, pačiumpa koncentracijos stovyklos kalinį, su kuriuo po to tapo draugais, pačiumpa tą žmogų ir prie visų pabučiuoja ir lieka tų demonstrantų pusėj“.

Karjerą statybos sektoriuje kaip inžinierius sovietmečiu pradėjęs A. M. Brazauskas tapo tarybiniu valdininku, buvo Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto sekretorius.  1990 metais jis buvo išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą

„Jūs įsivaizduojat, kokios drąsos aktas? Palikus visą mūsų reakciją Lietuvoje, visas politiko baimes, kiek procentų neteksi populiarumo. Tai buvo didelis žingsnis – ne dėl to (sakau tai), kad aš žydas, o dėl to, kad tai buvo didžiulis žmogiškas žingsnis, žengiant į priekį ir tarp tautų nutiesiant tiltą, į kurį atsiremia ir dabar mūsų santykiai su Izraeliu. Čia buvo didelis dalykas, todėl šiandien aš noriu pasakyti, kad A. M. Brazauskas žmogiškumo prasme buvo didis žmogus“, – kalbėjo konservatorius.

Ketvirtadienį minimos pirmojo atkūrus nepriklausomybę tiesiogiai rinkto Lietuvos prezidento A. M. Brazausko 90-osios gimimo metinės.

Karjerą statybos sektoriuje kaip inžinierius sovietmečiu pradėjęs A. M. Brazauskas tapo tarybiniu valdininku, buvo Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto sekretorius.  1990 metais jis buvo išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą, yra Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataras. 1993 metais jis buvo išrinktas prezidentu ir šias pareigas ėjo iki 1998 metų, 2001–2006 metais buvo ministras pirmininkas.

A. M. Brazauskas po sunkios ligos mirė 2010 metų birželio 26 dieną.

The post Lietuvoje Minimas A.M. Brazausko 90 -etis appeared first on LAIKMETIS.