Pakeliui Pucko link piligrimai aplankė kankinio kun. Alfonso kančios ir kunigiškos pareigos paliudijimo vietą - Štuthofo koncentracijos stovyklą bei „Mirties kelią".

The post Pucke paminėtos 80-osios Dievo Tarno ir kankinio kun. Alfonso Lipniūno metinės appeared first on LAIKMETIS.

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) - didžiausia gydymo įstaiga Vakarų Lietuvoje, iškilmingai šventė Ligonių dieną.

Jaunatviškos energijos ir sveikatos palinkėjimų ligoniams nešė Klaipėdos „Žemynos" gimnazijos auklėtiniai, kuriuos lydėjo dorinio ugdymo mokytoja Daiva Leskauskienė ir karjeros koordinatorė Elina Grigutė. Gimnazistai dovanojo pacientams lapelius su „Ligonio malda".

Šventajai Mišių aukai vadovavo JE Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, aukoje taip pat jungėsi vyskupo generalvikaras kan. Vilius Viktoravičius, Gargždų dekanas kan. Jonas Paulauskas ir ligoninės kapelionai.

Vyskupas pamoksle priminė, jog ligoninė yra vilties ir tikėjimo vieta - meldė medikams išminties, o pacientams neprarasti vilties ir tikėjimo.

Šventoje Mišių aukoje širdis dangun kėlė Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos mišrus choras, vadovaujamas Jolantos Vyšniauskienės, chormeisterio Ramūno Baršausko bei koncertmeisterės Živilės Čapienės.

Prieš suteikdamas ganytojišką palaiminimą vyskupas palaimino vaškines žvakes, kurias ligoninės kapelionams dovanojo Dainius Petkus, įmonės „Luxa" savininkas.

Po iškilmingos šv. Mišių aukos KUL direktorė slaugai Aida Smagurienė dėkojo Telšių vyskupui A. Jurevičiui, dvasininkams, balsingiems „šimkiukams", „Žemynos" gimnazijos auklėtiniams ir pedagogėms.

Vyskupas, lydimas KUL direktorės ekonomika ir valdymui Jūratės Grubliauskienės, KUL direktorės slaugai Aidos Smagurienės bei kitų dvasininkų aplankė Neurologijos, Kardiologijos bei Ausų, nosies ir gerklės (LOR) skyrius - laimindamas ligonius ir bendraudamas su medikų komanda.

Ypatinga padėka KUL direktorei slaugai Aidai Smagurienei už supratimą dvasinių patarnavimų svarbos, KUL Pacientų gerovės tarnybos vadovei Linai Baltrimienei, gyd. dr. Rūtai Raugelienei už įsijungimą į šv. Mišių liturgiją.

Padėka visiems, kurie ne tik per šventes, bet kiekvieną dieną budi prie sergančio žmogaus ir padeda kūno ir dvasios kančioje.

Švč. M. Marija, garsi malonėmis Lurdo šventovėje - saugok mus, tėvynę Lietuvą ir visą pasaulį nuo kūno ir sielos ligų.

The post Klaipėdos universiteto ligoninė iškilmingai šventė Ligonių dieną appeared first on LAIKMETIS.

Kunigas br. Andrius Dobrovolskas OFM atleistas iš Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos vikaro pareigų.

Kunigas br. Paulius (Dainius) Vaineikis OFM atleistas iš Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos vikaro pareigų.

Kunigas br. Ramūnas Mizgiris OFM paskirtas Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos vikaru.

Kunigas br. Mykolas Marija Letkauskas OFM paskirtas Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos vikaru.

Kunigas br. Antanas Grabnickas OFM paskirtas Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos vikaru.

The post Telšių vyskupo pakeitimai Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijoje appeared first on LAIKMETIS.

Diakonais tapo Mantas Skaivydas iš Telšių vyskupijos ir du jaunuoliai - Robertas Gaičauskas ir Tomas Liucijanas Jundo iš Vilniaus arkivyskupijos.

Šventimus teikė Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, dalyvavo vyskupai Algirdas Jurevičius ir Arūnas Poniškaitis.

Diak. Robertas Gaičauskas gimė 1989 m., yra iš Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijos.

„Gimiau ir augau Lentvaryje. Ten baigiau vidurinę mokyklą, buvau pakrikštytas, priėmiau pirmąją Komuniją, priėmiau Sutvirtinimo sakramentą ir pradėjau patarnauti šv. Mišioms. Po mokyklos įstojau į Vilniaus universitetą, ir po trijų su pusę metų įgijau informatikos bakalauro laipsnį. Iš karto po studijų pradėjau dirbti Trakų rajono savivaldybėje informacinių technologijų specialistu.

Mano buvimo bendruomenėje užuomazga buvo maldos grupelė, kurios dėka atsirado įkvėpimas daryti Alfa kursus, iš kurių išaugo dar didesnė bendruomenė ir skirtingos veiklos. Vienu metu buvau vienas iš Alfa kurso organizatorių, šlovinimo grupės vadovas, vienas iš Šv. Rašto grupelės  moderatorių, bet, nepaisant visko, nemačiau savęs kunigystėje ir toliau ieškojau savo pašaukimo.

Pasimetęs, beieškodamas teisingo kelio, klausdamas Dievą, ką turiu daryti savo gyvenime, per kunigą išgirdau tiesioginį Dievo balsą, kuris pervėrė mano širdį ir užpildė mane ramybe ir aiškumu: Dievas šaukia mane būti kunigu. Tai tapo aišku kaip dieną, tai buvo taip akivaizdu, kad nesupratau, kaip aš anksčiau nepastebėdavau Dievo ženklų, kitų žmonių įžvalgų.

Atrodė, kad atsivėrė akys ir galėjau pamatyti Dievo planą, paruoštą man, tą kelią, kurio visą savo gyvenimą ieškojau. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai tik kelio pradžia, bet žiūrint į praeities išgyvenimus, aš ėjau šio kelio link  ir buvau ruošiamas šitam keliui visą savo gyvenimą, net ir per netobulumus, per suklydimus, per nuodėmę. Nors būdamas nusidėjėlis ir tiek daug laiko iššvaistęs veltui, dėkoju Dievui, kad Jis leido man išgirsti Jo šaukimą" - savo biografijoje rašo diak. R. Gaičauskas.

1998 m. gimusio diak. Manto Skaivydo pašaukimas kunigystei subrendo Mažeikių šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijoje. Prieš įsijungdamas į Telšių vyskupijos pastoracinę tarnystę, diak. Mantas Skaivydas dar patarnaus Vilniaus arkivyskupijos sielovadoje.

Diak. Tomas Liucijanas Jundo gimė 2000 m., o jo pašaukimas brendo Šalčininkų ir Šv. apaštalo Petro parapijoje. Jis domisi ikonografija, skelbė tekstą skirtą šv. Juozapato asmenybei.

Sausio 28 d. būsimieji diakonai davė celibato ir ištikimybės priesaiką. Tai yra paskutinis etapas prieš šventimų sakramentą. Celibatu yra pažadama savo lytiškumą dovanoti Dievui dėl dangaus karalystės.

Taip pat yra duodama ir ištikimybės priesaika, kuria pažadama mokyti ir skelbti tai, ką moko Bažnyčią. Viešai išpažįstamas tikėjimas rodo supratimą ir pripažinimą, kad šios tikėjimo tiesos yra kilusios iš Dievo, o ne žmonių sugalvotos.

The post Trys seminaristai įšventinti diakonais appeared first on LAIKMETIS.

Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo dangų bažnyčioje diakonui Z. Turauskui kunigystės šventimus suteikė Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius.

Apeigose taip pat dalyvavo Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas ir būrys dvasininkų bei seminaristų.

Neopresbiteris gimė 1998 gegužės 3 d, baigė Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminariją, 2024 m. birželio 1 d. gavo diakono šventimus, pastoracinę tarnystę atliko Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo dangų parapijoje.

Zenonas Turauskas yra kilęs iš Upynos Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijos, kurios bažnyčioje aukos savo pirmąsias Mišias (primicijas).

Kun. Z. Turauskas Telšių vyskupo dekretu paskirtas vikaro pareigoms į Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo dangų parapiją.

The post Palangoje Zenonui Turauskui suteikti kunigystės šventimai appeared first on LAIKMETIS.

Kitaip nei pernai vykusiame susitikime, nelaukiama, kad dėl dalyvių dėmesį prikaustys aktualios temos. Tikimasi, kad daugiausia dėmesio bus skiriama pačiam sinodiškumui.

Iš 368 balsavimo teisę turinčių delegatų - 272 vyskupai ir 96 ne vyskupai - didžioji dauguma grįžta iš pirmojo susitikimo. Tarp sinodo asamblėjos dalyvių yra du Lietuvos vyskupai – Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, kaip Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas, ir Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, kaip Lietuvos vyskupų konferencijos atstovas.

Štai ką verta žinoti apie antrąjį ir paskutinį šių metų Sinodo dėl sinodiškumo susirinkimą:

1. Šis susitikimas yra įsišaknijęs trejus metus trukusiame procese, kuris prasidėjo 2021 m. vyskupijų lygmeniu vykusiomis konsultacijomis dėl sinodiškumo Bažnyčioje. Šios konsultacijos perėjo į vyskupų konferencijų lygmenį ir vėliau apėmė žemyno etapą.

Šiuose etapuose surinkta informacija turėjo įtakos 16-osios eilinės Vyskupų sinodo generalinės asamblėjos, kuri išsiskyrė tuo, kad į ją pirmą kartą buvo įtraukti balsuojantys pasauliečiai delegatai ir kad ji vyko per du posėdžius, sistemai.

Pirmasis susitikimas vyko Vatikane 2023 m. spalio 4-29 d. Po šio susitikimo vyskupai ir delegatai toliau konsultavosi, kaip skleistis sinodinei Bažnyčiai, ir ši informacija buvo apibendrinta bei perduota Šventajam Sostui bei visuomenei.

Tikimasi, kad 2024 m. spalio mėn. įvyksiančio sinodo susitikimo dalyviai parengs apibendrinamąjį pranešimą. Įprastai vyskupų sinodai baigdavosi tuo, kad popiežius paskelbdavo dokumentą nagrinėjama tema.

2. Spalio mėn. delegatų darbo planas yra išdėstytas liepos mėn. paskelbtame „Instrumentum laboris“. Šis dokumentas yra antrasis sinodo „darbinis dokumentas“, o prieš pirmąjį sinodo posėdį 2023 m. spalio mėn. bus paskelbtas kitas „instrumentum laboris“.

2024 m. dokumento pagrindą sudaro praėjusių metų susitikimo pabaigoje sinodo delegatų priimta plataus masto apibendrinamoji ataskaita, kurioje nurodytos sritys, vertos tolesnio dėmesio prieš šių metų susitikimą, taip pat papildomos konsultacijos, vykusios tarp susitikimų.

Darbo dokumente, kurio pagrindinė tema buvo „Kaip būti misionieriška sinodo Bažnyčia“, akcentuojami klausimai, susiję su krikščioniškuoju ugdymu, bendruomeniniu įžvalgumu, skaidrumu ir atskaitomybe.

3. Tikimasi, kad antrojo sinodo susitikimo struktūra bus tokia pati kaip ir pirmojo: delegatai sėdės prie apskritųjų stalų, klausysis pranešimų ir dalyvaus „dvasiniuose pokalbiuose“, t. y. klausysis Šventosios Dvasios ir vieni kitų, nes bus tylos laikotarpių, o kiekvienas turės galimybę pasidalyti savo mintimis ir gauti atsiliepimų į jas.

4. Itin prieštaringai vertinamos temos, tokios kaip moterų įšventinimas į diakonus, susituokę dvasininkai ir tarnystė žmonėms, kurie save identifikuoja kaip priklausančius LGBT, iš sinodo apskritojo stalo diskusijų persikėlė į specialias teologinių studijų grupes. Tikimasi, kad joms atlikus sunkų darbą šiomis temomis, sinodo dalyviai daugiau dėmesio skirs pačio sinodiškumo reikšmei ir patirčiai. Vis dėlto delegatai tikisi iš studijų grupių gauti pažangos ataskaitas, o birželio mėnesį jos turėtų pateikti galutines savo darbo galutines išvadas.

Tikimasi, kad viena iš temų, kuri bus aptarta - oficialiai ar neoficialiai, - yra gruodžio mėn. išleista „Fiducia Supplicans“ - Tikėjimo mokymo dikasterijos pastoracinė instrukcija, kurioje išdėstyta „galimybė laiminti nereguliariose situacijose esančias poras ir tos pačios lyties poras, oficialiai nepatvirtinant jų statuso ir niekaip nekeičiant Bažnyčios amžinojo mokymo apie santuoką“.

Šis dokumentas visame pasaulyje sulaukė prieštaringų vertinimų tiek dėl turinio, tiek dėl jo paskelbimo, o kai kurie kritikai teigė, kad rengiant dokumentą nebuvo tinkamai konsultuojamasi su vyskupais.

Pavyzdžiui, Afrikos ir kitų šalių vyskupai oficialiai atmetė dokumente siūlomas pastoracines gaires ir, nors dokumentas nebuvo susijęs su sinodu, bet paskelbtas po jo, kai kurie Afrikos ganytojai Vakarų katalikų žiniasklaidos priemonėms teigė, kad, jų nuomone, „Fiducia“ sugadino sinodo procesą.

5. Daugeliui tikinčiųjų „sinodiškumas“ tebėra sunkiai apibrėžiama sąvoka. Apibendrinamojoje Sinodo ataskaitoje šis iššūkis pripažįstamas, pažymint, kad terminą „sinodiškumas” reikia tiksliau išaiškinti.

Dokumente sinodiškumas pateikiamas taip: „Plačiausia prasme sinodiškumas gali būti suprantamas kaip krikščionių keliavimas su Kristumi Karalystės link kartu su visa žmonija. Sinodiškumas yra orientuotas į misiją, jis reiškiasi vienijimusi į sambūrius įvairiais bažnytinio gyvenimo lygmenimis, tarpusavio įsiklausymu, dialogu, bendruomenine įžvalga, konsensuso kūrimu, išreiškiančiu Kristaus buvimo akivaizdą Šventojoje Dvasioje, kai kiekvienas priima sprendimus diferencijuotai, suvokdamas bendrą atsakomybę.”

Sinodiškumas yra Bažnyčios ateitis, kurios kontūrus artimiausią mėnesį ir brėš Sinodo dalyviai.

The post Penki dalykai, kuriuos verta žinoti apie sinodą Vatikane appeared first on LAIKMETIS.

Vyskupas savo laiške išsakė nuogąstavimus dėl Seimo statuto pataisų.

„Vyskupo pareigos pranoksta mano, kaip paprasto žmogaus, gebėjimus ir kompetencijas, todėl visuomet naudojuosi aplinkinių įžvalgomis, pastebėjimais ir patarimais, - vyskupijos feisbuko paskyroje tikintiesiems savo sprendimą paaiškina A. Jurevičius. - Tarp daugelio patarėjų yra ir keli teisininkai, tačiau iniciatyva šiam mano žingsniui kilo iš vieno LR Seimo nario, kuris įžvelgė Statuto pakeitimo tikslą – kad būtų lengviau atmesti Prezidento veto ir priimti civilinės sąjungos (partnerystės) įstatymą".

„Tad iš pažiūros nekaltas Seimo statuto pakeitimas gali ateityje atnešti daug moralinės žalos. Būtent tai ir paskatino pasidalinti nuogąstavimais su LR Seimo nariais, iš kurių sulaukiau padėkos už pilietiškumą ir pagalbą geriau įsigilinti į teikiamą svarstyti įstatymą", - apie iniciatyvą sako vyskupas.

Taip pat jis priduria: „Prieš kurį laiką viešojoje erdvėje nuskambėjo mintis, kad net 80 procentų mūsų tautos žmonių bijo viešai išreikšti savo nuomonę, bet džiugu, kad jie pasitikėjo manimi ir išsakė savo baimes dėl įstatymo projekto. Spėju, kad priklausau tiems likusiems 20 procentų, todėl dalinuosi šiomis mintimis su jumis".

Laiške vyskupas pateikė tokią savo nuomonę:

1) Šiuo Projektu Teisės departamentui kartu su Teisės ir teisėtvarkos komitetu de facto suteikiama konstitucingumo kontrolės funkcija kaip galutinio arbitro teisę turinčiam subjektui. Tokia funkcija neturėtų būti patvirtinama Seimo, nes de facto redukuoja Prezidento veto reikšmę. Kadangi Prezidentas yra visuotine rinkimų teisė renkamas valstybės vadovas, o ne parlamento renkamas – tokio redukavimo neturėtų būti Seimo statute, nes apriboja Prezidento kaip tautos atstovo teisę užimti vertybinę poziciją ir bandyti ją ginti naudojantis Konstitucijos nustatytomis procedūromis.

2) Siūloma Statuto pataisa tuo pačiu išplečia Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kartu su Teisės departamentu, konstitucinės kontrolės funkciją riboti Prezidento veto teisinę reikšmę. Pažymėtina, kad žiūrint retrospektyviai visoje eilėje vertybinių klausimų Teisės departamentas neretai yra užėmęs vertybinę (vertybiškai ne neutralią) poziciją, todėl mažai tikėtina, kad ir ateityje būtų kitaip. Konstitucingumo kontrolė Lietuvoje nėra a priori (kaip pavyzdžiui Prancūzijoje), bet šią funkciją atlieka Konstitucinis teismas.

3) Objektyvumo dėlei kaip alternatyva galėtų būti, kad vertybiniais klausimais, kuriuos Prezidentas grąžina Seimui pakartotinai svarstyti, būtų galimybė organizuoti referendumą, nes tuomet vertybinius klausimus išspręstų ne departamentas kartu su Teisės komitetu, bet spręstų pati tauta. Priėmus Projektą galios svertai sutelkiami faktiškai Seimo rankose, eliminuojant Prezidento konstitucinę reikšmę, kai tuo tarpu, Prezidentas yra vienas iš valdžios vykdytojų (Konstitucijos 5 str. „Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas.“) ne mažiau reikšmingas už Seimą ar Vyriausybę.

4) Prezidento veto neturėtų būti „apeinamas“ biurokratine procedūra, apibrėžta Statute. Projektu siūloma nuostata savo esme yra konstitucinio lygmens nuostata ir turėtų būti aprašyta Konstitucijoje. Priešingu atveju, teisinį santykį, kuris savo esme yra reguliuotinas tik Konstitucijos lygmeniu, Seimas sureguliuotų daug žemesniu teisės aktu t. y. Seimo Statutu.

5) Projektas prieštarauja Konstitucijos nuostatai, kad Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas, nes iš jo de facto atimama galutinio arbitro teisė dėl vertybiškai jautrių projektų svarstomų Seime.

Kasmet Seimo nariai dalyvauja Telšių vyskupo organizuojamame susitikime. Jame diskutuojama moralinėmis, visuomeninėmis ir politinėmis temomis.

The post Telšių vyskupas kreipėsi į Seimo narius dėl Seimo statuto pataisų appeared first on LAIKMETIS.

Sausio 30 d. Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius patikslino informaciją Telšių vyskupijos socialinio tinklo paskyroje ir vyskupijos puslapyje teigdamas, kad nuspręsta neatnaujinti 2021 m. pasibaigusios Religijos mokslų programos akreditacijos, kaip tai daroma Vilniuje ir Kaune. Tokį sprendimą priėmė pati seminarija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

Šiuo metu atnaujinama kunigų rengimo strategija. Joje numatyta dvasininkus ruošiančias studijas vykdyti Vilniuje ir Kaune. Telšių kunigų seminarija teikia kursą, skirtą iš anksto susipažinti su teologijos studijomis. Užbaigus šį kursą studijas bus galima toliau tęsti Vilniuje ir Kaune veikiančiose kunigų seminarijose.

Telšių kunigų seminarijos aukštojo mokslo akreditacijos terminas baigėsi 2021-ųjų rugpjūtį.

Dalinamės vyskupo pranešimu.

Pastarosiomis savaitėmis įvairiose masinės informacijos priemonėse pasirodė klaidinantys pranešimai, esą „užsidaro“ Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija. Nors visiems klausiantiems kantriai ir objektyviai buvo aiškinamas šios informacijos nepagrįstumas, žiniasklaidos atstovams buvo svarbesnės skandalingos antraštės, negu tiesa.

1989 metais Telšių kunigų seminariją atkūrė vysk. Antanas Vaičius, pasinaudodamas savo teise vyskupijoje turėti seminariją. Baigę šią seminariją kunigai neturėjo valstybės pripažinto baigimo diplomo, tačiau nuo 2000 metų Telšių kunigų seminarijai LR vyriausybės nutarimu buvo suteikta teisė teikti Lietuvos Respublikoje pripažintus diplomus. Kunigų seminarijos programa buvo periodiškai akredituojama.

Siekiant pagerinti kunigų rengimą Lietuvoje buvo nuspręsta bendradarbiauti tarp trijų kunigų seminarijų ir specializuotis kunigų ugdymo pakopose, kaip tai siūlo 2016 metais išleistas Vatikano dokumentas „Kunigiškojo pašaukimo dovana“.

Nuo 2019 metų Telšių kunigų seminarija ėmėsi organizuoti propedeutinio (parengiamojo) kurso programą, o kitų kursų seminaristus siunčia studijoms į Kauno ir Vilniaus seminarijas. Kauno kunigų seminarijoje kandidatai į kunigystę studijuoja filosofines, o Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje – teologines disciplinas pagal LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos akredituotą programą.

Įgyvendinus šį kunigų rengimo būdą nebuvo jokio poreikio atnaujinti 2021 m. pasibaigusią akreditaciją, todėl Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius 2023 m. nusprendė sustabdyti programos Religijos mokslai (valstybinis kodas - 601NX80002) vykdymą Telšiuose, nes vyskupijos seminaristai studijuoja pagal LR akredituotą studijų programą Kauno bei Vilniaus kunigų seminarijose.

Telšių kunigų seminarija vykdo Lietuvos vyskupų konferencijos jai pavestą propedeutinio seminaristų ugdymo programą, Telšių vyskupo patikėtą nuolatinio vyskupijos kunigų ugdymo programą, o taip pat rūpinasi pasauliečių dvasiniu ugdymu (seminarai, rekolekcijos dvasininkams ir pasauliečiams). Šią veiklos kryptį seminarija vykdo nuo 2019 metų.

Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija ir toliau veiks ugdydama seminaristus kunigystei vadovaujantis Katalikų Bažnyčios kanonų teisės (CIC) normomis, Apaštalų Sosto norminiais dokumentais, Lietuvos Vyskupų Konferencijos nutarimais, vyskupijos Ordinaro nustatytomis taisyklėmis, seminarijos statutu, Lietuvos Respublikos įstatymais, tiek kiek tai neprieštarauja tarptautinėms sutartims su Šv. Sostu ir dera su Kanonų teisės kodekso nuostatomis bei principais.

The post Telšių vyskupas A. Jurevičius: netiesa, kad kunigų seminarija uždaroma appeared first on LAIKMETIS.

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyr. specialistė Ingrida Zubienė kunigams priminė apie saugumo poreikį, kaip vieną svarbiausių poreikių žmogaus gyvenime ir konstatavo faktą, kad ekstremalios situacijos atskleidžia mūsų silpnąsias vietas šioje srityje. Prelegentė kalbėjo apie kylančių grėsmių įvertinimą, prevenciją ir tinkamą reagavimą į grėsmes. Įvykus ekstremaliam įvykiui svarbu tinkamai perspėti gyventojus ir suteikti reikiamą pagalbą. Tam pasitarnauja slėptuvės, kolektyvinės apsaugos statiniai bei trumpalaikės priedangos.

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos civilinės saugos skyriaus viršininkas Julius Kryževičius pakvietė kunigus aktyviau įsijungti į gyventojų ugdymą civilinės saugos srityje ir įvertinti parapijos valdomus pastatus, kurie galėtų būti panaudoti kaip trumpalaikės priedangos ekstremalios situacijos atveju.

Jaunimo centro vadovė Gabrielė Eitavičienė pristatė dvasininkams pasiūlymus jaunimui ir pakvietė kunigus bei jaunimo vadovus dalyvauti Jaunimo sielovados forume (kovo 1-2 d. Alytus). Caritas atstovė Agnė Vasiliauskaitė kalbėjo apie Caritas atsinaujinimo programas.

Kunigų seminarijos rektorius kan. Jonas Ačas pristatė praėjusių metų rekolekcijų centro bei kunigų seminarijos rezultatus. Vienu stogu besidalijantis rekolekcijų centras bei seminarija 2023 metais turėjo 500.947,33 Eur pajamų ir 492.551,88 Eur išlaidų. Pagrindinė kryptis ir toliau išlieka kuo efektyviau panaudoti esamas patalpas dvasiniam tikinčiųjų ugdymui (rekolekcijos, ugdymo užsiėmimai, renginiai...) bei įdiegti naujas technologijas palengvinant patalpų eksploatacijos naštą.

Kunigų brolijos pirmininkas mons. Rimantas Gudlinkis pristatė brolijos veiklą - finansiškai paremti sergančius kunigus ir prisidėti prie vyresnių kunigų išlaikymo. Monsinjoras padėkojo kunigams už pagalbą sėkmingai įgyvendinant investicinį projektą, užtikrinantį ir ateityje finansinę pagalbą kunigams.

Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius apžvelgė 2023 metus. Praėjusiais metais į Tėvo namus iškeliavo du garbingo amžiaus sulaukę Katedros kapitulos kanauninkai: Petras Merliūnas ir Jonas Petrauskis. Viešpats tepriima juos į savo džiaugsmą! Vienas kunigas buvo suspenduotas nuo kunigo tarnystės (kan. 1394 § 1). Ganytojas pasidžiaugė, kad praėjusiais metais Telšių vyskupijos dvasininkų gretas papildė kun. Rokas Maziliauskis ir diak. Arūnas Raudonis. Dvasininkais Telšių vyskupijoje panoro tapti penki vyrai: du iš jų pradėjo pasiruošimą nuolatiniam diakonatui, du įstojo į propedeutinį kunigų seminarijos kursą, o vienas – į pirmąjį kursą Kauno kunigų seminarijoje.

Apžvelgdamas Telšių vyskupijos kurijos 2023 metų veiklą, vyskupas pastebėjo, kad tai buvo finansiškai labai įtempti metai. Vyskupija ir toliau teikia prieglobstį karo pabėgėliams iš Ukrainos. Šiuo metu vyskupijos valdomose patalpose gyvena 20 ukrainiečių. Ganytojas pristatė praėjusių metų Telšių vyskupijos kurijos finansinę ataskaitą. Kurija didžiulį dėmesį skyrė nebaigtiems projektams įgyvendinti ir tam skolinosi lėšų. 2023 finansiniais metais Telšių vyskupijos kurija turėjo 2.277.460,23 Eur pajamų ir 2.506.490,15 Eur išlaidų. Išlaidos viršijo pajamas, todėl finansinius metus kurija užbaigė turėdama 399.270 Eur skolą.

Telšių vyskupijos tikintieji 2023 metais parėmė pop. Pranciškaus veiklą (27.195,60 Eur), „Marijos Radiją“ (23.984,20 Eur), Šventosios Žemės krikščionis (15.328,27 Eur), misijas (34.788,81), Caritas veiklą (79.462,06 Eur), bažnytinę komunikaciją (14.000 Eur), kunigų seminarijas (95 651,86 Eur), pastoracinius vyskupijos centrus (61 023,95 Eur).

Baigdamas kunigų susirinkimą vyskupas paskelbė, jog gavėnios metu aplankys visus dekanatus ir kartu su dekanato kunigais aptars, kaip praktiškai įgyvendinti vyskupų sinodo iškeltus klausimus.

The post Telšiuose kunigų susitikime apžvelgti praėję metai appeared first on LAIKMETIS.

Vyskupas minėjo, kad šis Sinodas buvo organizuojamas kitaip nei ankstesni, nes pasižymėjo „pokalbio dvasia“ – visų ir su visais, ir, kad ši modelis būtų naudingas ir kituose Bažnyčios veiklos lygmenyse. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Sinode daug dėmesio buvo skirta „Bažnyčiai misijoje“. Mat tokia jos prigimtis ir, kai esama padėtis nėra palanki, nes daug laiko ir pastangų skiriama administravimui, bažnytinių struktūrų išlaikymui.

Kalbėdamas konkrečiau, vyskupas paminėjo Vyskupų sinode apibendrintas įžvalgas, tai yra, pasauliečių apaštalavimo įgalinimą, kam jie ir kviečiami per Krikštą. Ir, kad įtraukti žmones darbams Bažnyčioje pagal jų charizmas palanku „pokalbio dvasioje“.

Vyskupas pabrėžė sekmadienio Eucharistijos šventimo svarbą ir kaip ji galėtų telkti tikėjimo bendruomenę, atkreipė dėmesį į Dievo žodžio skaitovų parengimą, neskubėjimą liturgijoje ir kita. Taip pat minėjo visų katalikų nuolatinio ugdymo poreikį, kuris be kitko, galimas kviečiant asmenis į įvairias savanorystes Bažnyčioje. Kaip Sinodo iškeltą siekį įvardijo tai, kad Bažnyčia būtų svetingesnė, įsiklausanti – išklausanti, kad pokalbis, diskusija būtų priešaky ir tik po to sprendimai. Taip pat minėjo pasauliečių įtraukimą į sprendimų priėmimą Bažnyčioje, deramą jiems atlygį už tarnystes ir kita. Pabaigoje vyskupas atsakė į kunigų klausimus.

Užsiėsimuose taip pat kalbėjo Lietuvos jaunimo pastoracijos tarybos atstovai iš Kauno. Jie pristatė „Jaunimo sielovados forumą“, kuris vysk šiais metais kovo 1-2 d.d. Alytuje, ir pakvietė jame dalyvauti visus: kunigus, parapijiečius, dirbančius su jaunimu, bei jaunimo lyderius. Žiūrėti plačiau: jaunimodienos.lt 

Užsiėmimų pabaigoje kunigams kalbėjo Vyskupijos šeimos centro vadovė Judita Bernatonienė ir Ramūnas Aušrotas, Rengimo šeimai asociacijos atstovas. Jie pristatė kvalifikacinį seminarą, skirtą tikybos mokytojams ir mokytojams dėstantiems „gyvenimo įgūdžių“ programą mokyklose. Kalbėjusieji pabrėžė šio seminaro svarbą, pagilinantį Bažnyčios mokymą apie tradicinę šeimą ir lytiškumą, kai šiuo metu Lietuvos mokyklose diegiama „gyvenimo įgūdžių” programa, nepalanki Bažnyčios mokymui.

The post Mokyklose diegiama „gyvenimo įgūdžių” programa nepalanki Bažnyčios mokymui, pastebėta susitikime Kaišiadoryse appeared first on LAIKMETIS.